- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-19
- Bylos Nr.
- e2-827-1014/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08091-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RDK Solutions“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TWB Logistics“
- Advokatai
- Greta Paskačimienė, Andžejus Seliava
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RDK Solutions“ atstovei advokatei Greta Paskačimienė, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TWB Logistics“ atstovui advokatui Andžejui Seliavai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RDK Solutions“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TWB Logistics“, dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo užsienio juridinis asmuo ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RDK Solutions“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „TWB Logistics“ 2 238,50 Eur skolos už atliktas vežimo paslaugas, 330 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo vietiško įvykdymo dienos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad UAB „TWB LOGISTICS“ ir UAB „RDK Solutions“ 2022- 11-07 pasirašė Krovinio pervežimo užsakymą Nr.KRI000000068 (toliau – Vežimo užsakymas), kuriame nurodyta, kad krovinio gabenimo maršrutas – Nyderlandai-Lietuva, krovinio pavadinimas ir kiekis – „13.6 LDM apie 4 t“, pakrovimo data – 2022-11-09/10, pakrovimo vieta (duomenys neskelbtini), iškrovimo data 2022-11-14, iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), transporto priemonės tipas nenurodytas. Vežimo užsakymo 10 punkte nurodyta, kad atsakovas už vežimą sumoka ieškovui 1850 Eur per 30 dienų nuo sąskaitos ir CMR važtaraščio pateikimo. Vežimo užsakyme nurodyto krovinio pervežimui ieškovas pasitelkė kitą asmenį – Lenkijos bendrovę M-Trans (toliau – Faktinis vežėjas). Krovinys buvo gabenamas pagal 2022-11-08 CMR važtaraštį Nr.6136439 (toliau – CMR važtaraštis). 2022-11-15 Pristačius krovinį į paskirties vietą, atsakovas CMR važtaraštyje pažymėjo, kad trūksta 11 dėžių krovinio, taip pat viena dėžė atidaryta ir trūksta 3 striukių. Važtaraštyje taip pat yra Faktinio vežėjo vairuotojo pastaba, kad krovinį jis priėmė paletėmis ir atgabeno tiek palečių, kiek buvo pakrauta. Ieškovas pateikė 2022-11-23 atsakovui sąskaitą už vežimą Nr. RDK-005927 2238,50 Eur sumai (1850 Eur + PVM). 2022-11-29 atsakovas ieškovui pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo. Pretenzijoje reikalaujama nedelsiant atlyginti 16 554 USD žalą ir nurodoma, kad atvykus kroviniui, kurį buvo įsipareigojęs pervežti ieškovas, atidarius transporto priemonės duris „krovinio pažeidimas buvo matomas iš toli“, todėl buvo fotografuojama kroviniui tebesant automobilyje, dalyvaujant vairuotojui. Nurodoma, kad pakrauta vežimui buvo 12 palečių 2106 kg 217 dėžių 5993 vnt. krovinio, tačiau detaliai patikrinus, rasta tik 5423 vnt. krovinio, nuostolio suma - 16 554 USD. Pretenzijoje taip pat nurodoma, kad transporto priemonė buvo užsakoma „išskirtinai vežti tik mūsų krovinį“, bet vežėjas šį punktą pažeidė, todėl remiantis LR galiojančiais įstatymais, pervežimo suma mažinama iki 750 Eur. Ieškovas su pateikta pretenzija nesutiko ir nurodė, kad vežimo užsakyme nėra numatyta, kad transporto priemonė buvo užsakoma išskirtinai vežti tik užsakovo krovinį. CMR važtaraštyje taip pat nėra nurodyta jokių specialiųjų vežimo sąlygų ar vežėjui nustatytų draudimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vežimo užsakyme nėra nurodyta krovinio rūšis, pavadinimas, vertė, o gabentino krovinio kiekis taip pat nurodytas apytiksliai. Vežimo užsakymo 10 punkte nurodyta vežimo kaina yra 1850 Eur, t.y. tai fiksuota suma, o ne tam tikro kiekio, svorio ar kito mato vežimo įkainis. LR galiojantys įstatymai taip pat nenumato užsakovo teisės savo nuožiūra mažinti vežimo sutartimi sutarto vežimo užmokesčio. Remiantis CMR važtaraščiu, krovinio kiekis buvo nurodytos paletėmis (CMR važtaraščio 11 skiltis – „12 pallets“), tuo tarpu CMR važtaraščio 12 ir 13 skiltys žymi atitinkamai pakuotės rūšį ir krovinio rūšį, bet ne krovinio vietų skaičių, kurį privalo patikrinti vežėjas, priimdamas krovinį. Iš nuotraukų matyti, kad ant palečių sukrautos skirtingo dydžio ir ženklinimo kartotinės dėžės, kurios apvyniotos pakavimo plėvele, todėl visiškai akivaizdu, kad vežėjas, neišpakuodamas krovinio, neturi galimybės ir neprivalo skaičiuoti krovinio vietą (paletę) sudarančių smulkesnių dėžučių ar juolab tikrinti krovinio komplektiškumo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, faktinio vežėjo vairuotojas, priimdamas krovinį vežti, suskaičiuodamas tik palečių skaičių nei Vežimo užsakymo nei imperatyvių teisės aktų nuostatų nepažeidė ir savo pareigas atliko tinkamai. Kadangi užsakovas Pretenzijoje nurodo, kad detaliai paskaičiavo krovinį, akivaizdu, kad jis to padaryti negalėjo pats neatidaręs kiekvienos dėžės, todėl sandėlyje darytos nuotraukos su atidarytos dėžes vaizdai neįrodo, jog dėžė buvo atidaryta iki krovinio perdavimo užsakovui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis paties užsakovo sudarytu 2022-11-15 Krovinio pažeidimo aktu Nr.TWB000011215, tiek krovinio svoris pagal dokumentus, tiek gauto krovinio svoris yra nurodytas 2106,5 kg. Tokiu būdu, paties užsakovo sudarytame dokumente nurodyta, kad pagal svorį krovinio jo pristatymo metu netrūko, o dėl komplektacijos neatitikimų užsakovas turėtų aiškintis su savo tiekėju (prekių pardavėju). Pažymėtina, kad, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, net jei jie būtų įrodyti, jų dydį, kaip ir sutarties pažeidimo faktą bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir