Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-09-05 · Civilinė byla Nr. e2-717-934/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-05
Bylos Nr.
e2-717-934/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00840-2024-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Atsakovas
akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, akcinės bendrovės „LTG Infra“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės GENERING
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-717-934/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00840-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 5 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovių akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir akcinės bendrovės „LTG Infra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 31 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės GENERING ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir akcinei bendrovei „LTG Infra“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo viešajame pirkime panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) GENERING (toliau – ir ieškovė, ar tiekėja) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir atsakovė 1, Perkantysis subjektas) ir AB „LTG Infra“ (toliau – ir atsakovė 2), prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2024 m. liepos 1 d. sprendimą, priimtą viešame pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas) ir jį panaikinti.

2. Siekdama užtikrinti ieškinio reikalavimą, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti sustabdyti Pirkimo procedūras ir įpareigoti nesudaryti Pirkimo sutarties, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo.

Šalies argumentai

3. Ieškovė nurodė, kad ieškinys atitinka prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) kriterijų. Ieškinyje išsamiai aptartos aplinkybės bei pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir Perkančiojo subjekto sprendimų neteisėtumą. Reikalavimai byloje nėra deklaratyvūs – jie pagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, grindžiami teisės aktų nuostatomis bei aktualiais teismų praktikos išaiškinimais. Ieškinio forma ir turinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatytus reikalavimus. Todėl laikytina, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą galėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Ieškovės reikalavimas negali būti laikomas akivaizdžiai nepagrįstu ar netinkamu jo teisių gynimo būdu.

4. Ieškovė paaiškino, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas ieškovei bus apsunkintas arba išvis taps neįmanomas, nes bus tęsiamos Pirkimo procedūros, su neteisėtai nustatytu laimėtoju bus sudaryta Pirkimo sutartis bei Pirkimas pasibaigs. Vėliau, ieškovės ieškinį pripažinus pagrįstu, bus neįmanoma tinkamai įvykdyti tokį teismo sprendimą, kadangi bus nebeįmanoma sugrįžti į jau pasibaigusias Pirkimo procedūras. Be to, ginčo metu sudarius Pirkimo sutartis ir ieškovės ieškinį tenkinus, tektų spręsti klausimus dėl Pirkimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ar bent jau alternatyviųjų sankcijų taikymo.

5. Ieškovė teigė, kad nagrinėjamu atveju viešasis interesas, susijęs su sąžiningos konkurencijos ir nediskriminacinių reikalavimų Pirkime užtikrinimu, turi būti ginamas labiau nei interesas užtikrinti itin skubų pervažų modernizacijos su integruota kliūties aptikimo sistema ir vaizdo analitikos ir stebėjimo sistemos įdiegimo įsigijimą. Skubos sudaryti viešojo pirkimo sutartį nebuvimą patvirtina patys atsakovių veiksmai – atsakovės dar 2024 m. balandžio 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo tenkino ieškovės pretenziją ir panaikino 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo, tačiau naują sprendimą Perkantysis subjektas priėmė tik praėjus daugiau nei 2 mėnesiams – 2024 m. liepos 1 d. Taigi, akivaizdu, kad atsakovės niekur neskuba, siekdamos sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 31 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB GENERING prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo iki bylos išnagrinėjimo sustabdyti Pirkimo procedūras ir nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jeigu viešojo pirkimo sutartis Pirkime sudaryta, sustabdyti jos vykdymą iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo.

