Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-9916-840/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos, delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

8. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas J. B. įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovas J. B. 2020 m. rugpjūčio 14 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-022948, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui 12 mėn. terminui atsakovui išnuomojo kilnojamąjį daiktą – prailginamą stalą, o atsakovas įsipareigojo mokėti mėnesines įmokas po 19,99 Eur (daikto kaina – 169 Eur su PVM), su galimybe pasibaigus sutarties terminui ir išmokėjus visas įmokas išpirkti daiktą už 1 Eur. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, visų įmokų nesumokėjo, išnuomoto daikto negrąžino, todėl pradinė kreditorė 2021 m. vasario 6 d. sutartį nutraukė.

11. Pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teisę į skolininko J. B. skolą. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas 2021 m. birželio 16 d., o taip pat raginamas sumokėti įsiskolinimą. Duomenų apie tai, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė byloje nėra.

13. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pažymėtina, kad nors formaliai 2020 m. rugpjūčio 14 d. sudaryta nuomos sutartis Nr. BK-022948 yra išperkamosios nuomos sutartis, tačiau VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo todėl įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta išimtimi galima naudotis tik tuo atveju, kai ja nėra siekiama išvengti VKĮ nuostatų taikymo.

14. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“, veikianti kaip verslininkė, išnuomojo atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, asmeniniams poreikiams patenkinti prailginamąjį stalą, kurį, sumokėjus visas 12 įmokų pagal 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuomos sutartį, nuomininkas (atsakovas) galėjo įsigyti (išpirkti) už 1 Eur.

15. Sutarties dalyje „Turto grąžinimas“ numatyta, kad, pasibaigus sutarčiai ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti turto, šios sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nurodyta tvarka ar nutraukus šią Sutartį prieš terminą, turtas grąžinamas nuomotojui ne vėliau kaip sekančią dieną po Sutarties pasibaigimo ar nutraukimo Sutarties sudarymo vietoje arba turto naudojimo vietoje; <...> nuomininkas nuomotojui savo sąskaita grąžina turtą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o taip pat visiškai sukomplektuotą ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais daiktais, kurie jam buvo perduoti kartu su turtu ir kurie nurodyti sutarties specialiojoje dalyje. Jei per turto perdavimą nuomotojui nustatomi grąžinamo turto defektai ar gedimai, jie nurodomi turto grąžinimo akte. Turto defektai ar gedimai gali būti nustatyti ir per 10 (dešimt) darbo dienų po turto grąžinimo akto pasirašymo ir apie tai nuomotojas informuoja nuomininką raštu.

16. Teismo vertinimu, tokios apsunkintos sutarties objekto grąžinimo sąlygos, reikalaujančios didesnių laiko ir lėšų sąnaudų, nei jo įsigijimas už 1 Eur, vertintinos, kaip siekis įpareigoti vartotoją įsigyti sutarties objektą. Taigi, tikrieji šalių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas atidėto mokėjimo būdu buvo įsigyti kilnojamąjį daiktą – prailginamąjį stalą, o ne tik daiktą naudoti ir valdyti. Kasmėnesinis sutarties šalių sulygtų įmokų mokėjimas padėjo nuomininkui pasiekti tikslą įsigyti daiktą, suteikiant atsakovui galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iš karto.

17. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad tarp šalių sudaryta išperkamosios nuomos sutartis iš esmės nebuvo orientuota į daikto grąžinimą pradinei kreditorei suėjus išperkamosios nuomos terminui. Atsakovas siekė savo asmeninių ar šeimos poreikių tenkinimui įsigyti kilnojamąjį daiktą, kuris, savo paskirtimi ir esme yra skirtas naudotis ilgesniam terminui. Sutarties sąlyga, įtvirtinanti pareigą privalomai pirkti daiktą, negalėtų būti pripažinta sąžininga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai pripažino, jog sutarčiai galioja VKĮ įstatyme įtvirtinta vartotojo teisių apsauga.

18. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Netesybos (delspinigiai) yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 str. 1 d.), todėl šalims įtvirtinant civilinę atsakomybę netesybų forma, teismui kyla pareiga šias nuostatas įvertinti ir sąžiningumo aspektu.

19. Nustačius, kad šiuo atveju tarp šalių atsiradusiems vartojimo kredito teisiniams santykiams privalomai taikomos VKĮ nuostatos, privalomai turi būti taikomos ir tos nuostatos, kurios numato galimybę susitarti dėl delspinigių dydžio. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ginčo sutarties sudarymo metu šis įstatymas galiojo, todėl, nustatant netesybų dydį, į jo nuostatas turėjo būti atsižvelgiama.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo delspinigius, kurie paskaičiuoti taikant 0,25 proc. delspinigių normą. Pirmosios instancijos teismas prašomų priteisti delspinigių sumą sumažino iki VKĮ įtvirtinto maksimalaus jų dydžio (0,05 proc.).

21. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Kaip pavyzdį pateikė Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1455259/2021, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-12-368/2022.

22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, nes apeliantės nurodoma Kauno apygardos teismo nutartis, kurioje spręsta, kad teismas, sumažindamas mokėtinų netesybų dydį, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, buvo priimta anksčiau (2021 m. rugsėjo 28 d.) nei tos, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, todėl teismas visiškai pagrįstai vadovavosi vėliau priimtomis nutartimis, nes ginčo atveju, laikantis kasacinio teismo praktikos, esant nutarčių (precedentų) konkurencijai, šioje byloje kaip precedentu turi būti vadovaujamasi vėliausia iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).

23. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia nuo sudarymo momento ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK 6.228⁴ str. 8 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018).

24. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos nepagrįstai didelės, jas sumažino taikydamas netesybų mažinimo institutą, tačiau iš esmės nevertino ginčo sutarties sąlygos sąžiningumo aspektu kaip to reikalauja CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis.

25. Vartojimo teisinių santykių bylas, teismas turi atlikti sutarties sąlygų kontrolę sąžiningumo, skaidrumo ir atitikimo įstatymams požiūriu, taip pat teismas nėra saistomas CKK 320 straipsnio 2 dalyje nustatytų draudimų peržengti apeliacinio skundo ribas, nes to reikalauja tiek viešasis interesas, tiek tokia prievolė išplaukia iš Europos Sąjungos teisės viršenybės principo, kad Sąjungos teisė laikoma viršesne už valstybių narių teisę, todėl pagal šį principą reikalaujama, kad visos valstybių narių institucijos užtikrintų visišką įvairių Sąjungos teisės normų veiksmingumą, o valstybių narių teisė negali pakenkti šių įvairių normų veiksmingumui tų valstybių teritorijoje (ESTT 2019 m. birželio 25 d. didžiosios kolegijos sprendimas D. A. P.(C-573/17).

26. Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB Dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visada yra laikoma, jog dėl sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ji buvo parengta iš anksto, ir vartotojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, ypač iš anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų, arba sąžiningumo kontrolės, aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui.

28. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė, visų pirma, taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos.

29. Nagrinėjamu atveju sąlyga dėl 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną šalių sutartyje nustatyta du kartus – bendrųjų ir specialiųjų sąlygų dalyse. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sutarties šalių sudarytą sutartį, jos turinį, daro išvadą, kad sutarties sąlyga dėl 0,5 procentų delspinigių dydžio, kuri įtraukta į bendrųjų ir specialiųjų sutarties dalį, yra standartinė, iš anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.228⁴ str. 4 d.).

30. Byloje nėra jokių duomenų (ieškovė jų neteikė, nors įrodinėjimo pareiga tenka būtent jai), kad dėl šios sąlygos būtų buvusi aiškiai išreikšta individualiai suderinta su atsakovu, ir / ar atsakovas būtų turėjęs galimybę daryti įtaką nustatant delspinigių dydį (CPK 178 str.).

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

32. Kaip jau minėta, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jokios kitos netesybos ir mokesčiai negali būti taikomi. Be to, CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompensuojamųjų palūkanų už pradelstas pinigines prievoles, kurios iš esmės atlieka panašią kaip netesybos funkciją, dydis – 5 proc. per metus.

33. Palyginus šalių sutartyje nustatytą netesybų dydį su nurodytuose įstatymuose nustatytais netesybų (kompensuojamųjų palūkanų) dydžiais, akivaizdu, kad šalių sutartyje nustatytos 0,5 proc. netesybos už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudaro 182,5 proc. per metus, yra nepagrįstai didelės, todėl vertintinos kaip nustatančios neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties pažeidimą.

34. Nors nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo delspinigius, kurie apskaičiuoti taikant 0,5 procentų delspinigių normą (dešimt kartų didesnę nei VKĮ įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis) tik už 180 dienų, tačiau ieškinyje nepateikė jokių argumentų, kurie galėtų paneigti pirmiau nurodytoje įstatymo normoje įtvirtintos šalių sutarties sąlygos, nustatančios 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, nesąžiningumo prezumpciją.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks delspinigių dydis, laikytinas ne tik prieštaraujančiu VKĮ 8 straipsniui, bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą sąlygos nesąžiningumo prezumpciją ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. sutarties sąlygą, numatančią 0,5 procentų delspinigių dydį, pripažinti nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento.

36. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 str. 2 d.), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius atmetamas kaip nepagrįstas (CK 6.228⁴ str. 2 d. 5 p., 8 d., 9 d.).

37. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui konstatavus sutarties sąlygą dėl 0,5 procentų delspinigių nesąžininga ir negaliojančia nuo jo sudarymo momento), ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimas už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo pakeičiamas, atmetant ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 163,88 Eur delspinigius (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, pakeičiama ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą sumažinant iki 182,09 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atitinkamai iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos ir ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).

39. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 260 Eur bylinėjimosi išlaidas (18 Eur žyminis mokestis, 242 Eur teisinės pagalbos išlaidos). Apeliacinės instancijos teisme sumažinus iš atsakovo priteistiną sumą iki 182,09 Eur, laikytina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 52,63 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 136,84 Eur sumos (260 Eur x 52,63 proc.).

40. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento tarp uždarosios akcinės bendrovės „Be kredito“ ir atsakovo J. B. 2020 m. rugpjūčio 14 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. BK-022948 Specialiosiose sąlygose įtvirtintą sąlygą „Vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos“ ir Bendrųjų sąlygų dalyje „Šalių atsakomybė“ įtvirtintą sąlygą „Už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos“.

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 182,09 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 09 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (182,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136,84 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.