nuostolių, privalo įrodyti ieškovas. Kartu su Pretenzija pateikta prekių sąskaita (invoisas) net nenurodyta važtaraštyje, todėl nustatyti, už kokias prekes ji išrašyta, nėra galimybės, juolab, kad CMR važtaraščio 16 skiltyje nurodyti dokumentai nei pagal numerius, nei pagal kitus požymius nesutampa su užsakovo pateikto invoiso duomenimis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo pateikta pretenzija buvo atmesta ir grąžinta atsakovui kartu su priedais. O dėl to, kad buvo pateikta akivaizdžiai nepagrįsta pretenzija, o ieškovas atsakydamas į pretenziją patyrė išlaidų advokato paslaugoms apmokėti taip pat buvo pareikalauta ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas atlyginti 330 Eur nuostolių. Atsakovas iki šiol neapmokėjo nei sąskaitos už vežimo paslaugas, nei ieškovo patirtų papildomų nuostolių, todėl remdamasis žemiau išdėstytais argumentais, ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo skolą už vežimo paslaugas ir papildomus nuostolius.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „TWB Logistics“ pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame prašė: 1) ieškovės ieškinį atmesti; 2) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime paaiškino, kad ieškovas su atsakovu 2022 m. lapkričio 7 d. sudarė Krovinio pervežimo užsakymą Nr. KRI000000068, pagal kurį ieškovas įsipareigojo pervežti iš Nyderlandų į Lietuvą 13.6 LDM, apie 4 tonų svorio, krovinį. Krovinį atsakovas turėjo pasikrauti 2022 m. lapkričio 9/10 d. ir pristatyti iki 2022 m. lapkričio 14 d. į atsakovo sandėlį esantį adresu (duomenys neskelbtini). Už tinkamai įvykdytą pervežimą atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 1 850,00 Eur vežimo atlygį. Atsakovas turėjo ieškovui perduoti pervežimui didelės vertės krovinį. Atsakovas siekdamas sumažinti krovinio praradimo riziką, pageidavo, kad su pagal jo užsakymą gabenamu kroviniu nebūtų gabenami jokie kiti kroviniai, bei jo krovinys nebūtų perkrautas pervežimo metu. Todėl atsakovas sudarydamas 2022 m. lapkričio 7 d. Krovinio pervežimo užsakymą Nr. KRI000000068, turėjo tikslą užsakyti visą puspriekabę ir tik dėl šios priežasties atsakovas sutiko ieškovui sumokėti už krovinio pervežimą 1 850,00 Eur. Dėl šios priežasties 2022 m. lapkričio 7 d. Krovinio pervežimo užsakyme Nr. KRI000000068 yra įtvirtinta sąlyga, kad gabenamam kroviniui reikalingas 13.6 LDM dydžio pakrovimo plotas. 13.6 LDM pakrovimo ploto (angl. loading meters) sudaro 34 standartinės europaletės, o tai yra maksimalus į standartinę puspriekabę telpančių palečių skaičius. Transporto priemonei su kroviniu atvykus į iškrovimo vietą paaiškėjo, kad ieškovas šią sutarties sąlygą pažeidė. Atsakovas sužinojo, kad kartu su atsakovo kroviniu buvo gabenamas dar vienas krovinys, kuris buvo pakrautas Diuseldorfe (Vokietijoje) ir iškrautas Kaune. 2022 m. lapkričio 15 d. transporto priemonei, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus į krovinio gavėjo t.y. atsakovo, sandėlį dar neiškrovus krovinio iš transporto priemonės buvo nustatyta, kad skiriasi ant palečių sukrautų dėžių įpakavimas, t.y. ant palečių su nepažeistomis dėžėmis plėvelė, kuria buvo aptrauktos ant palečių sukrautos dėžės buvo lygi, tuo tarpu, ant palečių, kuriuose sukrautų dėžių skaičius buvo mažesnis ir su pažeistomis dėžėmis, aptraukimui buvo panaudota kita – stretch tipo plėvelė; taip pat skyrėsi dėžių aptraukimo plėvele būdas -palėtės su pažeistomis pakuotėmis ir su mažesniu kiekiu dėžių buvo apvyniotos stretch plėvele keletą kartų, o palėtės su neapgadintu kroviniu tik vieną kartą; skyrėsi ant paletės sukrautų dėžių kiekis bei buvo pažeista dėžių vientisumą užtikrinanti kontrolinė lipni juosta. Atsakovas šiai aplinkybei užfiksuoti neiškrovus krovinio iš puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė fotonuotraukas. Taip pat atsakovas CMR važtaraščio Nr. 6136439 grafoje įrašė pastabą, kad gauta 12 palečių ir 206 dėžės; trūksta 11 dėžių ir 3 striukių. Taip pat buvo surašytas krovinio pažeidimo aktas Nr. TWB000011215, kuriame nurodyta, kad gauta 12 palečių (206 dėžės), trūksta 11 dėžių ir 1 dėžė atidaryta joje trūksta 3 vnt. striukių. Šį aktą pasirašė atsakovo darbuotojas sandėlininkas M. B. (M. B.) ir vairuotojas E. K. (E. K.). Atsakovo sandėlyje forminant krovinio priėmimo dokumentus, transporto priemonės vairuotojas E. K. (E. K.) į CMR važtaraštį Nr. 6136439 įrašė tekstą „Buvau pakrovimo ir iškrovimo metu, pasikroviau 12 palečių ir išsikroviau 12 palečių, nežinau kiek buvo dėžių“. 2022 m. lapkričio 19 d. atsakovas pateikė ieškovui pretenziją dėl žalos atlyginimo, kuria pareikalavo iki 2022 m. gruodžio 9 d. atlyginti dėl krovinio praradimo patirtus nuostolius ir pervesti į atsakovo sąskaitą 16 554,00 JAV dolerių. Taip pat atsakovas 2023 m. gruodžio 9 d. pretenzijoje nurodė, kad pagal 2022 m. lapkričio 7 d. Krovinio pervežimo užsakymą Nr. KRI000000068, ieškovas turėjo vežti tik atsakovo krovinį, tuo tarpu ieškovas šią šalių sutartą sąlygą pažeidė ir kartu su atsakovui gabenamu kroviniu gabeno kitą krovinį, kuris buvo pakrautas Diuseldorfe (Vokietija) ir iškrautas Metal group įmonėje Kaune. Tokiais savo veiksmais ieškovas sudarė sąlygas prie atsakovui priklausančio krovinio prieiti pašaliniams asmenims, kas didino krovinio praradimo galimybę, kuri nagrinėjamu atveju ir materializavosi. Įvertinus šią aplinkybę, atsakovas sutiko ieškovui už pervežimą sumokėti 750,00 Eur, vietoje 1 850,00 Eur. Faktinis vežėjas pagal 2022 m. lapkričio 8 d. CMR važtaraštį Nr. 6136439, pervežimui priėmė krovinį, kuris buvo identifikuotas sekančiai: 217 dėžių sukrautų ant 12 palečių. Papildomai 2022 