Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-20389-1084/2019

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-11-25
Bylos Nr.: e2-20389-1084/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-20-3-00897-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurgita Jasinskaitė
Ieškovas: R. B.
Atsakovas: J. B.
Advokatai: Zita Ragauskaitė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-20389-1084/2019Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00897-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.7; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 25 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė,sekretoriaujant Dalei Juškevičienei, Editai Juršienei,dalyvaujant ieškovui R. B., jo atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei,trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. B.,

išvadą byloje duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. M.,

nedalyvaujant atsakovei J. B.,

trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, uždarosios akcinės bendrovės „UKMERGĖS VANDENYS“, uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. patikslintą ieškinį atsakovei J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – E. B., Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, uždaroji akcinė bendrovė „UKMERGĖS VANDENYS“, uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės šiluma“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai

1. ieškovas R. B. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) jo ir atsakovės J. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti dukters E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu R. B.; 3) priteisti iš atsakovės J. B. nepilnametei dukrai E. B. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 150,00 Eur išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, dukters išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą R. B.; 4) padalinti turtą – J. B. asmeninėn nuosavybėn paskirti 0,655 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nepriteisiant R. B. kompensacijos iš J. B. už jai tenkančią didesnę turto dalį; 5) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui Bielskio pavardę; 6) nustatyti, kad įsipareigojimai Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal 2006 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra solidari R. B. ir J. B. prievolė, J. B. įsipareigojimai kreditorėms UAB „UKMERGĖS VANDENYS“ ir UAB „Ukmergės šiluma“ po santuokos nutraukimo yra asmeninės J. B. prievolės, o R. B. skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra asmeninė R. B. prievolė.

2. Ieškovas pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė, jog šalys jau keletą metų neturi artimų santykių, neveda bendro ūkio. Gyvenant santuokoje paaiškėjo, jog sutuoktinių interesai skirtingi, skiriasi jų pomėgiai, požiūriai į šeimą, gyvenimą, darbą. Prieš 2–3 metus tie skirtumai taip išryškėjo, kad santuokiniai ryšiai visiškai nutrūko. Esant nuolatiniams nesutarimams, sutuoktiniai susvetimėjo, jausmai išblėso. Ieškovas nurodo, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, kadangi santuoką sudarė gerai nepažindami vienas kito, neišsiaiškinę kiekvieno tikslų, ketinimų kuriant šeimą. Po tiek santuokoje išgyventų metų, sutuoktiniai suprato, jog šeimoje negali gyventi dėl skirtingo jų gyvenimo būdo, požiūrio į santuoką. Atkurti šeimyninių santykių nebeįmanoma, kadangi šalys tapo visiškai svetimais žmonėmis ir gyvena atskirus gyvenimus. Ieškovas prašo santuoką nutraukti neskiriant laiko susitaikyti.

2.1. Ieškovas nurodė, jog dėl atsakovės turimų silpnybių, kurių ji nesugeba įveikti, dukters interesus atitiks jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu. Ieškovo ir dukters E. B. santykiai labai artimi, ieškovas skiria dukrai daug dėmesio, rūpinasi jos sveikata, lavinimu, yra įsitikinęs, kad ir ateityje galės tinkamai pasirūpinti dukra, sugebės sudaryti tinkamas sąlygas jos tolimesniam vystymuisi ir lavinimui, užtikrins jai gyvenamąją vietą, sieks, kad dukra bendrautų su motina.

2.2. Ieškovas nurodė, kad dukros poreikiams tenkinti jis išleidžia iš viso apie 300,00 Eur per mėnesį: maistui namuose – 90,00 Eur, maistui mokykloje – 40,00 Eur, kanceliarinėms prekėms ir mokymo priemonėms – 30,00 Eur, uniformai – 10,00 Eur, drabužiams ir avalynei – 40,00 Eur, komunaliniams mokesčiams – 30,00 Eur, telefono papildymui – 5,00 Eur, medikamentams, vitaminams, higienos prekėms – 25,00 Eur, laisvalaikio pramogoms – 20,00 Eur, buities apyvokos daiktams – 10,00 Eur. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės dukters išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

