Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. V.ir jo atstovui advokatui Arvydui Budnikui, atsakovui T. K. ir jo atstovei advokatei Jurgitai Karvelei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui T. K. dėl tikrovės neatitinkančių, garbę ir orumą žeminančių teiginių paskleidimo pripažinimo ir įpareigojimo juos paneigti, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. P. teisių perėmėjai L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Šilo bitė“, A. D., V. K.; bylos Nr. 3K-3-193/2007). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskiriamai fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment of 9 January 2007). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).

22. Ieškovas nesutiko, kad byloje liudytoja būtų apklausta atsakovo žmona I. K. ir kad byloje būtų vadovaujamasi jos parodymais. Teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka ir pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad šalies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiškinimų kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Taip pat ir aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Atsižvelgdamas į tai, teismas liudytojos I. K. parodymus vertina kitų įrodymų apimtyje.

23. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konfliktinės situacijos eigą, sprendžia, jog aptariamu atveju Ginčo žinutei toje apimtyje, kurioje pavartoti žodžiai „protiškai atsilikusiems“ ir „pedofilams“, negali būti taikomas tiesos kriterijus, taigi, joje pateikta informacija negali būti laikoma žinia. Pats atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Ginčo žinutėje žodžiai „pedofilams“ ir „protiškai atsilikusiems“ buvo pavartoti kaip keiksmažodis, tokiu būdu išreiškiant emociją. Teismas pažymi, kad šiuo atveju kvalifikuojant susiklosčiusią situaciją, svarbią reikšmę turi tai, kad atsakovas Ginčo žinutę Facebook grupėje įkėlė tik tada, kai ieškovas įkėlė vaizdo įrašą, kuriame matėsi atsakovo nepilnametis vaikas. Iš pačios Ginčo žinutės formuluotės galima spręsti, kad šis įrašas įkeltas reaguojant į grupėje įkeltą ieškovo vaizdo įrašą, nes žinutėje parašyta: „<...> Jei protiškai atsilikusiems norėsis ar pedofilams dėti įrašus su ne savo nepilnamečiais vaikais, <...>“ (atkreiptinas dėmesys į paryškintus žodžius). Nors Ginčo žinutėje žodžiai „protiškai atsilikusiems“ ir „pedofilams“ yra suformuluoti daugiskaitos forma ir nėra aiškiai nurodytas adresatas, tačiau teismui nekyla abejonių, jog Ginčo žinutė, be kita ko, buvo skirta ir ieškovui, o konkretūs žodžiai „protiškai atsilikusiems“ ir „pedofilams“ buvo adresuojami ieškovui, kaip atsakas į anksčiau įkeltą ieškovo vaizdo įrašą. Tokią išvadą suponuoja ir paties atsakovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai (atsakovas paaiškino, kad Ginčo žinutė buvo adresuota bendrai bendruomenės nariams, o ieškovas taip pat yra bendruomenės narys), atsakovo žmonos I. K., byloje apklaustos kaip liudytoja, parodymai (ji patvirtino, kad Ginčo žinutė buvo skirta ieškovui), taip vertino ir Ginčo žinutę perskaitę kaimynai, kurie byloje buvo apklausti kaip liudytojai (liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad jiems nekilo abejonių, jog ji buvo skirta būtent ieškovui, nes ji atsirado po ieškovo įkelto vaizdo įrašo, daugiau vaizdo įrašų grupėje nebuvo). Nors žodžiai: „pedofilams“, „protiškai atsilikusiems“; buvo išsakyti esant dideliam atsakovo susijaudinimui dėl susiklosčiusios tuometinės situacijos (tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo paaiškinimų galima spręsti, kad 2022-04-22 ryte įvykęs konfliktas jiems buvo ypatingas, sukėlė neigiamų emocijų, šalys jam skyrė ypatingą dėmesį; ieškovas vaizdo įrašą įkėlė į grupę tam, kad kaimynai įvertintų susidariusią situaciją (dėl automobilio parkavimo), kaip nurodė ieškovas, taip pat siekdamas sugėdyti atsakovą; atsakovo žmona I. K. teismo posėdyje parodė, kad atsakovas konflikto dieną buvo labai susijaudinęs ir pergyveno), teismo vertinimu, jie buvo parinkti tikslingai, – kaip atsakas (subjektyvus vertinimas) į ieškovo įkeltą vaizdo įrašą su atsakovo nepilnamečiu vaiku, t. y. įvertinus ieškovo poelgį, taigi, skirta ieškovui. Atsakovas byloje vertinamus žodžius daugiskaitos forma pavartojo siekdamas taip pat įspėti kitus bendruomenės narius (įskaitant ir administratorius, kaip tai įrodinėjo atsakovas), nes, kaip paaiškino atsakovas, ieškovui įkėlus vaizdo įrašą, kaimynai palaikė ieškovą. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jis norėjo atkreipti dėmesį į tai, kad daromi nusikaltimai (ieškovas neteisėtai rinko informaciją, viešino kitiems), o kaimynai į tai užmerkia akis. Teismas, įvertinęs Ginčo žinutės konstrukciją, jos įkėlimo aplinkybes bei byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad Ginčo žinutėje pateikta informacija negali būti laikoma žinia, nes ja nebuvo siekiama paskleisti konkrečią žinią (žinutės konstrukcija nesuponuoja tokios išvados). Byloje apklausti liudytojai kaimynai taip pat patvirtino, kad atsakovo parašytos žinutės nevertino kaip žinios, jų vertinimu, atsakovas ja siekia įžeisti ieškovą. Nors liudytojas A. J. parodė, kad atsakovo žinutę priėmė kaip informaciją, nes jei atsakovas teigia, matyt turi įrodymų, tačiau vėliau parodė, kad santykiai su V. nepasikeitė. Taigi, galima spręsti, jog jo vertinimas po atsakovo išsakytų žodžių nepasikeitė. Liudytoja D. A. pateikė tokį situacijos vertinimą – atsakovas taip parašė ieškovui, nes ketino kreiptis į teismą. Nurodytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovas, įkeldamas Ginčo žinutę su žodžiais „protiškai atsilikusiems“ ir „pedofilams“, paskleidė ne žinią, todėl šiuo atveju ieškovas neturi teisinio pagrindo savo galimai pažeistas teises ginti remiantis CK 2.24 straipsniu ir reikalauti paneigti paskleistus duomenis.

