Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G. T“ atstovams direktoriui T. L., advokatui Donatui Lengvinui ir advokato padėjėjui Linui Jurevičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „G.“ atstovei advokato padėjėjai Eglei Morkūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G. T.“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „G.“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „A. k.“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „G. T.“ atstovai direktorius T. L., advokatas Donatas Lengvinas ir advokato padėjėjas Linas Jurevičius patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė tenkinti. Įmonės vadovas T. L. papildomai paaiškino, kad UAB „A. k.“ teritorijoje atliekant vandentiekio trasų remonto darbus priėjo UAB „G.“ atstovas K. ir paprašė pagelbėti, t. y. iškasti tranšėjas geoterminiam šildymui. Pabaigus savo darbus, kurie truko maždaug 2 dienas, pradėjo jų darbus. Reikėjo iškasti iki 100 m tranšėją. Dėl kainos kalbos nebuvo, sakė kiek reikės, tiek sumokėsim. Pradėjus kasti pamatė, kad yra gelžbetoniniai pamatai. Geoterminio šildymo trasos negalima sujungti po žeme, dėl to iškilo poreikis remontuoti trasą. Kadangi prie pastato ėjo buitinių nuotekų trasa, tam kad būtų galima nutiesti geoterminio šildymo vamzdžius, buvo išpjauta buitinių nuotekų trasos dalis. Atsakovės atstovas apie tai buvo informuotas. Reikėjo ne tik iškasti trasą, bet ir statybinį laužą, išlaužti asfaltą, po to išlyginti dugną, užkasti, sutankinti, išvežti statybinį laužą. Geoterminio šildymo vamzdžius, bent jau dalį jų, klojo jų darbuotojai. Dirbo ir šeštadienį, kasė pravažiavimą. Smėlį panaudojo vamzdžių užpylimui. Betonas į objektą buvo atvežtas UAB „G.“ prašymu. Sąskaita buvo išrašyta pagal faktiškai dirbtas valandas. Kiek kokiame objekte dirba, pasižymi patys darbuotojai į knygutes. Darbus atlikti per atsakovės nurodytą laiką gal ir būtų buvę įmanomą, jei nebūtų buvę jokių komunikacijų, senų pamatų, šulinių ir kt. Dėl statybinio laužo išvežimo buvo suderinta su atsakovės atstovu K. V..

Trečiasis asmuo UAB „A. k.“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Trečiojo asmens atstovas direktorius D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiek UAB „G. T.“, tiek UAB „G.“ dirbo pas juos objekte. Rangovus rinkosi konkurso būdu ir pagal rekomendacijas. Projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Ieškovė UAB „G. T.“ atliko vandentiekio remonto darbus, o atsakovė UAB „G.“ atliko geoterminio šildymo įrengimo darbus. Atsakovė turėjo įrengti dvi katilines, sujungti jas tarpusavyje ir paruošti eksploatavimui. Darbams atlikti reikėjo iškasti tranšėjas, tačiau kokio ilgio nurodyti negali, nežino. UAB „G.“ darbai yra priimti ir už juos yra atsiskaityta. Jo žiniomis, tranšėjas kasė UAB „G. T.“, tačiau kiek laiko nežino. Ar pagrįstai UAB „G. T.“ reikalauja UAB „G.“ apmokėti už atlikus darbus nurodyti negali, kadangi nežino jų tarpusavio susitarimo. Darbai buvo vykdomi senos gamyklos teritorijoje, kai kur buvo asfalto. Ar objekte susidarė statybinio laužo nežino, į jį dėl statybinio laužo išvežimo ir apmokėjimo už išvežimą niekas nesikreipė.

Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad iki metų pradžios buvo UAB „G.“ direktoriumi. Kiek jam žinoma, UAB „G. T.“ žodinio susitarimo su jų darbų vadovu K. V. pagrindu kasė griovį UAB „A. k.“ objekte, paklojo vieną vamzdį. Iš senų el. laiškų jam žinoma, kad buvo susitarta dėl griovio iškasimo, trasos įklojimo ir užkasimo. K. kiekviename objekte priimdavo sprendimus iki 1000,00 Eur, jei prireikdavo samdydavo techniką. Jokių problemų niekada nebuvo iškilę. K. su ieškove tartis buvo įgaliotas iki 1000,00 Eur. Su UAB „A. k.“ buvo sutarta darbus atlikti už 1400,00 Eur. Kiek valandų ieškovės darbuotojai dirbo jų naudai, žymėjosi K. su brigadininku. Iš K. pateiktų duomenų jam žinoma, kad UAB „G. T.“ asfaltą pjovė 4 val., tranšėją kasė 12 val., gruntą tankino 2 val. Tranšėja buvo iškasta apie 90 m. ilgio. Asfalto pjovimo darbus, didžiąja dalimi, atliko jų pačių darbuotojai. Darbų vadovas jam paaiškino, kad UAB „G. T.“ darbuotojai bekasdami tranšėją netyčia nutraukė kanalizacijos trasą. Kadangi jie nutraukė, jie turėjo ir sutvarkyti. Trasa nebuvo nutraukta jų prašymu, kadangi pagal statybos reglamentą nukirsti komunikacijų negalima. Nei ieškovės atstovas K., nei K. jo neinformavo, kad trasos kasimo kaina gali išaugti. Ginčo dėl įkainių iš esmės nėra, ginčas yra dėl darbų kiekių. Pažymėjo, kad susitarimo išvežti statybinį laužą nebuvo. Paprastai užkasant tranšėją viską galima supilti atgal. Už į objektą atvežtą betoną ir smėlį yra sumokėta.

Liudytojas E. G., UAB „G. T.“ darbuotojas, teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB „A. k.“ objekte. Remontavo vandentiekį, kasė tranšėją, pjaustė betoną, asfaltą, tankino gruntą. Tuos darbus atliko darbdavio nurodymu. Prie tranšėjos jis ir dar 4 bendradarbiai – E., V., K. U. ir G. dirbo apie savaitę laiko, iškasė apie 200 m ilgio. Kai reikėjo prakasti įvažiavimą į cechą, su kolega dviese dirbo ir savaitgalį. Vandentiekio tiesimo darbai tuo metu jau buvo užbaigti. Dirbo grynai prie trasos. Iškasus tranšėją, reikėjo užkasti smėliu ir išvežti iškastą statybinį laužą. Statybinio laužo remontuojant vandentiekį nesusidarė. Buvo atsikasę tik aplink šulinį, naujus vamzdžius kišo į senuosius. Kasant tranšėją susidūrė su kanalizacijos sistemomis. Jas liepė nutraukti, kadangi nepralindo vamzdžiai, ir paskui atstatyti. Prie tranšėjos dar dirbo 1 ar 2 žmonės iš kitos įmonės, tačiau ką jie konkrečiai darė, nurodyti negalėjo.

Liudytojas E. R., UAB „G. T.“ darbuotojas, teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB „A. k.“ objekte, su ekskavatoriumi kasė tranšėją geoterminiams vamzdžiams sukloti. Kasimas buvo apsunkintas dėl teritorijoje esančių komunikacijų. Kokius darbus reikia atlikti nurodė jo direktorius. Be jo paties, objekte dar dirbo 4 bendradarbiai – G., K., V. ir E. Prie tranšėjos penkiese dirbo po 8 val. per dieną apie 6 dienas. G. su V. dirbo ir savaitgalį. Reikėjo iškasti apie 100 m tranšėją, tačiau tikslaus ilgio nepamena. Be kasimo, reikėjo išpjauti asfaltą, kurį jo kolegos pjovė apie 3 dienas, privežti smėlio, trombuoti. Išpjovus betoną, reikėjo jį išvežti. Iš objekto išvežė 6 mašinas po 15 t. Bekasant susidūrė su lietaus trasa. Įmonės, kuriai padėjo atlikti darbus, sprendimu tą trasą sugadino ir vėliau atstatė, nes kitaip nėjo pakloti vamzdžio geoterminiam šildymui. Be jų, objekte dar buvo 2 UAB „G.“ žmonės. Jie bandė kloti vamzdžius, bet jiems patiems neišėjo, reikėjo padėti. Ar objekte reikėjo ką nors betonuoti, nežino. Susitarimuose dėl apmokėjimo nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė UAB „G.” ir trečiasis asmuo UAB „A. k.“ 2018 m. balandžio 5 d. sudarė rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovė vykdė geoterminės šildymo sistemos įrengimo darbus trečiojo asmens objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Geoterminio šildymo įrengimui, be kitų darbų, buvo reikalinga iškasti tranšėją ir pakloti požeminius vamzdžius.

