Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, ESO) 1 593,58 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas paaiškino, kad jis Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su V. B. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir apdraudė turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 9 d. apdraustasis turtas, t. y. katilas, buvo apgadintas dėl elektros įtampos svyravimų. Ieškovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 1 593,58 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdraustojo turto. Atsakovę ESO ir draudėją siejo energijos tiekimo sutartiniai santykiai, todėl atsakovei teko pareiga užtikrinti kokybišką energijos tiekimą. Atsakovė šią pareigą pažeidė, dėl to buvo sugadintas draudėjui priklausantis turtas. Draudėjas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą. Draudėjui padarytą žalą atlygino jo turto draudikas – AAS „BTA Baltic Insurance Company”, kuris, sumokėjęs draudimo išmoką, įgijo subrogacijos teisę į atsakovę. Atsakovės kaip asmens, tiekiančio elektros energiją, veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl atsakovė privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Ieškovo įsitikinimu, atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) kaip civilinės atsakomybės būtinąją sąlygą įrodo netinkamai vykdyta pareiga tiekti kokybišką elektros energiją, užtikrinti elektros įrenginių tinkamą eksploatavimą ir priežiūrą. Atsakovė pažeidė tiek sutartinę, tiek teisės aktų nustatytą pareigą tinkamai tiekti elektros energiją, užtikrinant elektros tinklų apsaugos reikalavimus. Ieškovo reikalaujami atlyginti nuostoliai dėl elektros pagrindu veikiančių įrenginių sugadinimo dėl viršįtampio, kilusio po elektros pajungimo, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu). Atsakovė jokiu būdu nenuginčijo padarytos žalos dydžio ir nepateikė įrodymų apie aplinkybes, kurios būtų pagrindas netaikyti jai civilinės atsakomybės. Dėl to atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovo reikalaujamą 1 593,58 Eur žalą.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. kovo 9 d. buvo nustatytas trumpalaikis elektros energijos pertrūkis vartotojui adresu Laukų g. 45, Kretinga. 2019 m. birželio 4 d. atsakovės atstovai uždaroji akcinė bendrovė „Jodesta“ (toliau – UAB „Jodesa“) atliko draudėjo elektros įrenginių apžiūrą. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad draudėjo vidaus elektros instaliacijos ir paskirstymo skydelio būklė pakankamai tvarkinga, o viršįtampių ribotuvų paskirstymo skydelyje nėra, taip pat buvo apžiūrėtas ir apskaitos skydas, kuriame pažeidimų pastebėta nebuvo. Elektros energija į draudėjo objektą yra tiekiama 0,4 kV kabelių spintos SKS-55-17 iš transformatorinės pastotės TR-55 (Kretinga) nuo 10 kV oro linijos L-900 iš Kretingos transformatorių pastotės. Iš informacinės sistemos „Planiniai ir neplaniniai atjungimai“ buvo nustatyta, kad buvo atliktas neplaninis elektros energijos atjungimas 1026 vartotojams, pajungtiems iš tos pačios pastotės linijos L-900 SP1.1., kurio tikslas – įžemėjimo paieška. Elektros energijos atjungimas truko 1 minutę (2019 m. kovo 9 d. laikotarpiu nuo 13:19 val. iki 13:20 val.). Atsakovės darbuotojai draudėjo elektros tinkluose, kuriais jam yra tiekiama elektros energija, 2019 m. kovo 9 d. jokių elektros tinklo sutrikimų, viršįtampių, avarijų ar pan. nenustatė, todėl atsakovė yra įsitikinusi, kad elektra buvo tiekiama laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Pabrėžė, kad ESO negali ir nėra įpareigota apsaugoti vartotojams nuosavybės teise priklausančių elektros tinklų ir elektros prietaisų nuo galimų avarinių gedimų, komutacinių ar atmosferinių viršįtampių, stichinių gamtos jėgų ar pašalinių asmenų veikos sukeltų padarinių. Sparčiai gausėjant jautrios aparatūros ir kompiuterinės technikos atsiranda poreikis patiems elektros energijos vartotojams pasirūpinti jų apsauga. Pažymėjo, kad staigiuosius įtampos pokyčius ar kryčius, kurie trunka tik dalis ar net šimtąsias dalis sekundės, gali sukelti gedimai tiek vartotojo, tiek ir bendrame skirstomajame ar perdavimo elektros tinkle, taip pat vartotojo vidaus ar lokaliajame elektros tinkle įjungiamos apkrovos. Normaliomis veikimo sąlygomis tikėtinų įtampos kryčių skaičius (o jie yra neišvengiami) per metus pagal