Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės Ž. R. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. R. ir A. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Savas kiemas“ dėl žalos (nuostolių) priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Euro kapitalo fondas“ , uždaroji akcinė bendrovė „Ribera“, If P&C Insurance AS filialas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

8. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Faktinės bylos aplinkybės

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 27 d. tarp ieškovės Ž. R., UAB ,,Savas kiemas“ (pardavėjas1) ir UAB ,,Euro kapitalo fondas“ (pardavėjas 2) buvo sudaryta Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo sutartis (toliau – Sutartis), kuria pardavėjai pardavė, o ieškovė (pirkėja) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu A. R., pirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 174/901 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-22, 23). Turtas buvo apdraustas If P&C Insurance AS filialas turto draudimu (b. l. 27-33). Ieškovai pateikė teismui 2015 m. lapkričio 18 d. If P&C Insurance AS filialas atstovo parengtą aktą, kuriame nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 17 d. draudėjai (ieškovai) grįžę į namus pamatė, jog aplietos virtuvės lubos, kurios yra virš namo antrojo aukšto balkono. Apie įvykį informavo balkoną jiems tvarkiusią – administruojančią įmonę UAB ,,Ribera“, kuri ėmėsi avarijos vietos paieškų (b. l. 25). Akte, be kita ko, nurodoma, jog aplietos bendros virtuvės ir svetainės blizgios iš audinio įtempiamos lubos su jose sumontuotais 16 vnt. šviestuvais (39,55 kv. m); norint iš naujo permontuoti lubas teks išardyti dalį virtuvės komplekto. Byloje ieškovai pateikė If P&C Insurance AS filialas parengtą lokalinę sąmatą, kurioje nurodoma, jog darbų kaina sudarys 2 364,34 Eur (b. l 26). 2016 m. liepos 12 d. If P&C Insurance AS filialas pranešimu ieškovai informuoti, jog įvykis pripažintas nedraudžiamuoju, nes nėra susijęs nė su viena iš apdraustų rizikų (b. l. 24). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2016 m. kovo 8 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę UAB ,,Savas kiemas“, UAB ,,Ribera“ ir UAB ,,Euro kapitalo fondas“ reikalaudama atlyginti dėl lietaus vandens prasiskverbimo į būstą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu apgadintos pirmo aukšto įtempiamos lubos, padarytą žalą 1 226 Eur (b. l. 88). 2016 m. kovo 31 d. ieškovė pretenziją siuntė el. paštu, adresatas - ,,Vitalijus“ (b. l. 89-90). 2016 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė UAB ,,Savas kiemas“ parengė prašymą dėl statybos darbų trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. lietaus vanduo vėl kiaurai prasiskverbė pro nesutvarkytą balkoną ir sugadino pirmo aukšto įtempiamas lubas, reikalaujama nedelsiant atlikti balkono tvarkymo (statybos darbų trūkumų) darbus, priešingu atveju darbai bus atlikti ieškovės pasirinktos bendrovės ir UAB ,,Savas kiemas“ turės atlyginti defektų šalinimo išlaidas (b. l. 95). 2016 m. rugpjūčio 24 d. UAB ,,Savas kiemas“ raštu ieškovė informuota, jog 2016 m. rugpjūčio 29 d., suderinus su ieškove, bus pradėti defektų šalinimo darbai, juos įsipareigojo ištaisyti iki 2016 m. rugsėjo 2 d. (imtinai) (b. l. 97), 2016 m. rugpjūčio 30 d. UAB ,,Savas kiemas“ raštu atsakovė įsipareigojo visus remonto darbus atlikti iki 2016 m. rugsėjo 9 d. (imtinai) (b. l. 98).

10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje iš esmės sutinkama su tuo, kad dėl statybos darbų defektų ieškovei buvo padaryta žala, Šalių nuomonės išsiskyrė dėl žalos dydžio.

11. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. v. D. Č., bylos Nr. 3K-3-417/2014, ir kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju apima sąnaudas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

12. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą.

