- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-14
- Bylos Nr.
- 2-361-328/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11908-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Ieškovas
- Ž. R., A. R.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Savas kiemas“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
- 2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Ž. R. ir A. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Savas kiemas“ dėl žalos (nuostolių) priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Euro kapitalo fondas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Ribera“, If P&C Insurance AS filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės 2 364,34 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje (b. l. 2-4) nurodė, jog 2014 m. spalio 27 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo sutartimi (toliau ir – Sutartis) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Savas kiemas“ ir trečiojo asmens UAB ,,Euro kapitalo fondas“ ieškovai pirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Butas apdraustas draudimo kompanijoje If P&C Insurance AS filialas. 2015 m. lapkričio 17 d. grįžę į namus ieškovai pamatė, jog yra aplietos bendros virtuvės ir svetainės lubos, esančios pirmajame namo aukšte, virš antrojo aukšto balkono. Apie tai informavo draudimo bendrovę ir atsakovę. Draudimo bendrovės atstovas 2015 m. lapkričio 18 d. atvyko apžiūrėti patalpos ir surašė sunaikinto, apgadinto turto apžiūros aktą. 2016 m. liepos 12 d. draudimo bendrovė ieškovus informavo, jog įvykis pripažintas nedraudiminiu, kadangi lietaus metu kritulių vanduo prasiskverbė kiaurai per balkoną ir į patalpas pateko per angas arba nesandarumus, todėl nėra pagrindo atlyginti nuostolius. Pažymėjo, jog 2014 m. spalio 27 d. Sutarties 8.1 punktu atsakovė įsipareigojo savo sąskaita pašalinti statybos darbų trūkumus (defektus), atsiradusius garantinio termino metu, jeigu šie trūkumai (defektai) atsirado ne dėl buto ar jo dalių normalaus nusidėvėjimo, netinkamo naudojimo, pirkėjo ar trečiųjų asmenų kitokių kaltų veiksmų; statybos darbų trūkumus, kuriuos pardavėjas pripažįsta ir kuriuos privalo pašalinti, pardavėjas įsipareigoja pašalinti per technologiškai tokiems darbams atlikti reikalingą terminą; pardavėjui delsiant atlikti minėtus darbus, pirkėjas prieš 3 darbo dienas elektroniniu paštu informavęs pardavėją, turi teisę savo lėšomis ištaisyti trūkumus (defektus) ir reikalauti iš pardavėjo trūkumų pašalinimo išlaidų kompensavimo. Nurodė, jog apie tai, kad lyjant vanduo nuolat skverbiasi į būstą ieškovai atsakovę informavo raštu ir žodžiu. Atsakovė pripažino, jog vanduo patenka į patalpas dėl statybos darbų trūkumų, atsakovės rangovas atlieka remonto darbus, tačiau dar nepabaigė. Kol kas po atliktų darbų vanduo į patalpas nebesiskverbia, atliekami darbai nebaigti, anksčiau padaryta žala iki šios dienos nėra atlyginta. Mano egzistuojant visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl žala ieškovams priteistina.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.
Atsiliepime (b. l. 39) nurodė, jog ieškovai į atsakovę su reikalavimu dėl žalos pašalinimo nesikreipė. Priešingai, ieškovai dėl žalos pašalinimo kreipėsi į rangovą UAB ,,Ribera“, kuris gera valia pašalino priežastis, dėl kurių vanduo pateko į patalpas. Tai rodo, jog delsimo šalinti defektus nebuvo. Pagal 2014 m. spalio 27 d. Sutarties 8.1 punktą UAB ,,Savas kiemas“ įsipareigojo pašalinti trūkumus, todėl ieškovai turėjo suteikti galimybę visų pirma UAB ,,Savas kiemas“ pašalinti trūkumus. Tokia galimybė suteikta nebuvo. Tam, kad būtų pašalinta žala šalys privalo bendradarbiauti, nes statybos darbams įvykdyti būtinas priešpriešinių pareigų vykdymas. Mano, jog ieškinys nepagrįstas, nes nėra neteisėtų veiksmų – vengimo atlikti darbus. UAB ,,Savas kiemas“ turi teisę reikalauti pašalinti žalą iš darbus atlikusio rangovo UAB ,,Ribera“, kuri neprieštarauja atlikti darbus ir pateikė darbų sąmatą 717,89 Eur. Taigi reali darbų vertė yra ne 2 364,34 Eur, o 717,89 Eur, todėl ieškinys 2 364,34 Eur sumai yra nepagrįstas.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, If P&C Insurance AS filialas, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko, mano, jog ieškinys tenkintinas.