2.3. Ieškovas nurodė, kad dukra tuoj taps pilnamete, todėl pati priims sprendimą dėl bendravimo su motina, tačiau ieškovas siekia ir sieks, kad dukra su motina bendrautų be apribojimų ir tam sudarys sąlygas. Ieškovo nuomone, tikslinga nustatyti tokią dukters ir motinos bendravimo tvarką: antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį J. B. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadieniais 10.00 val. ir grąžina dukrą sekmadieniais 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą; savaitės bėgyje J. B. bendrauja su dukra po jos pamokų, bendravimo laiką prieš dvi dienas suderinusi su R. B. ir atsižvelgiant į dukters užimtumą; dukters atostogų metu bendrauja su dukra tokia tvarka, kokią R. B. ir J. B. suderina prieš dvi savaites iki jos atostogų, atsižvelgiant į dukters ir tėvų užimtumą; bendravimo su dukra tvarką švenčių metu R. B. ir J. B. suderina viena savaitė prieš šventes, atsižvelgiant į dukters užimtumą ir poreikius.

2.4. Ieškovas nurodė, jog santuokos metu nekilnojamojo turto sutuoktiniai neįgijo. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis sodo namelis nėra tinkamas gyventi išsituokusiems sutuoktiniams, tačiau šalys santuokoje pragyveno 25 metus, atsakovė ieškovui pagimdė du vaikus, iš kurių vienas jau pilnametis, todėl ieškovas jaučia pareigą pasirūpinti savo vaikų motina ir dėl to prašo jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – sodo namelį ir žemės sklypą nutraukiant santuoką priskirti atsakovės asmeninėn nuosavybėn. Ieškovas neprašo kompensacijos iš J. B. už jai tenkančią didesnę turto dalį, taip pat nereikalauja sau išlaikymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto.

2.5. Ieškovas nurodė, jog šalys turi kreditorių Luminor Bank AS, veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių. Šis kreditorius perėmė skolą iš Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacijos Baltic American Enterprise Fund, suteikusios šalims paskolą pagal 2006 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ši prievolė yra solidari sutuoktinių prievolė, tokia ji liks ir po santuokos nutraukimo. Atsakovė J. B. turi kreditorių: UAB „UKMERGĖS VANDENYS“ ir UAB „Ukmergės šiluma“. Šie įsiskolinimai yra už paslaugas, suteiktas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui (duomenys neskelbtini), ir po santuokos nutraukimo lieka asmeninėmis atsakovės prievolėmis. Ieškovas turi įsiskolinimą valstybei – 28,96 Eur baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tai yra asmeninė ieškovo prievolė (1 t., e. b. l. 1–3, 46–49).

3. Ieškovas pateikė teismui dar vieną patikslintą ieškinį, kuriame patikslino duomenis apie kreditorius, nurodydamas, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nelaikytina trečiuoju asmeniu byloje, kadangi skolą už žemės mokestį valstybei ieškovas sumokėjo, taip pat nurodė, kad kaip vieną iš ieškinio reikalavimų įtraukė prašymą dėl atsakovės ir šalių nepilnametės dukros bendravimo tvarkos, kuri buvo aprašyta ir prieš tai pateikto ieškinio aprašomojoje dalyje, nustatymo (2 t., e. b. l. 13–16). Teismas, siekdamas proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo, įvertinęs, jog ieškovo reiškiami reikalavimai iš esmės nesikeičia, atsakovei yra žinoma apie ieškovo prašomą nustatyti jos ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką, šį ieškovo patikslintą ieškinį nusprendė laikyti rašytiniais paaiškinimais.