13. Apeliantė remonto sąnaudų (nuostolių) dydį įrodinėja If P&C Insurance AS filialo skaičiavimo ataskaitos (lokalinės sąmatos) duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė šios ataskaitos duomenimis, nes joje buvo skaičiuojamos išlaidos, kurių faktiškai nebūtų patirta. Teisėjų kolegija su šia išvada sutinka ir pritaria atsakovei, kad If P&C Insurance AS filialo lokalinėje sąmatoje kai kurios išlaidos yra perteklinės neracionalios. Joje nurodyti visiškai nereikalingi ir / ar nepagrįsti darbai, paslaugos, mokesčiai: 1) 9 procentų dydžio statybvietės išlaidos (143 Eur be PVM) – tai įprastai yra bio tualetai, aptvėrimai, statybiniai vagonėliai, priešgaisrinės saugos priemonės, medžiagų ir gaminių sandėliavimo išlaidos, darbų vykdymo organizavimas ir kontrolė ir pan. Tačiau šiuo atveju darbai vykdomi virtuvėje keičiant pakabinamas lubas, tai akivaizdu, kad statybos aikštelė nebus įrenginėjama; 2) 30 procentų dydžio pridėtinės išlaidos (127 Eur be PVM), tai galbūt išlaidos nuo darbininkų darbo užmokesčio, tačiau kitose sąmatose jų nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl pridėtinių išlaidų paprastai deramasi dideliuose ilgalaikiuose objektuose, o ne trumpalaikiame, kaip šiuo atveju; 3) 5 procentų dydžio pelnas (93 Eur be PVM), tačiau jokio papildomo pelno dėl nuostolių atlyginimo neprivalu skaičiuoti; 4) šiukšlių išvežimas 28,87 Eur (11,8 Eur + 17,07 Eur) be PVM, tačiau manytina, kad šiukšles iš esmės sudarytų tik keičiamas lubų audinys, kuris suglamžytas (sulankstytas), daug vietos neužimtų, todėl papildomai samdyti šiukšlių išvežimo paslaugos nereikėtų; 5) krovininės automašinos iki 4 t. - 24,98 Eur be PVM, dėl to akivaizdu, kad atvežti audeklui krovinės mašinos nereikia; 6) 131 Eur socialinio draudimo išlaidos, manytina, kad dėl darbų išlaidų minėto dydžio socialinio draudimo įmoka gerokai per didelė. Pažymėtina, kad ieškovės apeliacinio skundo teiginys, kad draudimo kompanija jai būtų išmokėjusi 2364,34 Eur yra deklaratyvus, nes byloje nėra pateiktos informacijos dėl mokėtinos draudimo sumos (CPK 12, 178 straipsniai).

14. Svarstant žalos (nuostolių) dydžio klausimą svarbu pažymėti, kad didžiąją skaičiuotinos žalos dalį sudaro lubų audinys „Descor“. Byloje esančiose sąmatose jo kaina gana skirtinga: nuo 247,80 Eur (UAB ,,Ribera“) iki 991,20 Eur. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo taikyta M. L. rengta sąmata, kurioje nurodoma, jog remonto darbų kaina sudarytų 776,66 Eur, o „Descor“ audinys įvertintas 291,11 Eur, nėra iki galo teisinga žalos atlyginimo kontekste. Iš esmės visose sąmatose nurodoma, kad remontui reikalinga 41,3 m2 „Descor“ audinio. Apžvelgus vienos iš sąmatos sudarytojos internetinį puslapį nurodoma, kad PVC plėvelės (įvairių spalvų matinė, satinas, blizgi) 1 m² kaina yra nuo 14 Eur, o Descor, Clipso audinio (baltas) pigiausia kaina yra 17 Eur (http://lubuidejos.lt/kainos/). Taigi, pigiausia įtempiamų lubų audinio kaina sudarytų 578,20 Eur. Kitoje viešoje internetinėje esančioje svetainėje (https://itempiamos-lubos.lt/lt/kainos-skaiciuokle/) audinio kaina nurodyta analogiška – 578,20 Eur, net be skaičiuotinų ventiliacinių angų ir šviestuvų kiekio, kurie atitinkamai sudarytų dar papildomą kainą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl šių aplinkybių M. L. rengta sąmata ne iki galo atitinka rinkos kainas, o tuo pačiu nėra teisingai ieškovams atlyginami nuostoliai. Pridėtina, kad paties atsakovės atstovo M. L. sąmatoje nurodyta, kad lubų audinio kainos nebuvo galima objektyviai nustatyti, nes nebuvo pateikta techninių duomenų, taip pat objektyviai nebuvo įmanoma apskaičiuoti darbų kainos dėl duomenų trūkumo. Kolegijos nuomone, dėl šių priežasčių vadovautis M. L. sąmata nėra iki galo pagrįsta, todėl ši pirmosios instancijos sprendimo dalis dėl žalos dydžio keistina.