Atsiliepime (b. l. 41-42) nurodė, jog 2015 m. lapkričio 17 d. ieškovai informavo draudimo bendrovę, jog prasiskverbus vandeniui buvo aplietos įtempiamos buto lubos. Vykdant žalos administravimo procedūrą paaiškėjo, jog lietaus metu kritulių vanduo prasiskverbė pro balkoną. Šis įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju. Nurodė, jog ieškovų įvykiui nepatenkant į draudimo apsaugos imties ribas, ieškovai įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakingų už žalą asmenų.
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Ribera“ ir UAB ,,Euro kapitalo fondas“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Šalies argumentai
Ieškovų atstovė teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė. Paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Mano, jog yra visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Papildomai paaiškino, jog per metus laiko daugiau nei 30 kartų kreiptasi į atsakovę dėl defektų šalinimo ir žalos atlyginimo, bet tik iškėlus bylą teisme buvo ištaisyti statybos darbų trūkumai. Tačiau dėl šių trūkumų atsiradusi žala nėra atlyginta. Nurodė, jog žalos dydis įrodinėjamas draudimo bendrovės parengta sąmata. Tai būsimo remonto kaštai, nes remontas nėra atliktas. Sąmata sudaryta atitinkamos kvalifikacijos asmens, abejoti šio asmens kompetencija nėra pagrindo. Jei atvejis būtų pripažintas draudiminiu, tokią sumą ieškovė būtų gavusi iš draudimo bendrovės. Su atsakovės pateiktomis sąmatos sutikti negali, mano, jog teismas neturėtų jomis vadovautis. Nesutinka ir su atsakovų pateikta lokaline sąmata, kadangi asmuo, sudaręs sąmatą, nurodė, jog remonto darbus vertino pagal jam pateiktus darbų aprašymus, pagal tas sąmatas, kuriomis teismas neturėtų vadovautis. Pažymėjo, jog pateiktos sąmatos duomenimis negalima vadovautis ir dėl to, kad ją rengiant buvo taikyti panašaus pobūdžio darbų įkainiai, pats ekspertas į įvykio vietą nebuvo nuvykęs. Pažymėjo, jog audinio kaina nurodyta pagal kvadratinius metus, tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog medžiaga skaičiuojama ne kvadratiniais, o bėginiais metrais. Tai patvirtina, jog ekspertas negalėjo nurodyti nei darbų, nei medžiagų kainų, todėl reiktų vadovautis draudimo kompanijos pateikta sąmata. Nurodė, jog buvo daugybę kartų kreiptasi į atsakovę, kad pastaroji sutvarkytų apgadintas lubas. Be to, pati atsakovė net ir neketina atlikti remonto darbų. Tai matyti ir iš atsakovės atsiliepimo turinio, kuriame atsakovė nurodė, jog dėl darbų atlikimo kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB ,,Ribera“. Tuo tarpu trečiojo asmens UAB ,,Ribera“ atstovas paaiškino, kad bendrovė samdytų subrangovą, be to, dar iš to ir pasipelnytų. Taigi mano, jog leisti atlikti darbus atsakovei ar trečiajam asmeniui nebūtų jokio pagrindo, be to, pagal balkono tvarkymo darbus ir eigą, mano esant pakankamą pagrindą nepatikėti atsakovei ar trečiajam asmeniui atlikti darbus. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą ir jame nurodytas aplinkybes. Paaiškino, jog pagal tarp šalių sudarytos Sutarties 8.1 punktą atsakovei turėjo būti sudarytos galimybės pašalinti trūkumus. Nė viename ieškovės rašte nėra prašoma šalinti viduje esančius trūkumus, visur prašoma atlyginti žalą, reikalaujama konkrečios pinginių lėšų sumos. Pažymėjo, jog statybos darbų defektai buvo nustatyti keliuose kotedžuose, atsakovė yra projekto vystytoja, ne statytoja. Defektai buvo šalinami kompleksiškai, vienuose pastatuose defektai pašalinti atliktus vienus darbus, kituose – defektams pašalinti buvo reikalinga atlikti papildomus darbus, būtent toks buvo ir ieškovės butas. Mano, jog ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, neleido šalinti viduje esančių trūkumų. Nesvarbu, kas realiai šalins trūkumus, tai kad atsakovė samdys trečiąjį asmenį, neturi reikšmės. Tuo labiau, kad UAB ,,Ribera“ pasitelktų rangovą, kuris ir įrengė lubas ieškovės bute. Pažymėjo, jog nesutinka ir su žalos dydžiu. Nurodė, jog pati ieškovė pateikė UAB ,,Lubų idėjos“ sąmatą ir prašė atlyginti joje nurodytą sumą (1087 Eur), vėliau, kai buvo atliktas draudimo paskaičiavimas, atsirado noras pasipelnyti. Tačiau žala priteisiama, kokia yra reali, o ne tokia, kokios nori ieškovė. Nurodė, jog ieškovės pateiktoje draudimo bendrovės parengtoje sąmatoje nurodomos nebūtinos išlaidos, papildomi darbai, kurie nėra būtini šiuo atveju. Todėl buvo atliktas UAB ,,Ribera“ apskaičiavimas, vėliau buvo ekspertizės vadovo atlikta sąmata, kurią atsakovė pateikė. Mano, jog atsakovės pateikta ekspertizės vadovo sąmata atitinka realias rinkos kainas. Abejoti atsakovės pateikta ekspertize nėra pagrindo. Atkreipė dėmesį, jog į sąmatą yra įskaičiuotos iš šviestuvų keitimo išlaidos, draudimo bendrovės sąmatoje jos nėra nurodomos. Papildomai paaiškino, jog žalos fakto atsakovė neginčija, pripažįsta, jog dėl statybos darbų defektų buvo apgadintas ieškovų turtas. Prašo ieškinį atmesti.
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Ribera“, UAB ,,Euro kapitalo fondas“, If P&C Insurance AS filialas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų negauta, nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nėra žinomos.
Civilinė byla nagrinėjama tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, nedalyvaujant, kadangi jų nedalyvavimas teismo posėdyje nesudaro kliūčių bylos nagrinėjimui (Civilinio proceso kodekso 247 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 27 d. tarp ieškovės Ž. R., UAB ,,Savas kiemas“ (pardavėjas1) ir UAB ,,Euro kapitalo fondas“ (pardavėjas 2) buvo sudaryta Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo sutartis (toliau – Sutartis), kuria pardavėjai pardavė, o ieškovė (pirkėja) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu A. R., pirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. , 174/901 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 7-22, 23). Turtas buvo apdraustas If P&C Insurance AS filialas turto draudimu (b. l. 27-33). Ieškovai pateikė teismui 2015 m. lapkričio 18 d. If P&C Insurance AS filialas atstovo parengtą aktą, kuriame nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 17 d. draudėjai (ieškovai) grįžę į namus pamatė, jog aplietos virtuvės lubos, kurios yra virš namo antrojo aukšto balkono. Apie įvykį informavo balkoną jiems tvarkiusią – administruojančią įmonę UAB ,,Ribera“, kuri ėmėsi avarijos vietos paieškų (b. l. 25). Akte, be kita ko, nurodoma, jog aplietos bendros virtuvės ir svetainės blizgios iš audinio įtempiamos lubos su jose sumontuotais 16 vnt. šviestuvais) (39,55 kv. m); norint iš naujo permontuoti lubas teks išardyti dalį virtuvės komplekto. Byloje ieškovai pateikė If P&C Insurance AS filialas parengtą lokalinę sąmatą, kurioje nurodoma, jog darbų kaina sudarys 2 364,34 Eur (b. l 26). 2016 m. liepos 12 d. If P&C Insurance AS filialas pranešimu ieškovai informuoti, jog įvykis pripažintas nedraudžiamuoju, nes nėra susijęs nė su viena iš apdraustų rizikų (b. l. 24). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2016 m. kovo 8 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę UAB ,,Savas kiemas“, UAB ,,Ribera“ ir UAB ,,Euro kapitalo fondas“ reikalaudama atlyginti dėl lietaus vandens prasiskverbimo į būstą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu apgadintos pirmo aukšto įtempiamos lubos, padarytą žalą 1 226 Eur (b. l. 88). 