Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio S. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-16372-192/2015 pagal pareiškėjos E. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui S. U. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

A. S. U. kontoroje vykdomas Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. vykdomasis raštas Nr. 2-1272-230/2010 dėl 2,51 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės L. K. išieškotojos Valstybės, atstovaujamos VMI prie LR FM, naudai. (duomenys neskelbtini) skolininkė L. K. mirė. Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-8342-886/2015, pakeitė vykdomojoje byloje Nr.0034/10/01752 skolininkę L. K. jos teisių perėmėja E. K..

Iš darbdavio sužinojusi, kad antstolis nukreipė skolos išieškojimą į E. K. darbo užmokestį, pareiškėja 2015 m. gegužės 6 d. kreipėsi į antstolio kontorą, reikalaudama nutraukti išieškojimą iš skolininkės E. K. asmeninio turto ir lėšų arba iš viso panaikinti įsiskolinimą. 2015 m. gegužės 6 d. patvarkymu dėl reikalavimo netenkinimo Nr. S-28251, antstolis netenkino E. K. reikalavimo ir nenutraukė vykdomosios bylos Nr. 0034/10/01752. Dėl šio antstolio patvarkymo E. K. 2015 m. gegužės 29 pateikė antstolio kontorai skundą, kuriame nurodė, kad neturi atsakyti savo asmeniniu turtu už palikėjos skolas, kadangi palikimą priėmė pagal turto apyrašą.

2015 m. birželio 3 d. patvarkymu Nr. S-00028782 antstolis netenkino pareiškėjos skundo ir nurodė, kad į 2013 m. sausio 28 d. turto apyrašą yra įtrauktas ir įsiskolinimas, kurio išieškojimas vykdomas antstolio S. U. kontoroje, 2,51 Eur skola neviršija turto apyraše nurodytos turto vertės, todėl, antstolio nuomone, jis nepažeidė įstatymo nukreipdamas skolos išieškojimą į skolininkės gaunamą darbo užmokestį. Be to, pažymėjo, kad skolininkės įsiskolinimas yra tik 2,51 Eur skolos ir 21,23 Eur papildomų vykdymo išlaidų ir atlyginimo antstoliui, iš viso 23,74 Eur, dėl ko, vadovaujantis CPK 694 straipsnio nuostatomis, skolos išieškojimas dėl mažos vertės negali būti nukreiptas į skolininkės paveldėtą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad palikimo apyrašas riboja įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas tik tikrąją paveldėto turto verte, taip pat jog įpėdiniui, siekiančiam paveldėti, tačiau kartu apsisaugoti nuo to, jog jam netektų atsakyti už palikėjo prievoles savo turtu, įstatyme nustatytas specialus palikimo priėmimo būdas, kuriuo pasinaudodamas įpėdinis atsako už palikėjo skolas tik paveldėto turto verte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011, 2012 m. kovo 1 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012). Antstolis nurodo, kad į 2013 m. sausio 28 d. turto apyrašą yra įtrauktas įsiskolinimas, kuris (2,51 Eur skola) neviršija turto apyraše nurodytos turto vertės, todėl antstolis nepažeidė įstatymo normos, nukreipdamas skolos išieškojimą į skolininkės E. K. gaunamą darbo užmokestį. Be to, išieškoma suma yra mažavertė, todėl, vadovaujantis CPK 694 straipsnio nuostatomis, skolos išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkės E. K. paveldėtą turtą. Vadovaujantis tuo, skolininkė E. K. netinkamai vertindama, kad kreditoriui atsako tik paveldėtu turtu pagal apyrašą, pažeidžia ekonomiškumo principą ir vilkiną vykdymo procesą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuoto asmens antstolio S. U. kontoroje vykdomas Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. vykdomasis raštas Nr. 2-1272-230/2010 dėl 2,51 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės L. K. išieškotojos valstybės naudai. Skolininkei mirus, palikimą pagal turto apyrašą priėmė pareiškėja E. K. (b. l. 18-25). Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-8342-886/2015, skolininkė L. K. vykdomojoje byloje Nr. 0034/10/01752 pakeista jos teisių perėmėja E. K. (b. l. 15-16). Antstoliui nukreipus skolos išieškojimą į L. K. priklausantį asmeninį turtą – darbo užmokestį, pareiškėjai pareikalavus nutraukti išieškojimą iš jai priklausančio asmeninio turto ir antstoliui pareikšto reikalavimo netenkinus, pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Antstoliui netenkinus skundo, jis kartu su vykdomąja byla buvo perduotas nagrinėti Kauno apylinkės teismui (b. l. 3-7). Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad įpėdinio, priėmusio palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, atsakomybė už palikėjo skolas ribojama paveldėtu turtu, o ne paveldėto turto verte, t. y. kreditorių reikalavimai negali būti tenkinami iš asmeninio įpėdinių turto, nors ir neviršijant paveldėto turto vertės, pareiškėjos skundą tenkino. Antstolis, nesutikdamas su priimta teismo nutartimi, atskirąjį skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir maža išieškomos skolos suma, kuri, jo nuomone, gali būti išieškoma ir iš paveldėtojai priklausančio asmeninio turto.

Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl įpėdinio, priėmusio palikimą pagal turto apyrašą, atsakomybės už palikėjo skolas ribų.

Palikėjui mirus, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis). CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Palikimo apyrašas sudaromas tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių interesais, jį sudarius, nustatoma palikimo sudėtis.

Lietuvos Aukščiausioje Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-03- 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-175/2014). Pažymėtina, kad antstolio atskirajame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse nebuvo nagrinėjami tokio pobūdžio klausimai, kokie yra nagrinėjami šioje byloje: 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011, buvo sprendžiami termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti, kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarkos, taip pat solidariosios pareigos perėjimo prievolės šalių įpėdiniams klausimai; 2012 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012, buvo sprendžiama dėl palikimo priėmimo, paduodant pareiškimą notarui. Nurodytose nutartyse CK 5.53 straipsnio 1 dalies nuostata, reglamentuojanti įpėdinių, priėmusių palikimą pagal turto apyrašą, ribotą atsakomybę už palikėjo skolas, išsamiai ir detaliai aiškinta nebuvo. Nutarčių motyvai dėl palikėjo atsakomybės pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį tik paveldėto turto verte nebuvo esminiai, lemiantys bylų baigtį pagal tas faktines aplinkybes, ką patvirtino ir Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014. Remiantis nurodytu, yra pagrindas išvadai, kad apelianto nuorodos į jo paminėtą teismų praktiką yra nepagrįstos, kadangi vadovautis šia teismų praktika nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo pagrįstumo klausimą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014, kurioje Lietuvos Aukščiausias Teismas suformulavo byloje taikytinos teisės – CK 5.53 straipsnio 1 dalies, aiškinimą ir taikymą. Minėta kasacinio teismo nutartimi išaiškinta, kad CK 5.53 straipsnio 1 dalies nuostata, jog įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, aiškintina taip, kad įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ribojama konkrečiu paveldėtu turtu, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, o ne iš paveldėto turto vertės, t. y. jie negali būti tenkinami iš asmeninio įpėdinių turto, nors ir neviršijant paveldėto turto vertės, įpėdiniai savo asmeniniu turtu neatsako už palikėjo skolas. CK 5.53 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata, kad turto apyraše, be kita ko, turi būti nurodytas visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti, neteikia pagrindo CK 5.53 straipsnio 1 dalies nuostatą aiškinti taip, kad pagal ją atsakomybė už palikėjo skolas yra ribojama ne paveldėtu turtu, o paveldėto turto verte.

Vadinasi, nepriklausomai nuo išieškomos skolos dydžio, kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti tenkintini tik iš paveldėto turto. Iš byloje pateikto turto apyrašo matyti, kad be nekilnojamojo ir kilnojamojo turto E. K. paveldėjo ir pinigines lėšas, esančias uždarojoje akcinėje gyvybės draudimo ir pensijų bendrovėje „Aviva Lietuva“. Todėl antstolis turėjo teisę nukreipti skolos išieškojimą į minėtas pinigines lėšas, bet ne į asmenines skolininkės lėšas.

Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo pagrįstumo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė CK 5.53 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl ko Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį nepakeistą.