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 36, 44 punktus). Jeigu asmens garbė ar orumas, juridinio asmens dalykinė reputacija yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas, pvz., Konvenciją) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006), tačiau tokiu atveju netaikytini specifiniai CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens garbės ir orumo, dalykinės reputacijos teisių gynimo būdai – paskleistų duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumą, dalykinę reputaciją duomenų paneigimas teismo tvarka.

25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 52 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).

26. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami savo pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

27. Aptariamu atveju ieškovas prašo iš atsakovo priteisti neturtinę žalą, todėl šiuo atveju teismas vertins, ar atsakovo Ginčo žinutėje pateikta nuomonė pažemino (kaip nurodo ieškovas, įžeidė) ieškovo garbę ir orumą.

28. Pažymėtina, kad ne tik žinia, bet ir nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog nepaisant to, kad atsakomybė už paskleistą nepagrįstą nuomonę taikoma ne CK 2.24 straipsnio pagrindu, įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Kadangi nuomonė yra subjektyvus tam tikros situacijos, faktų vertinimas, sprendžiant dėl jos pagrįstumo, sąžiningumo, etiškumo turi būti nustatytas paskleistos informacijos turinys, tekstas ir kontekstas, nes ne už kiekvienos nepagrįstos nuomonės paskleidimą gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o tik už tokios, kuri pažemino fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidė juridinio asmens dalykinę reputaciją. Tai, ar paskleista nuomonė pažeidžia asmens, apie kurį ji paskleista, interesus, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas ir tai, kaip visuomenė suprato ginčijamus teiginius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 57–59 punktai).