7. Teismas nustatė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagal AB „LTG Infra“ įgaliojimą skelbiamų derybų būdu vykdo tarptautinės vertės viešąjį pirkimą „(duomenys neskelbtini) Pervažų modernizacija su integruota kliūties aptikimo sistema ir vaizdo analitikos ir stebėjimo sistemos įdiegimas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo objektas – Pervažų modernizacija su integruota kliūties aptikimo sistema ir vaizdo analitikos ir stebėjimo sistemos įdiegimas. Ieškovė Pirkime pateikė pasiūlymą ir buvo atrinkta galima Pirkimo laimėtoja, tačiau Perkantysis subjektas 2024 m. balandžio 5 d. informavo apie priimtą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą. Ieškovė, nesutikdama su pasiūlymo atmetimu, 2024 m. balandžio 12 d. pateikė pretenziją. Perkantysis subjektas 2024 m. balandžio 22 d. tenkino ieškovės pretenziją ir panaikino 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo. Perkantysis subjektas 2024 m. liepos 1 d. informavo ieškovę apie priimtą naują sprendimą vėl atmesti jo pasiūlymą (toliau – Skundžiamas sprendimas). Perkantysis subjektas pasiūlymo atmetimą motyvavo tuo, jog pasiūlymas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Ieškovė 2024 m. liepos 10 d. pateikė pretenziją, kuria nesutiko ir ginčijo Skundžiamą sprendimą. Perkantysis subjektas šią pretenziją 2024 m. liepos 16 d. raštu atmetė.

Šalies argumentai

8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieškinio pagrindas), jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus, ieškovės ieškinio turinys atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl pagrindinių ieškinio elementų (dalyko ir pagrindo) suformulavimo, o jame nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja reali dvigubo mokėjimo grėsmė, t. y. nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius atsakovių vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo procedūrų, be kita ko, viešojo pirkimo sutarties su laimėtoju pripažinta įmone sudarymo / jos vykdymo, perkančioji organizacija, galimo palankaus ieškovei sprendimo atveju (t. y. teismui pripažinus jos sprendimus ir veiksmus neteisėtais), galimai turėtų atlyginti žalą naujam potencialiam laimėtojui ir pan. Be to, byloje tektų spręsti galimai sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos klausimus ir pan., o tai neabejotinai reikštų, jog perkančiosios organizacijos lėšos būtų leidžiamos neracionaliai.

10. Teismas nurodė, kad ginčijamu pirkimu siekiama įsigyti tam tikras paslaugas, modernizuojant šiuo metu esančias Lietuvos geležinkelio sistemas, tačiau tai nėra pirmo būtinumo gyvybiškai svarbus dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus iš esmės pablogėtų ar taptų neįmanoma (būtų paralyžiuota) atsakovių veikla, jų funkcionavimas, dėl ko ginčo situaciją reikėtų vertinti kaip išskirtinę ir dėl to netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LTG Infra“ atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad siekis įsigyti Pirkimo objektą nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai visuomenei atsirasti ir dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, būtų iš esmės pažeistas viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos, kadangi jų taikymo neigiamos pasekmės viršys jų teikiamą naudą. Šiuo atveju ypatingą Pirkimo svarbą patvirtina projekto tikslas – didinti saugumo priemones sergimose pervažose jas modernizuojant. Pagrindinė projektu sprendžiama problema – nepakankamas saugos lygio užtikrinimas šiose geležinkelio pervažose. Esama įranga buvo sumontuota apie 1972 m. Taigi šiuo metu turimi šių pervažų infrastruktūros trūkumai ir neatitikimas šiuolaikiniams geležinkelio mazgams taikomiems reikalavimams, lemia ribotą pervažų pralaidumą ir nepakankamą saugumo užtikrinimą šiame objekte. Tuo tarpu, signalizacijos įrangos modernizavimas ir papildomų saugos priemonių įrengimas šiose pervažose užtikrins tinkamą pervažų saugos lygį ir kad į pervažas artėjant traukiniui nebūtų galima patekti, taip sumažinant prielaidų, kai susidaro sąlygos eismo įvykiams pervažose. Taigi akivaizdu, kad grėsmė viešajam interesui yra reali, o poreikis užtikrinti šio Pirkimo tikslą – itin skubus. Dėl to visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad Pirkimu siekiamas patenkinti Perkančiojo subjekto poreikis nesudaro ypatingos skubos, dėl kurios laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas.