2018 m. gegužės mėn. ieškovė UAB „G. T.“, kuri tuo metu trečiojo asmens objekte vykdė vandentiekio remonto darbus, ir atsakovė UAB „G.” sudarė žodinę subrangos sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti tranšėjos kasimo ir kitus darbus trečiojo asmens objekte, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti pagal atliktų darbų vertę.

Ieškovė atsakovės naudai atlikusi subrangos darbus 2018 m. gegužės 14 d. sudarė Darbų priėmimo – perdavimo aktą ir už atliktus darbus atsakovei tą pačią dieną išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. GT 0647 3133,43 Eur sumai. Taip pat atsakovei tą pačią dieną buvo pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. GT0649 1524,60 Eur sumai už statybinio laužo pakrovimą, išvežimą ir pridavimą.

2018 m. gegužės 24 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad nepriima pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, nes šalys buvo susitarusios, jog darbų kaina bus ne didesnė kaip 1000,00 Eur. Atsakovė įvertino, kad atlikti darbai pagal rinkoje vyraujančias kainas galėjo kainuoti ne daugiau kaip 718,00 Eur (be PVM), t. y. tranšėjų kasimas – 1 val./25,00 Eur, (atsakovės vertinimu tokiems darbams atlikti reikėjo 12 val., bendra kaina už darbus 300,00 Eur), asfalto pjovimas – 1 val./13,00 Eur (atsakovės vertinimu tokiems darbams atlikti reikėjo 4 val., bendra kaina už darbus 52,00 Eur), grunto tankinimas – 1 val./13,00 Eur (atsakovės vertinimu tokiems darbams atlikti reikėjo 2 val., bendra kaina už darbus 26,00 Eur), kanalizacijos trasų remontas – 160,00 Eur, betonas – 1 m³/60,00 Eur (pasak atsakovės objektui reikėjo 1 m³), smėlis – 1 m³/8,00 Eur (pasak atsakovės objektui reikėjo 15 m³ už bendrą 120,00 Eur sumą). Be to, atsakovė nurodė, kad dėl statybinio laužo išvežimo UAB „G. T.“ tarėsi tiesiogiai su užsakovu UAB „A. k.“, atsakovė šiems darbams atlikti nebuvo davusi sutikimo, todėl neprivalo už juos sumokėti. 2018 m. liepos 23 d. rašte atsakovė dar papildomai nurodė, jog nesutinka apmokėti 160,00 Eur už kanalizacijos trasų remonto darbus, kadangi ieškovė pati jas nutraukė ir atsakovė nėra už tai atsakinga.

Ieškovė atsakydama į gautą raštą nurodė, kad darbų kaina buvo apskaičiuota pagal faktiškai dirbtą laiką: tranšėjų kasimas – 1 val./30,00 Eur, (ieškovė nurodė, kad tokiems darbams atlikti reikėjo 45 val., bendra kaina už darbus 1350,00 Eur), rankinis darbuotojų darbas – 1 val./12,00 Eur (ieškovė nurodė, kad tokiems darbams atlikti reikėjo 120 val., bendra kaina už darbus 1440,00 Eur), kanalizacijos trasų remontas – 160,00 Eur, betonas – 1 m³/63,43 Eur (pasak ieškovės buvo atvežta 1 m³), smėlis – 1 m³/8,00 Eur (pasak ieškovės buvo atvežta 15 m³ už bendrą 120,00 Eur sumą). Ieškovės skaičiavimu buvo atlikta darbų už 3133,43 Eur sumą. O 2018 m. gegužės 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GT0649 1524,60 Eur sumai prašė laikyti anuliuota, kadangi už statybinio laužo išvežimą apmokės UAB „A. k.“. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė naujos redakcijos, t. y. 2020 m. rugsėjo 22 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. GT1070 1524,60 Eur sumai ir patirtas išlaidas už statybinio laužo išvežimą ir pridavimą prašė priteisti iš atsakovės.

Dėl atsiskaitymo už rangos darbus

Byloje nėra ginčo, kad tarp ieškovės UAB „G. T.“ ir atsakovės UAB „G.” buvo sudaryta žodinė rangos (kuri pagal savo esmę laikytina subrangos sutartimi) sutartis. Tą patvirtina ir atsakovės ieškovei 2020 m. rugsėjo 20 d. atliktas dalinis mokėjimas 558,00 Eur sumai už darbus.