Lietuvos standartą LST EN 50160:2010 gali būti nuo kelių dešimčių iki vieno tūkstančio ir jų pasiskirstymas per metus gali būti labai netolygus. Kitų elektros energijos vartotojų, gaunančių elektros energiją elektros linijomis, einančiomis iš transformatorinės pastotės, skundų dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų ar turto sugadinimo nebuvo gauta, todėl atsakovė teigia, kad tiekė kokybišką elektros energiją. Atsakovės vertinimu, ieškovo teiginiai dėl neva elektros energijos įtampos svyravimo 2019 m. kovo 9 d. ir dėl to priežastiniame ryšyje sugedusio katilo nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, dokumentais ir/ar kitais įrodymais. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, kad koks nors specialistas būtų atvykęs į draudėjos objektą atlikti elektros svyravimų matavimus draudėjos vidaus tinkle, taip pat nėra pateikiama defektinio apžiūros akto, kuriame būtų pagrindžiama, kuo remiantis buvo nustatyti tiek elektros įtampos svyravimai, tiek neva dėl to įvykęs trumpasis jungimas, kas neva sukėlė draudėjo katilo sugedimą – sudegimą. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų ir įrodymų patvirtinančių kokioje apskritai įtampoje gali katilas veikti. Atsakovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju elektros energijos atjungimas buvo trumpalaikis ir niekaip negalėjo įtakoti įtampos svyravimų – elektra buvo kvalifikuotų darbuotojų atjungta tik 1 minutei. Atsakovės vertinimu, ieškovas, būdamas savo veiklos profesionalu, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad draudėjui priklausantis turtas buvo sugadintas dėl elektros įrenginių gedimo atsakovės eksploatuojamame elektros tinkle. Atsakovės įsitikinimu, ji laikėsi iš teisės aktų kylančios pareigos – ESO vykdė trumpalaikį elektros energijos tiekimo nutraukimą vykdant įžemėjimo paiešką, kuris tetruko 1 minutę ir niekaip negalėjo turėti įtakos katilo gedimui. Ieškovui neįrodžius gedimų priežasties, nėra galimybės nustatyti už žalą atsakingo asmens. Pagrindo atsakovę pripažinti atsakinga už aukščiau nurodytą gedimą ir priteisti žalą iš jos taip pat nėra. Atsakovo įsitikinimu, ieškovo pateiktas UAB „Inkaitra“ 2019 m. kovo 18 d. defektinis aktas Nr. 061 nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad draudėjo elektros prietaiso gedimas atsirado dėl ESO veiksmų. Defektiniame akte nurodyta, kad dėl įtampos svyravimo neigiamo poveikio įvyko trumpasis jungimas, dėl ko sudegė prietaisas. Tokia išvada kelia pagrįstas abejones dėl patikrinimo rezultatų teisingumo, kadangi ESO atstovai nuvykę ir apžiūrėję draudėjo vidaus instaliacijos ir paskirstymo skydelio būklę jokių buvusių reiškinių ar gedimų nepastebėjo. Be to, pats katilas eksploatuojamas jau beveik 10 metų, tuo tarpu duomenų kaip katilas buvo eksploatuojamas nėra, o tai, atsakovės vertinimu, reiškia, kad jo tikroji gedimo priežastis yra neaiški. Prie ieškinio nėra pridėta informacijos, ar buvo patikrinta, jog draudėjas eksploatavo savo elektros įrenginius laikydamasis gamintojo nustatytų reikalavimų, jokių viršįtampių ribotuvų draudėjas susimontavęs taip pat nebuvo. Atsakovei taip pat kyla pagrįstos abejonės, kad draudėjas galimai siekė savo elektros prietaiso gedimą susieti su ESO trumpalaikiu elektros atjungimu, kuris, atsakovės teigimu, negali įtakoti elektros prietaiso gedimo. Todėl teismui nenustačius tikslios tikrosios elektros prietaiso gedimo priežasties, bet įpareigojus ESO atlyginti padarytą žalą, gali susidaryti ydinga praktika, kuria vadovaujantis visi nesąžiningi vartotojai galės kreiptis dėl žalos atlyginimo už jau buvusius prietaisų gedimus. Ieškovas nenurodė, kokią sutartinę pareigą netinkamai vykdė ar apskritai jos nevykdė ESO, kaip viešasis elektros energijos tiekėjas. Pareigos užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą 24/7 ar pareigos, jog elektros energijos tiekimo linijoje, kuria abonentui tiekiama elektros energija, nebus jokių įtampos svyravimų ar trūkių, ESO nenustato nei teisės aktai, nei sutartis. Nenutrūkstamas elektros energijos tiekimas nėra užtikrinamas net I aprūpinimo elektra patikimumo kategorijos abonentams, kuriems priskiriami svarbūs objektai. Todėl ieškovui neįrodžius ESO neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su atsiradusiais draudėjo nuostoliais, pagrindo tenkinti ieškinio nėra.