11.2. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pirma, priešingai nei nurodo ieškovė, pasiūlymo atmetimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo (toliau – ir PĮ) 58 straipsnio 4¹ dalies 5 punktas. Antra, atsakovė 1 taip pat atliko ir individualų vertinimą, t. y. vertino, ar egzistuoja ieškovės pasiūlymo atmetimo teisinis ir faktinis pagrindai ir, įvertinusi kompetentingų institucijų patvirtintą informaciją, nurodytą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. vasario 22 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kad ieškovės ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui (atitinkamai tiekėja turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui), vadovaudamasi PĮ 58 straipsnio 4¹ dalies 5 punktu, priėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą. Dėl to skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėtų būti atmestinas kaip nepagrįstas.

11.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad egzistuoja reali dvigubo mokėjimo grėsmė. Nors ieškovė bando įtikinti teismą, kad alternatyvių sankcijų taikymas ir ieškinio tenkinimo atveju galimybė ieškovei kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo negali būti pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių netaikymui, tačiau, atsakovų įsitikinimu, konkuruojant Pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam Pirkimo vykdymui, šiuo atveju prioritetiškai turėtų būti ginamas siekis užtikrinti nacionalinį saugumą. Neapgynus šios vertybės, reali žala, kurią patirs valstybė ir jos žmonės, bus ženkliai didesnė, už žalą, kurią galėtų patirti ieškovė, kuri turi konstitucinę teisę savo pažeistas teises vėliau ginti teismine tvarka, reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo. Taigi, ieškovė neįrodė ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, o ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

11.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcinga ir ekonomiškumo principui prieštaraujanti priemonė, akivaizdžiai pažeidžianti viešąjį interesą. Atsakovai pažymi, kad nors CPK numato sąlyginai trumpus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, tačiau, kai kalba eina apie realią grėsmę viešajam interesui bei skubų poreikį užtikrinti šio Pirkimo tikslą, viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai visada yra per ilgi. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės reikštų, kad atsakovai apie 6 mėnesius, kol vyks šios bylos nagrinėjimas per visas teismų instancijas, negalės įgyvendinti Pirkimo tikslų ir priemonių, susijusių su saugumo priemonių sergimose pervažose didinimu. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcinga ir ekonomiškumo principui prieštaraujanti priemonė. Be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kelia didesnę grėsmę valstybės ir visos visuomenės saugumui, o ieškovė gali ir kitais būdais užtikrinti savo interesų patenkinimą.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į atsakovių AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LTG Infra“ atskirąjį skundą ieškovė UAB GENERING prašo: atmesti atsakovių atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Ieškovė neginčija, kad Pirkimo objektas yra pakankamai svarbus ir aktualus, kaip ir dauguma kitų tiek atsakovių, tiek kitų perkančiųjų organizacijų bei perkančiųjų subjektų vykdomų viešųjų pirkimų, tačiau atsakovė be deklaratyvių teiginių niekaip nepagrindžia, kodėl dar 1972 m. įrengtos įrangos modernizavimas turi būti atliktas ypač skubiai ir nėra galimybės laukti, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Atsakovės taip pat niekaip nepaaiškina, kodėl dar 2024 m. balandžio 22 d. panaikinusios sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, jos naują sprendimą – vėl atmesti ieškovės pasiūlymą – priėmė pralaukusios daugiau nei du mėnesius. Ieškovės įsitikinimu ši aplinkybė – Pirkimo procedūrų nevykdymas, nesant jokių objektyvių priežasčių daugiau nei du mėnesius (vilkinimas) – neginčijamai patvirtina, kad Pirkimo objekto įsigijimas nesudaro atsakovėms ypatingos svarbos. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Trumpa bylų nagrinėjimo trukmė reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos santykinai neilgai, jų taikymas nesukels ilgalaikių nepatogumų, atsakovės galimai nepatogumus patirtis neilgą laiką. Taigi, akivaizdu, kad Pirkimu siekiamas patenkinti atsakovių interesas nereikalauja ypatingos skubos.