Statybos rangos sutartimi viena šalis rangovas (subrangos sutarties atveju – subrangovas) įsipareigoja pastatyti statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas (subrangos sutarties atveju – generalinis rangovas) įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartinių santykių turinį sudarančios rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas: rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovų medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės, užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-561/2009). Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečios rangos sutarties formos, todėl rašytinės formos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių (CK 1.73 straipsnis, 6.644 straipsnis).

Kaip minėta, tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, dėl rangos darbų šalys tarėsi žodžiu, taigi šalys nesudarė ir rašytinio susitarimo dėl darbų kainos. CK 6.653 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu rangos sutartimi nesusitariama dėl darbų kainos, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje nustatytas taisykles, kurio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad kai sutartyje kaina ar jos nustatymo tvarka neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.198 straipsnio 1 dalies normą, pateikiamos bendrosios nuostatos, kad įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis, o konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą. Sprendžiant dėl statybos rangos darbų kainos turi būti vadovaujamasi statybos rangos sutartyse paprastai nurodomomis statybos darbų kainomis, kurios galiojo ar buvo taikomos statybos versle sutarties sudarymo metu. Jos vertinamos kaip įprastos, jeigu tokias kainas tuo metu taikė statybų versle dalyvaujantys rangovai ir užsakovai. Svarbu, kad įprastai imama kaina būtų tokia, kokia imama už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad reikia vadovautis tam tikrais darbo spartos, kokybės, technologinių reikalavimų vykdymo, sudėtingumo ir kt. reikalavimais. Darbų kainą rangos sutartyje pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį sudaro rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. CK 6.653 straipsnio 2 dalyje nedetalizuota, o statybos rangos normose visai nėra nuostatų, detalizuojančių, kas sudaro rangos sutarties darbų kainos dalį – rangovo atlikto darbo atlyginimą. Tai gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai rangos objekte dirbusių rangovo darbuotojų darbo apmokėjimui skirtos lėšos, rangovo pelno dalis, jo mokėtini mokesčiai, nenumatytos ar pridėtinės išlaidos ir kitos sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013).

Ieškovė UAB „G. T.“ ieškinyje nurodė ir įmonės direktorius T. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tranšėjos kasimo darbams atlikti buvo pasitelkti 5 darbuotojai, ekskavatorius bei kita įranga, į objektą buvo atvežta medžiagų, t. y. 1 m³ betono bei 15 m³ smėlio. Ieškovė nurodė, kad valanda ekskavatoriaus darbo kainuoja 30,00 Eur, rankinis darbuotojų darbas – 12,00 Eur, kanalizacijos trasos remontas – 160,00 Eur, 1 m³ betono – 63,43 Eur, 1 m³ smėlio – 8,00 Eur. Ieškovės nurodymu ekskavatorius prie tranšėjos dirbo 45 val., darbuotojai rankomis – 120 val. Atsakovė UAB „G.“ nurodė, kad vidutiniškai rinkoje valanda ekskavatoriaus darbo kainuoja 25,00 Eur, rankinis darbuotojų darbas – 13,00 Eur. Kanalizacijos trasos remonto kainą nurodė analogišką kaip ir ieškovė – 160,00 Eur, smėlio kainą taip pat nurodė analogišką – 8,00 Eur už 1 m³. Atsakovės nurodymu 1 m³ betono rinkoje kainuoja 60,00 Eur. Atsakovės vertinimu, tranšėją ekskavatoriumi buvo reikalinga kasti ne daugiau kaip 12 val., darbuotojų rankinio darbo reikėjo apie 6 val. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad į objektą buvo atvežta 1 m³ betono bei 15 m³ smėlio.