29. Jau minėta, kad atsakovas, duodamas teismo posėdžio metu paaiškinimus, nurodė, kad jis Ginčo žinutėje „protiškai atsilikusiems“ ir „pedofilams“ pavartojo kaip keiksmažodžius, išreiškiant emociją. Iš atsakovo paaiškinimų galima spręsti, kad Ginčo žinutė buvo parašyta dėl to, kad atsakovą sujaudino ieškovo ir kaimynų elgesys: pirmiausia, kad ieškovas į Facebook privačią grupę įkėlė vaizdo įrašą, kuriame matėsi jo nepilnametis vaikas; antra, kad Facebook grupėje kaimynai palaikė ieškovą, nors, atsakovo vertinimu, jis, įkeldamas vaizdo įrašą, darė nusikaltimą. Taigi, tai buvo atsakovo atsakas į ieškovo ir kaimynų, anot jo, netinkamą elgesį. Nei iš Ginčo žinutės turinio, nei iš paties atsakovo paaiškinimų negalima spręsti, kad atsakovas Ginčo žinutėje parašė žodžius „protiškai atsilikusiems“ ir „pedofilams“, nes jis tokiu laikė ieškovą. Atsakovas byloje neįrodinėjo, kad jis, vartodamas žodžius „protiškai atsilikusiems“ ir „pedofilams“, turėjo tam pakankamą faktinį pagrindą, priešingai, byloje patvirtino, kad jie buvo pavartoti kaip keiksmažodis, kaip emocijos išraiška. Taigi, priešingai nei nurodė atsakovo atstovė baigiamosiose kalbose, šiais žodžiais buvo siekiama įžeisti, pažeminti. Teismo vertinimu, šie žodžiai buvo skirti ieškovui (byloje apklausti liudytojai parodė, kad, jų nuomone, atsakovas minėtais žodžiais siekė įžeisti ieškovą; taip pat žr. aukščiau aptartus teismo sprendimo motyvus). Nėra abejonių, kad atsakovo pateikti Ginčo žinutėje apibūdinimai yra nepagarbaus pobūdžio, galėjo būti nemalonūs ne tik adresuojamam asmeniui, bet ir kitiems šią žinutę skaitantiems grupės nariams, stokojo elementarios kultūros ir pagarbos, buvo neetiški. Kadangi šiuo atveju teismas nustatė, kad aptariami žodžiai buvo skirti ieškovui, nes jie buvo parašyti po ieškovo veiksmų (vaizdo įrašo įkėlimo), darytina išvada, kad jais buvo pažeistos ieškovo neturtinės teisės (pažeminta (įžeista) garbė ir orumas), nes jie neatitiko geros moralės principų bei sąžiningo elgesio, akivaizdžiai pažemino (įžeidė) ieškovą. Atsakovo išsakyti Ginčo žinutėje žodžiai netoleruotini, kiekvienas asmuo, savo atžvilgiu išgirdęs tokius žodžius, pasijaustų negerai.

30. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindų priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra tie atvejai, kai dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) ginamų vertybių pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis peržengia tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus, kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan. Analogiškai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2010). Pagrindas neturtinei žalai atsirasti egzistuoja tada, kai asmens rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, reikšmingas asmens garbės ir orumo pažeidimo faktas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-664/2005, 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006, 2007 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2007, 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007 ir kt.).

31. Teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog nagrinėjamu atveju patyrė sveikatos sutrikimus, ilgalaikius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą dėl atsakovo išsakytų žodžių. Ieškovas teismui paaiškino, kad kai jis pamatė atsakovo komentarą, jam buvo nemalonu, nes jis toks nėra, kaip jį pavadino atsakovas. Jo išgyvenimai pasireiškė nerimu, pasijautė nesmagiai, pirko raminančius vaistus, maisto papildus, kaimynai pradėjo į jį žiūrėti kitaip, kartais pasityčiodavo. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo sutrikusi jo sveikata, kad buvo pirkti vaistai ar maisto papildai nerimui sumažinti, byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas taip pat negali konstatuoti, kad dėl atsakovo žodžių ieškovas patyrė ilgalaikius išgyvenimus. Iš ieškovo paaiškinimų bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų kaimynų parodymų galima spręsti, kad ieškovas nejaukiai pasijausdavo, kai kaimynai pasišaipydavo iš jo, primindami jam atsakovo Ginčo žinutėje išsakytus žodžius (liudytojai patvirtino pasišaipymo iš ieškovo faktą). Teismas sprendžia, kad ši aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės vertinant ieškovo emocinę būklę atsakovo išsakytų Ginčo žinutėje žodžių kontekste, be to, nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti atsakyti atsakovą už trečiųjų asmenų netinkamą elgesį jo atžvilgiu. Taigi, ieškovas, įrodinėdamas patirtą neturtinę žalą ir jos dydį, apsiribojo tik bendrais teiginiais apie patirtus išgyvenimus. Teismas, įvertinęs Ginčo žinutės parašymo aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo padaryta skriauda ieškovui šiuo atveju pasireiškė nežymiai, trumpalaikiai, momentiškai (žinutės perskaitymo metu), nes ieškovas neįrodė, kad atsirado ilgalaikių, žymių neigiamų pasekmių, neįrodinėjo kuo pasireiškė žala reputacijai. Šiame kontekste pažymėtina, kad pats ieškovas teismui aiškino, kad kai kaimynai iš jo pasišaipydavo, primindami atsakovo žodžius, jis suprato, kad taip daroma juokais, nors buvo nemalonu. Liudytojai M. L., A. L.-J., A. L., D. A., A. J. patvirtino, kad po atsakovo Ginčo žinutės nepradėjo ieškovą laikyti tokiu, kaip pavadino atsakovas. Be to, ieškovas dėl savo teisių gynybos kreipėsi į teismą tik 2023 m. lapkričio 6 d., taigi, praėjus nemažam laikui, kas taipogi leidžia manyti, kad ieškovas nebuvo stipriai paveiktas atsakovo išsakytų žodžių. Tai, kad atsakovo žmona kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl to, kad ieškovas renka apie ją ir jos šeimą informaciją, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės ir negalėjo turėti reikšmės ieškovui apsisprendžiant kreiptis į teismą su nagrinėjamu ieškiniu. Kaip teisingai pastebėta atsakovo, į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją buvo kreiptasi ne dėl ieškovo 2022-04-22 įkelto vaizdo įrašo. Pats ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamą ieškinį jis padavė teismui dėl to, kad atsakovas pradėjo policijai rašyti melagingus pareiškimus, vėliau duomenų apsaugos inspekcijai ir galiausiai kreipėsi į teismą su ieškiniu, todėl jis „gavo atgal“, nes jis (ieškovas) taip pat norėjo apginti savo garbę ir orumą. Tokie paaiškinimai taipogi leidžia spręsti, kad ieškovas nepatyrė didelių išgyvenimų dėl atsakovo išsakytų žodžių, o ieškinį reiškė daugiau kaip atsaką į atsakovo veiksmus.

32. Teismui neturi pagrindu netikėti atsakovu, kad Ginčo žinutėje išsakyti žodžiai buvo emocijų išraiška, nes tai galėjo nulemti tą pačią dieną įvykęs konfliktas dėl automobilio statymo (atkreiptinas dėmesys, kad konfliktai tarp proceso šalių vyko ir anksčiau). Neturtinės žalos priteisimas šiuo atveju, įvertinus tai, kad: ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykiai ir iki šio įvykio buvo gana konfliktiški; ieškovas į Facebook privačią grupę įkėlė vaizdo įrašą, kuriame matėsi atsakovo nepilnametis vaikas, vaizdo įrašas buvo įkeltas siekiant į konfliktą įtraukti kaimynus (jų įvertinimui), kad sugėdyti atsakovą (taip paaiškino pats ieškovas), todėl ieškovas tokiu savo poelgiu taipogi sukėlė atsakovui neigiamas emocijas; teismo vertinimu, iškreiptų neturtinės žalos kompensavimo institutą ir jo paskirtį, būtų neteisinga ir neprotinga.

33. Atsižvelgdamas į šio sprendimo 31-32 punktuose nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti jo naudai iš atsakovo prašomo dydžio neturtinę žalą.

34. Nurodytų motyvų pagrindu ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad atsakovas T. K., Facebook grupėje, pavadinimu „(duomenys neskelbtini),“, 2022-04-22 parašydamas tokį komentarą: „Papildoma info! Jei protiškai atsilikusiems norėsis ar pedofilams dėti įrašus su ne savo nepilnamečiais vaikais, turės teisinių pasekmių“, įžeidė ieškovo garbę ir orumą. Kadangi byloje nustatyta, kad ieškovas šiuo atveju neturi teisinio pagrindo reikalauti CK 2.24 straipsnyje numatytos teisinės gynybos, t. y. paneigti paskleistus duomenis, ieškovo reikalavimas dėl informacijos paneigimo atmetamas, taip pat atmetamas ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, ieškovui neįrodžius šio reikalavimo pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