Dublike ieškovas iš esmės palaikė savo poziciją, išdėstytą ieškinyje. Papildomai pažymėjo, kad žalos fakto ir dydžio atsakovė neginčijo. Nors atsakovė teigia, kad ji tiekė kokybišką elektros energiją, ji nepateikė į bylą matavimo protokolų ar kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių kokybiškos elektros tiekimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad įtampos svyravimai atitiko keliamus reikalavimus tiekiamos elektros kokybei bei nesukėlė elektros įrenginių sugadinimo. Atsakovė siekia įrodinėjimo naštą dėl elektros kokybės perkelti ieškovui, nors akivaizdu, kad ieškovas, ar jo draudėjas neturi jokių galimybių matuoti ir kontroliuoti atsakovės tiekiamos elektros energijos kokybės, todėl toks atsakovės procesinis elgesys prieštarauja logikos ir protingumo principams. Ieškovas pabrėžė, kad pati atsakovė pripažįsta, jog nutraukė elektros energijos tiekimą. Įjungus elektrą, nebeveikė elektros prietaisas, ką patvirtina nukentėjusiojo pranešimas apie įvykį. UAB „Inkaitra“ pažyma patvirtina, kad katilo valdymo plokštė buvo sugadinta dėl įtampos svyravimo ir įvykusio trumpo jungimo. Ieškovo reikalaujami atlyginti nuostoliai dėl elektros pagrindu veikiančių įrenginių sugadinimo dėl viršįtampio kilusio po elektros pajungimo, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu). Atsakovė jokiu būdu nenuginčijo padarytos žalos dydžio ir nepateikė įrodymų apie aplinkybes, kurios būtų pagrindas netaikyti jai civilinės atsakomybės. Dėl to atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovo reikalaujamą žalą. Atsakovė privalo pateikti inžinierinių žinių pagrindu parengtas išvadas, kad draudėjo įrenginiai neužtikrino tinkamos apsaugos nuo įtampos svyravimų. Šiuo atveju nukentėjęs pranešime apie įvykį nurodė, kad informavo atsakovę apie gedimą, tačiau kokių veiksmų ėmėsi atsakovė, kad būtų nustatytos gedimo priežastys, ieškovas nežino. Pabrėžė, kad nukentėjusiajam asmeniui neįtvirtinta įstatyminė pareiga papildomai apsaugoti savo vidinius elektros tiekimo tinklus nuo viršįtampių ir įtampos svyravimų. Atsakovės argumentai dėl viršįtampio nebuvimo yra paneigti UAB Inkaitra” išvada. Atsakovė savo teiginių dėl kokybiškos elektros tiekimo niekaip neįrodė, todėl, ieškovo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad katilas sugedo dėl didelio įtampos šuolio, viršijusios leistinas ribas. Pati atsakovė nesinaudojo teise ir kartu nevykdė pareigos teikti įrodymus aplinkybėms, kurios galėtų paneigti arba sumažinti atsakovės civilinę atsakomybę, todėl atsakovei tenka prisiimti neigiamas pasekmes.