12.2. Nors atsakovės teigia, kad ieškovės ieškinys nėra prima facie pagrįstas, nes PĮ 58 straipsnio 4¹ dalies 5 punkte yra numatyta galimybė ieškinį atmesti, o Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija 2024 m. vasario 22 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ieškovės ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau šiuo atveju teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą neturėtų spręsti pagrindinio tarp šalių kilusio ginčo. Teismas turėtų tiesiog įsitikinti, jog byloje galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Atsakovės nepateikė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Taigi atsakovių pateikti argumentai niekaip neįrodo, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

12.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja reali dvigubo mokėjimo grėsmė, t. y. nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius atsakovių vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo procedūrų, be kita ko, viešojo pirkimo sutarties su laimėtoju pripažinta įmone sudarymo / jos vykdymo, perkančioji organizacija, galimo palankaus ieškovei sprendimo atveju (t. y. teismui pripažinus jos sprendimus ir veiksmus neteisėtais), galimai turėtų atlyginti žalą naujam potencialiam laimėtojui ir pan. Be to, byloje tektų spręsti galimai sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos klausimus ir pan., o tai neabejotinai reikštų, jog perkančiosios organizacijos lėšos būtų leidžiamos neracionaliai. Taigi ieškovė įrodė, jog egzistuoja reali grėsmė ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui.

Atsiliepimas

12.4. Atsakovės nepagrįstai teigia, kad laikinų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcinga ir ekonomiškumo principui prieštaraujanti priemonė, akivaizdžiai pažeidžianti viešąjį interesą. Ieškovei nėra aišku kuo remdamos atsakovės teigia, jog byla bus nagrinėjama 6 mėnesius. CPK 423⁸ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sprendimas pirmos instancijos teisme turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos. Tuo tarpu apeliacinės – per keturiasdešimt penkias dienas nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos (CPK 423⁹ straipsnio 3 dalis). Taip pat atsakovės visiškai nepagrįstai apeliuoja vien tik į ieškovės interesą dėl pelno siekimo, tačiau visiškai ignoruoja tai, jog viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumas taip pat yra viešasis interesas. Tuo tarpu atsakovės taip pat niekaip nepagrindė, kodėl joms yra būtina ypač skubiai įsigyti Pirkimo objektą. Taigi, atsakovės teiginiai dėl neproporcingumo, ekonomiškumo principų pažeidimo, taip pat viešojo intereso pažeidimo tėra niekuo nepagrįstos deklaracijos be jokių realių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15. Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 31 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose

16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

17. CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Be CPK nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo bylose gali būti taikoma: 1) viešojo pirkimo arba koncesijos suteikimo konkurso procedūrų sustabdymas; 2) įpareigojimas perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties; 3) įpareigojimas koncesiją suteikiančiajai institucijai nesudaryti koncesijų sutarties; 4) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto arba koncesiją suteikiančiosios institucijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas; 5) su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas arba su koncesininku sudarytos koncesijų sutarties vykdymo sustabdymas (CPK 423⁷ straipsnio 2 dalis).

18. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslas yra iš esmės tapatus tiek bylose, nagrinėjamose pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles, tiek specialių kategorijų (įskaitant viešųjų pirkimų) bylose – laikinai apsaugoti ieškovo interesus ir užtikrinti būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymo galimybę (CPK 144, 145 straipsniai). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kiekvienu atveju sprendžiama pagal konkrečios bylos duomenis, patvirtinančius, kad, nesiėmus priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 26 punktas; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-916/2023, 51 punktas).

19. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, be kita ko, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018). Vis dėlto nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 27 punktas). Teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-172-790/2021). Jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jų taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-349-302/2021, 19 punktas).

21. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nagrinėjamam klausimui taikytinu teisiniu reguliavimu, jo aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota teismų praktika, konstatuoja, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą bei nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso, atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

22. Nagrinėjamu atveju AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagal AB „LTG Infra“ suteiktą įgaliojimą skelbiamų derybų būdu vykdo tarptautinės vertės viešąjį pirkimą „(duomenys neskelbtini) Pervažų modernizacija su integruota kliūties aptikimo sistema ir vaizdo analitikos ir stebėjimo sistemos įdiegimas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo objektas – pervažų modernizacija su integruota kliūties aptikimo sistema ir vaizdo analitikos ir stebėjimo sistemos įdiegimas (1 t., b. l. 10–14). Ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2024 m. liepos 1 d. sprendimą, priimtą Pirkime ir jį panaikinti. Šiam reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti sustabdyti Pirkimo procedūras ir nesudaryti Pirkimo sutarties, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad egzistuoja visos sąlygos, reikalingos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skundžiama nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino.

23. Apeliantės (atsakovės) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju egzistuoja sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovių įsitikinimu, laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, kadangi: i) ieškovės ieškinys yra prima facie nepagrįstas, nes ieškovės pasiūlymas buvo atmestas PĮ 58 straipsnio 4¹ dalies 5 punkto pagrindu, be to, Perkantysis subjektas atliko pasiūlymo individualų vertinimą, kuris patvirtino, kad ieškovės ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui; ii) nėra grėsmės ieškovei palankaus būsimo sprendimo įvykdymui; iii) egzistuoja viešasis interesas dėl Pirkimo objekto svarbos; Pirkimo svarbą patvirtina projekto tikslas – didinti saugumo priemones sergimose pervažose jas modernizuojant; iv) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcinga ir ekonomiškumo principui prieštaraujanti priemonė, akivaizdžiai pažeidžianti viešąjį interesą.

24. Atsižvelgus į apeliančių atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertins, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė pagrindė visų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimą.

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

25. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą nurodyta, kad, spręsdamas klausimą, ar ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; kt.). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; kt.).

26. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, nurodė, kad ieškovė aiškiai suformulavo savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieškinio pagrindas), jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

27. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo. Minėta, kad ieškovė prašo pripažinti Perkančiojo subjekto priimtą sprendimą, kuriuo jos pasiūlymas Pirkime buvo atmestas, neteisėtu ir jį panaikinti. Pagrįsdama savo reikalavimus, ieškovė nurodė faktinius ir teisinius argumentus dėl šio reikalavimo, šiuos argumentus pagrindė teismų praktikoje pateikiamomis teisės aiškinimo taisyklėmis, prie ieškinio pridėjo reikiamus įrodymus, tarp jų, patvirtinančius, kad ieškovė yra pasinaudojusi privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka, įtvirtinta CPK ir PĮ. Be to, ieškovės suformuluoti reikalavimai iš esmės atitinka PĮ 107 straipsnyje numatytus tiekėjų galbūt pažeistų teisių gynimo būdus.

28. Nors apeliantės, teikdamos argumentus dėl ieškovės ieškinio preliminaraus nepagrįstumo, nurodė aplinkybes, susijusias su ieškovės pateikto pasiūlymo Pirkime atmetimo priežastimis (PĮ 58 straipsnio 4¹ dalies 5 punkto egzistavimu ir Komisijos 2024 m. vasario 22 d. pateiktame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytomis išvadomis), tačiau jos sudaro bylos nagrinėjimo dalyką ir galės būti įvertintos tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą), nėra pagrindo aptartų apeliančių įrodinėjimų aplinkybių (kurios galės būti tinkamai įvertintos tik bylą išnagrinėjus iš esmės) vertinti kaip pagrindžiančių ieškinio prima facie nepagrįstumą.

29. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, nusprendžia, jog nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada apie preliminarų ieškinio pagrįstumą pripažįstama pagrįsta.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

30. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas sprendžiamas išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Tai, ar kyla reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti, privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (šiuo atveju – ieškovė) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1315-464/2021; 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-467/2022, 21 punktas).

31. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą, konstatavo, kad egzistuoja reali dvigubo mokėjimo grėsmė, t. y. nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius atsakovių vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo procedūrų, be kita ko, viešojo pirkimo sutarties su laimėtoju pripažinta įmone sudarymo / jos vykdymo, perkančioji organizacija, galimo palankaus ieškovei sprendimo atveju (t. y. teismui pripažinus jos sprendimus ir veiksmus neteisėtais), galimai turėtų atlyginti žalą naujam potencialiam laimėtojui ir pan. Be to, byloje tektų spręsti galimai sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos klausimus ir pan., o tai neabejotinai reikštų, jog perkančiosios organizacijos lėšos būtų leidžiamos neracionaliai.

32. Apeliantės, kvestionuodamos minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą, teigia, kad konkuruojant Pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam Pirkimo vykdymui, šiuo atveju prioritetiškai turėtų būti ginamas siekis užtikrinti nacionalinį saugumą. Neapgynus šios vertybės, reali žala, kurią patirs valstybė ir jos žmonės, bus ženkliai didesnė, už žalą, kurią galėtų patirti ieškovė. Ieškovė, turėdama konstitucinę teisę, savo pažeistas teises vėliau galės ginti teismine tvarka, reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėta apeliančių pozicija.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų Pirkimo procedūrų, civilinės bylos nagrinėjimo metu Pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo. Taigi, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir pačioms apeliantėms, kurios susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Todėl egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

34. Nors apeliantės atskirajame skunde nurodo, kad šiuo atveju prioritetiškai turėtų būti ginamas siekis užtikrinti nacionalinį saugumą (valstybės, visuomenės interesus), nes neapgynus šios vertybės, reali žala, kurią patirs valstybė ir jos žmonės, bus ženkliai didesnė, už žalą, kurią galėtų patirti ieškovė, jeigu nebūtų taikytos laikinos apsaugos priemonės, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, apeliantės turės galimybę grąžinti Pirkimą į stadiją, kurioje jis buvo sustabdytas ir tokiu būdu bus užkirstas kelias ateityje galintiems kilti teisiniams ginčams dėl apeliančių veiksmų, atliktų po skundžiamo procesinio sprendimo priėmimo, teisėtumo. Taigi, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šioje Pirkimo stadijoje atitinka ne tik abiejų ginčo šalių interesus, tačiau užtikrina ir viešąjį interesą.

Dėl kitų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti

35. Minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso, atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (žr. šios nutarties 21 punktą).

36. Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Vis dėlto šie pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas. Šiame kontekste atsižvelgtina inter alia į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas pirkimo objektu nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų poreikio pirkimo objektu iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

37. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės taip pat išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 38–39 punktai).

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 1 vykdo Pirkimą, kuriuo siekia įsigyti – pervažų modernizacijos su integruota kliūties aptikimo sistema ir vaizdo analitikos ir stebėjimo sistemos įdiegimo paslaugas. Iš Pirkimo Techninės specifikacijos 2.1 papunkčio matyti, kad numatyta modernizuoti dvi pervažas, esančias (duomenys neskelbtini).

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad siekis įsigyti Pirkimo objektą nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai visuomenei atsirasti ir dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, būtų iš esmės pažeistas viešasis interesas.