2016 m. kovo 31 d. ieškovė pretenziją siuntė el. paštu, adresatas - ,,V.“ (b. l. 89-90). 2016 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė UAB ,,Savas kiemas“ parengė prašymą dėl statybos darbų trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. lietaus vanduo vėl kiaurai prasiskverbė pro nesutvarkytą balkoną ir sugadino pirmo aukšto įtempiamas lubas, reikalaujama nedelsiant atlikti balkono tvarkymo (statybos darbų trūkumų) darbus, priešingu atveju darbai bus atlikti ieškovės pasirinktos bendrovės ir UAB ,,Savas kiemas“ turės atlyginti defektų šalinimo išlaidas (b. l. 95). 2016 m. rugpjūčio 24 d. UAB ,,Savas kiemas“ raštu ieškovė informuota, jog 2016 m. rugpjūčio 29 d., suderinus su ieškove, bus pradėti defektų šalinimo darbai, juos įsipareigojo ištaisyti iki 2016 m. rugsėjo 2 d. (imtinai) (b. l. 97), 2016 m. rugpjūčio 30 d. UAB ,,Savas kiemas“ raštu atsakovė įsipareigojo visus remonto darbus atlikti iki 2016 m. rugsėjo 9 d. (imtinai) (b. l. 98).
Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis (Civilinio kodekso 6.393 straipsnio 1 dalis). Jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu (Civilinio kodekso 6.399 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, tuo atveju, jeigu parduotas nekilnojamasis daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 2) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 3) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (Civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė Ž. R., atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Euro kapitalo biuras“ sudarė nekilnojamojo turto – buto ir dalies žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog nekilnojamasis daiktas turėjo trūkumų, t. y. dėl statybos darbų defektų pro antrojo aukšto balkoną į patalpas sunkėsi vanduo. Aplinkybę, jog nekilnojamasis daiktas jo pardavimo momentu turėjo paslėptų trūkumų, pripažino ir atsakovė. Sutarties 8.1 punkte UAB ,,Savas kiemas“ (pardavėjas1) įsipareigojo savo sąskaita pašalinti statybos darbų trūkumus (defektus), atsiradusius garantinio termino metu, jeigu šie trūkumai (defektai) atsirado ne dėl Daikto1 (buto) ar jo dalių normalaus nusidėvėjimo, netinkamo naudojimo, pirkėjo arba trečiųjų asmenų kitokių kaltų veiksmų; statybos darbų trūkumus (defektus), kuriuos pardavėjas1 pripažįsta ir kuriuos privalo pašalinti šioje sutartyje bei Lietuvos Respublikos teisės norminiuose aktuose nustatyta tvarka, pardavėjas1 įsipareigoja pašalinti per technologiškai tokiems darbams atlikti reikalingą terminą; pardavėjui1 delsiant atlikti minėtus darbus, pirkėjas, prieš 3 darbo dienas elektroniniu paštu informavęs pardavėją1, turi teisę savo lėšomis ištaisyti trūkumus (defektus) ir reikalauti iš pardavėjo1 trūkumų (defektų) pašalinimo išlaidų kompensavimo (b. l. 19). Bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu ieškovė ir jos atstovė paaiškino, jog šiuo metu balkonas yra sutvarkytas, vanduo į patalpas nesisunkia, tačiau vis dar nėra sutvarkytas apgadintas pastato fasadas. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Ribera“ atstovo paaiškinimais nustatyta, jog statybos darbų trūkumus atsakovė šalino pasitelkusi UAB ,,Ribera“, nurodė, jog darbus atliko per technologiškai tokiems darbams atlikti reikalingą terminą, statinio defektai buvo dideli. Taigi atsakovė esminius nekilnojamojo turto trūkumus pašalino, tačiau dėl daikto trūkumų prasisunkęs vanduo apgadinto patalpas, t. y. buvo užlietos virtuvės ir svetainės įtempiamos lubos su jose įmontuotais šviestuvais, ir ši žala nėra atlyginta.
Atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus nurodo, jog ieškovė su atsakove nebendradarbiauja, nesudaro galimybės pačiai atsakovei sutvarkyti apgadintas vidaus patalpas, nors Sutarties 8.1 punktas numato, jog atsakovei turėjo būti sudarytos galimybės pašalinti trūkumus. Tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovei buvo sudarytos visos galimybės pašalinti nekilnojamojo daikto trūkumus, t. y. pašalinti statybos darbų defektus ir sutvarkyti nesandarų antrojo aukšto balkoną, pro kurį sunkėsi vanduo į patalpas. Tokia išvada darytina aiškinant šalių sudarytos Sutarties nuostatas bei įvertinus byloje nustatytas aplinkybes.
Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Plėtodamas teismų praktiką dėl sutarčių aiškinimo, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016 26 punktą; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015; 2014 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2012 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008 ir jose nurodytą praktiką). Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažinti, jog ieškovė nesudarė galimybių UAB ,,Savas kiemas“ pagal Sutarties 8.1 punktą pašalinti nekilnojamojo daikto defektus (statybos darbų trūkumus), kuriuos atsakovė pripažino, nėra pagrindo. Byloje nustatyta, jog pastebėjusi, kad iš balkono vanduo patenka į vidaus patalpas, ieškovė Ž. R. kreipėsi į atsakovę, pastaroji statinio defektus pripažino, ir pasitelkusi UAB ,,Ribera“ šiuos statinio defektus pašalino, t. y. sutvarkė balkoną ir lietaus vanduo į patalpas nebepatenka. Savo ruožtu dėl netinkamos kokybės statinio buvo apgadintos buto patalpos, t. y. statinio defektų pasekmė – žala, sukelta vidaus patalpoms, kurios atlyginimo klausimas spręstinas pagal civilinės atsakomybės taisykles, pažymint, jog Sutarties 8.1 punkte šalys nesitarė dėl tokio pobūdžio žalos atlyginimo.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo dėl paties žalos fakto, atsakovė, nors ir nesutinka su ieškiniu, teismo posėdžio metu pripažino, jog dėl pratekėjusio lietaus vandens yra apgadintos vidaus patalpos (Civilinio proceso kodekso 187 straipsnis). Tačiau atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimu atlyginti 2 364,34 Eur žalą, tokiu būdu byloje yra kilęs ginčas dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio.
Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovei (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, jog šiuo atveju žalą sudaro būsimo remonto kaštai, kadangi apgadintos lubos dar nėra suremontuotos. Ieškovė reikalavimą atlyginti turtinę žalą grindžia draudimo bendrovės, apdraudusios nekilnojamąjį turtą (draudiko), pateikta lokaline sąmata, nurodo, jog būtent tokio dydžio išmoką būtų gavusi ieškovė, jei įvykis būtų pripažintas draudiminiu.
