Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-03-14 · Civilinė byla Nr. e2A-1210-614/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-14
Bylos Nr.
e2A-1210-614/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25001-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Atsakovas
AB „Lesto“
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 2.5.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1210-614/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25001-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6.; 2.5.8.10.; 2.5.29.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Lesto“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui AB „Lesto“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Lesto“ 367,24 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su draudėju A. M. 2012-07-08 buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas draudėjui priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bei šiame name esantis turtas, įvykus draudžiamiesiems įvykiams, tarp kurių ir elektros įtampos svyravimai ar viršįtampiai. 2012-07-19 nurodytam namui buvo nutrauktas elektros tiekimas, dėl kurio buvo sugadinta draudėjo skalbimo mašina AEG/ELEKTROLIUX L 52610. 2012-07-25 UAB „AG Service“ buitinių prietaisų patikrinimo aktu Nr. UZ120720028 nustatyta, kad dėl viršįtampio sugedo valdymo plokštė ir įtampos filtras. Remonto kaštai būtų viršiję prietaiso vertę, todėl remontas buvo netikslingas. Šį įvykį ieškovas pripažino draudžiamuoju, todėl žalą patyrusiam A. M. išmokėjo analogiškos skalbimo mašinos kainos dydžio išmoką - 367,24 Eur. Ieškovo teigimu, jis perėmė nukentėjusio asmens teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už atsiradusią žalą asmens, t. y. atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Lesto“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti, praleidus ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, jog trejų metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2015-07-19. Teismui nusprendus ieškinio senaties termino netaikyti, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp AB „Lesto“ veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Atsakovas nurodė, kad dėl operatyvinių perjungimų buvo tik nutrauktas elektros energijos tiekimas vartotojui, ir šis nutraukimas negalėjo turėti įtakos vartotojų prietaisų darbui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-23 sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nurodė, kad iš atsakovo teismui pateikto 2012-08-16 Kauno regiono Kaišiadorių tinko eksploatavimo grupės klientų pretenzijų tyrimo akto nėra galimybės nustatyti, ar buvo atlikti OLS-Ž-800 ir KT-Ž-811 skaitiklių remonto darbai, nes nebuvo pateikta 10 kV OL L-800 „Bačkonys“ Žiežmarių 110/10 KV TP principinė schema nuo OLS-Ž-804. Teismas sprendė, kad pateiktų įrodymų neužtenka, norint nustatyti, ar OLS-Ž-800 ir KT-Ž-811 skaitiklių remonto metu elektros tinkluose trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai atitiko LST EN 50160 „Bendrųjų skirstomųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ keliamus reikalavimus bei nesukėlė elektros įrenginių sugadinimo. Teismas vertino aplinkybę, kad akte nurodyta, jog planinis remontas buvo vykdomas 2012-07-19 nuo 8:00 val. iki 8:37 val., o vartotojai L. M., A. M., kreipęsi dėl elektros įrenginių sugadinimo, paaiškinimuose nurodė, kad 2012-07-19 8:15 val. suūžė prietaisai, atsijungė įvadiniai automatai ir dingo elektra. UAB „Baltria“, kuri taip pat kreipėsi dėl elektros įrenginių sugadinimo, darbų vykdymo dieną nedirbo. Tačiau visi vartotojai nurodė tą pačią aplinkybę, kad, atnaujinus elektros energijos tiekimą, jie pastebėjo, jog sugedę elektros energijos prietaisai. Atsakovui neįrodžius priešingai bei nepaneigus 2012-07-25 UAB „AG Service“ buitinio prietaiso patikros išvados, teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog šios aplinkybės buvo negu nebuvo. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė Energijos tiekimo sutarties 4.3 p., pagal kurį prieš 5 darbo dienas jis turi informuoti vartotoją (pirkėją) apie vyksiančius elektros įrenginių remonto, rekonstrukcijos bei įrenginių perjungimo darbus, kadangi byloje nėra duomenų, įrodančių, kad vartotojas buvo informuotas apie elektros energijos tiekimo nutraukimą dėl planinio tiekėjo įrenginių remonto įstatymų bei Elektros tiekimo sutartyje numatyta tvarka. Atsakovo atsiliepime nurodyta, kad A. M. apie elektros energijos tiekimo nutrūkimą sužinojo 2012-07-19. Teismo vertinimu, 2012-08-16 Kauno regiono Kaišiadorių tinko eksploatavimo grupės klientų pretenzijų tyrimo aktas, kuriame pateikta išvada, jog vykdyti perjungimai bei remonto darbai neturėjo įtakos klientų elektros energijos prietaisų sugadinimui, nėra pakankamas įrodymas, leidžiantis konstatuoti, kad, vykdant OLS-Ž-800 ir KT-Ž-811 skaitiklių perjungimo bei remonto darbus, elektros tinkluose nebuvo trumpalaikių įtampos pokyčių, kryčių bei viršįtampių, kurie galėjo lemti elektros įrenginių sugadinimą. Teismas padarė išvadą, kad būtent atsakovas, kaip verslininkas ir savo srities specialistas, veikė neapdairiai ir nerūpestingai. Atsakovo argumentą dėl priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos nebuvimo teismas atmetė, kadangi šį ryšį patvirtina aplinkybė, jog atsakovas neįvykdė savo sutartinės pareigos, t. y. vartojo apie planuojamą elektros tiekimo nutraukimą neinformavo, todėl vartotojas A. M. neužtikrino sugadintos skalbimo mašinos atjungimo nuo elektros tinklų laiku. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi pareigą atlyginti vartotojui A. M. padarytą žalą (CK 6.256 str. 1 d., 6.386 str., Elektros tiekimo sutarties 4.5 p.). Kadangi šią žalą vartotojui atlygino draudikas, teisė reikalauti išmokėtos draudimo išmokos iš atsakingo už padarytą žalą asmens pereina draudikui (CK 6.1015 str.). Vadovaudamasis CK 6.37 str., 6.210 str., teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Dėl ieškinio senaties taikymo teismas nurodė, kad draudimo teisiniai santykiai ieškovo su atsakovu nesiejo ir nesieja, todėl taikytina CK 1.125 str. 8 d., pagal kurią reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju prasidėjo 2012-07-20 (kitą dieną po draudiminio įvykio), o ieškinys teismui pateiktas 2015-07-20, taigi, nepraleidus ieškinio senaties termino, todėl taikyti atsakovo prašomą ieškinio senatį nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas AB „Lesto“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmetant, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog sugedęs elektros prietaisas buvo prijungtas prie elektros tinklo ir eksploatuotas laikantis teisės aktų reikalavimų bei vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis. Atsakovas nurodė, kad informacija apie elektros energijos atjungimą buvo paskelbta internetiniame tinklapyje „Mano elektra“. Be to, A. M. apie tai buvo informuotas trumpąja žinute. Taisyklių 140 p. nurodyta, jog operatorius apie planuojamą elektros energijos nutraukimą turi pranešti raštu, telefonu (skambučiu arba trumpąja žinute) arba viešai paskelbdamas savo interneto svetainėje. Nė vieno įrodymo negalima nemotyvuotai atmesti, tačiau teismas nemotyvavo, kodėl 2012-08-16 Kauno regiono Kaišiadorių tinko eksploatavimo grupės klientų pretenzijų tyrimo aktas nėra pakankamas įrodymas, leidžiantis konstatuoti, kad, vykdant OLS-Ž-800 ir KT-Ž-811 skaitiklių perjungimo bei remonto darbus, elektros tinkluose nebuvo trumpalaikių įtampos pokyčių, kryčių bei viršįtampių, kurie galėjo lemti elektros įrenginių sugadinimą. Teismas konstatavo, jog pateiktų įrodymų neužtenka, tačiau nenurodė, kokias aplinkybes būtina nustatyti, bei nepasiūlė atsakovui pateikti papildomų įrodymų, kad bylos aplinkybės būtų ištirtos kiek galima išsamiau. Taip pat byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog, vykdant remonto darbus, elektros tinkluose buvo viršįtampių. Apelianto teigimu, nėra aišku, kodėl teismas jo rašytinius įrodymus atmetė kaip nepakankamus, o sprendimą grindė prielaidomis. Apeliantas taip pat nurodė, kad elektros tinkluose galimi trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai ir bei viršįtampiai, kurie leistini ir nurodyti Bendrųjų skirstimųjų elektros sistemų įtampos charakteristikos Lietuvos standarte LSD EN 501607