4. Teismo posėdžio metu ieškovas R. B. ir jo atstovė advokatė Z. R. patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutuoktiniai bendro ūkio neveda ir santuokinių ryšių nepalaiko apie 3–4 metus, nuo 2019 m. birželio mėnesio gyvena atskirai. Nors iki tol sutuoktiniai gyveno kartu, tačiau esant blogiems tarpusavio santykiams ieškovas stengdavosi kaip galima vėliau grįžti į namus. Atsakovė nuolat reikšdavo nepasitenkinimą, šeimoje nuolat kildavo barniai, nesutarimai. Ieškovo nuomone, šalių santuokos iširimą lėmė skirtingi sutuoktinių charakteriai, požiūriai į šeimą ir santuokinį gyvenimą, smurto naudojimas, atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu, jos nenoras prisidėti prie šeimos išlaikymo. Ieškovo teigimu, atsakovė nedirbo 3 metus, nesiėmė priemonių susirasti darbą, o jam vienam išlaikyti šeimą buvo sudėtinga. Tačiau, ieškovo teigimu, jis taip pat jaučia kaltę dėl santuokos iširimo, nes galbūt per mažai skyrė dėmesio sutuoktinei, dėjo nepakankamai pastangų padėti jai kovoti su turima priklausomybe. Ieškovo teigimu, šalių santuoka yra iširusi galutinai ir jos išsaugoti nėra galimybių, sutuoktiniai nepalaiko jokių šeiminių ryšių. Ieškovas siūlė atsakovei santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau atsakovė su tuo nesutiko. Ieškovui apsigyvenus kitoje gyvenamojoje vietoje, su juo kartu apsigyveno ir dukra, kuria jis nuolat rūpinasi. Šiuo metu ieškovas su dukra gyvena nuomojamame būste, tačiau iki 2020 m. liepos mėnesio ketina įsigyti nuosavą būstą. Tuo atveju, jei iki nurodyto laikotarpio neįsigis nuosavo būsto, pratęs nuomos sutartį ir gyvens nuomojamame name, kadangi nuomojamo būsto savininkas sutiktų išnuomoti būstą ir ilgesniam laikotarpiui. Ieškovas siūlė atsakovei apsigyventi kitur, siūlė jai nupirkti vieno kambario butą, tačiau atsakovė nesutiko išsikraustyti iš šeimos gyvenamosios patalpos. Šalių nepilnametė dukra mokosi Kaune, pakeitus gyvenamąją vietą, jos mokymosi vieta nepasikeitė, nes dukra visą laiką mokėsi Kaune. Ieškovo santykiai su dukra geri, jis rūpinasi jos išlaikymu, priežiūra, sveikata, jei ir kyla nesutarimų, tai tik dėl dukros mokslų. Ieškovas nurodė, kad dukros išlaikymui kas mėnesį išleidžia skirtingas sumas, būna, kad ir apie 1000,00 Eur, tačiau minimalių dukros poreikių patenkinimui užtenka 300,00 Eur sumos. Šiuo metu dukrą išlaiko ieškovas, tačiau mano, kad prie dukros išlaikymo gali prisidėti ir atsakovė. Nors atsakovė šiuo metu nedirba, tačiau, ieškovo manymu, jei tik norėtų, galėtų susirasti darbą, nes sveikatos problemų neturi. Atsakovė turi nekilnojamojo turto, kurį realizavus gautas lėšas taip pat galėtų skirti dukros išlaikymui. Neprieštarauja, kad dukra bendrautų su mama, siekia, kad atsakovė su dukra bendrautų maksimaliai, tačiau, įvertinus šalių dukros amžių, dukra pati gali apsispręsti dėl bendravimo su mama intensyvumo.

II. Atsikirtimai į ieškinį

5. Atsakovė J. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovo patikslintą ieškinį nepateikė.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neprašo modifikuoti sudarytos kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatų, bankas patikslintame ieškinyje nurodytam turto bei prievolių pasidalijimui neprieštarauja. Dėl kitų ieškinio nuostatų trečiasis asmuo nepasisakė nurodydamas, kad jos nesusijusios su jo, kaip šalių kreditoriaus, interesais (1 t., e. b. l. 72–73).

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, kad kiekvieno iš sutuoktinių skolos būtų pripažintos jų asmeninėmis skolomis. Pateikė informaciją, jog 2019 m. rugpjūčio 13 d. duomenimis, atsakovė J. B. valstybės ir savivaldybės biudžetams bei fondams neskolinga, o ieškovo R. B. skola yra 4,00 Eur (žemės mokesčio skola). Ieškovo ieškinyje minima vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užbaigta dar 2004 m. sausio 16 d. visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Trečiasis asmuo prašo ieškovo pareikšto ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra (1 t., e. b. l. 78–80).

