Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovei R. P. dėl avanso grąžinimo, baudos ir nuostolių pritesimo bei pagal atsakovės R. P. priešieškinį ieškovei A. Š. dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešiekinys atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties tinkamo vykdymo, atsakomybės dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo taikymo bei nuostolių atlyginimo.

Pažymėtina tai, jog nors ir buvo pasibaigęs Sutarties terminas, tačiau šalys ir toliau derėjosi dėl buto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, atsakovė tik 2016 m. liepos 29 d. pareiškimu, siųstu ieškovei per Vilniaus miesto 7 –ąjį notarų biurą, Sutartį nutraukė, kadangi, kaip teigiama pareiškime, „Sutartyje nustatytu terminu buto nenupirkote“ (1 tomas b.l. 107). Jau pasibaigus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti mirė ginčo buto bendraturtis V. P. ir tiek atsakovės sutuoktinio, tiek palikimo priėmimo tvarkymo laikotarpiu šalys, kaip aiškino teismo posėdžio metu, sutiko, jog Sutartiniai įsipareigojimai dėl pagrindinės sutarties sudarymo būtų sustabdyti. Kaip teismo posėdžio metu aiškino ieškovė, ji, suprasdama sunkią šeimos emocinę padėtį dėl netekties, neskubino atsakovės, o atsakovė neneigė, jog ieškovė skambino V. P. laidojimo laikotarpiu dėl Sutarties ir buvo sutarta, jog anksčiau nei įstatymas numato paveldėjimo įforminimą Sutarties įvykdyti nebus įstatyminių galimybių (CK 5.5 straipsnis). Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų banko išrašą atsakovei R. P. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą buvo išduotas 2016 m. birželio 29, įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl turto savininko pasikeitimo įregistruotas 2016 m. liepos 4 d. (1 tomas e.b.l. 16). Taigi, pasibaigus Sutarties terminui, mirus V. P., šalių derybos nenutrūko, šalys nors rašytinio susitarimo dėl Sutarties termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsimo nesudarė, tačiau konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. Šalių veiksmai po Preliminariosios sutarties termino pasibaigimo leidžia daryti išvadą, jog Preliminarioji sutartis nepasibaigė 2015 m. spalio 1 d., t.y. Sutartyje nustatytu terminu. Šalys konkliugentiniais veiksmais išreiškė valią ją pratęsti, tačiau aiškiai nenustatė pratęsiamo termino Pagrindinei sutarčiai sudaryti. Tokiu atveju taikytina CK 6.165 straipsnio 3 dalis, pagal kurią prievolė sudaryti Pagrindinę sutartį turi būti įvykdyta per vienerius metus. Byloje nagrinėjamu atveju – iki 2016 m. spalio 1 d. Toks šalių elgesio aiškinimas atitinka ir atsakovės poziciją dėl Sutarties nutraukimo, kai Sutartį ji nutraukė tik 2016 m. liepos 29 d. Priešingu atveju, jeigu šalys būtų laikęsi Sutartyje aptarto Sutarties termino, 2016 m. liepos 29 d. pareiškimas dėl Sutarties nutraukimo būtų neprasmingas, nes Sutartis jau būtų pasibaigusi. Teismas nevertina Sutarties nutraukimo pagrįstumo, kadangi preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje, nes jos nereglamentuoja ikisutartinių teisinių santykių.

Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Viena iš sąlygų, suteikiančių pagrindą konstatuoti sutarties šalies pareigą atsakyti už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį, yra sandorio šalies kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi sutartyje nustatyti jos pažeidimo (neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo) padariniai kyla dėl tokio pažeidimo kaltai pripažintai sandorio šaliai (atskirais atvejais – ir abiem sandorio šalims). Nors skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), jis, naudodamasis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, gali tokią prezumpciją paneigti, taip pat įrodyti kitos sandorio šalies kaltę (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Įstatymas – CK 6.38, 6.200 straipsniai – įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012).

