- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- e2-1361-480/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- I. L.
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos Slaugos namų „Vita lumina“ atstovui advokatui J. V. ir atsakovės I. L. atstovui advokatui T. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos Slaugos namų „Vita lumina“ patikslintą ieškinį atsakovei I. L. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė bankrutuojanti viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Slaugos namai „Vita lumina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-1361-480/2020, kuriuo prašė iš atsakovės I. L. priteisti 53 698,36 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, ir su ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-1692-480/2020, kuriuo prašė iš atsakovės I. L. priteisti 65 725,78 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Po šių civilinių bylų sujungimo bei ieškinio atsiėmimo dalyje dėl žalos atlyginimo 56 799,79 Eur sumai, pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė prašo iš atsakovės I. L. priteisti 66 967,19 Eur sumą nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Įmonės pabaiga“. Perėmus bankrutuojančios įmonės veiklos dokumentaciją, nustatyta, kad įmonės valdymo laikotarpiu buvo padaryta žala kreditoriams. Pagal administratorės gautus įsiskolinimų dokumentus buvo nustatyta, kad atsakovė, būdama įmonės vadove nuo 2013 m. birželio 21 d. iki bankroto bylos iškėlimo, nesikreipė laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei esant nemokiai, tokiu būdu vis didindama finansinius reikalavimus. Nemokumo administratorės gautų pradelstų įsipareigojimų dokumentų ir 2018 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenimis, 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovės pradelsti įsipareigojimai sudarė 62 257,95 Eur, kai tuo tarpu turimas turtas siekė 93 064 Eur (materialus turtas tik 5 546 Eur). Per laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d., t. y. nuo įmonės nemokumo nustatymo iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įmonės kreditorių reikalavimai ženkliai padidėjo, o taip pat susiformavo nauji kreditorių reikalavimai. Atsižvelgiant į nemokumo administratorės gautus dokumentus dėl kreditorinių įsiskolinimų laikotarpiui nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d., kreditorių reikalavimų suma dėl nesikreipimo įmonės nemokumo atsiradimo dieną dėl bankroto, t. y. žala, kuri buvo padaryta įmonei ir jos kreditoriams, sudaro 66 967,19 Eur.
Ieškovė dėl civilinei atsakomybei kilti taikomų sąlygų nurodo, kad atsakovė, kaip įmonės vadovė, pažeidė įstatymuose nustatytas imperatyvias pareigas – neinicijavo nemokiai įmonei bankroto bylos iškėlimo. Data, nuo kurios yra konstatuotinas ieškovės nemokumas, yra 2018 m. gruodžio 31 d., todėl visi ieškovei esant jau nemokiai atsiradę kreditorių finansiniai reikalavimai yra laikytini žala įmonei. Šiai dienai nemokumo administratorės turimų dokumentų duomenimis padidėjusi kreditorių reikalavimų suma, t. y. susidariusi jau po pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto byloje sudaro 66 967,19 Eur. Atsakovės veiksmai – tyčinis delsimas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo didinant kreditorių finansinius įsipareigojimus, šiuo aspektu yra neteisėti bei sukeliantys neigiamus padarinius ieškovės kreditoriams, nes būtent dėl šių atsakovės veiksmų atitinkamai sumažėja galimybės patenkinti bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinius reikalavimus. Šioje situacijoje akivaizdu, jog egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp minėtųjų atsakovės veiksmų ir atsiradusių padarinių, atsakovės neteisėti veiksmai – neteisėtas neveikimas – yra tiesioginė žalos atsiradimo priežastis. Bendra padidėjusi ir susiformavusi kreditorių reikalavimų suma nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo sudaro 66 967,19 Eur. Atitinkamai, ši suma yra vertintina kaip bankrutuojančiai VšĮ Slaugos namams „Vita lumina“ padaryta žala, kuri atsirado įmonės vadovei esant įmonės nemokumui laiku nesikreipus į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl ši suma, kaip kompensacija turėtų būti priteista ieškovės kreditoriams, kurie neteko galimybės patenkinti finansinius reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė I. L. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad ieškovė, nurodydama ieškinio, pagrindą konstatuoja, jog atsakovė padarė žalą ieškovei tuo, kad neinicijavo nemokiai įmonei bankroto bylos iškėlimo. Pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą nurodo 2018 m. gruodžio 31 d. Įmonė iki pat bankroto bylos iškėlimo vykdė veiklą ir gaudavo pastovias pajamas. Įmonės gaunamos pajamos buvo skiriamos ankstesnių skolų (tame tarpe ir atsiradusių dėl įmonės buhalterės A. B. neteisėtų veiksmų) dengimui. Atsakovė, būdama įmonės direktore ir veikdama išimtinai įmonės interesais ne vieną kartą kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Ieškovės pateikto 2019 m. rugsėjo 19 d. balanso atsakovė nesudarinėjo. Apie naujas įmonės skolas nuo 2008 m. gruodžio 31 d. atsakovei nėra žinoma.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies
Byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos, padarytos juridinio asmens dalyvio ir įmonės vadovo neteisėtais veiksmais, atlyginimo, kai įmonei iškelta bankroto byla.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ieškovei bankrutuojančiai VšĮ Slaugos namams „Vita lumina“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta MB „Įmonės pabaiga”. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad bankrutuojanti VšĮ Slaugos namai „Vita lumina“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. balandžio 6 d., išregistravus UAB Slaugos namus „Vita lumina“, nuo įmonės įregistravimo įmonės vienintele akcininke buvo atsakovė I. L., kuri nuo 2013 m. birželio 21 d. (VšĮ vadovės – nuo 2017 m. balandžio 6 d.) iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ėjo ir įmonės vadovės pareigas.
Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl padarytos žalos bankrutuojančios VšĮ Slaugos namų „Vita lumina“ kreditoriams, t. y. vadovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teigia, kad įmonei esant faktiškai nemokiai, atsakovė neinicijavo bankroto bylos iškėlimo ir tokiais veiksmais padarė žalą įmonės kreditoriams. Kaip žalą kreditoriams ieškovė nurodo nuo nemokumo nustatymo padidėjusią kreditorių reikalavimų sumą ir naujai susiformavusių kreditorių reikalavimų sumą.
2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju bankroto byla ieškovei iškelta 2019 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, todėl, sprendžiant klausimą dėl ieškovės nemokumo, taikytinos ginčo klausimų sprendimo metu galiojusio ĮBĮ nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015, 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
Vadovaujantis CPK 12–13, 42 straipsniais, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiga tiksliai įvardinti ieškinio faktinį pagrindą tenka ieškovui. Nagrinėjamu atveju ieškovė aiškiai nurodė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą yra grindžiamas konkrečios įstatyme įtvirtintos pareigos pažeidimu – savalaikiu nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Būtent šio veiksmo (neveikimo) teisėtumo vertinimas ir sudaro nagrinėjamos bylos ribas.
Įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įtvirtinta ĮBĮ 8 straipsnyje. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui ir privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018).
Vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi, įmonės vadovas privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems pagal įstatymą nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-455-403/2018). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018). Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).
