Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos Slaugos namų „Vita lumina“ atstovui advokatui J. V. ir atsakovės I. L. atstovui advokatui T. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos Slaugos namų „Vita lumina“ patikslintą ieškinį atsakovei I. L. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tuo metu galiojusio ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas numatė, kad jeigu nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Nepaisydama pirmiau paminėtoje 2019 m. kovo 13 d. nutartyje konstatuotų aplinkybių ir ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatų, atsakovė I. L. nepateikė teismui pareiškimo dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, ir tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus nagrinėjamos bylos atveju (CK 6.246 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Pakartotinas kreipimasis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei nesudaro pagrindo netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės ieškovės nurodyta forma. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi laikytas nepaduotu VšĮ Slaugos namų „Vita lumina“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teismui konstatavus, kad ieškovė nepašalino visų Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų (bylos Nr. eB2-1525-221/2019). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas kaip vieną iš nepašalintų trūkumų nurodė tai, jog ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog VšĮ Slaugos namai „Vita lumina“ turi galiojančią licenciją vykdyti stacionarinę pagyvenusiųjų ir neįgaliųjų asmenų globos priežiūros veiklą. Iš Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešai skelbiamų duomenų nustatyta, kad ieškovės teismui pateiktos 2014 m. gruodžio 15 d. išduotos licencijos „Institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) senyvo amžiaus asmenims“ Nr. L000000536 ir „Institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) suaugusiems asmenims su negalia“ Nr. L000000537 yra panaikintos nuo 2018 m. lapkričio 12 d. Vadinasi, jau nuo 2018 m. lapkričio 12 d. įmonė negalėjo vykdyti veiklos. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakyta priimti VšĮ Slaugos namų „Vita lumina“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir pareiškimas grąžintas jį padavusiam asmeniui (bylos Nr. eB2-1714-254/2019). Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad pareiškėja (nagrinėjamu atveju – atsakovė), kreipdamasi į teismą trečią kartą, nenurodo jokių naujų aplinkybių restruktūrizavimo bylai iškelti. Nepaisant to, kad pareiškėjai, konstatavus įstaigos nemokumą, kyla įstatyminė pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos VšĮ Slaugos namams „Vita Lumina“ iškėlimo (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), pareiškėja trečią kartą, be kita ko, pažeisdama ir ĮRĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą, kreipiasi su tapačiu pareiškimu, pateikdama tuos pačius restruktūrizavimo plano metmenis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties, kuria buvo konstatuotas įstaigos nemokumas, priėmimo praėjo itin mažai laiko tam, kad atsirastų naujos aplinkybės, ar įmonės finansinė padėtis staiga ženkliai pagerėtų.

Teismas pažymi, kad bankroto byla VšĮ Slaugos namams „Vita Lumina“ iškelta ne pagal atsakovės, o pagal VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. liepos 15 d. pareiškimą.

Apibendrindamas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus neinicijuojant bankroto bylos iškėlimo po to, kai įmonė tapo nemoki (ši pareiga vėliausiai atsirado 2018 m. gruodžio 31 d.) (CK 6.246 straipsnis, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be to, vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginama tik žala, susijusi su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad žala pagal jos prigimtį gali būti laikoma skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ši civilinės atsakomybės taikymo sąlyga lemia, kad ne bet koks bendrovės turtinės padėties pasikeitimas, įvykęs dėl neteisėtų veiksmų, lemia civilinės atsakomybės pareigą pažeidusio vadovo atžvilgiu taikymą, bet tik toks, kurio nebūtų įvykę, jei pareiga būtų vykdoma tinkamai.

ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įmonės vadovas privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonės vadovas įmonei esant nemokiai ir negalint atsiskaityti su kreditoriais nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Kasacinis teismas suformavo nuoseklią šios normos aiškinimo praktiką, pagal kurią turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio žalą patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-455-403/2018). Konstatavus laiko momentą, nuo kada vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėta skaičiuoti ieškovui padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016, 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

Teismas pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios VšĮ Slaugos namų „Vita lumina“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 84 466,19 Eur sumai: 1) pirmos eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: I. Č. – 503,70 Eur; V. K. – 3 142,64 Eur; A. Č. – 434,93 Eur; D. L. – 4 077,08 Eur; M. K. – 1 101,09 Eur; D. L. – 1 623,61 Eur; I. S. – 74,75 Eur; L. P. – 1 499,76 Eur; I. P. – 7 779,08 Eur; 2) antros eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: VSDFV Kauno skyriui – 7 218,54 Eur; VMI prie LR FM – 55 157,29 Eur; 3) trečios eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: UAB (duomenys neskelbtini) – 1 496,72 Eur; A. Š. – 357 Eur.