Byloje nagrinėjamu atveju rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė veikė aktyviai, dėl nepakankamo daikto parengimo parduoti, t.y. turto arešto, išimtinai atsakovės interesais, nedelsdama pervedė 4809,26 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą, nuosekliai ragino atsakovės dukrą Ž. K., veikusią pagal 2015 m. kovo 19 d. įgaliojimą atsakovės vardu, bei kitą atsakovės dukrą I. P., kuri gyveno ginčo bute, imtis veiksmų dėl pagrindinės sutarties sudarymo (1 tomas e.b.l. 19). Nepavykus suderinti buto pardavimo datos bei sutarti dėl notaro ir pagrindinės sutarties sudarymo su įgaliotine Ž. K., kas sukėlė pagrįstą nepasitikėjimą, susitiko su atsakove (šios aplinkybės teismo posėdžio metu atsakovė neneigė) tikslu kuo greičiau pasirašyti pagrindinę sutartį. Tai, kad ieškovė siekė pagrindinės sutarties sudarymo patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja architektė U. M. teigdama, jog ieškovei butas itin patikęs, ieškovė kreipėsi į ją projektinės dokumentacijos rengimo, aktyviai domėjosi buto perplanavimo galimybėmis. Tai, jog ieškovė nuosekliai siekė pagrindinės sutarties pasirašymo patvirtina į bylą pateikti 2015 m. balandžio 7 d. ir 2015 m. rugsėjo 30 d. pranešimai įgaliotinei Ž. K., kuriais ieškovė informavo, jog pateikė notarei V. preliminariąją sutartį, kad būtų parengta pagrindinė sutartis ir siūlė atvykti su asmens dokumentais ir įgaliojimu suderinti pagrindinės sutarties pasirašymo dieną, vėliau - 2015 m. rugsėjo 30 d. pranešimu siūlė ne vėliau kaip iki 2015 m. spalio 6 d. nurodyti, ar ketina sudaryti pagrindinę sutartį bei nurodyti notarą, pas kurį reikia atvykti sutarties pasirašymui (1 tomas e.b.l. 20,21). Tuo tarpu atsakovė, priešingai, iniciatyvos dėl pagrindinės sutarties sudarymo nerodė, o būtent atsakovė – turto savininkė turėtų kreiptis į notarą dėl pažymų sandoriui iš Registrų centro užsakymo ir pirkimo – pardavimo sutarties projekto parengimo. Pažymėtina, jog preliminariosios sutarties sąlygų tinkamas laikymasis ieškovei turėjo esminę reikšmę, nes pinigų pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą, padengiant atsakovės skolas (skolų faktą patvirtina Turto arešto aktų registro išrašai), kas buvo pagrindas nutraukti priverstinį skolos išieškojimą ir atsakovei priklausančio turto pardavimo iš varžytynių procesą, buvo išimtinai atsakovės interesais ir reiškė rizikos perkėlimą ieškovei (1 tomas e.b.l. 25-29). Ieškovė, pervedusi 4809,26 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą ir 190,74 Eur perdavė pardavėjų atstovei grynais pinigais, turėjo teisėtus lūkesčius, jog ši suma Sutarties nuostatų pagrindu bus užskaityta kaip dalies turto įsigijimo kaina, tokie ieškovės veiksmai, vykdant Sutarties 1.2 punkte numatytus įsipareigojimus, toje situacijoje vertintini kaip atitinkantys apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Tuo tarpu atsakovės argumentai, kad ieškovės siūlyti sudaryti mainų sandoriai sukėlė abejones dėl ieškovės mokumo, ir turėjo įtakos delsimui sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį vertinti kaip nerimti. Tai, jog ieškovė siūlė mainyti ginčo butą į butą Ukmergėje (toks gyvenamosios vietos keitimas buvo tinkamas atsakovės šeimos nariams), tokių aplinkybių kontekste, kai atsakovės butas dėl įsiskolinimo už komunalinius mokesčius parduodamas iš varžytynių, vertintinas kaip priimtinas šalims ir logiškas bei nesietinas su ieškovės nemokumu. Tai, jog ieškovė turėjo turto, kurį galėjo siūlyti mainais atsakovei, patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (2 tomas e.b.l. 15- 23). Svarbu pažymėti ir tai, jog teisminio nagrinėjimo metu atsakovė negalėjo įvardinti jokių objektyvių aplinkybių, dėl ko nesudarė pagrindinės sutarties, remdamasi subjektyviu vertinimu apie per mažą kainą, neįvardindama, kokia kaina jai buvo priimtina ginčo laikotarpiu, nepateikė įrodymų, kad būtų siūliusi pakeisti Sutarties kainą, pateikusi ieškovei racionalų pasiūlymą pagal galimus rinkos nekilnojamojo turto srityje pokyčius (CPK 178 straipsnis).