8. Tretieji asmenys UAB „Ukmergės šiluma“ ir UAB „UKMERGĖS VANDENYS“ atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

9. Atsakovė J. B. į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jai nedalyvaujant nepateikė, teismui nėra žinomos J. B. nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys. Pažymėtina, kad atsakovė, iš pradžių priėmusi teismo siunčiamus procesinius dokumentus, vėliau jų neatsiėmė. Į teismo posėdį neatvyko ir trečiųjų asmenų Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, UAB „UKMERGĖS VANDENYS“, UAB „Ukmergės šiluma“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovai, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gauti trečiojo asmens UAB „Ukmergės šiluma“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. B. su ieškinio reikalavimais sutiko, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, nurodė, kad nutraukus tėvų santuoką, ji pageidauja gyventi su tėčiu. Tokį sprendimą priėmė dėl mamos vartojamo alkoholio ir tarpusavio nebendravimo. Nurodė, kad nemato galimybių gyventi kartu su mama. E. B. paaiškino, kad šiuo metu ja rūpinasi tik tėtis, su kuriuo santykiai geri, nesutarimų tarp jų nėra. Jos tarpusavio santykiai su tėčiu yra daug geresni, nei kad su mama, kuri net nežinojo, kokioje mokykloje mokosi jos dukra. E. B. nurodė, kad ir šiuo metu bendrauja su mama, dažnai pas ją važiuoja, tačiau nakvoti niekada nelieka. Ateityje taip pat ketina bendrauti su mama. E. manymu, mama, jei tik norėtų, galėtų prisidėti prie jos išlaikymo ir teikti ieškinyje prašomo dydžio – 150,00 Eur išlaikymą.

III. Išvadą byloje duodančios institucijos išvada

11. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, jog ieškovas R. B. tinkamai vykdo tėvo pareigas. E. B. išreiškė aiškų ir motyvuotą norą gyventi su tėvu, o vertinant turimą informaciją, skyriaus nuomone, vaiko noras neprieštarauja jo interesams. Atsižvelgiant į tai, ieškovo R. B. reikalavimai dėl dukters E. B. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jai priteisimo yra tenkintini (1 t., e. b. l. 88–89).

12. Teismo posėdžio metu išvadą byloje duodančios institucijos atstovė palaikė į bylą pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės bylos aplinkybės

13. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 4, santuokos liudijimo originalas, pridėtas prie bylos). Šalims santuokoje gimė du vaikai – sūnus E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ir dukra E. B., gimusi (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 5, 95–97). Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad šalys 3–4 metus neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, nuo 2019 m. birželio ieškovas su nepilnamete dukra gyvena atskirai nuo atsakovės, nuomojamame būste (2 t., e. b. l. 4–8). Šalių nepilnametė dukra mokosi (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 10).

14. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, ieškovo R. B. vardu įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurie įgyti 2005 m. gegužės 19 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (1 t., e. b. l. 6–8, 50). Atsakovei J. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas paveldėjimo pagrindu (2016 m. gegužės 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., e. b. l. 6, 9–10, 50, 184). Duomenų apie kitą šalims nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą nėra. Ieškovas ir atsakovė savo vardu nėra įregistravę transporto priemonių (1 t., e. b. l. 11–12, 115). Sutuoktiniai vedybų sutarties nėra sudarę (1 t., e. b. l. 34).

15. Šalys turi kreditorinių įsipareigojimų.

15.1. Sutuoktiniai turi bendrą kreditorių – Luminor Bank AS, veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (1 t., e. b. l. 13–21). 2006 m. gruodžio 19 d. R. B. ir J. B. bei Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacija Baltic-American Enterprise Fund sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią šalims buvo suteikta 25 000,00 Eur paskola, ją sutuoktiniai įsipareigojo grąžinti iki 2032 m. sausio 1 d. Sutuoktinių įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymui užtikrinti įkeistas ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Paskola buvo skirta šeimos poreikiams tenkinti t. y. Nordea Bank Finland Plc paskolos refinansavimui, investicijoms į nekilnojamąjį turtą ir paskolos administracinio mokesčio padengimui. Reikalavimo teisės pagal minėtą paskolos sutartį šiuo metu priklauso Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (1 t., e. b. l. 40–43).