2020 m. gegužės 26 d. teismas priėmė nutartį VšĮ Slaugos namus „Vita lumina“ likviduoti dėl bankroto; patvirtinti likviduojamos dėl bankroto VšĮ Slaugos namų „Vita lumina“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą: 1) pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai: I. Č. – 2 403,83 Eur; V. K. – 2 064,08 Eur; A. Č. – 522,08 Eur; D. L. – 2 822,34 Eur; D. L. – 700,31 Eur; I. S. – 153,18 Eur; L. P. – 1,32 Eur; I. P. – 2 415,95 Eur; S. Š. – 2 126,83 Eur; E. V. – 1 189,49 Eur; A. A. – 332,02 Eur; I. L. – 936,42 Eur; I. V. – 1 077,44 Eur; A. V. – 115,98 Eur; V. D. – 387,73 Eur; K. Ž. – 3 378,94 Eur; G. M. – 444,27 Eur; A. M. – 170,19 Eur; M. Š. – 1 382,43 Eur; 2) antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai: VSDFV Kauno skyriui – 36 234,89 Eur; VMI prie LR FM – 51 506,48 Eur; VSDFV Alytaus skyriui – 20 406,41 Eur; 3) trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai: UAB (duomenys neskelbtini) – 1 496,72 Eur; A. Š. – 357 Eur; (duomenys neskelbtini) – 1 130,64 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 39,21 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 174,44 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 641,75 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 1 769,13 Eur; A. B. – 45 112,36 Eur.

Pažymėtina, kad pareiga tiksliai įvardinti ieškinio faktinį pagrindą tenka ieškovei. Ieškovė įrodinėja, kad pareiga inicijuoti bankroto procesą atsirado 2018 m. gruodžio 31 d., o žalos sumą sieja su po šios datos padidėjusiais ir atsiradusiais naujais kreditoriniais reikalavimais iki bankroto bylos iškėlimo. Ginčydama ieškinio reikalavimų pagrįstumą atsakovė nurodė, kad bendras įmonės skolų dydis nuo 2017 metų mažėjo. Tačiau tokius jos argumentus paneigia jau minėtose 2019 m. kovo 13 d., 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartyse konstatuotos faktinės aplinkybės.

Bankroto byloje patvirtintas VMI prie LR FM 51 506,48 Eur finansinis reikalavimas. Kartu su patikslintu ieškiniu pateiktame VMI prie LR FM 2020 m. rugsėjo 17 d. rašte nurodyta, kad po 2018 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos (2019 m. rugpjūčio 27 d.) įmonės mokestinė nepriemoka padidėjo 7 518,90 Eur ir iš viso sudarė 51 504,50 Eur. VSDFV Kauno skyrius raštu patvirtino, kad įmonės skola VSDFV biudžetui 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 15 794,47 Eur, o nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos pradelstų įsipareigojimų suma padidėjo 13 688,37 Eur. Jau minėta, bankroto byloje patvirtintas VSDFV Kauno skyriaus finansinis reikalavimas 36 234,89 Eur sumai. Teismas pažymi, kad ieškovė ne kartą byloje tikslino ieškinio sumą ir jai ne kartą buvo išaiškinta, kad nurodytos aplinkybės turi būti pagrįstos objektyviais duomenimis. Tikslindama ieškinį, ieškovė nurodė, kad įmonės darbuotojams neišmokėto darbo užmokesčio skolos už 2019 m. suma yra 37 458,60 Eur, tačiau tos sumos nedetalizavo ir nepagrindė. Teismas, išanalizavęs bankroto byloje įmonės darbuotojų pateiktų kreditorinių reikalavimų turinį, išmokėjimo lentelių turinį, nustatė, kad pagrįsta įmonės darbuotojams neišmokėto darbo užmokesčio skolos už 2019 metus suma yra 8 945,06 Eur (D. L. – 2 138,68 Eur, D. L. – 1 623,61 Eur, I. S. – 74,75 Eur, L. P. – 1 499,76 Eur, A. Č. – 434,93 Eur, I. Č. – 503,70 Eur, V. K. – 1 568,54 Eur, M. K. – 1 101,09 Eur). Įmonės bankroto byloje pateikti duomenys liudija, kad įmonė darbuotojams nebuvo išmokėjusi darbo užmokesčio ir už 2018 m., ir už 2017 m. Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. DGKS-2608 I. P. pripažinta tik 3 147,50 Eur suma yra susijusi priežastiniu ryšiu su byloje konstatuotu pažeidimu. Antstolės R. P. 2019 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymo Nr. S-19-183-12358 ir Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-17935-451/2018 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo už akių (Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis) turinys liudija, UAB (duomenys neskelbtini) 1 496,72 Eur skola susidarė už jos suteiktas paslaugas iki 2018 m. gegužės 18 d., kas leidžia spręsti, kad ši skola jau buvo iki byloje konstatuoto įmonės nemokumo, t. y. nėra susijusi priežastiniu ryšiu su byloje konstatuotu pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimu. UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas reikalavimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir kartu su juo pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad 1 769,13 Eur skola šiam kreditoriui susidarė 2019 m. vasario–liepos mėnesiais. Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita patvirtina, kad AB (duomenys neskelbtini) finansinio reikalavimo 1 130,64 Eur suma yra susijusi priežastiniu ryšiu su byloje konstatuotu pažeidimu. Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad 36 199,61 Eur suma (7 518,90 + 13 688,37 + 8 945,06 + 3 147,50 + 1 769,13 + 1 130,64 = 36 199,60) gali būti vertinama kaip žala, nulemta pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.