Triplike atsakovė pabrėžė, kad ieškovas tik deklaratyviai nurodo, jog ESO neteisėtus veiksmus kaip civilinės atsakomybės būtinąją sąlygą įrodo netinkamai vykdyta pareiga tiekti kokybišką elektros energiją, tačiau ieškovas nepaaiškina, kas, ieškovo nuomone, yra nekokybiška elektros energija, nenurodo, kokius teisės aktus bei kokias jų nuostatas ESO neva tai pažeidė. Pažymėjo, kad teisės aktai neįpareigoja ESO atlikti pastovią energijos įtampos ir galios kontrolę galios analizatoriumi, todėl pastovūs matavimai ir kontrolė nėra atliekami. Vis dėl to, minėti matavimai gali būti atliekami vartotojui pateikus pageidavimą tokius matavimus atlikti. Nors kaip teigia ieškovas, draudėjas neturi galimybių matuoti ir kontroliuoti tiekiamos elektros energijos kokybės, tačiau kilus abejonių dėl tiekiamos elektros energijos įtampos svyravimų, vartotojas turi teisę kreiptis į ESO ir reikalauti, jog atitinkami matavimai būtų atlikti. Nagrinėjamu atveju ieškovas į bylą nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog draudėjas veikė aktyviai ir kreipėsi į ESO su minėtu prašymu. Taip pat pažymėjo, jog atsakovė sistemose nerado duomenų, jog draudėjas apskritai būtų kreipęsis į ESO dėl šio įvykio. Todėl darytina išvada, kad draudėjas turėjo galimybę kreiptis į ESO prašydamas, jog elektros energijos įtampos matavimai būtų atlikti, ir išsiaiškinti ar elektros įtampos svyravimai buvo neleistini, kaip teigia ieškovas. Atsakovė neneigia aplinkybės, kad nutraukė elektros energijos tiekimą, tačiau pažymi, kad 2009 m. gruodžio 1 d. elektros energijos pirkimo pardavimo sutartyje Nr. 35309147 (toliau – Sutartis) ir 2012 m. rugpjūčio 27 d. elektros tinklų nuosavybės ribų aktu šalys nesusitarė, kad ESO elektros energiją tieks nenutrūkstamai. Sutartyje draudėjui nustatyta III patikimumo kategorija. Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatomis III patikimumo kategorija užtikrinama vartotojus aprūpinant elektros energija iš vieno elektros energijos šaltinio viena elektros linija. Nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas. Iš ESO informacinėje sistemoje „Planiniai ir neplaniniai atjungimai“ užfiksuotų duomenų matyti, kad elektros energijos atjungimas atliktas 13:19 val., siekiant nustatyti įžemėjimo vietą, o tiekimas atstatytas 13:20 val. Atjungus elektros energijos tiekimą nustatyta, jog įžemėjimas buvo kilęs ne oro linijoje L-900. Todėl vien tik dėl to, jog vartotojui buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas negalima teigti, jog elektros linijoje buvo gedimas ar staigūs elektros įtampos pokyčiai, kurie neleistini Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau – Standartas). Vadovaujantis Standartu, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai; esant normaliai režimui, išskyrus pertrūkių periodus, maitinimo įtampos kitimai neturi viršyti minimalios įtampos UN± 10; visuotinai priimta, kad kryčio pradžios slenkstis yra lygus 90 proc. nominalios įtampos; viršįtampio pradžios slenkstis yra lygus 110 proc. nominalios įtampos. Ieškovo teiginiai, kad ESO neteisėtus veiksmus (neveikimą) kaip civilinės atsakomybės būtinąją sąlygą įrodo netinkamai vykdyta pareiga užtikrinti elektros įrenginių tinkamą eksploatavimą ir priežiūrą, vertinami kaip deklaratyvūs ir neatitinkantys tikrovės, kadangi įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ESO savo pareigas vykdė aplaidžiai ir/ar priežiūrą atliko netinkamai, ieškovas nepateikė. Priešingai, ESO, būdama apdairi ir rūpestinga, atsakingai prižiūri jam priklausančius elektros tinklus ir įrenginius – transformatorinė yra reguliariai apžiūrima bei remontuojama. Ieškovas savo poziciją, jog žala draudėjo įrenginiams kilo dėl to, jog ESO pažeidė savo pareigą tiekti kokybišką elektros energiją ir draudėjo elektros prietaisai sugedo dėl viršįtampio, grindžia iš esmės vieninteliu įrodymu t. y. UAB „Inkaitra“ defektiniu aktu. Šiame Defektiniame akte lakoniškai nurodoma, jog dėl įtampos svyravimo neigiamo poveikio įvyko trumpas jungimas. Ši nurodyta gedimo priežastis yra abstrakti ir nedetalizuota, neatskleisti tokios rūšies gedimų požymiai, kurie lėmė defektinį aktą surašiusio specialisto išvadą. Defektiniame akte taip pat nepateikti atlikti elektros įtampos matavimai, todėl negalima daryti išvados, jog svyravimai buvo didesni nei leidžiama. Defektiniame akte nėra įvertinta ir tai, kokia įrenginio būklė buvo iki gedimo, ar įrenginys buvo eksploatuojamas laikantis gamintojo nustatytų reikalavimų. Abejonių defektiniame akte nurodyta gedimo priežastimi kelia ir faktas, jog įvykio metu sugedo tik vienas iš visų šio vartotojo įrenginių, kuris buvo naudojamas jau nuo 2009 metų. Pakartotinai pabrėžė, kad ESO sistemose nebuvo užfiksuotas vartotojo kreipimasis, o ESO apie faktą, jog 2019 m. kovo 9 d. dėl neva tai buvusių elektros įtampos svyravimų sugedo vartotojo įrenginys, buvo informuotas tik 2019 m. balandžio 16 d. ieškovo raštu „Dėl žalos atlyginimo draudikui“. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, o būtent neteisėtų atsakovės veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos kilimo.