Nagrinėjamoje byloje atsakovės pareigos inicijuoti ieškovei bankroto bylos iškėlimą atsiradimą 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovė sieja su į bylą pateiktuose ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentuose užfiksuotais duomenimis. Ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018 m. teismas jau yra išanalizavęs ir įvertinęs 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei (CPK 279 straipsnio 4 dalis). 2018 m. balanso duomenimis, VŠĮ Slaugos namai „Vita lumina“ turėjo turto iš viso – 93 064 Eur, iš kurio: ilgalaikis turtas – 5 546 Eur, trumpalaikis turtas – 87 518 Eur (iš jų: atsargos – 4 189 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 65 813 Eur). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 115 768 Eur. Atsakovės skola ieškovui VSDFV Kauno skyriui sudarė 26 093,66 Eur, iš jų: 24 711,69 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus ir 1 381,97 Eur delspinigių. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad atsakovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovė nuosavybės teise turėjo 3 (tris) transporto priemones, kurioms taikytas areštas. Valstybinio socialinio draudimo 2019 m. rugpjūčio 8 d. duomenimis, VŠĮ Slaugos namai „Vita lumina“ buvo 12 (dvylika) apdraustųjų (darbuotojų) (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-684-480/2020, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Palyginus 2018 ataskaitinių metų balanse užfiksuotus duomenis šio laikotarpio pradžiai ir jo pabaigai matyti, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nuo 48 307 Eur laikotarpio pradžiai išaugo iki 115 758 Eur laikotarpio pabaigai, įmonės veiklos rezultatas buvo nuostolingas (balanso 36 eilutė). Ginčydama ieškinio reikalavimų pagrįstumą atsakovė nurodė, kad ieškovė netinkamai nurodė pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą, tačiau objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. įmonės būsena nepasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, nepateikė (CPK 12, 178 straipsnis). Aukščiau minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad VŠĮ Slaugos namai „Vita lumina“ buvo nemoki 2018 m. gruodžio 31 d.
Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Bankroto byla keliama nustačius vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintų pagrindų, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės I. L. paaiškinimai 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) liudija, kad atstovė 3 kartus bandė iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą: Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą VŠĮ Slaugos namai „Vita lumina“ (bylos Nr. B2-1087-324/2019); Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi laikytas nepaduotu VšĮ Slaugos namų „Vita lumina“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (bylos Nr. eB2-1525-221/2019); Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakyta priimti VšĮ Slaugos namų „Vita lumina“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir pareiškimas grąžintas jį padavusiam asmeniui (bylos Nr. eB2-1714-254/2019).
Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, kad atsakovė I. L. dar 2018 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti restruktūrizavimo bylą VšĮ slaugos namams „Vita lumina“. 2019 m. kovo 13 d. nutartyje (civilinė byla Nr. B2-1087-324/2019) Kauno apygardos teismas konstatavo, kad pagal ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkto prasmę restruktūrizavimo galimybė suteikiama tik mokioms įmonėms, turinčioms laikinų mokumo problemų. Iš atsakovės 2018 m. rugpjūčio 31 d. balanso, kreditorių ir debitorių sąrašų nustačius, kad bendrovės turtas sudaro 32 491 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2019 m. kovo 12 d. sudaro ne mažiau kaip 78 611,37 Eur, t. y. viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, teismas sprendė, kad VšĮ slaugos namai „Vita lumina“ yra faktiškai nemoki, o jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Teismas vertino, kad tai sudarė pagrindą atsisakyti iškelti ieškovei restruktūrizavimo bylą.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tuo metu galiojusio ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas numatė, kad jeigu nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Nepaisydama pirmiau paminėtoje 2019 m. kovo 13 d. nutartyje konstatuotų aplinkybių ir ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatų, atsakovė I. L. nepateikė teismui pareiškimo dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, ir tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus nagrinėjamos bylos atveju (CK 6.246 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