Žemesnės instancijos teismas

15.2. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, ieškovo atžvilgiu nėra vykdoma vykdomųjų bylų (1 t., e. b. l. 26–28). Atsakovės J. B. atžvilgiu antstolės Nijolės Jutkienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. vasario 15 d. teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 82,41 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės J. B. išieškotojai UAB „UKMERGĖS VANDENYS“, taip pat vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. vasario 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 489,56 Eur skolos išieškojimo išieškotojai UAB „Ukmergės šiluma“. Minėtos antstolės kontoroje taip pat vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2018 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 329,54 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės J. B. išieškotojai UAB „Ukmergės šiluma“ (1 t., e. b. l. 29–33, 117–121). Kaip paaiškino ieškovas ir kaip galima spręsti pagal išieškotojus nurodytose vykdomosiose bylose, šie įsipareigojimai kreditoriams yra asmeninės atsakovės J. B. prievolės, kadangi yra kilusios dėl jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui suteiktų paslaugų.

15.3. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, ieškovo R. B. skola valstybei 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo 4,00 Eur žemės mokestis, jokių kitų įsiskolinimų valstybei nei ieškovas, nei atsakovė neturi (1 t., e. b. l. 84). Ieškovas 2019 m. rugsėjo 30 d. sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai 5,00 Eur žemės mokestį (2 t., e. b. l. 9).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26, 3.27, 3.28 straipsniuose numatyta, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

16.1. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

16.2. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą, prašydamas jo ir atsakovės J. B. santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, kad santuokos iširimą lėmė skirtingi sutuoktinių charakteriai, požiūriai į šeimą, darbą, sutuoktinių pareigų vykdymą. Ieškovo teigimu, gyvenant santuokoje išryškėjo, jog jie su sutuoktine turi skirtingus interesus, pomėgius, o tai lėmė tarpusavio nesutarimus, barnius, abipusį smurtą. Ieškovo nuomone, abiejų sutuoktinių kaltė, jog santuoka buvo sudaryta vienas kito gerai nepažinus, neišsiaiškinus kiekvieno tikslų, ketinimų kuriant šeimą. Atsakovė byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdžiuose nedalyvavo ir savo nuomonės neišsakė, neprieštaravo dėl ieškovo nurodytų santuokos iširimo priežasčių.

16.3. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), tačiau jau 3–4 metus sutuoktiniai neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, o nuo 2019 m. birželio mėnesio gyvena ir skirtingose gyvenamosiose vietose. Nors teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad sutuoktiniai bandė išsaugoti santuoką, tačiau to padaryti nepavyko. Ieškovo teigimu, sutuoktiniai yra susvetimėję, jų jausmai vienas kitam išblėsę, todėl išsaugoti santuoką nėra galimybių. Ieškovas nepageidavo, kad būtų nustatytas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Ieškovui reiškiant reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, darytina išvada, kad jis nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje, o nesant abipusės valios, negalima tikėtis, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Sutuoktiniams ilgiau kaip metus nepalaikant šeiminių ryšių, nevedant bendro ūkio, beveik pusę metų gyvenant skyrium, šalių santuoka laikytina faktiškai iširusia, todėl ji nutrauktina (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 185 straipsniai).

16.4. Sprendžiant klausimą dėl to, kuris iš sutuoktinių yra kaltas dėl santuokos iširimo, pažymėtina, jog ieškovas santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. jis dėl santuokos iširimo laiko kaltais abu sutuoktinius. Teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus, byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su ieškovo vertinimu dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl sutuoktinių skirtingų požiūrių į daugelį dalykų, į šeimos santykius, sutuoktinių pareigas ir pan., bei dėl to kilę tarpusavio nesutarimai, barniai, leidžia daryti išvadą, jog abu sutuoktiniai, net ir išryškėjus jų skirtingiems interesams, požiūriams, nesiėmė priemonių išsaugoti sutuoktinių tarpusavio santykius, neieškojo galimų problemų sprendimo variantų, nesiėmė priemonių padėti vienas kitam ir vienas kitą remti. Sutuoktiniai dėjo per mažai pastangų išsaugoti šeimą, šeimyninius santykius, nesiėmė priemonių spręsti tarpusavio nesutarimams, kylantiems konfliktams, neieškojo kompromisų siekdami išsaugoti šeimą. Ieškovas, viena vertus, nurodė, kad viena iš pagrindinių santuokos iširimo priežasčių yra atsakovės turima priklausomybė alkoholiui, taip pat tai, kad atsakovė pastaruosius 3 metus niekur nedirbo ir neprisidėjo prie šeimos bendrų poreikių tenkinimo, kita vertus, pripažino, kad jis sutuoktinei skyrė mažai dėmesio, nepakankamai stengėsi padėti jai įveikti savo turimą priklausomybę. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, jog tiek atsakovė, kuri pastaraisiais metais materialiai neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tiek ir ieškovas, kuris nepakankamai rėmė sutuoktinę moraliai, ieškovo nurodytos aplinkybės apie smurto šeimoje vartojimą, tik patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė jų kaip sutuoktinių pareigas būti vienas kitam lojalūs, gerbti vienas kitą, remti kitą sutuoktinį moraliai, visapusiškai rūpintis šeima. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinus tai, kad santuoka faktiškai iširusi, spręstina, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai.