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Ieškovas nurodė, kad pripažįsta faktą, jog skalbimo mašina buvo prijungta prie elektros tinklo, kadangi jos elektroninė įranga sugadinta dėl įtampos svyravimų, ką patvirtina 2012-07-25 UAB „AG Service“ patikros aktas. 2012-08-16 Kauno regiono Kaišiadorių tinko eksploatavimo grupės klientų pretenzijų tyrimo aktas nepatvirtina ir neįrodo, kad elektros tinkluose nebuvo nukrypimų nuo elektros tiekimo standartų. Kadangi elektros prietaisai sugedo ne vieno vartotojo namuose, galima daryti išvadą, jog elektros energijos tiekimas sutriko AB „Lesto“ tinkluose. Objektyvių įrodymų apie elektros įtampos dydį byloje nėra. Vartotojai tokių duomenų pateikti negali. Todėl vadovautinasi netiesioginiais įrodymais. Ieškovas prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, 2015-07-16 raštą bei informaciją apie UAB „Baltria“ priklausančių prietaisų gedimus, kurių pateikimo būtinybė iškilo tik dabar, ir ieškovas negalėjo jų pateikti anksčiau. Be to, ieškovas prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų galima išsiaiškinti, ar AB „Lesto“ matavo įtampą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis - patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Ieškovas prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė pagrįstų motyvų, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).

CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau pastebėtina, kad šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios Tačiau teismų praktika pripažįsta, kad naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme ribojanti nuostata neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; ir kt.). CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus, tačiau nepagrindė būtinybės pateikti juos tik apeliacinės instancijos teisme, todėl nauji įrodymai neprijungiami.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2012-07-08 su draudėju A. M. sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas draudėjui priklausantis būstas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei šiame name esantis turtas įvykus draudžiamiesiems įvykiams, tarp kurių ir elektros įtampos svyravimai ar viršįtampiai.

2012-07-19 dėl planinio remonto buvo nutrauktas elektros tiekimas, atsirado staigūs elektros įtampos pokyčiai ir buvo sugadinta ieškovo draudėjo skalbyklė. Ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjui išmokėjo 1.268,00 Lt (367,24 Eur) draudimo išmoką. Ieškovas rėmėsi buitinių prietaisų patikros aktu, kuriuo nustatyta, jog dėl viršįtampio sugedo skalbyklės valdymo plokštė ir įtampos filtras, o remontas netikslingas. Bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl nurodytų faktinių aplinkybių ir dėl žalos dydžio nekilo.

Apeliacinio skundo reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo ir ieškinio atmetimo netenkintinas.

Apelianto skundas iš esmės grindžiamas įrodinėjimą reglamentuojančių civilinio proceso normų pažeidimais. Apelianto argumentai dėl netinkamo įrodinėjimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo atmetami kaip nepagrįsti. Apeliantas neginčija, kad pagal šalių elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties bei tuo metu galiojusių LR ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatas jis, vykdydamas planinius elektros tinklų priežiūros darbų grafikus, privalėjo pranešti vartotojui apie numatomą elektros energijos persiuntimo, tiekimo nutraukimą ar apribojimą ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų ir nurodyti planuojamą elektros energijos persiuntimo, tiekimo nutraukimo apribojimo laiką ir trukmę (Taisyklių 98.3 p.), tačiau nesutinka su teismo išvada, jog jis šios pareigos neįvykdė, teigia, kad savo tik sutartinius, tiek teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus tinkamai įvykdė.

Kaip pagrindinį rašytinį įrodymą apie tinkamą pareigų vykdymą apeliantas nurodė 2012-08-16 Kauno regiono Kaišiadorių tinko eksploatavimo grupės klientų pretenzijų tyrimo aktą. Apie pranešimą vartotojui dėl numatomų darbų apeliantas nurodė, jog jis pranešė vartotojui apie būsimą remontą skelbdamas tinklapyje „Mano elektra“ ir išsiuntė vartotojui SMS.