Pakartotinas kreipimasis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei nesudaro pagrindo netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės ieškovės nurodyta forma. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi laikytas nepaduotu VšĮ Slaugos namų „Vita lumina“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teismui konstatavus, kad ieškovė nepašalino visų Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų (bylos Nr. eB2-1525-221/2019). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas kaip vieną iš nepašalintų trūkumų nurodė tai, jog ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog VšĮ Slaugos namai „Vita lumina“ turi galiojančią licenciją vykdyti stacionarinę pagyvenusiųjų ir neįgaliųjų asmenų globos priežiūros veiklą. Iš Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešai skelbiamų duomenų nustatyta, kad ieškovės teismui pateiktos 2014 m. gruodžio 15 d. išduotos licencijos „Institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) senyvo amžiaus asmenims“ Nr. L000000536 ir „Institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) suaugusiems asmenims su negalia“ Nr. L000000537 yra panaikintos nuo 2018 m. lapkričio 12 d. Vadinasi, jau nuo 2018 m. lapkričio 12 d. įmonė negalėjo vykdyti veiklos. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakyta priimti VšĮ Slaugos namų „Vita lumina“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir pareiškimas grąžintas jį padavusiam asmeniui (bylos Nr. eB2-1714-254/2019). Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad pareiškėja (nagrinėjamu atveju – atsakovė), kreipdamasi į teismą trečią kartą, nenurodo jokių naujų aplinkybių restruktūrizavimo bylai iškelti. Nepaisant to, kad pareiškėjai, konstatavus įstaigos nemokumą, kyla įstatyminė pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos VšĮ Slaugos namams „Vita Lumina“ iškėlimo (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), pareiškėja trečią kartą, be kita ko, pažeisdama ir ĮRĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą, kreipiasi su tapačiu pareiškimu, pateikdama tuos pačius restruktūrizavimo plano metmenis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties, kuria buvo konstatuotas įstaigos nemokumas, priėmimo praėjo itin mažai laiko tam, kad atsirastų naujos aplinkybės, ar įmonės finansinė padėtis staiga ženkliai pagerėtų.
Teismas pažymi, kad bankroto byla VšĮ Slaugos namams „Vita Lumina“ iškelta ne pagal atsakovės, o pagal VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. liepos 15 d. pareiškimą.
Apibendrindamas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus neinicijuojant bankroto bylos iškėlimo po to, kai įmonė tapo nemoki (ši pareiga vėliausiai atsirado 2018 m. gruodžio 31 d.) (CK 6.246 straipsnis, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be to, vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginama tik žala, susijusi su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad žala pagal jos prigimtį gali būti laikoma skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ši civilinės atsakomybės taikymo sąlyga lemia, kad ne bet koks bendrovės turtinės padėties pasikeitimas, įvykęs dėl neteisėtų veiksmų, lemia civilinės atsakomybės pareigą pažeidusio vadovo atžvilgiu taikymą, bet tik toks, kurio nebūtų įvykę, jei pareiga būtų vykdoma tinkamai.
ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įmonės vadovas privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonės vadovas įmonei esant nemokiai ir negalint atsiskaityti su kreditoriais nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Kasacinis teismas suformavo nuoseklią šios normos aiškinimo praktiką, pagal kurią turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio žalą patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-455-403/2018). Konstatavus laiko momentą, nuo kada vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėta skaičiuoti ieškovui padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016, 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).
Teismas pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios VšĮ Slaugos namų „Vita lumina“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 84 466,19 Eur sumai: 1) pirmos eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: I. Č. – 503,70 Eur; V. K. – 3 142,64 Eur; A. Č. – 434,93 Eur; D. L. – 4 077,08 Eur; M. K. – 1 101,09 Eur; D. L. – 1 623,61 Eur; I. S. – 74,75 Eur; L. P. – 1 499,76 Eur; I. P. – 7 779,08 Eur; 2) antros eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: VSDFV Kauno skyriui – 7 218,54 Eur; VMI prie LR FM – 55 157,29 Eur; 3) trečios eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: UAB (duomenys neskelbtini) – 1 496,72 Eur; A. Š. – 357 Eur.