m. lapkričio 8 CMR važtaraščio Nr. 6136439, 16 grafoje „Siuntėjo nurodymai vežėjui“ buvo pateikta tiksli informacija apie pervežimui perduotą krovinį. Pagal 16 grafoje siuntėjo padarytą įrašą, pervežimui buvo perduotos 142 dėžės su markiruote M2W-2709-07-1 – RTO 6086654, 13 dėžių su markiruote M2W-2730-07-1 – RTO 5983950, 37 dėžės su markiruotė M2W-2730-27-1+2 – RTO 6019975+5983959, 3 dėžės su markiruotė M2W-2732-07-2 – RTO 6030093, 22 dėžės su markiruote M2W-2734-07-1 – RTO 5966947. Todėl priešingai nei nurodo ieškinyje ieškovas faktiniam vežėjui pervežimui buvo perduota ne 12 palečių „neaiškaus“ krovinio, bet tiksliai identifikuotas krovinys. Krovinio priėmimo metu faktinio vežėjo vairuotojas pagal įrašus CMR važtaraštyje ir ant palečių sudėtų dėžių markiruotę turėjo galimybę sutikrinti jam perduoto krovinio būklę, vietų skaičių, žymėjimą ir numeraciją. Įvertinus tą aplinkybę, kad faktinis vežėjas priimdamas pervežimui krovinį neįrašė jokių pastabų dėl tinkamos krovinio būklės, vietų skaičiaus, jo žymėjimo ir numeracijos, laikytina, kad vežėjui buvo perduotas visas CMR važtaraštyje nurodytas krovinys. 2022 m. lapkričio 15 d. dalyvaujant vežėjui buvo nustatyta, kad prarasta 11 dėžių, viena dėžė buvo atidaryta ir joje trūko 3 striukių. Šią aplinkybę patvirtina CMR važtaraštyje Nr. 6136439 įrašyta pastaba 24 grafoje ir krovinio pažeidimo aktas Nr. TWB000011215, kurį pasirašė faktinio vežėjo vairuotojas. Atkreipiame teismo dėmesį, kad faktinio vežėjo vairuotojas neginčijo nustatyto krovinio trūkumo, o tik nurodė, kad dalyvavo pasikrovimo metu ir iškrovimo metu, buvo pakrauta ir iškrauta 12 palečių, kiek buvo dėžių nežino. Faktinio vežėjo vairuotojo nežinojimas, kiek dėžių priėmė pervežimui turi būti vertinamas kritiškai, nes priimant krovinį pervežimui jis privalėjo patikrinti ar jam pakrovė visą CMR važtaraštyje Nr. 6136439 nurodytą krovinį. Sutarties šalys savo laisva valia prisiėmė joje išdėstytus įsipareigojimus ir susitarė dėl galutinės 1 850,00 Eur krovinio vežimo paslaugos kainos. Sutartyje nėra numatyta nuostatų, kad prie šalių sulygtos 1 850,00 Eur kainos turi būti pridėta pridėtinės vertės mokesčio suma Taigi, sutartimi ieškovas ir atsakovas sulygo būtent dėl galutinės 1 850,00 Eur kainos už krovinio pervežimą, į kurią įskaičiuotinos visos ieškovo išlaidos ir mokesčiai. 2022 m. lapkričio 7 d. Krovinio pervežimo užsakymas Nr. KRI000000068 buvo sudarytas tarp dviejų juridinių asmenų - verslininkų. Jeigu šalys sudarant 2022 m. lapkričio 7 d. Krovinio pervežimo užsakymą Nr. KRI000000068 prie sulygtos kainos būtų susitarę pridėti papildomas išlaidas ar mokesčius, jie neabejotinai tai įtvirtintų sutartyje. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus ieškovas už pagal 2022 m. lapkričio 7 d. Krovinio pervežimo užsakymo Nr. KRI000000068 sąlygas tinkamai suteiktas krovinio pervežimo paslaugas turėtų teisę reikalauti sumokėti 1 850,00 Eur, o ne 2 238,00 Eur.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismui nustačius, kad pasirengimas nagrinėti bylą vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovės argumentai dėl jai padarytų nuostolių krovinio vežimo metu tariamai praradus dalį krovinio yra atmestini kaip neįrodyti, o ieškovės ieškinys dėl vežimo užmokesčio priteisimo tenkintinas pilna apimtimi. Ieškovas nesutinka su atsakovo atsiliepime pateiktais argumentais dėl toliau išdėstytų priežasčių. Pirmiausia, atsakovas savo atsiliepime remiasi argumentais, kurie niekaip neišplaukia iš šalių pasirašyto susitarimo dėl vežimo sąlygų. Pažymėtina, kad iš Vežimo užsakymo apskritai neįmanoma identifikuoti, koks krovinys turėjo būti gabenamas, juolab Vežimo užsakyme nėra jokių duomenų apie krovinio didelę vertę. Jei atsakovas tikrai būtų kėlęs sąlygą, kad su pagal jo užsakymą gabenamu kroviniu nebūtų gabenami jokie kiti kroviniai, tokią sąlygą jis turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai įrašyti į vežimo užsakymą. Visgi Vežimo užsakyme nėra numatyta, kad transporto priemonė buvo užsakoma išskirtinai vežti tik užsakovo krovinį, o CMR važtaraštyje taip pat nėra nurodyta jokių specialiųjų vežimo sąlygų ar vežėjui nustatytų draudimų. Atsakovas šiomis nuostatomis nepasinaudojo, nei vežimo užsakyme, nei CMR važtaraštyje nėra jokių duomenų apie krovinio vertę, be to, CMR važtaraščio 5 skiltyje apskritai neįrašyti jokie krovinį lydintys dokumentai. Pažymėtina ir tai, kad didesnės vertės krovinius yra įprasta apdrausti paties siuntėjo sąskaita arba pavedant tai atlikti vežėjui. Duomenų, kad atsakovo „didelės vertės krovinys“ būtų apdraustas atsakovas taip pat nepateikė. Taigi ieškovas atsiliepime nurodytus teiginius vertina kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Atsakovas savo atsiliepime taip pat dėsto argumentus, kuriais bandoma įrodyti, kad ieškovas (jo pasitelktas faktinis vežėjas) krovinio priėmimo vietoje iš esmės turėjo tikrinti krovinio komplektiškumą. Ieškovas su šiais argumentais nesutinka. Remiantis CMR važtaraščiu, krovinio kiekis (vietų skaičius) buvo nurodytos paletėmis (CMR važtaraščio 11 skiltis – „12 pallets“), tuo tarpu CMR važtaraščio 12 ir 13 skiltys žymi atitinkamai pakuotės rūšį ir krovinio rūšį, bet ne krovinio vietų skaičių, kurį privalo patikrinti vežėjas, priimdamas krovinį. Atsižvelgiant į tai, kad krovinio svoris nurodytas pusės kilogramo tikslumu, net teoriškai neįmanoma, kad vežimo metu būtų dingusios net 11 dėžių krovinio. Tokiu būdu, paties atsakovo sudarytame dokumente nurodyta, kad pagal svorį krovinio jo pristatymo metu netrūko, o dėl komplektacijos neatitikimų užsakovas turėtų aiškintis su savo tiekėju (prekių pardavėju).