35. Aptariamu atveju teismas laiko, kad buvo patenkinta ½ ieškovo reikalavimų. Nors nebuvo patenkintas ieškovo reikalavimas dėl informacijos paneigimo, teismas laiko, kad ieškovo neturtinis reikalavimas (ieškinyje suformuluotas reikalavimas Nr. 2) iš esmės buvo tenkintas, nes reikalavimas paneigti informaciją yra išvestinis reikalavimas, kurio galima reikalauti tik pripažinus paskleistus duomenis žeminančiais ieškovo garbę ir orumą ir neatitinkančiais tikrovės, vadovaujantis CK 2.24 straipsnio pagrindu, kuris nagrinėjamu atveju netaikytinas. Tuo tarpu ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo visiškai atmestas, kaip neįrodytas.

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

37. Taigi CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 1 punktas). Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas). EŽTT yra nurodęs, jog taisyklė „pralaimėtojas moka“ ir atitinkama taisyklė, pagal kurią reikalaujama atlyginti kitos šalies patirtas proceso išlaidas (įskaitant advokato atlyginimą), proporcingas sėkmei procese ir priklausančias nuo ieškinio vertės, atgraso potencialius bylininkus nuo išpūstų ieškinių teismuose pateikimo, ji gali būti laikoma teisės kreiptis į teismą apsunkinimu. Toks ribojimas nelaikytinas per se (savaime) nesuderinamu su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi. Kita vertus, ribojimas, paveikiantis teisę į teismą, nebus suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jei jis neatitiks teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir ribojimu siekiamo tikslo (žr. 2013 m. liepos 18 d. sprendimą byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10). Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, jog nepagrįstos bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją pirmiausiai tais atvejais, kai proceso šalies civilinis ieškinys patenkinamas, bet nėra priteisiama visa jo suma, o dėl iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos asmuo praranda didelę dalį ar net visą priteistą finansinį atlyginimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, par. 76; 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Colic prieš Kroatiją, peticijos Nr. 49083/18, par. 46). Taip pat EŽTT yra pripažinęs, kad išimtiniais atvejais didelės bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pagal Konvenciją ir tuomet, kai proceso šaliai visiškai nepavyko pagrįsti savo ieškinio ir kai ši šalis dėl tam tikrų priežasčių negalėjo numatyti savo sėkmės perspektyvų, nes, pavyzdžiui, bylos nagrinėjimo rezultatas priklausė nuo naujo teisės klausimo išaiškinimo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Cindrič ir Bešlič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 72152/13, par. 107). Kasacinis teismas, remdamasis aptarta EŽTT praktika, yra išaiškinęs, kad teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet taip pat įvertinti ir tai, ar konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra sąžiningas – neatima šalims pagrįstai priklausančių piniginių kompensacijų. Tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nulemtų visišką šaliai pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos netekimą, teismai turi taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022, 39 punktas).

38. Aptariamu atveju teismas nenustatė, kad proceso šalys būtų netinkamai naudojęsi procesinėmis teisėmis. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, akivaizdžiai piktnaudžiavo proceso teisėmis, nes šiuo sprendimu konstatuotas ieškovo neturtinių teisių pažeidimo faktas, taigi, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti baudos skyrimo, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, klausimą, todėl atsakovo prašymas skirti ieškovui baudą atmetamas, kaip nepagrįstas. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad ieškovo ieškinys tenkintas tik toje dalyje, kurioje prašoma pripažinti neturtinės teisės pažeidimą, o ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, sprendžia, jog ieškovui yra pagrindas priteisti žyminį mokestį, sumokėtą už neturtinį reikalavimą – t. y. 109 Eur žyminio mokesčio. Teismas, įvertinęs šiuo sprendimu priimtą rezultatą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra protinga, teisinga ir sąžininga proceso šalių išlaidų teisinei pagalbai neskirstyti, nes nagrinėjamu atveju iš esmės pripažinta pagrįsta ½ ieškinio reikalavimų dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Facebook grupėje, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. balandžio 22 d. parašydamas tokį komentarą: „Papildoma info! Jei protiškai atsilikusiems norėsis ar pedofilams dėti įrašus su ne savo nepilnamečiais vaikais, turės teisinių pasekmių“; įžeidė ieškovo V. V., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini), garbę ir orumą.

Priteisti ieškovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Netenkinti atsakovo T. K. prašymo skirti ieškovui V. V. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.