Įvertinus nurodytą, konstatuotina, jog atsakovė nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį, o vėliau ir atsisakė sudaryti sutartį, būtent dėl jos kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, kas yra įstatyminis pagrindas sutartinei atsakomybei taikyti (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Konstatavus atsakovės kaltę dėl pagrindinės sutarties nepasirašymo ir nenustačius ieškovės kaltės, nėra įstatyminio pagrindo atsakovės priešieškiniui tenkinti, kadangi nesudarius pagrindinės sutarties netesybos yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu tikslo nepasiekiama, t. y. nesudaroma pagrindinė sutartis, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2007). Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad pagal Sutartį avansas yra netesybų forma. Vertinant Sutarties 3 straipsnio 1 punktą, šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog dėl turto dalies, atitinkančios antstolei sumokėtai sumai ir gautai pardavėjo atstovės sutarties pasirašymo dienai, šalys įsipareigoja sudaryti notaro patvirtintą turto pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2015 m. balandžio 1 d. Taigi, iš šios preliminariosios sutarties nuostatos negalima daryti išvados apie Sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Šalių atsakomybė buvo aptarta Sutarties 5 straipsnyje, 3 punkte pasisakant dėl baudos dydžio, kuris atitinka avansinio mokėjimo dydį (1 tomas e.b.l. 12). Be to, šalys Sutarties 5 straipsnyje, 3 punkte numatė, kad nesudarius Turto pirkimo – pardavimo sutarties, Pirkėjui yra grąžinamas jo sumokėtas 5000,00 Eur avansinis mokėjimas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo raštiško Pirkėjo pareikalavimo. Vertinant šią Sutarties nuostatą lingvistiškai, aiškiai įvardijamas avansinis mokėjimas, numatant avansinio mokėjimo grąžinimo terminą. Jeigu šalys būtų taręsi dėl avanso kaip netesybų formos, toks susitarimas būtų įvardijamas kaip prievolė sumokėti, o ne grąžinti sumokėtą sumą. Vadovaujantis minėtu įstatyminiu reglamentavimu, teismų praktika bei tai, jog 5000,00 Eur suma atliko išankstinės įmokos už butą funkciją ir turėjo būti įskaičiuotas į kainą, atsakovė negrąžino ieškovės avansu sumokėtos 5000,00 Eur sumos, atsakovei jau 2016 m. liepos 29 d. pareiškimu siųstu ieškovei, sutinkant šią sumą grąžinti, ieškovės reikalavimas priteisti 5000,00 Eur sumokėtų avansu tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteisiant 5000,00 Eur jos sumokėtą avansą pagal Sutartį (1 tomas e.b.l. 107) (CK 6.237 straipsnio 1,2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti 15000,00 Eur nuostolių, pažymėdama, kad šalys sutartimi buvo susitarusios, jog parduodamo turto kaina pagrindinėje sutartyje bus 49 235,00 Eur, už šią kainą ieškovė pagrįstai tikėjos įsigyti turtą, atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovė ne tik prarado galimybę už 2015 m. kovo mėn. buvusią rinkos kainą įgyti kitą norimą nekilnojamąjį turtą, bet pakilus nekilnojamojo turto kainai (ginčo turto vidutinė rinkos vertė vadovaujantis Reginų geoinformacinės aplinkos paslaugų sistemos duomenimis yra 75 000 Eur) patyrė mažiausia 25765 Eur nuostolių (75 000 Eur - 49 235 Eur). Ieškovė prašo priteisti 5000 Eur baudą ir 1000,00 Eur nuostolius, kurių nepadengia baudos dydis.

Preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais. Prarastos galimybės piniginė vertė gali būti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Sąžiningos preliminariosios sutarties šalies praradimai dėl prarastos galimybės nėra preziumuojami, todėl ieškovė, teigianti patyrusi tokius praradimus, remiantis rungimosi principu, turi juos įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovei atsisakius parduoti butą preliminarioje sutartyje nustatyta kaina, kuri atitiko tuo metu butų rinkos kainas (buto įvertinimui antstolio 2014 m. spalio 21 d. patvarkymu buvo skirta ekspertizė, pagal kurią turto vertė 71536,00 Eur, parduodamas buvo iš antrųjų varžytynių už 42922,00 Eur sumą), padidėjus butų rinkos kainoms, ieškovė prarado galimybę įsigyti butą už tokią pat piniginę vertę, kuri rinkoje buvo preliminariosios sutarties sudarymo ir jos vykdymo laikotarpiu (2 tomas e.b.l. 64-96). Nuostolių atlyginimas prarastos piniginės galimybės vertės atlyginimo būdu užtikrina realią teisinę apsaugą sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose dalyvaujančiai šaliai, todėl prarastos galimybės piniginę vertę apskaičiuotina kainų skirtumo būdu: skirtumas tarp atsakovės sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties ir Sutartyje nustatytos kainos. Įvertinus tai, kad Sutartyje nustatyta 49235,00 Eur kainoje nenurodyta 5000,00 Eur, kuriuos ieškovė buvo sutarusi sumokėti atsakovės įgaliotinei Ž. K. grynais ir tokiam susitarimui atsakovė, kaip teigė teismo posėdžio metu, pritarė, teismo vertinimu, apskaičiuojant nuostolių sumą teisinga būtų vadovautis ne Sutartyje nurodyta kaina, bet realia suma, kurią ieškovė buvo sutarusi sumokėti už perkamą butą, t.y. 54235,00 Eur (49235,00 Eur +5000,00 Eur = 54235,00 Eur). Taigi, skirtumas tarp atsakovės sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties, pagal kurią parduodamo buto kaina 65000,00 Eur ir šalių susitarimu nustatytos 54235,00 Eur kainos sudaro 10765,00 Eur. Teismas nesivadovauja ieškovės pateiktu Registrų centro ir Reginų geoinformacinės aplinkos paslaugų sistemos masinio vertinimo būdu atlikto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertinimais, pagal kurį ginčo buto vertė ieškinio pateikimo teismui metu buvo 77700,00 ir 75000 Eur, kadangi masinis vertinimas neatspindi realių sandorių, o į bylą pateikti skelbimai iš skelbimų portalų nesietini su konkrečiu butu, kurio kaina dėl individualių požymių gali esmingai skirtis (1 tomas e.b.l.30-37). Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovė bei liudytoja I. P. aiškino, kad butą norėjo parduoti už 60000,00 Eur, tačiau pirkėjų nepavyko rasti. Įvertinus nurodytą, laikytina, jog parduoto buto kainos skirtumas 10765,00 Eur yra atsakovės gauta nauda dėl jos neteisėto elgesio atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį ir sąžininga Sutarties šalis – ieškovė, pagrįstai reikalauja pripažinti šią naudą jos nuostoliais. Jeigu atsakovė nebūtų pažeidusi Sutartinių įsipareigojimų, būtų pasirašyta pagrindinė sutartis dėl buto pardavimo, ieškovė būtų nepatyrusi nuostolių, todėl laikytina, jog nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių (CK 6.247 straipsnis). Pažymėtina, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kad ieškovė savo veiksmais būtų prisidėjusi prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, nėra teisinio pagrindo sumažinti nuostolių dydį ar atleisti atsakovę nuo nuostolių atlyginimo (CK 6.259 straipsnis).

CK 6.258 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Byloje nagrinėjamu atveju šalių atsakomybė buvo aptarta Sutarties 5 straipsnio 3 punkte, nurodant, kad baudos dydis atitinka avansinio mokėjimo dydį, t.y. 5000,00 Eur. Ieškovei prašant atlyginti ir nuostolius, ir priteisti netesybas dėl netinkamo prievolės vykdymo, vadovaujantis CK 6. 73 straipsnio 1 dalimi, priteistina didesnioji reikalaujama suma, kuri apima mažesniąją, t.y. į 10765,00 Eur nuostolių sumą įskaitoma 5000,00 Eur baudos dydis. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovės priteisia 10765,00 Eur nuostoliams atlyginti (CK 6.258 straipsnis).

Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (10765,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. rugpjūčio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovė jos patirtas 2200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 450,00 Eur žyminio mokesčio ir 1750,00 Eur atstovavimo išlaidos (1 tomas e.b.l. 38; 2 tomas e.b.l. 184-190). Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 2000,00 Eur atstovavimo išlaidų turėjimą (2 tomas e.b.l. 33-36, 59). Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo keistų ir išdėstytos naujos redakcijos Rekomendacijose nustatytus dydžius. Be to, šalių patirtos atstovavimo išlaidos yra iš esmės panašios, todėl teismas vertina, jog šalių patirtos atstovavimo išlaidos ne tik kad atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, bet yra priimtinos šalims, nelaikomos pernelyg dideliu išlaidavimu. Atsižvelgiant į tai, jog buvo patenkinta 78,82 procentai ieškovės reikalavimų, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 1734,04 Eur (2200,00 Eur x78,82 proc. = 1734,04 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, atsakovei iš ieškovės priteistina 423,60 Eur (2000,00 Eur x 21,18 proc. = 423,60 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kadangi iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,87 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 5000,00 Eur (penki tūkstančiai Eur) avanso, 10765,00 Eur (dešimt tūkstančių septyni šimtai šešiasdešimt penki Eur) nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą (15765,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. rugpjūčio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1734,04 Eur (tūkstantis septyni šimtai trisdešimt keturi Eur 4 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 423,60 Eur (keturi šimtai dvidešimt trys Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.