Ieškinys netenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas sudarė su draudėju V. B. gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT398983, kuria laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2019 m. kovo 26 d. buvo apdraustas draudėjo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo įvairių rizikų, tarp jų elektros įtampos svyravimo. Elektra adresu (duomenys neskelbtini), draudėjui buvo teikiama atsakovės su draudėju 2009 m. gruodžio 1 d. sudarytos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pagal šią elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį elektros energija adresu (duomenys neskelbtini), buvo tiekiama elektros linija, kurios struktūrizuotas el. adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Elektros linija). Šioje Elektros linijoje 2019 m. kovo 9 d. buvo trumpalaikis elektros energijos pertrūkis – elektros energijos tiekimas rankiniu būdu buvo nutrauktas nuo 13:19 val. iki 13:20 val. neplaniniams darbams – įžemėjimo paieškai.

Iš ieškovo paaiškinimų byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2019 m. kovo 9 d. sugedo adresu (duomenys neskelbtini), esantis draudėjui priklausantis 2009 m. gamybos granulinis katilas Defro DUO25 (toliau – Katilas). UAB „Inkaitra“ draudėjo užsakymu 2019 m. kovo 13 d. surašė defektacijos aktą Nr. 061, kuriame nurodė, kad Katilas sugedo dėl įtampos svyravimo neigiamo poveikio įvykus trumpam jungimui, dėl ko sudegė Katilo valdymo plokštė, foto elementas, pamaišymo vožtuvo elektrinė pavara, katilo cirkuliacinis siurblys, nebeveikia degiklio ventiliatorius ir valdymo procesorius. Byloje nėra duomenų apie tai, kada ir kokiomis aplinkybėmis UAB „Inkaitra“ apžiūrėjo Katilą. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kokios konkrečiai aplinkybės (objektyvūs duomenys) lėmė UAB „Inkaitra“ defektacijos akte nurodytą išvadą, kad trumpas jungimas, dėl kurio, UAB „Inkaitra“ teigimu, sugedo Katilas, įvyko dėl įtampos svyravimo neigiamo poveikio. Su šiuo aktu UAB „Inkaitra“ draudėją supažindino 2019 m. kovo 18 d., po ko draudėjas apie įvykį tą pačią dieną pranešė ieškovui. Be to, 2020 m. kovo 22 d. draudėjas raštu pateikė pranešimą ieškovui. Jame, pranešdamas apie 2019 m. kovo 9 d. įvykį, kurio metu sugedo Katilas dėl įtampos svyravimų, draudėjas nurodė, kad įtampos svyravimai būna dažni, ypatingai vėjuotais orais, apie ką atsakovė yra informuota. Ieškovas, atlikęs žalos reguliavimo procedūrą, įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjo patirtai žalai – Katilo remonto išlaidoms pagal UAB „Inkaitra“ 2019 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija IN Nr. 394, atlyginti 2019 m. balandžio 2 d. išmokėjo draudėjui 1 593,98 Eur draudimo išmoką. 2019 m. balandžio 16 d. ieškovas pateikė pretenziją atsakovei, kuria prašė atlyginti jam draudėjui sumokėtą draudimo išmoką. Atsakovė mokėti draudimo išmoką 2019 m. balandžio 19 d. raštu atsisakė.

Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad draudiminio įvykio metu 2019 m. kovo 9 d. elektros linijoje, kuria elektros energija buvo teikiama adresu (duomenys neskelbtini), įvyko neplaninis trumpalaikis elektros energijos pertrūkis, tačiau kilo ginčas dėl šio elektros energijos pertrūkio (jo pasekmių) vertinimo atsakovės veiksmų teisėtumo kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų kontekste, taip pat dėl šio elektros energijos pertrūkio (jo pasekmių) ryšio su Katilo gedimu. Atsakovė teigė, kad tokio pobūdžio elektros energijos pertrūkis nepatvirtina, jog ji pažeidė kokias nors sutartyje ir/ar teisės aktuose nustatytas pareigas, be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, liudijančių, kad būtent šis elektros energijos pertrūkis (jo pasekmės) lėmė Katilo gedimą. Ieškovas gi iš esmės teigė, kad įrodyti, jog Katilo gedimo priežastis buvo nulemtas ne šio elektros energijos pertrūkio pasekmių – elektros energijos svyravimo (viršįtampio) po jo atnaujinus elektros energijos tiekimą, turi atsakovė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas nurodytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).

Remiantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tai specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis, kai skolininkas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).

AB „Energijos skirstymo operatorius“ veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir remiantis šiuo straipsniu toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

Byloje nustatyta, kad draudiminio įvykio dieną 2019 m. kovo 9 d. Elektros linijoje, kuria elektra buvo teikiama adresu (duomenys neskelbtini), buvo neplaninis trumpalaikis elektros energijos pertrūkis, t. y. elektros energija 1 minutei buvo atjungta rankiniu būdu įžemėjimo paieškai, siekiant pašalinti sutrikimus. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad šis pertrūkis buvo atsakovei priklausančioje Elektros linijoje. Tą patvirtina ir atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – 2012 m. rugpjūčio 27 d. elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. 43530-12-5058A, vartotojų atjungimų, planinių neplaninių atjungimų lentelė. Ši byloje nustatyta faktinė aplinkybė, esant įrodytai jos sąsajai su kilusia žala, gali būti vertinama kaip sąlyga atsakovės civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.270 straipsnyje įtvirtintą griežtąją didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę. Tačiau ieškovas atsakovės civilinę atsakomybę kildina ir sieja ne su įvykusiu elektros energijos pertrūkiu atsakovės valdomoje Elektros linijoje, jo teisėtumu, pagrįstumu ar kt., bet su atsakovės teikiamos elektros energijos kokybe po šio elektros energijos pertrūkio, būtent, elektros energijos svyravimu – viršįtampiu, kuris, ieškovo teigimu, atsirado atsakovei Elektros linija atnaujinus elektros energijos tiekimą. Todėl būtent dėl šios ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės kaip sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti ir pareigos ją įrodyti teismas plačiau pasisako teismo sprendime.