15. Apžvelgusi byloje esančias remonto darbų sąmatas teisėjų kolegija mano, kad tikslinga ir teisinga vadovautis pačios ieškovės iš pat pradžių atsakovei pateikta 1 226 Eur vertės sąmata. (b. l. 83–86, 87–94). Į ją įtraukta reali / realiai tikėtina blizgaus „Descor“ audinio 991,20 Eur kaina, kitų elementų kainos (LED tipo šviestuvų, kt.), taip pat nurodytos darbų kainos (CPK 12, 178 straipsnis). Vertinant sąmatos dydį, spręstina, kad joje nėra nurodyta perteklinių ir / ar nereikalingų darbų, paslaugų, nėra įtraukta dideliems ir ilgalaikiams darbams būdingų mokesčių. Analizuojant didžiausią sąmatos dedamąją– blizgaus „Descor“ audinio kainą, iš dalies sutiktina su atsakovės argumentu, kad atsakovė, pasitelkdama rangovę, turėtų galimybę su pardavėja derėtis ir gauti didžiausią nuolaidą, kokios nesulygtų ieškovė. Tačiau esminis ginčo momentas yra ieškovės pasirinktas jos teisių gynybos būdas: ji neprašo pardavėjo ištaisyti trūkumų, nes jau taisant būsto defektus susidūrė su didelėmis laiko sąnaudomis, tačiau reikalauja atlyginti pirkėjo (ieškovės) išlaidas daikto trūkumams ištaisyti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi šiuo atveju būtina ginčą spręsti atsižvelgiant ir į ieškovės, kaip vartotojos, galimybes derėtis bei jos realią padėtį rinkoje, o ne tik į juridinio asmens galimybes derėtis ir gebėjimą savo vidiniais resursais keisti / mažinti darbų ir daiktų kainas.

16. Teisėjų kolegija, apibendrindama apžvelgtą bylos medžiagą, faktinius duomenis, bylai aktualius teisės aktus, konstatuoja, kad atsakovė pripažino, jog ieškovai įsigijo nekilnojamąjį turtą, daiktas turėjo statybos defektų (trūkumų), atsakovė šiuos trūkumus pripažino ir pasitelkusi trečiuosius asmenis juos pašalino (sutvarkė balkoną), tačiau dėl nesandaraus balkono vanduo prasisunkė į vidaus patalpas, apliejo ieškovų bute įrengtas įtempiamas lubas, ieškovų turtui buvo padaryta žala, kuri privalo būti atlyginta (Civilinio kodekso 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.251 straipsnis, 6.263 straipsnis).

17. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad įvertinus ieškovės pateiktus argumentus, yra pagrindas jį pakeisti, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės papildomai priteistina 449,34 Eur suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 52 procentų apimtimi, atitinkamai perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys). Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas: 71 Eur žyminis mokestis, 500 Eur už advokato pagalbą, Apeliacinės instancijos teisme ieškovei suteiktos 172,23 Eur antrinės teisinės pagalbos paslaugos. Atsakovė patyrė 300 Eur advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į proporcingumo taisyklę, ieškovams ir valstybei iš atsakovų priteistina 386,48 Eur, atsakovei iš ieškovų priteistina 144 Eur. Atlikus įskaitymą ieškovams ir valstybei iš atsakovės priteistina 242,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskyrus sumas, ieškovams iš atsakovės priteistina 70,25 Eur, valstybei iš atsakovės 172,23 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą ir išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies;

ieškovams Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Savas kiemas“, įmonės kodas 302493908, 1226 Eur nuostolių (žalos) atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (1226 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugsėjo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

ieškovams Ž. R. ir A. R. priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Savas kiemas“ 70,25 Eur bylinėjimosi išlaidų;

priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Savas kiemas“ 172,23 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui;

Kitos ieškinio dalies netenkinti.