2020 m. gegužės 26 d. teismas priėmė nutartį VšĮ Slaugos namus „Vita lumina“ likviduoti dėl bankroto; patvirtinti likviduojamos dėl bankroto VšĮ Slaugos namų „Vita lumina“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą: 1) pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai: I. Č. – 2 403,83 Eur; V. K. – 2 064,08 Eur; A. Č. – 522,08 Eur; D. L. – 2 822,34 Eur; D. L. – 700,31 Eur; I. S. – 153,18 Eur; L. P. – 1,32 Eur; I. P. – 2 415,95 Eur; S. Š. – 2 126,83 Eur; E. V. – 1 189,49 Eur; A. A. – 332,02 Eur; I. L. – 936,42 Eur; I. V. – 1 077,44 Eur; A. V. – 115,98 Eur; V. D. – 387,73 Eur; K. Ž. – 3 378,94 Eur; G. M. – 444,27 Eur; A. M. – 170,19 Eur; M. Š. – 1 382,43 Eur; 2) antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai: VSDFV Kauno skyriui – 36 234,89 Eur; VMI prie LR FM – 51 506,48 Eur; VSDFV Alytaus skyriui – 20 406,41 Eur; 3) trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai: UAB (duomenys neskelbtini) – 1 496,72 Eur; A. Š. – 357 Eur; (duomenys neskelbtini) – 1 130,64 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 39,21 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 174,44 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 641,75 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 1 769,13 Eur; A. B. – 45 112,36 Eur.
Pažymėtina, kad pareiga tiksliai įvardinti ieškinio faktinį pagrindą tenka ieškovei. Ieškovė įrodinėja, kad pareiga inicijuoti bankroto procesą atsirado 2018 m. gruodžio 31 d., o žalos sumą sieja su po šios datos padidėjusiais ir atsiradusiais naujais kreditoriniais reikalavimais iki bankroto bylos iškėlimo. Ginčydama ieškinio reikalavimų pagrįstumą atsakovė nurodė, kad bendras įmonės skolų dydis nuo 2017 metų mažėjo. Tačiau tokius jos argumentus paneigia jau minėtose 2019 m. kovo 13 d., 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartyse konstatuotos faktinės aplinkybės.
Bankroto byloje patvirtintas VMI prie LR FM 51 506,48 Eur finansinis reikalavimas. Kartu su patikslintu ieškiniu pateiktame VMI prie LR FM 2020 m. rugsėjo 17 d. rašte nurodyta, kad po 2018 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos (2019 m. rugpjūčio 27 d.) įmonės mokestinė nepriemoka padidėjo 7 518,90 Eur ir iš viso sudarė 51 504,50 Eur. VSDFV Kauno skyrius raštu patvirtino, kad įmonės skola VSDFV biudžetui 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 15 794,47 Eur, o nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos pradelstų įsipareigojimų suma padidėjo 13 688,37 Eur. Jau minėta, bankroto byloje patvirtintas VSDFV Kauno skyriaus finansinis reikalavimas 36 234,89 Eur sumai. Teismas pažymi, kad ieškovė ne kartą byloje tikslino ieškinio sumą ir jai ne kartą buvo išaiškinta, kad nurodytos aplinkybės turi būti pagrįstos objektyviais duomenimis. Tikslindama ieškinį, ieškovė nurodė, kad įmonės darbuotojams neišmokėto darbo užmokesčio skolos už 2019 m. suma yra 37 458,60 Eur, tačiau tos sumos nedetalizavo ir nepagrindė. Teismas, išanalizavęs bankroto byloje įmonės darbuotojų pateiktų kreditorinių reikalavimų turinį, išmokėjimo lentelių turinį, nustatė, kad pagrįsta įmonės darbuotojams neišmokėto darbo užmokesčio skolos už 2019 metus suma yra 8 945,06 Eur (D. L. – 2 138,68 Eur, D. L. – 1 623,61 Eur, I. S. – 74,75 Eur, L. P. – 1 499,76 Eur, A. Č. – 434,93 Eur, I. Č. – 503,70 Eur, V. K. – 1 568,54 Eur, M. K. – 1 101,09 Eur). Įmonės bankroto byloje pateikti duomenys liudija, kad įmonė darbuotojams nebuvo išmokėjusi darbo užmokesčio ir už 2018 m., ir už 2017 m. Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. DGKS-2608 I. P. pripažinta tik 3 147,50 Eur suma yra susijusi priežastiniu ryšiu su byloje konstatuotu pažeidimu. Antstolės R. P. 2019 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymo Nr. S-19-183-12358 ir Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-17935-451/2018 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo už akių (Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis) turinys liudija, UAB (duomenys neskelbtini) 1 496,72 Eur skola susidarė už jos suteiktas paslaugas iki 2018 m. gegužės 18 d., kas leidžia spręsti, kad ši skola jau buvo iki byloje konstatuoto įmonės nemokumo, t. y. nėra susijusi priežastiniu ryšiu su byloje konstatuotu pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimu. UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas reikalavimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir kartu su juo pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad 1 769,13 Eur skola šiam kreditoriui susidarė 2019 m. vasario–liepos mėnesiais. Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita patvirtina, kad AB (duomenys neskelbtini) finansinio reikalavimo 1 130,64 Eur suma yra susijusi priežastiniu ryšiu su byloje konstatuotu pažeidimu. Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad 36 199,61 Eur suma (7 518,90 + 13 688,37 + 8 945,06 + 3 147,50 + 1 769,13 + 1 130,64 = 36 199,60) gali būti vertinama kaip žala, nulemta pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.