Taisyklių 99 p. nurodyta, jog apie planuojamą elektros energijos persiuntimo, tiekimo nutraukimą ar apribojimą operatorius ar visuomeninis tiekėjas turi pranešti raštu (paštu, per kurjerį, faksimiliniu ryšiu) arba viešai skelbdami vietinėje spaudoje. Šio Taisyklių punkto 2 dalyje nurodyta, jog sutartyje gali būti nustatyti ir kiti pranešimo būdai ir terminai. Kaip matyti iš pateiktos šalių sutarties (b.l. 22-24) 4.3 p. sutarties punkte taip pat numatytas toks pranešimo būdas - paskelbiant vietinėje spaudoje. Tačiau apeliantas nepateikė duomenų apie vartotojo informavimą nei SMS žinute, nei vietinėje spaudoje. Byloje nėra duomenų, kad tokio pobūdžio informacija vartotojui būtų buvusi išsiųsta ar įteikta ieškovui rašytiniu būdu. Be to, nėra jokio nurodymo apie tai, kad planuojamo elektros energijos tiekimo nutraukimo metu gali būti elektros srovės svyravimai ar viršįtampiai ar kad atsakovas būtų įspėjęs ar pareikalavęs, jog vartotojas atjungtų buitinius prietaisus. Atsužvelgiant į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas pažeidė Energijos tiekimo (pardavimo) – vartojimo (pirkimo) sutarties 4.3 punktą, kuris nurodo informuoti vartotoją (pirkėją) pieš 5 darbo dienas apie vyksiančius elektros įrenginių remonto, rekonstrukcijos bei įrenginių perjungimo darbus.

Teismo nuomone apeliantas nepagrįstai nurodo, kad 2012-08-16 Kauno regiono Kaišiadorių tinko eksploatavimo grupės klientų pretenzijų tyrimo aktas paneigia jo kaltę dėl to, kad sugedo vartotojo skalbyklė. Nors akte nurodyta, kad įžeminimo kontūras išmatuotas ir nukrypimų nerasta, tačiau į bylą nėra pateikti kokie nors matavimo protokolai, apeliantas nepateikė ir kitų objektyviai šią aplinkybę patvirtinančių CPK leistinų įrodymų. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagankamo pagrindo teigti, kad atsakovo vykdytų remonto darbų metu buvę įtampos svyravimai atitiko LST EN 50160 „Bendrųjų skirstomųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ keliamus reikalavimus bei nesukėlė elektros įrenginių sugadinimo (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog vartotojas buvo nerūpestingas ar neapdairus. Pažymėtina, kad atsakovas šiuo atveju veikia kaip verslininkas, savo srities specialistas, pagal sutarties ir taisyklių nuostatas turintis pareigą įspėti vartotoją apie numatomus planinius darbus ir jų pasekmes elektros energijos vartojimui. Vartotojas (draudėjas) A. M. nėra elektros energijos tiekimo specialistas, neturėjo pareigos ir dėl specialių žinių neturėjimo objektyviai negalėjo įvertinti visų skaitiklio keitimo darbų padarinių elektros energijos tiekimui.

Atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas apie priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos nebuvimo. Apelianto vertinimu, AG Service 2012-07-25 buitinių prietaisų patikros aktas akivaizdžiai parodo, kad vartotojo skalbyklė sugedo dėl viršįtampio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp draudėjo elektros įrenginio gedimo ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neinformavimo apie numatomus skaitiklio keitimo darbus sutartyje ir teisės aktuose numatyta tvarka bei apie galimus elektros įtampos svyravimus) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes įrenginys nebuvo atjungtas dėl atsakovo sutartinės pareigos nevykdymo – vartotojo neinformavimo, o esant nustatytam priežastiniam ryšiui dėl žalos atsiradimo ir atsakovo nerūpestingo elgesio, atsakovui atsirado pareiga atlyginti vartotojui patirtus nuostolius (žalą). Kadangi pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, pirmosios instancijos teismas pagystai sprendė, kad išmokėjęs draudimo išmoką ieškovas, perėmė jo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens (apelianto).

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo jo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos ir ieškovo bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Eglė Surgailienė