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „TWB Logistics“ pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad su ieškovo dublike išdėstytais argumentais atsakovas nesutinka. Atsakovas palaiko atsiliepime išdėstytus paaiškinimus dėl to, kokiu tikslu su ieškovu sudarė 2022 m. lapkričio 7 d. Krovinio pervežimo užsakymą Nr. KRI000000068, jame nurodytomis sąlygomis. Ieškovo dublike pateiktas 2022 m. lapkričio 7 d. sudaryto Krovinio pervežimo užsakymo Nr. KRI000000068 (toliau – Krovinio pervežimo užsakymas) sąlygų interpretavimas prieštarauja Krovinio pervežimo užsakyme įtvirtintoms sąlygoms ir atsakovo ketinimams, bei sutarčių vykdymo principams. Krovinio pervežimo užsakyme susitarus, kad bus gabenamas krovinys, kuris užims 13,6 LDM pakrovimo ploto, t.y. visą transporto priemonės pakrovimo plotą į Krovinio pervežimo užsakymą įrašyti papildomai draudimą gabenti kitus krovinius yra visiškai nelogiškas. Antra, šalys įvertindamos aplinkybę, kad transporto priemonėje bus gabenamas tik atsakovo krovinys sulygo dėl vežimo užmokesčio, kuris tuo metu rinkoje buvo taikomas krovinio pervežimui gabenant krovinį užimantį 13,6 LDM pakrovimo plotą, t.y. užimantį visą puspriekabės plotą, o ne daliniam krovinio vežimui. Trečia, aplinkybė, kad šalys tarėsi dėl to, kad su ieškovo pateikta transporto priemone bus gabenamas tik atsakovo krovinys, patvirtina ir ta aplinkybė, kad siuntėjui į transporto priemonę pakrovus tik 12 palečių krovinį, kas atitiko 4,8 LDM, nei faktinis vežėjas, nei ieškovas neinformavo atsakovo apie šią aplinkybę ir neprašė pateikti instrukcijų t.y. ar pakrautas visas gabenimui skirtas krovinys, ar su tokiu krovinio kiekiu galima pradėti kelionę į paskirties vietą. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad ieškovas Krovinio pervežimo užsakymo sąlygas aiškina visiškai priešingai, nei tai yra įtvirtinta Krovinio pervežimo užsakyme, o Krovinio pervežimo užsakymą vykdė nesilaikant CK 6.200 str. įtvirtintų sutarties vykdymo principų. Ieškovas sudarydamas Krovinio pervežimo užsakymą nesiaiškino, kokio pobūdžio krovinys bus gabenamas, taip pat nesiaiškino, kiek faktiškai bus pakrauta krovinio į transporto priemonę. Kuomet krovinio siuntėjas į transporto priemonę pakrovė krovinį, kurio pakrovimo plotas ir svoris buvo mažesnis nei tai buvo numatyta Krovinio pervežimo užsakyme, ieškovas taip pat apie tai neinformavo atsakovo ir nepaprašė pateikti instrukcijų dėl Krovinio pervežimo užsakymo tolimesnio vykdymo. Ieškovo procesiniuose dokumentuose pateiktas Krovinio pervežimo užsakyme esančių sąlygų aiškinimas, kad vežimo sutartyje nebuvo įtvirtintas draudimas gabenti kitus krovinius, todėl vežėjas buvo laisvas priimti pervežimui kitą krovinį prieštarauja elementariai logikai. Ieškovui tokiu būdu aiškinant sudarytos Krovinio pervežimo sutarties sąlygas galima prieiti išvados, kad vežėjas į pilnai pakrautą puspriekabę, gali papildomai antra eile pasikrauti kitą krovinį, motyvuojant tuo, kad sutartyje nėra nustatytas draudimas tokių būdu gabenti kitų krovinių. Jeigu atsakovas turėtų tikslą užsakyti dalinio krovinio vežimo paslaugą, kuomet vienoje transporto priemonėje gabenami skirtingų siuntėjų kroviniai, neabejotinai taip ir būtų padaręs nurodydamas ieškovui tikslų palečių skaičių ar krovinio užimamą pakrovimo plotą ir svorį. Juolab, kad vežimo užmokestis už dalinio krovinio pervežimą buvo ženkliai mažesnis, ką patvirtina prie 2022 m. lapkričio 29 d. „Pretenzijos dėl žalos atlyginimo“ pridėti pasiūlymai dėl krovinio pervežimo. Apibendrindami, atsakovas mano, kad ieškovas priimant pervežimui kitą, krovinį maršrutu Vokietija – Lietuva, pažeidė Krovinio pervežimo užsakymo suderintas sąlygas ir dėl tokių veiksmų atsakovas patyrė nuostolius: sumokėjo nepagrįstai didelę kainą už krovinio pervežimą, be to ieškovui pažeidus prievolės vykdymo būdą buvo sudarytos sąlygos krovinio praradimui. Pagal 2022 m. lapkričio 8 d. CMR važtaraštį Nr. 6136439, vežėjo pirmas vairuotojas priimdamas krovinį jokių pastabų dėl to, kad neteisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ar numeracija važtaraštyje, bei dėl krovinio ir pakuotės išorinės būklės, neįrašė. Todėl turi būti preziumuojama, kad vežėjui buvo perduotas toks krovinys, koks nurodytas CMR važtaraštyje. 2022 m. lapkričio 8 d. CMR važtaraštyje Nr. 6136439, buvo nurodytas ne tik pakrautų palečių skaičius, bet 16 grafoje „Specialus susitarimai tarp siuntėjo ir vežėjo“ buvo nurodyta pakrautų dėžių markiruotė ir jų skaičius. Važtaraščio 16 grafoje nurodytas dėžių skaičius sutapo 10,11,12,13 grafose nurodytu dėžių skaičiumi. Todėl krovinio priėmimo metu vežėjas privalėjo patikrinti ar jam buvo pakrautas būtent toks dėžių skaičius, koks buvo nurodytas 2022 m. lapkričio 8 d. CMR važtaraštyje Nr. 6136439, 16 ir 10,11,12,13 grafose. Jeigu vežėjas krovinio priėmimo metu nesutikrino jam perduoto krovinio kiekio, tai jis veikė savo rizika. Vežėjas, kuris yra krovinių pervežimo profesionalas, vien esant ieškovo pripažintam „galinės dešinės paletės įpakavimo pažeidimui ir dėžių aplamdymui“, siekdamas išvengti atsakomybės už krovinio apgadinimą ar praradimą, jo priėmimo metu, turėjo įrašyti motyvuotas pastabas į CMR važtaraštį bei informuoti užsakovą apie nustatytas aplinkybes. Tačiau tokių veiksmų faktinis vežėjas ir ieškovas neatliko, todėl labiausiai tikėtina, kad galinės vidurinės ir dešinės paletės įpakavimo pažeidimas, bei dėžės su striukėmis atidarymas įvyko po to, kai krovinys buvo perduotas vežėjo dispozicijon. Kaip esame nurodę atsiliepime, perduotų atsakovui dėžių skaičius ir trūkstamų striukių skaičius dalyvaujant faktinio vežėjo vairuotojui buvo nustatytas krovinio perdavimo gavėjui metu. Prieš iškraunant krovinį iš transporto priemonės jis buvo nufotografuotas todėl, kad atidarius puspriekabės duris buvo pastebėtas krovinio įpakavimo pažeidimas, sulamdytos dėžės, o viena dėžė buvo atidaryta. Atkreipiamas dėmesys, kad faktinio vežėjo vairuotojas nei 2022 m. lapkričio 8 d. CMR važtaraštyje Nr. 6136439 nei 2022 m. lapkričio 15 d. krovinio pažeidimo akte Nr. TWB000011215 pastabos, apie tai, kad akte neteisingai įrašytas pristatytų dėžių skaičius ar kad neteisingai nurodytas trūkstamų striukių kiekis atidarytoje dėžėje, nenurodė. Papildomai atkreipiamas dėmesys, kad krovinį gavėjui pristatęs vairuotojas nedalyvavo krovinio priėmimo iš siuntėjo metu, todėl jo įrašas padarytas 2022 m. lapkričio 7 d. CMR važtaraštyje Nr. 6135439 ir 2022 m. lapkričio 15 d. krovinio pažeidimo akte Nr. TWB000011215 apie tai, kad „jis buvo pakrovimo ir iškrovimo metu, pasikrovė 12 palečių ir iškrovė 12 palečių“ neatitinka tikrovės. Toks faktinio vairuotojo paaiškinimas yra skirtas siekiant suklaidinti gavėją, apsunkinti aplinkybių kuriomis buvo prarastas krovinys nustatymą, ir tokiu būdu išvengti atsakomybės už krovinio praradimą. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad dviejų galinių dešinių palečių apvyniojimas pakavimo plėvele akivaizdžiai skiriasi nuo likusių palečių, kurių įpakavimas skirtas transportavimui nebuvo pažeistas. Taip pat skiriasi galinės vidurinės paletės aukštis, kas leidžia pagrįstai manyti, kad nuo šios paletės buvo nukrautos trūkstamos 11 dėžių su kroviniu. Dėl šios priežasties atsakovo sandėlininkas M. B. atidaręs puspriekabės duris, dar neiškrovus krovinio atliko jo fotofiksaciją. Krovinio priėmimo metu iki 2022 m. lapkričio 15 d. krovinio pažeidimo akto Nr. TWB000011 surašymo ir pasirašymo krovinys nebuvo sveriamas, todėl 2022 m. lapkričio 15 d. krovinio pažeidimo akte Nr. TWB000011 grafoje „Gautas krovinio svoris“ nurodytas krovinio svoris 2106,5 kg, sandėlininko M. B. buvo įrašytas per klaidą. Kita vertus, vežėjui perdavus krovinio gavėjui 206 dėžės, vietoje krovinio siuntėjo jam perduotų 217 dėžių, ir papildomai esant 3 striukių trūkumui, krovinio svoris akivaizdžiai jo perdavimo vežėjui metu ir perdavimo gavėjui metu, negalėjo būti identiškas. Ieškovas dublike, taip pat kvestionuoja atsakovo dėl krovinio praradimo patirto nuostolio dydį, nurodydamas, kad vežėjui kartu su 2022 m. lapkričio 7 d. CMR važtaraščiu Nr. 6135439 nebuvo pridėta krovinį lydinti sąskaita. Be to, 2022 m. lapkričio 7 d. CMR važtaraščio Nr. 6135439 16 grafoje nurodyti dokumentai/duomenys nei pagal numerius, nei pagal kitus požymius nesutampa su atsakovo pateikto invoice (sąskaitos) duomenimis. Toks aiškinimas prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui. Atsakovas siekdamas nustatyti nuostolio dydį patirtą dėl krovinio praradimą 2022 m. lapkričio 15 d. atliko atsakovui perduoto krovinio perskaičiavimą. Perskaičiavimas buvo vykdomas remiantis 2022 m. spalio 24 d. komercine sąskaita (invoice) Nr. 0371786. Šis dokumentas įrodo krovinio vertę jo priėmimo pervežimui metu. Jeigu ieškovas iš tikrųjų siektų ginti savo teisėtus interesus, elgdamasis apdairiai jis turėtų išreikšti valią patikrinti pristatyto krovinio kiekį. Patikrinęs perduoto gavėjui krovinio kiekį, ieškovas turėtų galimybę įsitikinti, kad su 2022 m. lapkričio 8 d. CMR važtaraščiu Nr. 6135439 buvo gabentos prekes nurodytos 2022 m. spalio 24 d. komercinėje sąskaitoje (invoice) Nr. 0371786, taip pat patikrinti, kokios prekės yra prarastos ir kokia yra jų vertė. Tačiau, kaip jau yra nurodę aukščiau, nei ieškovas, nei faktinis vežėjas neišreiškė valios pakartotinai atlikti prekių perskaičiavą. Ieškovas taip pat neprašė sudaryti sąlygų patikrinti prekių skaičiaus, nomenklatūros ir jų lydinčių dokumentų po to, kai gavo atsakovo 2022 m. lapkričio 29 d. „Pretenziją dėl žalos atlyginimo“.
5. Trečiasis asmuo byloje, užsienio juridinis asmuo ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta trečiajamasmeniui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RDK Solutions“ atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkini.
7. Teismo posėdžio metu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TWB Logistics“ atstovas nesutiko su ieškinio reikalavimais bei prašė jį atmesti.
8. Teismo posėdžio metu liudytojas M. B. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), pareigos – (duomenys neskelbtini). Turi vidurinį, profesinį išsilavinimą (auto mechanikas). Šitose pareigose dirba 3 metus. Jis turi sureguliuoti atvykstančius krovinius, juos patikrinti, padėti į tam tikras vietas, nustatyti ar nėra pažeidimų. Kai nustatoma, kad netvarkingai atvažiavo: fotografuojama pažeidimas ir skaičiuojama. Skaičiuoja jis ir darbuotojai. Pamatė, kad buvo pažeidimas. Rūbų krovinys, įvykis vyko prieš metus. Buvo atvažiavęs vairuotojas, mašina gavo iškrovimo lapą. Prieš pat atsistojant prie rampos mašina fotografuojama automatiškai, kai atsistojo, pamatė pažeidimus pakavimo juostos. Praplėštos juostos, dėžutės pradarytos. Pradėjo įtarinėti, kad kažkas ne taip. CMR nurodytas dėžių skaičius tikslus. Perskaičiavus krovinį jo pritrūko. Nesvėrė krovinio. Įprastai sveria, jei yra galimybė, per skubėjimą nepasvėrė. Vairuotojas dalyvavo, jis kartu su jais ir skaičiavosi, vėliau aktą pasirašinėjo. Jis klausė vairuotojo kas atsitiko, o vairuotojas sakė, kad pasiėmė mašiną ir atvažiavo. Pakrovimo metu šitas vairuotojas nedalyvavo. Duris atidarė vairuotojas. Nuotraukas darė jis ir kita darbuotoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas
9. Byloje nustatyta, kad šalys 2022-11-07 pasirašė Krovinio pervežimo užsakymą Nr.KRI000000068 (toliau – Vežimo užsakymas), kuriame nurodyta, kad krovinio gabenimo maršrutas – Nyderlandai-Lietuva, krovinio pavadinimas ir kiekis – „13.6 LDM apie 4 t“, pakrovimo data – 2022-11-09/10, pakrovimo vieta (duomenys neskelbtini), iškrovimo data 2022-11-14, iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), transporto priemonės tipas nenurodytas. Vežimo užsakyme nėra numatyta, kad transporto priemonė buvo užsakoma išskirtinai vežti tik užsakovo krovinį. Vežimo užsakymo 10 punkte nurodyta, kad atsakovas už vežimą sumoka ieškovui 1850 Eur per 30 dienų nuo sąskaitos ir CMR važtaraščio pateikimo.
10. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas vežimo užsakyme nurodyto krovinio pervežimui pasitelkė kitą asmenį, faktinį vežėją Lenkijos bendrovę M-Trans, krovinys buvo pervežtas į paskirties vietą. Krovinys buvo gabenamas pagal 2022-11-08 CMR važtaraštį Nr.6136439 (toliau – CMR važtaraštis). CMR važtaraštyje nėra nurodyta jokių specialiųjų vežimo sąlygų ar vežėjui nustatytų draudimų. Pristačius krovinį į paskirties vietą, atsakovas CMR važtaraštyje pažymėjo, kad trūksta 11 dėžių krovinio, taip pat viena dėžė atidaryta ir trūksta 3 striukių, taip pat yra faktinio vežėjo vairuotojo pastaba, kad krovinį jis priėmė paletėmis.
11. 2022-11-23 ieškovas pateikė atsakovui sąskaitą už vežimą Nr. RDK-005927 2238,50 Eur sumai (1850 Eur + PVM) apmokėti, tačiau ji nėra apmokėta iki šiol.
12. 2022-11-29 atsakovas ieškovui pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo. Pretenzijoje reikalaujama nedelsiant atlyginti 16 554 USD žalą. Nurodoma, kad pakrauta vežimui buvo 12 palečių 2106 kg 217 dėžių 5993 vnt. krovinio, tačiau patikrinus, rasta tik 5423 vnt. krovinio, nuostolio suma 16 554 USD. Pretenzijoje taip pat nurodoma, kad transporto priemonė buvo užsakoma vežti tik atsakovo krovinį, bet vežėjas šį punktą pažeidė, todėl remiantis LR galiojančiais įstatymais, pervežimo suma mažinama iki 750 Eur.
13. Ieškovė atsisakė patenkinti atsakovės pretenziją dėl nuostolių atlyginimo bei 2023-05-30 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos už vežimo paslaugas ir nuostolių priteisimo.
14. Ginčas tarp šalių kilo dėl skolos už krovinio pervežimą priteisimo. Ieškovės įsitikinimu, 12 palečių krovinys buvo pristatytas gavėjui, todėl atsakovė turi pareigą sumokėti už suteiktas pervežimo paslaugas. Nesutikimą su ieškiniu atsakovė procesiniuose dokumentuose grindžia iš esmės tuo, kad dalis krovinio buvo prarasta vežimo metu, ieškovė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, dėl to neatsirado pareiga mokėti ieškovės reikalaujamas sumasuž atliktas vežimą, teigė patyrusi nuostolių, dėl to vežimo užmokestį įskaitė į patirtus nuostolius, baigiamojoje kalboje atsakovė teigė pasinaudojusi prievolės vykdymo sustabdymo teise.
15. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, priminė šalių naštą įrodinėti, siūlė šalims išspręsti ginčą taikiai, buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą, suteikdamas šalims teisę papildomai pateikti įrodymus, kurie pagrįstų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir ginčui išspręsti taikytinos teisės
16. Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės.
17. Kasacinio teismo išaiškinta, kad krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens – gavėjo – naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį, įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį, ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą bei išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013; 2013-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013; kt.). Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti. Nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantysis vežėjas) pats krovinio neveža, bet dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2008-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008).
18. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys sudarė sutartį dėl tarptautinio krovinių pervežimo, tai, kad 12 palečių vietos krovinys vežtas kelių transporto priemonėmis, buvo vežama už užmokestį, krovinių išsiuntimo ir jų gavimo vietos buvo skirtingų šalių teritorijose, tiek krovinių išsiuntimo, tiek jų gavimo vietos valstybės yra CMR Konvencijos narės, sprendžiant šalių ginčą, tiems klausimams, kurie reglamentuojami CMR Konvencijos, taikytinos šios Konvencijos normos (CMR Konvencijos 1 straipsnis). Klausimams, kurie nereglamentuojami CMR konvencijos, nagrinėjamu atveju taikytini nacionaliniai teisės norminiai aktai. Pažymėtina, kad CMR konvencija nereglamentuoja atlygio už vežimą klausimų, išskyrus CMR konvencijos 13 straipsnį ir ieškinio senatį. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės vežimo užmokestį spręstina pagal ginčo šalių sudarytos sutarties nuostatas, Lietuvos Respublikos teisę.
Dėl pareigos sumokėti vežimo užmokestį
19. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo šio nesumokėtą vežimo užmokestį, atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimu, teigdamas, kad ieškovė suteikė nekokybiškas krovinio pervežimo paslaugas, todėl jai nepriklauso vežimo užmokestis. Ginčo dėl to, jog krovinys buvo pristatytas laiku ir sutartoje vietoje tarp šalių nekilo. Atsakovė iš esmės įrodinėjo, jog patyrė nuostolius, nes dalis krovinio buvo prarasta vežimo metu, todėl už netinkamai suteiktas pervežimo paslaugas mokėti neturi.
20. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Taigi CMR konvencijos nuostatų prasme vežėjo atsakomybė už krovinį prasideda nuo to momento, kai jis priėmė krovinį vežti. Krovinio priėmimo (perdavimo) vežti momentas siejamas su CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykle, kad važtaraštis yra ne tik vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, bet ir įrodymas, jog krovinys yra perėjęs vežėjo dispozicijon, iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Tai reiškia, kad vežėjo atsakomybės prezumpcija pradeda galioti nuo to momento, kai vežėjas, priėmęs krovinį, pasirašo CMR važtaraštyje, t. y. nuo krovinio priėmimo vežti momento iki perdavimo gavėjui momento (CMR 17 straipsnio 1 dalis). Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto nuostatas vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę bei tai, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius. Šio straipsnio antrajame punkte, be kita ko, nurodyta, jog vežėjas privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. CMR konvencijos 9 straipsnio 2 punkte yra reglamentuota šios pareigos nevykdymo pasekmė – vežėjui važtaraštyje neįrašius motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės.
21. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį,– aprangą, pirštines, kumštines pirštines ir kojines, 5993 vnt/porų, jų įpakavimo būdas – 217 dėžėse (CMR 12 skiltis), krovinio vietų skaičius – 12 palečių (CMR 11 skiltis), svoris bruto – 2106,50 kg (CMR 14 skiltis), pakrovimo metu vairuotojas jokių pastabų CMR važtaraštyje dėl krovinio pakuotės būklės nėra įrašęs. Krovinį pristačius gavėjui, atsakovas CMR važtaraštyje pažymėjo, kad trūksta 11 dėžių krovinio, taip pat viena dėžė atidaryta ir trūksta 3 striukių, taip pat yra faktinio vežėjo vairuotojo pastaba, kad krovinį jis priėmė paletėmis, 2022-11-15 surašytas krovinio pažeidimo aktas, kurį pasirašė krovinio gavėjo atstovas, taip pat faktinio vežėjo vairuotojas (apžiūra atlikta dalyvaujant vežėjo atstovui), kad gauta 12 palečių, 206 dėžės, trūksta 11 dėžių, 1 dėžė atidaryta, joje trūksta 3 vnt. striukių, krovinio svoris pagal dokumentus 2106,50 kg, gautas krovinio svoris taip pat nurodytas 2106,50 kg.
22. Kaip byloje nustatyta, pakrovus krovinį į pristatytą transporto priemonę, jokių pastabų dėl krovinio ar jo pakuotės, krovinio vietų skaičiaus (12 palečių) nei viena iš šalių neturėjo, jokių pastabų krovinio važtaraštyje nepadarė, todėl laikoma, jog krovinys ieškovės dispozicijon perėjo be jokių trūkumų. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR) nustatyta, kad ginčo krovinys buvo pakrautas, vežamas ir gavėjui pristatytas, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina krovinio dalies pakuotės pažeidimą. Kita vertus, CMR konvencijos taikymo prasme tai nereiškia, kad ieškovė prarado teisę reikalauti atlygio už vežimo paslaugą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas savo praktiką dėl vėžėjo teisės reikalauti užmokesčio už vežimą krovinio sugadinimo atveju, yra išaiškinęs, kad pažodinis CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punkto nuostatos aiškinimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad subjektas, reikalaujantis taikyti vežėjui atsakomybę už krovinio (jo dalies) praradimą ar sugadinimą, turi teisę, priklausomai nuo prarastos ar sugadintos krovinio dalies, prašyti kompensuoti, inter alia, vežėjui sumokėtą užmokestį už vežimo paslaugą. Pasitelkus loginį CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punkto nuostatos aiškinimo metodą, darytina išvada, kad tais atvejais, jeigu krovinys nėra visiškai prarastas ar sugadintas, vežėjas, kuris nėra gavęs užmokesčio už vežimo paslaugą, turi teisę reikalauti užmokesčio už suteiktą (nors ir nevisiškai tinkamai) paslaugą dalies, proporcingos neprarastai krovinio daliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-12 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019, 65 punktas).
23. Pažymėtina, kad byloje nepateikta pakankamai įrodymų, pagal kuriuos būtų galima konstatuoti, kad dalis krovinio buvo prarasta vežimo metu iki jį pristačius gavėjui. Bylos nagrinėjimo metu, jau minėta, ieškovė laikėsi pozicijos, kad vežėjas priėmė 12 palečių (tikrino krovinio vietų skaičių) ir tiek pat – 12 palečių– pristatė, o dėl komplektacijos neatitikimų ( krovinio įpakavime, t.y. dėžėse aptiktas mažesnis prekių vienetų skaičius) atsakovė turėtų aiškintis su savo tiekėju (prekių pardavėju), akcentavo, kad paties gavėjo sudarytuose dokumentuose nurodyta, kad pagal gautą svorį krovinio jo pristatymo metu netrūko.
24. Iš tiesų, atsakovo pakviestas liudyti M. B. nurodė, kad įprasta priimant krovinį jį pasverti, tačiau šiuo konkrečiai atveju tas nebuvo padaryta. Ši aplinkybė iš esmės apsunkina atsakovo galimybes įrodyti patirtų nuostolių faktą ir jų dydį. Bylos duomenimis, krovinį sudarė nevienodos rūšies prekės, įpakuotos jos buvo skirtingose dėžėse, atsakovė gavimo metu fiksavo tik bendrą gautų dėžių skaičių, trūkstamo prekių svorio nefiksuota. Pripažintini pagrįstais ieškovės argumentai, kad CMR važtaraščio 12 ir 13 skiltys žymi atitinkamai pakuotės rūšį ir krovinio rūšį, bet ne krovinio vietų skaičių, kurį privalo patikrinti vežėjas, priimdamas krovinį. Vežėjas priėmė 12 palečių (tikrino krovinio vietų skaičių) ir tiek pat – 12 palečių– pristatė. Šioje vietoje pažymėtina, kad gindamasi nuo ieškinio dėl vežimo užmokesčio priteisimo, įrodyti, kad dalis krovinio buvo prarasta ir kokia konkrečiai krovinio dalis buvo prarasta, patirtų nuostolių dydį, turėjo atsakovė.
25. Atsakovė iš esmės teigė jog dalis krovinio buvo prarasta vežimo metu, todėl už netinkamai suteiktas pervežimo paslaugas mokėti neturi. Teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįsta tokios ieškovo pozicijos.
26. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas įrodinėja vežimo metu buvus prarastą ne visą, o tik dalį krovinio. Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančio vežėjo atsakomybės klausimus (CMR konvencijos IV skyrius), kai vežėjas privalo atlyginti žalą dėl krovinio ar jo dalies praradimo, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio.
27. Taigi net tuomet, kai nukentėjusioji sutarties dėl tarptautinio krovinių pervežimo šalis reikalauja nuostolių atlyginimo pagal CMR konvenciją ir įrodo tiek dalies krovinio praradimo faktą, tiek dėl to patirtų nuostolių dydį, ji neturi pagrindo nemokėti vežėjui už tinkamai suteiktą pervežimo paslaugų dalį.
28. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas, teigdamas, kad patyrė nuostolių, priešieškinio byloje nereiškė, nuostolių dėl nepristatytos krovinio dalies ieškovui priteisti neprašė, bylos nagrinėjimo metu teigė, kad neturi pareigos sumokėti ieškovui prašomą priteisti vežimo užmokestį, nes jis yra įskaitytas į jo patirtus nuostolius dėl dalies krovinio praradimo vežimo metu.
29. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis yra teisėtas. Kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymą; tuo atveju, jeigu įskaitymas pripažįstamas neteisėtu, pripažįstama nepasibaigusia ir įskaityta prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009, kt.). Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; kt.). Reikalavimas dėl įskaitymo neteisėtumo gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su reikalavimu dėl prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009).