40. Apeliantės atskirajame skunde teigia, kad šiuo atveju ypatingą Pirkimo svarbą patvirtina projekto tikslas – didinti saugumo priemones sergimose pervažose jas modernizuojant. Pagrindinė projektu sprendžiama problema – nepakankamas saugos lygio užtikrinimas geležinkelio pervažose. O šiuo metu turimi šių pervažų infrastruktūros trūkumai ir neatitikimas šiuolaikiniams geležinkelio mazgams taikomiems reikalavimams, lemia ribotą pervažų pralaidumą ir nepakankamą saugumo užtikrinimą šiame objekte.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors šiuo atveju Pirkimo objektas yra svarbus, tačiau apeliančių dėstomos aplinkybės, nepagrindžia, kad susiklostė išskirtinė situacija, kuriai esant turi būti suteiktas prioritetas visuomenės interesui, susijusiam su Pirkimo objektu. Visų pirma, apeliančių nurodyta 2014–2021 m. statistika apie geležinkeliuose (jų pervažose) žuvusius (sužalotus) asmenis nepatvirtina, kad būtent ginčo pervažos yra rizikingos ir jose nukentėjo asmenys, kad šiose sankryžose yra neužtikrinamas įprastinis saugos lygis ir reikalinga skubiai spręsti Pirkimo objekto įsigijimą. Antra, tai, kad modernizuojant pervažas, bus didinamas jų pralaidumas, mažės eismo dalyvių prastovos ir laiko sugaišimas judrioje (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvėje, neleidžia spręsti apie poreikį neatidėliotinai pirkti Pirkimo objektą. Trečia, vien tai, kad projektas atitinka Nacionalinės susisiekimo plėtros 2022–2030 m. programos tikslus ar uždavinius, savaime nepatvirtina, kad siekiamas įsigyti Pirkimo objektas yra pakankamai svarbus. Taigi, byloje nėra duomenų, kad iki kol bus atlikti ginčo Pirkimu įsigyjami darbai, bus neužtikrintas pakankamas saugos lygis ginčo geležinkelio pervažose, ar skubiai neišsprendus šių pervažų pralaidumo problemos, būtų esmingai paveikti visuomenės interesai, ar skubiai neįsigijus aptartų darbų, kiltų grėsmė valstybės saugumui ar būtų padaryta kitokios akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga. Šiuo atveju vien apeliančių deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie nepakankamą saugos lygio užtikrinimą ginčo geležinkelio pervažose, apie pervažų pralaidumo problemą ar valstybės ir visuomenės interesų neužtikrinimą pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tokių teiginių nepagrindus, neįrodo, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įgyvendinus Pirkimo objektą (CPK 178 straipsnis).

42. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės neįrodė, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi ypatinga situacija, dėl kurios laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Priešingai, šiuo atveju prioritetas teiktinas ne skubiam geležinkelio pervažų modernizavimo procesui, o sąžiningam tiekėjų varžymuisi. Aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, jog viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad siekis įsigyti Pirkimo objektą nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai visuomenei atsirasti ir dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, būtų iš esmės pažeistas viešasis interesas.

43. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliančių teiginiais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra neproporcinga ir ekonomiškumo principui prieštaraujanti priemonė, akivaizdžiai pažeidžianti viešąjį interesą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės reikštų, kad atsakovės apie 6 mėnesius, kol vyks šios bylos nagrinėjimas per visas teismų instancijas, negalės įgyvendinti Pirkimo tikslų ir priemonių, susijusių su saugumo priemonių sergimose pervažose didinimu, kad ieškovės interesas yra tik privatus (pelno gavimas).

44. Šiame kontekste pažymėtina, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, kad perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad pirkimo laimėtojais būtų pripažinti geriausiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus poreikius atitinkantys pasiūlymai, kad viešojo pirkimo metu naudojamos valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-625-516/2022; 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-813-912/2023). Teismui nustačius, kad atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukliudys jai užtikrinti viešojo intereso, susijusio su geležinkelio pervažų modernizavimu, įgyvendinimą (žr. šios nutarties 42 punktą), nagrinėjamu atveju yra pagrindas suteikti pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai.

45. Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), į tai, kad apeliantės neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei į tai, jog ieškinio patenkinimas galbūt galėtų lemti reikšmingą pasikeitimą tolesnėje Pirkimo procedūrų eigoje, darytina išvada, kad Pirkimo procedūrų sustabdymas atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

Dėl procesinės bylos baigties

46. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirųjų skundų motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza