- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- e2A-106-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00070-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- SIA Kreiss
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Riedis“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SIA Kreiss patikslintą ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Riedis“ dėl įpareigojimo pateikti dokumentus ir sutartinės baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė SIA Kreiss kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė įpareigoti atsakovę UAB „Riedis“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei temperatūros duomenų spaudinius apie vykdytus krovinių pervežimus pagal 2022 m. vasario 2 d. Transporto paslaugų užsakymą Nr. EX037066 ir pagal 0001-01-03 Transporto paslaugų užsakymą Nr. EX036875; priteisti iš atsakovės 68 083 Eur baudą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė su atsakove sudarė du transporto paslaugų užsakymus 2022 m. vasario 2 d. Nr. EX037066 ir 0001-01-03 Nr. EX036875, kurių pagrindu atsakovė įsipareigojo pervežti krovinius iš Ispanijos į Švediją, pagal transporto paslaugų užsakymų sąlygas ir bendrąsias sutarties nuostatas. Pagal abu užsakymus krovinys buvo pristatytas apgadintas, ieškovė iš savo užsakovo MiaFruto S.A. sulaukė pretenzijų dėl didesnės nei 30 000 Eur sumos, todėl 2022 m. vasario 8 d. kreipėsi į atsakovę pateikti temperatūros duomenų spaudinius bei kitus dokumentus, tačiau atsakovė temperatūros duomenų spaudinių nepateikė, todėl iš atsakovės priteistina 68 083 Eur dydžio bauda, bendrųjų sutarties sąlygų ir vykdytojui taikomų nuostatų 6.3 punkto pagrindu. Pagal transporto paslaugų užsakymą Nr. EX036875 bauda sudaro 34 454 Eur, pagal transporto paslaugų užsakymą Nr. EX037066 – 33 629 Eur.
3. Atsakovė UAB „Riedis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių leistinų rašytinių įrodymų apie reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Atsakovė dar iki ieškinio pateikimo teismui dienos informavo ieškovę, kad neturi prašomų dokumentų, o krovinį transportavo nuomotomis puspriekabėmis. Šiuo metu puspriekabės yra grąžintos UAB „Hanse Trailer“, kuri informavo atsakovę, kad dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybės pateikti temperatūros duomenų spaudinius. Šaldymo įrenginys nesaugo informacijos tokį ilgą laikotarpį, tad gauti temperatūrų režimus už prašomą laikotarpį nėra galimybės. Ieškovė į teismą dėl įpareigojimo pateikti prašomus dokumentus kreipėsi beveik po 1 metų laikotarpio, todėl atsakovė tokio reikalavimo negali įvykdyti, nes minėti duomenys sistemose jau neegzistuoja. Ieškovas neįrodė kad atsakovė turi informaciją, kurią jis prašo įpareigoti pateikti. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų nepažeidė.
5. Bendra transporto paslaugų užsakymų suma sudaro 9 250 Eur, tačiau ieškovo reikalaujama priteisti bauda yra 7 kartus didesnė už bendrą užsakymų vertę ir 2 kartus didesnė, nei jos nurodoma 30 000 Eur vertės žala užsakovui MiaFruto S.A.. Reikalaujama priteisti žalos suma yra neproporcinga, pažeidžianti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Be to, nėra jokių leistinų rašytinių įrodymų, kad ieškovas 30 000 Eur žalą atlygino. Atsakovės sutartinei atsakomybei taikyti nėra visų būtinųjų sąlygų, o jei teismas spręstų, kad vis dėlto atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, reikalaujama bauda neturėtų būti priteista arba jos dydis turėtų būti sumažintas bent 10 kartų dėl paties ieškovo neapdairaus elgesio, nerūpestingumo. Atsakovė pagal sutartinius įsipareigojimus neturėjo pareigos kiekvieną kartą, parvežusi krovinį, atspausdinti termogramą ir ją pateikti ieškovui. Atsakovei 2022 m. vasario 8 d. pateiktoje pretenzijoje nurodytas prašymas pateikti termogramą, buvo suprastas kaip prašymas paaiškinti dėl pavėluoto krovinio pristatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – taikė ieškinio senatį ir priteisė iš atsakovės RUAB „Riedis“ ieškovei SIA Kreiss 15 900 Eur dydžio baudą; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės SIA Kreiss bylinėjimosi išlaidas atsakovei RUAB „Riedis“ – 894,45 Eur, valstybei – 35,19 Eur.
7. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė turi termogramas (temperatūros duomenų spaudinius) apie vykdytus krovinių pervežimus pagal 2022 m. vasario 2 d. transporto paslaugų užsakymą Nr. EX037066 ir pagal 0001-01-03 transporto paslaugų užsakymą Nr. EX036875, tačiau sąmoningai šių dokumentų ieškovui nepateikia. Tiek atsakovės atstovas, tiek liudytojas T. N. nurodė, kad šiuo metu atspausdinti termogramų nėra galimybės, dėl to, kad jos saugomos gan trumpą laiką. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė po kiekvieno krovinio pristatymo turėjo pareigą šiuos duomenis atsispausdinti ir saugoti. Šalių tarpusavio susirašinėjimas, liudytojo paaiškinimai, kiti byloje esantys įrodymai, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šių duomenų atsakovės darbuotojai, pristatę krovinius, neatsispausdino, to nepadarė, ieškovei paprašius, todėl tokių duomenų neturėjo ir šiuo metu neturi. Nėra pagrindo įpareigoti atsakovę pateikti ieškovui duomenis, kurių ji neturi, todėl patikslintas ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Atsiliepimas
8. Atsakovė neneigė, kad gavo 2022 m. vasario 8 d. ieškovės pranešimus, tik teigia, jog nesuprato, kad tai buvo reikalavimas pateikti termogramas (temperatūros spaudinius). Abi šalys yra verslininkės krovinių pervežimo srityje. Sutartis nėra sudaryta prisijungimo būdu, visos sutarties sąlygos yra aptartos ir nustatytos abipusių derybų būdu. Sudarydama sutartį su užsienio juridiniu asmeniu, atsakovė turėjo įvertinti, kad bendravimas vyks užsienio kalba, turėjo išsiversti pateikiamus dokumentus į lietuvių kalbą arba pasitikslinti, jei jie atsakovei buvo nesuprantami. Byloje nepateikta duomenų, kad visi dokumentai atsakovei turėjo būti pateikiami išversti į lietuvių kalbą. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad jų įprasta praktika buvo tarpusavyje bendrauti užsienio kalba, todėl atmestinas atsakovės argumentas, kad nesuprato ieškovės 2022 m. vasario 8 d. atsiųsto reikalavimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Bylos ir Liteko duomenimis ieškovė, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus su kitais kontrahentais, dėl transporto paslaugų užsakymų Nr. EX037066, Nr. EX036875 su atsakove patyrė 34 867,20 Eur nuostolių už prekių utilizavimą, atsakovei nepateikus reikiamų dokumentų nebuvo išsiaiškintos visos aplinkybės dėl pavėluoto prekių pristatymo ir jų apgadinimo, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti baudą už sutarties sąlygų pažeidimą. Teismas nenustatė, kad prašomas priteisti baudos dydis būtų paskaičiuotas netinkamai. Nenustatyta ieškovės veiksmų, prisidėjusių prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo.
10. Nustatyta, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2022 m. vasario 22 d., kai atsakovė per sutartyje nustatytą 14 dienų terminą nuo 2022 m. vasario 8 d. nepateikė ieškovui prašomų dokumentų. Netesybų skaičiavimo pradžia laikomas momentas, kai skolininkas neįvykdo prievolės po kreditoriaus pareikalavimo, tačiau šiuo atveju pažeidimas yra tęstinis, nes bauda procentine išraiška yra skaičiuojama už kiekvieną praleistą dieną, tai yra kaip už periodinį pažeidimą, todėl kiekvienos dienos ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo.