16.5. Įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad šalys santuokoje nerėmė viena kitos moraliai bei materialiai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, t. y. abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, todėl ieškovo R. B. ir atsakovės J. B. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

17. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta, išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų – sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad išlaikymo sau nereikalauja, atsakovė reikalavimo dėl išlaikymo iš sutuoktinio taip pat nepareiškė. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė šiuo metu nedirba (1 t., e. b. l. 102, 116), tačiau nenustatyta, kad ji to negali daryti dėl sveikatos būklės ar dėl kitokių objektyvių priežasčių. Ieškovo teigimu, tokių priežasčių neegzistuoja. Nors atsakovė išvadą byloje duodančios institucijos atstovei nurodė, jog ji nedirba dėl to, kad reikia prižiūrėti sūnų, sergantį depresiją, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalių pilnametis sūnus dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms šiuo metu yra gydymo įstaigoje, jam neįgalumas nenustatytas, todėl tai nėra priežastis, dėl kurios atsakovė nedirba. Be to, teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. B. paaiškino, tiek ir atsakovė išvadą byloje duodančios institucijos atstovei nurodė, kad ieškovas padeda atsakovei materialiai, duoda pinigų maistui arba jo atveža. Teismui nenustačius aplinkybių, jog atsakovė savarankiškai negalėtų pasirūpinti savo išlaikymu, taip pat nei vienam iš sutuoktinių nepareiškus reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, sutuoktiniams išlaikymas iš kito sutuoktinio nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl sutuoktinių pavardžių nutraukus santuoką

18. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo nutraukus santuoką palikti jam jo prigimtinę pavardę. Šis reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl ieškovui po santuokos nutraukimo paliktina prigimtinė pavardė – B. Teismo posėdžio metu ieškovas neprieštaravo, kad nutraukus šalių santuoką atsakovei būtų palikta B. pavardė, todėl J. B. paliktina santuokinė pavardė – B.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo tvarkos su juo nustatymo

19. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus (CK 3.59 straipsnis).

20. Byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą E. B., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu gyvena su tėvu R. B.. Ieškovas ieškinyje prašo šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nutraukus santuoką nustatyti su juo, kadangi, jo manymu, dėl turimos silpnybės alkoholiui atsakovė dukra negebės pasirūpinti. Ieškovas ir dabar rūpinasi dukra, jos išlaikymu, mokymusi, sveikata, yra įsitikinęs, kad ir toliau galės tinkamai dukra rūpintis. Pažymėtina, kad nors atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau išvadą byloje duodančios institucijos atstovei atsakovė nurodė, jog, jos nuomone, dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, kadangi ieškovas nesugebės tinkamai dukra pasirūpinti.

20.1. Ieškovo, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, E. B. paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir šalių nepilnametė dukra E. B. šiuo metu gyvena nuomojamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame yra visos sąlygos vaikui augti ir vystytis. Byloje yra pateikta minėto namo nuomos sutartis, kuri yra terminuota – sudaryta vienų metų laikotarpiui, tačiau teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo šalių dukros gyvenamosios vietos nenustatyti su ieškovu. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog artimiausiu metu ketina įsigyti nuosavą gyvenamąjį būstą, o jei to nepavyktų padaryti – yra galimybė ir toliau pratęsti nuomojamo gyvenamojo namo nuomos sutartį. Teismo vertinimu, šalių nepilnametei dukrai ieškovas yra užtikrinęs gyvenamąją vietą, o byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad ieškovas ateityje to negalėtų padaryti.