Byloje ieškovai pateikė If P&C Insurance AS filialas parengtą lokalinę sąmatą, kurioje nurodoma, jog darbų kaina sudarys 2 364,34 Eur (b. l 26). Atsikirsdama į ieškinį, atsakovė byloje pateikė UAB ,,Ribera“ parengtą sąmatą, kurioje nurodoma, jog įtempiamų lubų remonto darbų kaina – 717,89 Eur (b. l. 40). Byloje pateikti ieškovės ir UAB ,,Ribera“ el. susirašinėjimo duomenys, bei A. G. parengta darbų sąmata, iš kurių matyti, jog ieškovė Ž. R. UAB ,,Ribera“ pateikė informaciją, kad remonto darbų kaina – 1 226 Eur (b. l. 83-85). Byloje pateikta UAB ,,Lubų idėjos“ parengta darbų sąmata, kurioje nurodoma, jog darbų kaina – 1 087,20 Eur (b. l. 102). Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktos įtempiamų lubų remonto darbų lokalinės sąmatos matyti, jog darbų kaina – 801,59 Eur, t. y. už tokią sumą ši bendrovė atliktų įtempiamų lubų remonto darbus (b. l. 103). Iš byloje pateiktos skaičiuojamosios statybos darbų kainos nustatymo ekspertizės vadovo M. L. pateiktos sąmatos matyti, jog darbų vertė – 776,66 Eur (b. l. 115-117). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, jog M. L. parengta sąmata negalima vadovautis, nes ją rengiant buvo taikyti panašaus pobūdžio darbų įkainiai, pats ekspertas į įvykio vietą nebuvo nuvykęs, ekspertas negalėjo nurodyti nei darbų, nei medžiagų kainų, todėl reiktų vadovautis draudimo kompanijos pateikta sąmata. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog M. L. lokalinė sąmata parengta pagal rangovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri ir įrengė lubas ieškovės bute, pateiktas kainas, atsakovų pateiktoje sąmatoje nurodyti darbai pagal ieškovų pateiktos draudiko parengtos sąmatos duomenis, nurodo, jog M. L. pateiktoje sąmatoje nurodytos kainos atitinka realias rinkos kainas.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalis). Ieškovų atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog teismas neturėtų remtis atsakovų pateikta sąmata, kadangi atsakovų ekspertas nebuvo nuvykęs apžiūrėti apgadinto turto, pritaikė panašaus pobūdžio darbų įkainius etc. Tačiau atkreiptinas dalyvaujančių byloje asmenų dėmesys, jog įrodymų vertinimą atlieka teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Iš byloje pateiktos skaičiuojamosios statybos darbų kainos nustatymo ekspertizės vadovo M. L. parengtos sąmatos turinio nustatyta, jog įtempiamų lubų remonto darbai sudarytų 776,66 Eur sumą (b. l. 116), savo ruožtu ieškovų pateiktoje draudiko sąmatoje darbai įvertinami 2 364,34 Eur suma (b. l. 26). Nors M. L. parengtoje sąmatoje yra nurodomos pastabos, jog skaičiuojant darbų kainas priimtas sprendimas taikyti panašaus pobūdžio darbo įkainius, keičiant darbo sąnaudų koeficientą, nustatant lubų audinio kainą buvo panaudota iš rangovo atsiųsta tiekėjo informacija apie medžiagos kaina, skaičiuojant šviestuvų kainas panaudota rangovo nurodyta LED šviestuvo kaina, darbų kiekiai ir medžiagų tipai panaudoti iš ieškovų sąmatos/komercinio pasiūlymo, tai nesudaro pagrindo nevertinti pateiktos sąmatos, atkreipiant dėmesį, jog ieškovų pateiktoje draudiko sąmatoje nėra nurodomi jokie kriterijai, kuriais remiantis buvo atlikti skaičiavimai. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog ir ieškovų pateiktoje draudiko sąmatoje lubų ardymo darbai įvardijami kaip ,,pakabinamų lubų išardymas“ (b. .l. 26), kas leidžia daryti prielaidą, jog nurodant įkainius taip pat galėjo būti vadovaujamasi panašaus pobūdžio darbų įkainių nustatymo kriterijais. Be to, įvertinus ieškovų pateiktoje draudiko lokalinėje sąmatoje įvardijamus darbus (sezoniniai darbai 15 proc., statybvietės išlaidos 9 proc. kt.) ir naudojamą techniką (krovininės automašinos iki 4 t, krovininė automašina, keliamoji galia 5 t), atsižvelgiant į atliktinų darbų pobūdį (įtempiamų lubų remontas virtuvės ir svetainės patalpose) teismui kylą pagrįstų abejonių dėl tokių išlaidų būtinumo. Taip pat byloje pateikti duomenys, ūkio subjektų komerciniai pasiūlymai, iš kurių matyti, jog siūlomų atlikti remonto darbų įkainiai svyruoja nuo 717,89 Eur (UAB ,,Ribera“) iki 1 226 Eur (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“). Taigi byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog remonto darbų kaina iš esmės yra