11. Baudą atsakovei ieškovas paskaičiavo iki 2023 m. balandžio 12 d. nuo 2022 m. vasario 11 d. pagal užsakymą Nr. EX036875 ir nuo 2022 m. vasario 9 d. pagal užsakymą Nr. EX037066, o į teismą kreipėsi 2023 m. sausio 17 d., su patikslintu ieškiniu, kuriame papildomai pareiškė reikalavimą dėl baudos iš atsakovė priteisimo – 2023 m. balandžio 24 d. Taigi, baudą ieškovas atsakovei turi pagrindą skaičiuoti nuo 2022 m. spalio 27 d. (už 180 dienų). Byloje nenustatyta nuo ieškovo valios nepriklausiusių objektyvių kliūčių ar trukdžių, dėl kurių ieškovas nebūtų galėję savo teisės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka įgyvendinti, nepažeisdamas ieškinio senaties termino, t. y. nenustatyta svarbių termino praleidimo priežasčių.
12. Bylos duomenimis ieškovas turi teisę skaičiuoti baudą pagal užsakymą Nr. EX036875 nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. (168 dienos x 94 Eur = 15 792 Eur). Pagal užsakymą Nr. EX037066 nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. (168 dienų x 91 Eur = 15 288 Eur), iš viso – 31 800 Eur, tačiau teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos.
13. Nors abi šalys yra verslo subjektai, tačiau prašoma priteisti iš atsakovės bauda beveik yra lygi patirtiems nuostoliams (34 867,20 Eur), kuriuos iš jos taip pat prašoma priteisti kitoje byloje, paskaičiuota už ilgą laikotarpį, todėl tokio dydžio bauda negali būti laikoma minimaliu kreditoriaus nuostolių atlyginimu. Atsižvelgus, kad nuostolių dydis dėl to, kad atsakovė ilgą laiką delsė pateikti ieškovei prašomus dokumentus, nepadidėjo, dalies dokumentų (termogramų) po daugiau nei šešių mėnesių laikotarpio pateikti atsakovė jau neturėjo galimybės, į tai, kad atsakovė turi finansinių sunkumų, vykdant įsipareigojimus, yra restruktūrizuojama, 31 800 Eur baudos dydžio sumažinimas per pusę neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, šalių interesų pusiausvyros principams, proporcingumo principui pagal nustatytus atsakovės kaltus veiksmus.
14. Ieškinys tenkintas 11,675 proc., ieškovei iš atsakovės priteisiant 377,34 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovės naudai – 1 271,79 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina 894,45 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniame skunde atsakovė RUAB ‚Riedis“ prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalį dėl baudos priteisimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama:
15.1. Teismas padarė procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimus, kurie nulėmė neteisingą bylos išsprendimą bei nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimą, netinkamai pritaikė teisės normas dėl netesybų mažinimo, kadangi toks netesybų mažinimas per pusę šiuo nagrinėjamu atveju prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei šalių interesų pusiausvyros principams, bei proporcingumo principui.
15.2. Teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, susijusias su UAB „Riedis“ restruktūrizavimo bylos iškėlimu, finansine padėtimi, nes būtent 15 900 Eur dydžio baudos priteisimas ieškovės naudai, iškreipia restruktūrizavimo byloje esančių kreditorių interesus, egzistuojantį viešąjį interesą.