20.2. Ieškovas ir šalių dukra šeimos namuose negyvena nuo 2019 m. birželio mėnesio. Dukros materialiniu išlaikymu, jos priežiūra, mokymusi ir sveikata šiuo metu rūpinasi tik ieškovas. Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovas R. B., tiek ir E. B. nurodė, kad jų tarpusavio santykiai yra geri, nesutarimų kyla tik dėl E. mokymosi. Kaip paaiškino teismui E. B., jos santykiai su tėčiu yra daug geresni nei su mama, o tarpusavio konfliktinių santykių su dukra neneigia ir atsakovė. E. B. nurodė, jog dėl jos ir mamos konfliktinių santykių, mamos vartojamo alkoholio, ji nemato jokių galimybių gyventi kartu su mama, kuri, trečiojo asmens vertinimu, net negalėtų jos išlaikyti.

20.3. CK 380 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

20.4. Teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnametės dukros amžių – E. B. teismo sprendimo priėmimo metu jau yra 17 metų, sprendžia, jog ji geba tinkamai suformuluoti savo pažiūras, jas aiškiai išreikšti, o jos pasirinktas sprendimas ir aiškiai išsakyta nuomonė dėl gyvenimo kartu su tėvu, neprieštarauja jos interesams. Atsakovės išvadą byloje duodančios institucijos darbuotojai išsakytą poziciją, jog šalių dukros apsisprendimą gyventi su ieškovu lėmė tai, kad jis šalių dukrai viską leidžia, teismo posėdžio metu paneigė pati E. B., nurodžiusi aplinkybes, kurios lėmė jos apsisprendimą gyventi su tėvu, taip pat paaiškintos aplinkybės, jog tėtis kontroliuoja ją, prižiūri, todėl negalima teigti, jog jis viską jai leidžia. Byloje nustatyta, kad šiuo metu šalių nepilnametės dukros poreikių tenkinimu, išlaikymu, sveikata, mokymusi, rūpinasi išimtinai tik ieškovas, su kuriuo šalių dukra, skyrium nuo motinos, gyvena jau kelis mėnesius. Byloje išvadą duodančios institucijos darbuotojai nenurodė aplinkybių, tokių duomenų teismui nepateikė ir atsakovė, kad ieškovas netinkamai įgyvendintų tėvo valdžią savo nepilnametės dukros atžvilgiu. Tai, kad ieškovas tinkamai rūpinasi savo nepilnamete dukra, patvirtina ir išvadą teikiančios institucijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. parengta išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 88–89).

20.5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas netinkamai rūpinasi šalių nepilnamete dukra, E. B. išreiškus aiškų ir motyvuotą norą gyventi su tėčiu, manydamas, kad šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kai jų tarpusavio santykiai yra įtempti ir konfliktiški, gali turėti neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko psichologinei būsenai ir sveikatai, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas nustatyti šalių nepilnametės dukros E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu R. B. yra pagrįstas ir tenkintinas.

21. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

21.1. Ieškovas prašo nustatyti atsakovės ir nepilnametės šalių dukros E. B. bendravimo tvarką, pagal kurią: antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį J. B. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadieniais 10.00 val. ir grąžina dukrą sekmadieniais 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą; savaitės bėgyje J. B. bendrauja su dukra po jos pamokų, bendravimo laiką prieš dvi dienas suderinusi su R. B. ir atsižvelgiant į dukters užimtumą; dukters atostogų metu bendrauja su dukra tokia tvarka, kokią R. B. ir J. B. suderina prieš dvi savaites iki jos atostogų, atsižvelgiant į dukters ir tėvų užimtumą; bendravimo su dukra tvarką švenčių metu R. B. ir J. B. suderina viena savaitė prieš šventes, atsižvelgiant į dukters užimtumą ir poreikius.