Ieškovas byloje teigė, kad pareiga paneigti elektros energijos svyravimo – viršįtampio, faktą, kilusį po neplaninio trumpalaikio elektros energijos pertrūkio Elektros linijoje, teko atsakovei. Teismas su šia ieškovo pozicija nesutinka, nes tiek sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, tiek dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo pareiga įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu tenka asmeniui, prašančiam tokią atsakomybę taikyti. Nagrinėjamu atveju ieškovui teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovės valdomoje Elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo - viršįtampio, pirmiausia jam ir teko pareiga šiuos teiginius įrodyti, o juos įrodžius atsakovei, siekiančiai išvengti civilinės atsakomybės taikymo, teko pareiga pagrįsti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Aiškinti įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę kitu būdu teismas nemato jokio pagrindo.

Kitokio įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklės aiškinimo tokio pobūdžio bylose nepatvirtina ir ieškovo nurodoma teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-766-910/2018, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-A1210-614/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1210-614/2016, nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Viena vertus, pastarojoje byloje ieškinys buvo grindžiamas, be kita ko, elektros energijos nutraukimo neteisėtumu (nepranešimu apie jos nutraukimą vartotojams iš anksto). Kita vertus, joje teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pirmiausia konstatavo esant tikėtina dėl elektros energijos nutraukimo buvus trumpalaikius elektros energijos svyravimus (pokyčius, kryčius ar viršįtampius), kurie sukėlė įrenginių sugadinimą, o konstatavęs šį faktą ir vertindamas ar šie įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, nurodė, kad šiai aplinkybei nustatyti įrodymų, kuriuos pateikti turėjo atsakovė, nepakanka. Nagrinėjamu gi atveju byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad 2019 m. kovo 9 d. atsakovės valdomoje Elektros linijoje buvo elektros energijos pertrūkis, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ieškovo nėra ginčijamas (toks pagrindas nenurodytas ieškinyje, nedetalizuotas paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose), tačiau byloje nepakanka įrodymų teigti nei tai, kad šis elektros energijos pertrūkis sukėlė ieškovo nurodomą elektros energijos svyravimą – viršįtampį po elektros energijos tiekimo Elektros linijoje atnaujinimo, nei tai, kad Katilo gedimo priežastis buvo elektros energijos svyravimas.

Ieškovas ieškinį šioje byloje iš esmės grindžia vieninteliu įrodymu – UAB „Inkaitra“ defektacijos aktu Nr. 061. Teismas, vertindamas šį įrodymą, sutinka su atsakove, kad šiame akte konstatuota išvada apie Katilo gedimo priežastis – dėl įtampos svyravimo neigiamo poveikio įvyko trumpas jungimas, yra itin lakoniška ir neargumentuota. Tai yra defektacijos akte nėra nurodyta kokiu būdu buvo nustatyti elektros įtampos svyravimai, kada ir kur jie kilo, kokio jie buvo pobūdžio, nepaaiškinama kur konkrečiai kilo trumpasis jungimas, išvada nėra pagrįsta ne tik faktiniais duomenimis, bet ir specialiomis žiniomis, kurių ji, be abejo, reikalinga, o teismas pats jų neturi. Pažymėtina, kad kiti byloje ieškovo pateikti įrodymai apie Katilo gedimo aplinkybes tik sustiprina abejones dėl UAB „Inkaitra“ pateiktos išvados pagrįstumo. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas, administruodamas žalą, iš esmės pats nesiėmė jokių priemonių kilusios žalos – Katilo gedimo, priežasčiai nustatyti. Apie draudiminį įvykį ieškovas pats buvo informuotas praėjus daugiau nei savaitei po įvykio – 2019 m. kovo 18 d. Iš 2019 m. kovo 22 d. ieškovo surašyto defektų akto, vietoje padarytų Katilo nuotraukų, kurios iš esmės, įvertinus specialių žinių poreikį tokioms aplinkybės nustatyti, esminės reikšmės bylai teisingai išnagrinėti neturi, matyti, kad Katilo gedimo priežastį ieškovas nustatė išimtinai iš UAB „Inkaitra“ surašyto defektacijos akto. Nei draudėjas, nei ieškovas iki draudimo išmokos išmokėjimo net nesikreipė į atsakovą su prašymu pateikti informaciją apie 2019 m. kovo 9 d. vykusius elektros įtampos svyravimus, jų pobūdį, to priežastis. Tuo labiau, kad pranešdamas apie draudiminį įvykį pats draudėjas įtampos svyravimo, dėl kurio jo teigimu sugedo Katilas, plačiau taip pat neapibūdino, nepaaiškino kuo jis pasireiškė, o kalbėjo apie dažnus elektros įtampos svyravimus adresu Laukų g. 45, Kretingoje, apie kuriuos byloje jokių duomenų nėra. Teismas iš esmės taip pat sutinka su atsakove, kad tokią abejonę sustiprina ir tai, kad UAB „Jodesta“ po gauto pranešimo apie įvykusį draudiminį įvykį nuvykusi apžiūrėti draudėjo vidaus instaliacijos ir paskirstymo skydelio būklę jame jokių buvusių gedimų (pvz., trumpojo jungimo požymių), nenustatė.

Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.

Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Aukščiau nurodytų aplinkybių visuma iš esmės liudija, kad ieškovas, ieškinį grįsdamas aplinkybe, kad Katilo gedimo priežastimi buvo atsakovės valdomoje Elektros linijoje buvę elektros energijos svyravimai, šiai aplinkybei pagrįsti pakankamų įrodymų nepateikė, kas sudaro pagrindą ieškovo ieškinį pripažinti nepagrįstu ir jo netenkinti.

Siekdamas visapusiškai išnagrinėti šią civilinę bylą teismas mano esant pagrindą trumpai pasisakyti ir dėl kelių kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, argumentų.

Ieškovas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklės tokio pobūdžio bylose, taip pat nurodė, kad atsakovė, siekdama paneigti jai kilusią civilinę atsakomybę, turėjo pateikti elektros energijos matavimo protokolus ar kitus objektyvius įrodymus, patvirtinančius kokybiškos elektros energijos tiekimą adresu (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į jau nurodytus motyvus dėl ieškovui tenkančios pareigos įrodyti žalos padarymo didesnį pavojų keliančiu veiksniu faktą (neteisėtus atsakovės veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų ir kilusios žalos), šio ieškovo argumento nelaiko pagrįstu. Kaip teisingai nurodo atsakovė, teisės aktai neįpareigoja atsakovės atlikti pastovią energijos įtampos ir galios kontrolę galios analizatoriumi ir jos rezultatus pastoviai fiksuoti matavimų protokoluose. Tačiau teisės aktai, tarp jų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (jų redakcija, galiojusi 2019 m. kovo 9 d. įvykio metu, toliau – Taisyklės), suteikia įgalinimus atsakovei tirti elektros energijos persiuntimo, tiekimo nutraukimo ir apribojimo priežastis, tame tarpe atlikti reikiamus matavimus ar vertinti jau turimus, nagrinėjant vartotojo prašymą dėl nuostolių atlyginimo. Pagal Taisyklių 156 punktą vartotojas prašymą dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo turi teisę pateikti ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo nuostolių atsiradimo dienos, o operatorius privalo vartotojo prašymą išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų. Prireikus vartotojo prašymui nagrinėti operatorius gali sudaryti komisiją, į kurios sudėtį turi būti įtraukti operatoriaus ir vartotojo atstovai. Taisyklių 158, 159 punktai numato, kad elektros energijos persiuntimo ir(ar) nutraukimo laikas, to priežastys nustatomos pagal operatoriaus ir vartotojo operatyvinius dokumentus ir registravimo prietaisų rodmenis, o, be kita ko, sugadintos įrangos vertė nustatomi pagal operatoriaus, tiekėjo arba vartotojo pateiktus įrodančius dokumentus. Jeigu nuostolių dydžių pagal turimą informaciją tiksliai nustatyti negalima, tai jų vertė nustatoma šalių sutarimu, o šalims nesutarus, nuostolių dydį nustato teismas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šia teise pats draudėjas nepasinaudojo, per Taisyklėse nurodytą terminą nesikreipė į atsakovę dėl nuostolių atlyginimo, nepranešė jai nei apie elektros energijos svyravimus atnaujinus elektros energiją po jos trumpalaikio neplaninio pertrūkio, nei apie Katilo gedimą. Taigi, ieškovas, reiškiantis reikalavimą atsakovei subrogacijos pagrindu, žalos administravimo metu pats nesurinkęs galimų pakankamų įrodymų, liudijančių ieškinyje nurodomą Katilo sugedimo priežastį, nepagrįstai siekia jam tenkančią įrodinėjimo naštą dėl nekokybiškos elektros energijos tiekimo perkelti atsakovei.

Atsakovė, atsikirsdama į ieškovo argumentus dėl pareigos teikti kokybišką elektros energiją pažeidimo, teigė, kad ieškovas ydingai suvokia kokybės reikalavimus, keliamus atsakovės teikiamai elektros energijai, nes nei pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su draudėju, nei pagal teisės aktų reikalavimus atsakovė nėra įpareigota elektros energiją tiekti be jokių elektros energijos svyravimų ar nenutrūkstamai. Nors šį atsakovės argumentą teismas mano esant pagrįstą tik iš dalies, tai neįtakoja teismo aukščiau padarytų išvadų dėl ieškovo reiškiamo ieškinio atsakovei pagrįstumo.