15.3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė net neįrodinėjo savo minimalių nuostolių, dėl to, jog nebuvo pateikti temperatūriniai spaudiniai o priteista 15 900 Eur bauda yra ieškovės pasipelnymas. Priteistos baudos suma beveik du kartus viršija bendrą užsakymo vertę 9 250 Eur ir sudaro pusę tariamų nuostolių sumos, kurią ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės civilinėje byloje Nr. e2-4510-829/2023. Bauda neturėjo būti priteista, nes šiuo atveju ieškovei būtų priteisti dvigubi nuostoliai, arba baudos suma negalėjo būti didesnė, nei 5 000 Eur. Teismas neįvertino ir pačios ieškovės veiksmų, jos nerūpestingumo ir neatidumo, nes į teismą kreipėsi vėliau nei po vienerių metų.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė SIA Kreiss prašė apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
17. Atsiliepime nurodė, kad teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, šalių bei liudytojo paaiškinimus, detaliai dėl jų pasisakė, taikė senatį, atsižvelgė į atsakovei pradėtą restruktūrizavimo procedūrą bei sąžiningumo, teisingumo, interesų pusiausvyros principus. Laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. ieškovė ne kartą reiškė prašymą pateikti termogramas. Aplinkybė, jog atsakovė nepripažino ieškovės reikalavimų dėl baudos, teismo buvo įvertinta. Byloje aiškiai nustatyta, kad sutartiniai reikalavimai pateikti informaciją yra pažeisti. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad baudos suma turi būti sumažinta, kas reiškia, kad sutinka, jog sutarties pažeidimas yra įrodytas. Aplinkybė dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei negali būti iškeliama aukščiau ieškovo pagrįstos teisės gauti iš atsakovės baudos atlyginimą, nes šalis siejo sutartiniai santykiai ir būtent atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovė pažeidė prievolę pateikti temperatūros duomenų spaudinius, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti sumokėti baudą. Kreipimosi į teismą momentas nėra susijęs su sutartinės atsakomybės taikymo sąlygų buvimu. Baudos dydį lėmė išimtinai atsakovės nesąžiningi ir piktybiški ilgalaikiai veiksmai, nevykdant sutartinių įsipareigojimų. Dėl baudos dydžio šalys susitarė, dėl jo pretenzijų iš atsakovės nebuvo. Teismas įvertino ir ieškovo veiksmus, pagrįstai sprendė, kad nenustatyta ieškovo veiksmų, prisidėjusių prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
19. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateiktomis Bendrosiomis sutarties sąlygomis ir vykdytojui taikomomis nuostatomis (toliau – Nuostatos), nustatė, jog Nuostatų 7.11 punkte nustatyta, kad už pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą rangovas atsako Latvijos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, Nuostatų 9.1 punkte nustatyta, kad visi ginčai ar pretenzijos, kylančios dėl užsakymų pažeidimo, nutraukimo ar negaliojimo, sprendžiami Rygos arbitražo teisme (Nr. 40003756873), vadovaujantis šio arbitražo teismo nuostatomis.
20. Nei viena iš šalių nereikalavo bylos nagrinėti Rygos arbitražo teisme ir / ar taikyti Latvijos Respublikos teisę, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nuostatų dėl taikytinos teisės ir arbitražinės išlygos taikymo, sprendžiant šį ginčą, šalys atsisakė, ir sutiko, jog byla būtų nagrinėjama Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismuose pagal Lietuvos Respublikos teisę.
21. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Dėl faktinių aplinkybių
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė SIA Kreiss ir atsakovė UAB „Riedis“ 2022 m. vasario 2 d. Transporto paslaugų užsakymu Nr. EX037066 ir 0001-01-03 Transporto paslaugų užsakymu Nr. EX036875 susitarė dėl krovinių pervežimo iš Ispanijos į Švediją, užsakyme nurodant, kad būtinas puspriekabės tipas – šaldytuvas, temperatūros rėžimas + 12° C. Abu kroviniai buvo pristatyti pavėluotai ir buvo sugadinti.
23. Nuostatų 5.2 punkte nustatyta, kad ieškovė gali pateikti užklausą, o atsakovė per 14 dienų nuo užklausos gavimo dienos privalo pateikti šiuos papildomus krovinio gabenimo dokumentus, tarp jų ir temperatūros duomenų spaudinius, jei buvo būtina vykdyti temperatūros kontrolę. Nuostatų 6.3. punktu numatyta, kad jeigu dokumentai nebuvo pateikti sutarties 5.1 ir 5.2 punktuose nurodytais terminais, rangovas moka baudą – 50 Eur. Jeigu Nuostatų 5.1 ir 5.2 punktuose nurodyti dokumentai nepateikiami praėjus 30 dienų nuo iškrovimo dienos, bauda taikoma tokiu tarifu: nuo 30-60 dienų – 0,2 proc. nuo pervežimo kainos už kiekvieną pavėluotą dieną; virš 60 dienų – 2 proc. už kiekvieną vėlavimo dieną (Nuostatų 6.4 p.).