30. Ieškovas kvestionavo atsakovo nurodytą įskaitymą, teigdamas, jog nebuvo įstatymo reikalaujamų būtinų sąlygų įskaitymui atlikti, todėl teismas pasisako dėl to, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai remiasi prievolės atsiskaityti su ieškovu pasibaigimu dėl įskaitymo (CK 6.130, 6.131 straipsniai), taip pat ar byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant įskaitymas draudžiamas (CK 6.134 straipsnis).
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas įskaitymui atlikti būtinos šios sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti ir aiškūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžta būtinybė, taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, kiekvienąkart įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pvz., tokie, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarusios, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012; 2014-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; kt.).
32. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad iš rašytinės bylos medžiagos (ieškovo atsakymo į pretenziją dėl nuostolių) matyti, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija, matyti, kad buvo šalių ginčas, ieškovas visiškai nesutiko su atsakovo pozicija, jog turi atlyginti nuostolius (nepripažindamas nei krovinio dalinio praradimo fakto, nei pareigos atlyginti dėl to nuostolius). Taigi pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovo reikalavimas dėl nuostolių, apskaičiuotų vienašališkai, buvo aiškiai nelygiavertis akivaizdumo ir vykdytinumo požiūriu ieškovo reikalavimui atsiskaityti už vežimą, iš pirmiau aptarto ginčo šalių susirašinėjimo, matyti, kad atsakymu į pretenziją ieškovas neigė atsakovo teisę ir pagrindą reikalauti nuostolių iš ieškovo. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad buvo akivaizdu, jog kils ginčas dėl atsakovo nurodomų nuostolių fakto ir dydžio ir ieškovo pareigos atlyginti nuostolius. Vadovaujantis pirmiau aptartais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, įvertinus šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo reikalavimai ieškovui dėl nuostolių atlyginimo nebuvo apibrėžti, šalys iš esmės nesutarė dėl šių reikalavimo galiojimo ir vykdytinumo, vadinasi, nebuvo CK 6.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų visumos atsakovo įskaitymui atlikti. Apibendrinant yra pagrindas daryti išvadą, kad tarp šalių nesant priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, šalims iš esmės nesutariant dėl atsakovo reikalavimo galiojimo ir vykdytinumo, nebuvo CK 6.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų visumos atsakovo nurodytam įskaitymui atlikti. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad atsakovo atsikirtimai, grindžiami vežimo atlyginimo įskaitymu į reikalaujamus sumokėti nuostolius yra teisiškai nepagrįsti. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nebuvo įstatymo nustatytų sąlygų atsakovo prievolei sumokėti ieškovui vežimo užmokestį, pasibaigti įskaitymu.
33. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu baigiamosiose kalbose, be kita ko, grindė tuo, jog jai neatsirado pareiga mokėti sutartyje nurodytą pervežimo kainą, nes ji turėjo teisę stabdyti ir sustabdė prievolės įvykdymą. Teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįsta ir tokios atsakovo pozicijos: prievolės vykdymo sustabdymas yra nejurisdikcinis teisės gynimo būdas, savigynos forma, kuriuo siekiama, visų pirma, skatinti kitą sutarties šalį vykdant prisiimtus įsipareigojimus, išsaugoti sutartį, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalis turi naudotis sąžiningai, be to, ne bet kokiu mastu, tuo tarpu šioje byloje atsakovai nurodytų reikalavimų nesilaikė. Esant tokioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje byloje, atsakovas, būdamas verslo subjektas, savo teisę reikalauti nuostolių turėjo teisę įgyvendinti įstatymuose nustatyta tvarka, įrodinėti patirtų nuostolių faktą ir jų dydį. Tačiau ieškovui nepripažįstant nuostolių fakto, juolab jų dydžio ir pareigos juos atlyginti, atsakovas nesikreipė į teismą su reikalavimu dėl nuostolių priteisimo.
34. Aptartų bylos duomenų analizė teikia pagrindą konstatuoti, kad atsakovė neįrodė atsikirtimų pagrindu nurodytų aplinkybių dėl įskaitymo pagrįstumo, teisės sustabdyti priešpriešinės prievolės vykdymą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės vežimo užmokesčio skolą yra teisėtas ir pagrįstas. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis, vadovaudamasis CK 6.808 straipsnio 1 dalimi, 6.813 straipsnio 1 dalimi, taip pat CK 6.38, 6.200 straipsnių nuostatomis, įpareigojančiomis šalis vykdyti sutartis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, teismas konstatuoja, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo vežimo užmokestį, iš viso – 2 238,50 Eur, yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
35. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, kad nurodo, kad patyrė 330 Eur nuostolius, nes dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo priversta patirti išlaidas, ginant savo teises, turėjo išlaidų dėl teiktos teisinės pagalbos (ieškovė, atsakydama į nepagrįstą atsakovės pretenziją dėl nuostolių atlyginimo patyrė išlaidas) bei pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Reikalavimas atlyginti nuostolius reiškia reikalavimą taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Dėl to ieškovė turi pareigą įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą), nuostolių faktą, jų dydį, taip pat nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) priežastinį ryšį. Byloje esančių duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, teikiant akivaizdžiai nepagrįstą pretenziją, siekiant vilkinti atsisakitymą už vežimą, nevykdant sutartinių įsipareigojimų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), taip pat įrodytas žalos faktas – ieškovė pateikė patirtas išlaidas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pagrindžiančius įrodymus. Jau minėta, kad viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėti atsakovės veiksmai, siekiant vilkinti atsisakaitymus pagal vežimą) šioje byloje laikytina pilnai įrodyta, kaip ir visiškai laikytini įrodytais priežastinis ryšys tarp šių neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos bei kaltė. Nurodytais motyvais teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimai priteisti 330 Eur nuostolių atlyginimo pagrįsti ir tenkintini.
36. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis), taigi iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. birželio 9 d.. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Byloje sumokėta 58 Eur žyminio mokesčio, taip pat pateikti įrodymai, kad išlaidos už advokato pagalbą rengiant ieškinį, dubliką ir kitus procesinius dokuementus, atstovaujant teismo posėdžiuose sudaro 1160,00 Eur. Spręsdamas dėl ieškovei atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ieškovės atstovės galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Teismas konkrečiu atveju, įvertinęs ginčo pobūdį, advokato galimas laiko sąnaudas, šalių atstovų procesinį elgesį, atstovavimo išlaidas pripažįsta būtinomis ir pagrįstomis.
38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisiama 58,00 Eur žyminio mokesčio bei 1160,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1218 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
39. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos teismo patirtos 13,28 Eur pašto išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264- 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RDK Solutions“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TWB Logistics“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „RDK Solutions“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TWB Logistics“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 238,50 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 50 euro centus) už krovinio pervežimą, 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų ir 00 euro centų) nuostoliams atlyginti , 6 proc. metines procesinės palūkanas nuo priteistos sumos (2568,50 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1218 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuonioliką eurų ir 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TWB Logistics“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 13,28 (tryliką eurų ir 28 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.