artima atsakovų pateiktoje M. L. parengtoje sąmatoje esantiems duomenims. Ieškovai, teigdami, jog būtent 2 364,34 Eur sumą būtų gavę iš draudiko, jei įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, įrodymų, pagrindžiančių tokias aplinkybes, nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), o byloje pateikta lokalinė sąmata nesudaro pagrindo tokiai išvadai, kadangi byloje nėra apie tai, kokio dydžio draudimo išmoka būtų apskaičiuota ir realiai išmokėta ieškovams. Pažymėtina, jog ieškovams buvo sudaryta galimybė atlikti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti, tačiau ieškovai šia galimybe nepasinaudojo, todėl teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, remiasi byloje pateiktais duomenimis.
Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai paneigia ieškovų pateiktoje draudiko sąmatoje nurodytus duomenis apie remonto darbų kainą. Bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Ribera“ atstovas paaiškino, jog ieškovės bute įtempiamas lubas įrengė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, ieškovė šios aplinkybės neneigė. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog ieškovė, reikalaudama atlyginti patirtą žalą UAB ,,Savas kiemas“, žalos dydžius nurodė remdamasi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis ir medžiagų įkainiais. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudotos medžiagos buvo įvertintos atsakovų pateiktoje M. L. rengtoje sąmatoje, kurioje nurodoma, jog remonto darbų kaina sudarytų 776,66 Eur. Įrodymų, pagrindžiančių didesnes išlaidas, išskyrus byloje pateiktą draudimo bendrovės lokalinę sąmatą ir joje pateiktus duomenis, ieškovai nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Savo ruožtu vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
Atsižvelgiant į nurodytą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovė pripažino, kad ieškovai įsigijo nekilnojamąjį turtą, daiktas turėjo statybos defektų (trūkumų), atsakovė šiuos trūkumus pripažino ir pasitelkusi trečiuosius asmenis juos pašalino (sutvarkė balkoną), tačiau dėl nesandaraus balkono vanduo prasisunkė į vidaus patalpas, apliejo ieškovų bute įrengtas įtempiamas lubas, ieškovų turtui buvo padaryta žala, kuri privalo būti atlyginta (Civilinio kodekso 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.251 straipsnis, 6.263 straipsnis), tačiau ieškovai neįrodė reikalaujamos atlyginti žalos dydžio, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 183, 185 straipsniais, ieškovų reikalavimas dėl žalos (nuostolių) priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovams iš atsakovės priteistina 776,66 Eur nuostoliams (žalai) atlyginti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).
Ieškovai byloje pateikė įrodymus, jog už ieškinį sumokėjo 71 Eur žyminį mokestį (b. l. 5), bei 500 Eur advokatės teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 62-64), taigi iš viso patyrė 571 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė UAB ,,Savas kiemas“ pateikė įrodymus, jog byloje patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 112-113).
Teismui tenkinus ieškinį iš dalies, pripažintina, jog patenkinta 33 proc. ieškinio reikalavimų. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovams iš atsakovės UAB ,,Savas kiemas“ priteistina 188,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei UAB ,,Savas kiemas“ iš ieškovų priteistina 201 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 100,50 Eur iš kiekvieno ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Savas kiemas“, įmonės kodas 302493908, 776,66 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt šešių Eur 66 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugsėjo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 188,43 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių Eur 43 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovams Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovų Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 201 Eur (dviejų šimtų vieno Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Savas kiemas“, įmonės kodas 302493908, t. y. po 100,50 Eur iš kiekvieno ieškovo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.