24. Ieškovė dėl pavėluotų užsakymų Nr. EX037066 ir Nr. EX036875 pristatymo 2022 m. vasario 8 d. pareikalavo, kad atsakovė pateiktų temperatūros duomenų spaudinius, CMR/POD, kitus dokumentus. Iš šalių susirašinėjimo (2022 m. rugsėjo 7 d. – 2022 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad ieškovė ne kartą prašė pateikti termogramas, o atsakovė žadėjo jas pateikti, kai vilkikai grįš į Lietuvą, tačiau to nepadarė.
Dėl ginčo esmės
25. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą pateikti ieškovei temperatūros duomenų spaudinius apie vykdytus krovinių pervežimus pagal 2022 m. vasario 2 d. Transporto paslaugų užsakymą Nr. EX037066 ir pagal 0001-01-03 Transporto paslaugų užsakymą Nr. EX036875, motyvuodamas tuo, jog atsakovė šių spaudinių neturi ir pastaruoju metu neturi galimybės jų gauti. Ši sprendimo dalis nėra skundžiama, todėl teisėjų kolegija dėl jos nepasisako.
Dėl baudos už sutarties pažeidimą
26. Apeliantė UAB „Riedis“ nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl priteistos baudos, nurodydama, jog teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, taikė teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimą, netesybų mažinimą, restruktūrizavimo procesą.
27. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.), o šalių teisė susitarti dėl netesybų ir jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str.). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.).
28. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).
29. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčijo Nuostatų 5.2, 6.3 ir 6.4 punktuose nustatytų sąlygų, neneigė, jog nepateikė ieškovei termografų, tačiau skunde teigia, jog teismas, nuspręsdamas, kad yra pagrindas pagal Nuostatų 6.3 ir 6.4 punktus priteisti baudą, neatsižvelgė į tai, kad priteistos baudos suma beveik du kartus viršija bendrą užsakymo vertę ir sudaro pusę tariamų nuostolių sumos, kurią ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės kitoje civilinėje byloje. Be to, nebuvo pagrindų taikyti atsakovei baudą, nes ieškovė yra praleidusi terminą kreiptis dėl baudos priteisimo.
30. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, atsirandanti tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 3 d.).
31. Aiškinant Nuostatų 6.4, 6.3, 5.1 ir 5.2 punktų sąlygas, pažymėtina, kad Nuostatų 6.3 ir 6.4 punktai reglamentuoja baudos taikymą esant Nuostatų 5.1 ir 5.2 punktų nurodytų reikalavimų nevykdymui arba netinkamam vykdymui. Nuostatų 6.4 punkte taip pat nustatytas baudos dydis ir jos taikymo pagrindas, taikytinas vėluojant pateikti dokumentus ilgiau nei 14 dienų.
32. Nustatyta, kad, ieškovei pareikalavus, atsakovė nei per 14 dienų, nei vėliau nepateikė prašomų temperatūros duomenų spaudinių, todėl ieškovė pagal Nuostatų 6.3 ir 6.4 punktus turėjo teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų baudą už reikalavimo pagal Nuostatų 5.2 punktą nevykdymo. Kaip jau minėta, Nuostatų 6.4 punkte numatyta, kad baudos dydis vėluojant daugiau nei 60 dienų, skaičiuojamas 2 proc. nuo krovinio kainos už kiekvieną pavėluotą dieną, todėl netesybų (baudos) suma šiuo atveju, pirmosios instancijos teismo vertinimu, galėtų sudaryti 31 800 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas mažinti netesybas kaip aiškiai per dideles, ir priteisė iš atsakovės ieškovei 15 900 Eur baudą.
33. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai taikė baudą, nes nuostolių atlyginimo ieškovė reikalauja kitoje byloje. Be to, teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias netesybų mažinimą.
34. Kaip jau minėta, šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 str.), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).
35. Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156-6.157 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018).
36. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022).
37. Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156 str., 6.189 str.) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 str. 2 d.). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017).
38. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus.
39. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016). Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).
40. Ieškovė, prašydama priteisti baudą, rėmėsi Nuostatų 5.2, 6.3 ir 6.4 punktais, pateikdama tik šių Nuostatų punktų vertimus. Visgi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo atsižvelgti ne tik į tai, ką nurodė ieškovė, bet ir koks apskritai yra Nuostatų, kaip dokumento, teisinis statusas, taip pat įvertinti Nuostatų sąlygų visumą, o ne išimtinai ieškovės ieškinyje akcentuojamas Nuostatų 5.2, 6.3 ir 6.4 punktų sąlygas.
41. Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).
42. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
43. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
44. Nuostatų 7.6 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai vykdytojas pažeidžia transporto užsakymo sąlygas Bendrąsias sutarties sąlygas, rangovas įsipareigoja kompensuoti 10 proc. krovinio sumos, bet ne mažiau kaip 150 Eur. Sutarties sąlygų visuma leidžia spręsti, kad sutartyje numatyti netesybų dydžiai taip pat siejami su krovinio suma. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, mažindamas sutartimi nustatytos baudos dydį per pusę (nuo 31 800 Eur iki 15 900 Eur), į tai neatsižvelgė. Teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamu sprendimu priteistos netesybos laikytinos per didelėmis ir akivaizdžiai neprotingomis, pažeidžiančiomis sutarties šalių interesų pusiausvyrą.
45. Skundžiamame sprendime teismas nustatė, jog baudos dydis, apskaičiuotas pagal Nuostatų 6.4 punktą iš viso sudaro 31 800 Eur (15 792 Eur pagal užsakymą Nr. EX036875 + 15 288 pagal užsakymą Nr. EX037066). Pervežimo kaina pagal abu užsakymus yra 9 250 Eur, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į jau paminėtas pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime įvertintas aplinkybes dėl pagrindo mažinti netesybas, sutarties bendrąsias sąlygas, materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netesybų mažinimą, į tai, kad teisme yra nagrinėjama kita byla dėl nuostolių atlyginimo, sprendžia, kad skundžiamas sprendimas keistinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 3 180 Eur dydžio bauda už sutarties 5.2 punkto pažeidimą, kas sudaro 10 proc. netesybų, paskaičiuotų pagal Nuostatų 6.4 punktą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
46. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į absoliučiai kiekvieną šalies argumentą. Teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
47. Dėl nurodytų motyvų, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Pakeitus apskųstą sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
49. Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už ieškinio reikalavimą pateikti temperatūros duomenų spaudinius sumokėjo 105 Eur dydžio žyminį mokestį; už patikslintą ieškinį sumokėjo 1 247 Eur dydžio žyminį mokestį; už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą sumokėjo 130 Eur; už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1 750 Eur. Iš viso – 3 232 Eur. Reikalavimas dėl įpareigojimo pateikti dokumentus atmestas, todėl bendra išlaidų suma mažintina už šį reikalavimą sumokėta žyminio mokesčio suma ir advokato paslaugas, rengiant šį reikalavimą, t. y. 605 Eur, kas reiškia, jog ieškovės reikalavimai pirmosios instancijos teisme sudaro 2 627 Eur (3 232 - 605). Patikslintas ieškinys patenkintas 4,67 proc., vadinasi iš atsakovės ieškovei priteistina 122,68 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
50. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 439,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į bylos baigtį, iš ieškovės atsakovei priteisiama 1 372,66 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
51. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 650 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 726 Eur advokato atstovavimo išlaidų (už apeliacinio skundo parengimą).
52. Apeliacinis skundas patenkintas 80 proc., todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 130 Eur, o iš ieškovės atsakovei priteistina 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
53. Taigi, iš atsakovės ieškovei priteistina 252,68 Eur (122,68+130) bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovei 1 953,46 Eur (1 372,66+580,80) bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius priteisiamas sumas, atsakovės naudai iš ieškovės priteisiama 1 700,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.
54. Iš ieškovės valstybei priteisiamų bylinėjimosi išlaidų suma, už dokumentų siuntimą pirmosios instancijos teisme didintina iki 37,98 Eur (CPK 96 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Riedis“, juridinio asmens kodas 303315036, ieškovei SIA Kreiss, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 180 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) dydžio baudą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės SIA Kreiss, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Riedis“, juridinio asmens kodas 303315036, 1 700,78 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti iš ieškovės SIA Kreiss, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 37,98 Eur (trisdešimt septynis eurus 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme. (Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas bylinėjimosi išlaidoms – 5662; mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Marijampolės apylinkės teismui).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.