Teismas pažymi, kad 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonės materialus turtas buvo tik 5 546 Eur. Ši aplinkybė aiškiai parodo, jog dėl pavėluoto bankroto proceso iniciavimo buvo pažeistos kreditorių tiesės, naujos prievolės sukurtos kartu užkertant galimybes jas patenkinti iš įmonės turto.

Ieškovei įrodžius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, atsakovei tenka pareiga nuginčyti savo kaltę, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą. Be kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (jau aptarta aukščiau), jokių kitų aplinkybių, kuriomis būtų ginčijama aptariama civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, atsakovė nenurodė, t. y. įstatyme įtvirtintos prezumpcijos nenuginčijo.

Konstatavęs, kad egzistuoja civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės 36 199,60 Eur žalos atlyginimą. Iš dalies patenkinus reikalavimą dėl pagrindinės prievolės sumos priteisimo, tenkinamas ir ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl proporcingai tenkintų reikalavimų daliai 768 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nurodo, kad patyrė 1 565,66 Eur advokato atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 1 065 Eur už ieškinio surašymą bei 540,66 Eur už atstovavimą teisme (6 val.), pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2020 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-09/20 ir 2020 m. rugsėjo 14 d. pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 599674.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) pateikimo 8.2 punktą, už ieškinio parengimą taikomas 2,5 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 1 381 Eur, todėl maksimali už ieškinio parengimą advokatui priteistina suma sudaro 3 452,50 Eur (1 381 Eur x 2,5).

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną atstovavimo teisme valandą taikomas 0,1 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 1 381 Eur, todėl maksimali už vieną atstovavimo teisme valandą advokatui priteistina suma sudaro 138,10 Eur (1 381 Eur x 0,1). Iš viso byloje įvyko 4 posėdžiai, kurių bendra trukmė sudaro 2 val. 25 min. (2020 m. birželio 15 d. – 24 min.; 2020 m. liepos 14 d. – 24 min.; 2020 m. rugsėjo 14 d. – 1 val. 10 min.; 2020 m. spalio 22 d. – 27 min.). Ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už dalyvavimą posėdžiuose (540,66 Eur) viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius, todėl ši suma mažintina iki 276,20 Eur (138,10 Eur x 2 val.).

Proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (54 proc.), iš atsakovės ieškovei priteistina 994,60 Eur (1 565,66 + 276,20 = 1 841,89; 1 841,86 x 54 : 100 = 994,60) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė nors ir pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 12, 178 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutuojančiai viešajai įstaigai Slaugos namams „Vita lumina“, juridinio asmens kodas 302728758, atstovaujamai nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Įmonės pabaiga“, 36 199,60 Eur (trisdešimt šešis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus 60 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (36 199,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 994,60 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 768 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, priteistą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.