Pagal atsakovės su draudėju 2009 m. gruodžio 1 d. sudarytą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Taisykles atsakovė įsipareigojo draudėjui jo nurodytu adresu tiekti elektros energijos persiuntimo paslaugą ir elektros energiją, kurių kokybė atitinka sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros rinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Lietuvos standartas LST EN 50160:2010 numato, kad normaliomis veikimo sąlygomis tikėtinų įtampos kryčių skaičius per metus gali būti nuo kelių dešimčių iki vieno tūkstančių ir jų pasiskirstymas per metus gali būti labai netolygus. Tačiau ši Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 nurodyta aplinkybė apie galimus įtampos kryčius elektros energijos tiekimo metu, kurie pačiame standarte, įvertinus sukauptą ir toliau kaupiamą patirtį, tik santykinai ir ne visais atvejais yra apibrėžiami tam tikromis ribomis (trukmės, nuokrypio nuo ribos) kaip tipiški, leistini ir /ar priimtini, pati savaime neeliminuoja atsakovės kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos civilinės atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis tuo ir pasižymi, kad skolininkas, būdamas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, tokiu atveju negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu, nes jo atsakomybės pagrindas yra rizika valdant didesnio pavojaus šaltinį. Todėl būtent atsakovei kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai, turinčiai visą informaciją apie šį šaltinį, ir tenka įrodinėjimo našta, nustačius tam tikras ydas (pertrūkius, kryčius, viršįtampius) jos valdomame elektros energijos tinkle ir siekiant paneigti sąlygas jos pačios civilinei atsakomybei kilti, pagrįsti, kad šių ydų šaltinis yra ne pats didesnio pavojaus šaltinis, rizika, kylanti jį valdant, o įstatymuose nurodyti veiksniai, tarp jų nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.253 straipsnio 9 dalis, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnis). Tą netiesiogiai liudija ir Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 nuostatos, kad staigiuosius įtampos pokyčius ar kryčius, kurie trunka tik dalis ar net šimtąsias dalis sekundės, gali sukelti tiek gedimai vartotojo ar bendrame skirstomajame ar perdavimo elektros tinkle, tiek vartotojo vidaus ar lokaliajame tinkle įjungiamos apkrovos.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas pakankamais įrodymais nepagrindė ieškinyje nurodomos aplinkybės, kad po neplaninio trumpalaikio elektros energijos pertrūkio Elektros linijoje atsirado elektros energijos svyravimai – viršįtampis. Ieškovui neįrodžius viršįtampio fakto, jo pobūdžio, spręsti dėl jo įtakos Katilo gedimui, o taip pat pareigos teikti kokybišką elektros energiją pažeidimo iš atsakovės pusės nėra pagrindo.

Plačiau dėl atsakovės atsiliepime dėstomų argumentų, susijusių su nenutrūkstamu elektros energijos tiekimu, tame tarpe elektros energijos nutraukimo (pertrūkio) laikotarpiu, jo priežastimi, vykdymo tvarka, teismas nepasisako, nes ji neturi esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti. Kaip minėta, šioje byloje ieškovas atsakovės civilinę atsakomybę kildino ne iš neplaninio trumpalaikio elektros energijos pertrūkio, o iš kilusio viršįtampio atsakovei po jo atnaujinus elektros energijos tiekimą draudėjui.

Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, apeliavo taip pat į tai, jog jos civilinę atsakomybę taip pat šalina neatsargus draudėjo elgesys – draudėjas adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo sumontavęs viršįtampių ribotuvų paskirstymo skydelyje, ką atsakovė grindė UAB „Jodesta“ surašytu elektros įrenginių apžiūros aktu. Nors Taisyklės numato vartotojams pareigą įrengiant elektros įrenginius ir vidaus tinklą pagal suteiktą patikimumą kategoriją užtikrinti optimalią vartotojo elektros įrenginių schemą, numatant ir įgyvendinant priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, įskaitant ir priemones dėl Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 nurodytų staigiųjų trumpalaikių, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrūkių (56.8 punktas), jos neįtvirtina, kad ši pareiga gali būti įgyvendinama tik sumontavus viršįtampių ribotuvus paskirstymo skydelyje. Teismo vertinimu, atsakovė, siekdama įrodyti aplinkybę, kad jos civilinę atsakomybę šalina draudėjo neatsargus elgesys, turėjo įrodyti, kad draudėjas adresu (duomenys neskelbtini), įrengdamas elektros įrenginius ir vidaus tinklą pagal suteiktą patikimumo kategoriją, neužtikrino optimalios elektros įrenginių schemos ir/ar kad ši schema gali būti pripažinta optimali tik tuo atveju, jei draudėjo paskirstymo skydelyje būtų sumontuoti viršįtampių ribotuvai. Tokioms aplinkybėms, kurios be kita ko reikalauja specialių žinių, nustatyti byloje įrodymų nepakanka. Jų nepatvirtina ir UAB „Jodesta“ surašytas elektros įrenginių apžiūros aktas, kuriame draudėjas yra ne įpareigotas įrengti viršįtampių ribotuvus, o jam tik rekomenduota galimiems nuostoliams išvengti ar juos sumažinti dėl elektros energijos svyravimų ir pokyčių elektros tinkle ar tiekimo nutraukimo atveju turėti įrengtas technines priemones apsaugoti savo elektros tinklus, elektros įrenginius ir prietaisus atitinkama apsauga.

Ieškovas byloje sumokėjo 36 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, jam jo patirtos išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šioje byloje nepatyrė.

Vadovaudamasi išdėstytu ir remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutarė:

ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.