Teismas pažymi, kad 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonės materialus turtas buvo tik 5 546 Eur. Ši aplinkybė aiškiai parodo, jog dėl pavėluoto bankroto proceso iniciavimo buvo pažeistos kreditorių tiesės, naujos prievolės sukurtos kartu užkertant galimybes jas patenkinti iš įmonės turto.
Ieškovei įrodžius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, atsakovei tenka pareiga nuginčyti savo kaltę, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą. Be kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (jau aptarta aukščiau), jokių kitų aplinkybių, kuriomis būtų ginčijama aptariama civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, atsakovė nenurodė, t. y. įstatyme įtvirtintos prezumpcijos nenuginčijo.
Konstatavęs, kad egzistuoja civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės 36 199,60 Eur žalos atlyginimą. Iš dalies patenkinus reikalavimą dėl pagrindinės prievolės sumos priteisimo, tenkinamas ir ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Kadangi ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl proporcingai tenkintų reikalavimų daliai 768 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė nurodo, kad patyrė 1 565,66 Eur advokato atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 1 065 Eur už ieškinio surašymą bei 540,66 Eur už atstovavimą teisme (6 val.), pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2020 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-09/20 ir 2020 m. rugsėjo 14 d. pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 599674.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) pateikimo 8.2 punktą, už ieškinio parengimą taikomas 2,5 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 1 381 Eur, todėl maksimali už ieškinio parengimą advokatui priteistina suma sudaro 3 452,50 Eur (1 381 Eur x 2,5).
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną atstovavimo teisme valandą taikomas 0,1 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 1 381 Eur, todėl maksimali už vieną atstovavimo teisme valandą advokatui priteistina suma sudaro 138,10 Eur (1 381 Eur x 0,1). Iš viso byloje įvyko 4 posėdžiai, kurių bendra trukmė sudaro 2 val. 25 min. (2020 m. birželio 15 d. – 24 min.; 2020 m. liepos 14 d. – 24 min.; 2020 m. rugsėjo 14 d. – 1 val. 10 min.; 2020 m. spalio 22 d. – 27 min.). Ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už dalyvavimą posėdžiuose (540,66 Eur) viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius, todėl ši suma mažintina iki 276,20 Eur (138,10 Eur x 2 val.).
Proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (54 proc.), iš atsakovės ieškovei priteistina 994,60 Eur (1 565,66 + 276,20 = 1 841,89; 1 841,86 x 54 : 100 = 994,60) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė nors ir pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 12, 178 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutuojančiai viešajai įstaigai Slaugos namams „Vita lumina“, juridinio asmens kodas 302728758, atstovaujamai nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Įmonės pabaiga“, 36 199,60 Eur (trisdešimt šešis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus 60 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (36 199,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 994,60 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 768 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, priteistą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.