Kaip matyti iš ieškovės ir atsakovės nurodytų įkainių, ginčo dėl darbų kainos iš esmės nėra. Esminis ginčas byloje kilo dėl darbų apimties. Ieškovės atstovas įmonės direktorius T. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad galimai tokio ilgio tranšėją ir būtų buvę galima iškasti per atsakovės nurodytą laikotarpį, jei teritorijoje nebūtų buvę jokių kliūčių. Ieškovės atstovas akcentavo, kad šiuo atveju tranšėjos kasimas buvo apsunkintas, kadangi reikėjo pjauti asfaltą, betoną bei kitas konstrukcijas, atsižvelgti į teritorijoje esančius inžinerinius tinklus. Kad tranšėjos kasimas buvo apsunkintas ir prie jos reikėjo dirbti apie savaitę laiko, patvirtino į bylą pakviesti liudytojai E. G. ir E. R., kurie tuos darbus darė. Kad ieškovės darbuotojai prie šio objekto dirbo savaitę laiko patvirtina ir ieškovės pateiktas jos darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Be to, minėti liudytojai patvirtino, kad tuo metu, kai atliko darbus atsakovės prašymu, vandentiekio tiesimo darbus pagal savo sutartinius įsipareigojimus UAB „A. k.“ jau buvo baigę. Tai, kad darbai buvo vykdomi senos gamyklos teritorijoje, kurioje buvo asfalto, betono liekanų patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs trečiojo asmens UAB „A. k.“ atstovas direktorius D. S.. Atsakovė taip pat neneigė, kad kasant tranšėją reikėjo pjauti asfaltą, ardyti betoną ir pan. Atsakovės atstovė teigė, kad dalį tranšėjos kasimo darbų atliko jų pačių darbuotojai ir, kad darbai truko ženkliai trumpesnį laiką, tačiau iš esmės jokių įrodymų, patvirtinančių, kad darbai truko būtent tiek kiek suskaičiavo pati atsakovė, nepateikė, minėtų darbuotojų apklausti teismo posėdyje neprašė. Pagal atsakovės pateiktus įrodymus ji pati su UAB „A. k.“ buvo sutarusi, kad tranšėjos kasimo darbai kainuos 1400,00 Eur + PVM, tačiau ieškovei už jos atliktą darbą sutiko sumokėti tik 558,00 Eur. Atsakovės pateikta versija, kad darbus užsakė galimai tam įgaliojimų neturėjęs įmonės darbuotojas – projektų vadovas K. V., vertintina kritiškai, nes pats tuometinis įmonės direktorius V. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tai, jog projektų vadovas sudarinėjo sandorius įmonės vardu, buvo įprasta praktika. O tai, kad atsakovė darbus priėmė ir perdavė juos UAB „A. k.“ bei sumokėjo dalį sumos už atliktus darbus įrodo, kad atsakovės direktorius tokį sandorį patvirtino. Nors atsakovės atstovė ir liudytojas V. V. nurodė, kad K. V. turėjo įgaliojimus tik sandoriams iki 1000 Eur ir šiuo atveju susitarimas dėl darbų kainos negalėjo viršyti šios sumos, teismo posėdžio metu atsakovės atstovė vis dėl to sutiko, kad buvo tariamasi sumokėti pagal faktiškai atliktus darbus. Tai, kad darbai faktiškai buvo atlikti patvirtina ieškovės vienašališkai 2018 m. gegužės 14 d. pasirašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas, kurio nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neginčijo, pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad darbai yra priimti ir jais naudojamasi.

Pažymėtina, kad civilinis procesas vyksta rungimosi principu, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

Teismas, kompleksiškai įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, proceso dalyvių paaiškinimus bei vadovaudamasis pirmiau išdėstytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė atliko rangos darbus atsakovės naudai ir jie truko ieškovės nurodytą laikotarpį. Vien tai, kad susitarimas dėl darbų, kurių vertė viršija 1500,00 Eur, atlikimo buvo sudarytas žodine forma, teismo vertinimu, nėra pagrindas nesivadovauti liudytojų parodymais, nes tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 2 dalis, 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-687/2016, 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui reikalavimas dėl skolos priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu ieškovei 2020 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo nurodymu pervedė 558,00 Eur, yra pagrindas skolos dydį minėtai sumai sumažinti ir ieškovei iš atsakovės priteisti 2575,43 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atsakovei darbus perdavė nė vėliau kaip 2018 m. gegužės 14 d. Pripažintina, kad nuo to momento atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove. Už delsimą atsiskaityti, ieškovei iš atsakovės priteistina 443,67 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. vasario 26 d., taikant 8 proc. palūkanų normą (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Dėl atsiskaitymo už statybinių atliekų išvežimą

Ieškovė UAB „G. T.“ patikslintu ieškiniu pareiškė papildomą reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB „G.“ 1524,60 Eur už statybinio laužo pakrovimą, išvežimą ir pridavimą. Atsakovė su tuo kategoriškai nesutiko. Nurodė, kad tarp šalių susitarimo dėl minėtų darbų atlikimo nebuvo ir ji neturi pareigos už juos atsiskaityti.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys rašytinės sutarties dėl darbų apimties sudariusios nebuvo, siekiant išsiaiškinti tikrąją šalių valią, yra pagrindas vadovautis CK 6.193–6.195 straipsniuose bei kasacinio teismo praktikoje suformuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė atsakovei 2018 m. gegužės 14 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė darbų priėmimo – perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. GT0649 1524,60 Eur sumai už objekte UAB „A. k.“ susidariusio 90 m³ statybinio laužo pakrovimą, išvežimą ir pridavimą. Tuometinis atsakovės direktorius V. V. tą pačią dieną keliolikos minučių bėgyje atrašė (kalba netaisyta): „Baikit juokus. Musu tik iskasimas. Elektriku uzkasimas. O gruzo isvezimas ameko. Juk taip buvo sutarta <...>“. Vėliau atsakovė 2018 m. gegužės 24 d. pateiktu oficialiu raštu nurodė, kad sąskaitos nepriima, kadangi tarp šalių susitarimo dėl minėtų darbų nebuvo, be to ieškovės nurodytas susidariusių atliekų kiekis 90 m³ yra neatitinkantis tikrovės. Ieškovė reaguodama į gautą raštą 2018 m. balandžio 5 d. datuotu (ankstesnė rašto data vertintina kaip rašymo apsirikimas) pranešimu Nr. S-022 informavo, kad minėtą sąskaitą anuliavo, kadangi už minėtus darbus apmokės UAB „A. k.“. Ieškovė 2020 m. vasario 26 d. pasikreipdama į teismą dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo, reikalavimo dėl skolos už statybinių atliekų išvežimą pareiškusi nebuvo. Šis reikalavimas atsirado tik 2020 m. rugsėjo 28 d. pateiktame patikslintame ieškinyje, prie kurio pridėta ir naujos redakcijos 2020 m. rugsėjo 22 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. GT1070 1524,60 Eur sumai. Su minėta sąskaita, jokie atliekų išvežimą patvirtinantys dokumentai nepateikti, t. y. nepateikti duomenys kur, kokio svorio laužas išvežtas, utilizuotas, nors dėl atliekų specifikacijos tas turėjo būti fiksuojama (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 patvirtintų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 11 punktas).

Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir šalių elgesį sandorio sudarymo metu ir po jo, daro išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovės susitarimo dėl statybinio laužo išvežimo nebuvo. Be to, ieškovė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad tą laužą iš statybvietės būtų išvežusi, nepateikė, todėl ieškovės reikalavimas dėl 1524,60 Eur skolos už statybinio laužo pakrovimą, išvežimą ir pridavimą laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. vasario 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 – 2 dalys).

Ieškovė UAB „G. T.“ pateikė rašytinius įrodymus, kad šioje byloje sumokėjo 115,00 Eur žyminio mokesčio (2020 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 02/26 įmokėta 80,00 Eur, 2020 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 52 įmokėta 35,00 Eur) bei patyrė 1250,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2020 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 350,00 Eur, 2020 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 04/19 sumokėta 150,00 Eur, 2020 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 150,00 Eur, 2020 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 09/23 sumokėta 600,00 Eur). Ieškinys tenkintas 70 procentų. Ieškovei proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 955,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė UAB „G.“ pateikė rašytinius įrodymus, jog šioje byloje sumokėjo 38,00 Eur žyminio mokesčio (2020 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 295659101) bei patyrė 1560,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2020 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 300,00 Eur, 2020 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 350,00 Eur, 2020 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 250,00 Eur, 2020 m. spalio 8 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 300,00 Eur, 2020 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 360,00 Eur). Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės priteistina 30 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 479,40 Eur.

Vadovaujantis protingumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principais šalių priešpriešiniai reikalavimai įskaitytini ir ieškovei iš atsakovės priteistina 476,10 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Bylos nagrinėjimo metu patirta 19,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovės priteistina 5,79 Eur, o iš atsakovės 13,24 Eur patirtų išlaidų valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „G. T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai:

– 2575,43 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 43 ct) skolos;

– 443,67 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 67 ct) palūkanų;

– 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3019,10 Eur (trijų tūkstančių devyniolikos eurų ir 10 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 476,10 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „G. T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), 5,79 Eur (penkis eurus ir 79 ct), o iš atsakovės UAB „G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), 13,24 Eur (trylika eurų ir 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660) valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.