21.2. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis neprieštarauja atsakovės ir šalių dukros bendravimui, nedraudžia joms tarpusavyje bendrauti, to neketina daryti ir ateityje, tačiau pažymėjo, kad šalių dukra yra pakankamai suaugusi, kad galėtų priimti sprendimus dėl bendravimo su savo motina. Siekiant užtikrinti maksimalų atsakovės ir šalių nepilnametės dukros bendravimą, nustatytina ieškovo siūloma atsakovės ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka. E. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ir ji šiuo metu bendrauja su mama, tą daro pakankamai dažnai nuvykdama į buvusius šeimos namus, tačiau ten nakvoti nelieka. Nurodė, kad jei mama pageidautų, bendravimas galėtų būti ir intensyvesnis. Atsakovei neginčijant bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos, pasiūlytos ieškovo, bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir jo amžių (17 metų), teismas nustato ieškovo siūlomą atsakovės bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

22. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

22.1. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

22.2. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą jų nepilnametei dukrai E. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovė, kaip jau minėta, teismo posėdžiuose nedalyvavo, atsilepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, neišreiškė savo pozicijos dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio ir neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį.

22.3. Ieškovas patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad dukrai išlaikyti mažiausiai kas mėnesį išleidžia 300,00 Eur (maistui namuose – 90,00 Eur; maistui mokykloje – 40,00 Eur; kanceliarinėms prekėms, mokymo priemonėms – 30,00 Eur; moksleivio uniformai – 10,00 Eur; drabužiams, avalynei – 40,00 Eur; komunaliniams mokesčiams – 30,00 Eur; telefono papildymui – 5,00 Eur; medikamentams, vitaminams, higienos prekėms – 25,00 Eur; laisvalaikio pramogoms – 20,00 Eur; buities apyvokos daiktams – 10,00 Eur). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog šalių dukros poreikiams išleidžia ir daugiau lėšų, o ieškinyje nurodyta 300,00 Eur suma yra skiriama tik būtiniausiems poreikiams patenkinti. Ieškovas nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis jai neleistų teikti didesnio materialinio išlaikymo šalių dukrai, todėl jis prisiima didesnę šalių nepilnametės dukros išlaikymo naštą. Byloje nenustatyta, kad šalių nepilnametė dukra turėtų specialiųjų poreikių, todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių dukters amžių, ieškovo nurodytas faktines aplinkybes apie jos poreikius ir išlaidas jiems tenkinti, atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, sprendžia, kad ieškovo nurodyta 300,00 Eur suma šalių nepilnametės dukros poreikiams patenkinti yra objektyviai pagrįsta ir būtina.

22.4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė niekur nedirba, duomenų apie tai, kad būtų registruota Užimtumo tarnyboje, nėra. Kaip nurodė atsakovė išvadą byloje duodančios institucijos atstovei – ji gyvena iš santaupų ir ieškovo duodamų pinigų maistui. Atsakovė turi nekilnojamojo turto – butą, transporto priemonių neturi, duomenų apie tai, kad be šalių nepilnametės dukters turėtų daugiau išlaikytinių, nėra. Atsakovė turi kreditorinių įsipareigojimų – Antstolių informacinės sistemos duomenimis, jos atžvilgiu vykdomos trys vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo (1 t., e. b. l. 117–121), atsakovė taip pat yra solidariai atsakinga už prievolių vykdymą pagal šalių sudarytą paskolos sutartį.

22.5. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovo vardu yra įregistruotas žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena atsakovė bei šalių pilnametis sūnus, ir šį turtą ieškovas nutraukus santuoką prašo paskirti atsakovės asmeninėn nuosavybėn, transporto priemonių neturi, gyvena nuomojamame name. Išvadą duodančios institucijos atstovei nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo pajamos yra apie 1 500,00 Eur per mėnesį. Atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, ieškovo R. B. atžvilgiu vykdomų išieškojimų nėra, tačiau jis yra solidarusis skolininkas pagal šalių sudarytą paskolos sutartį.

22.6. Abi šalys yra darbingos, byloje nėra duomenų apie tai, kad viena iš šalių objektyviai negalėtų dirbti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad kurios nors šalies sveikatos būklė leistų jai teikti mažesnį išlaikymą. Atsakovė jokių įrodymų apie savo gaunamas pajamas neteikė. Teismas neturi duomenų, kad atsakovė turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ir gauti pakankamą darbo užmokestį, kad prisidėtų prie šalių dukters išlaikymo tiek, kad patenkintų bent minimalius dukters poreikius. Iš 2019 m. rugpjūčio 8 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad atsakovė bedarbė, Užimtumo tarnyboje neregistruota (1 t., e. b. l. 95).

22.7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo turtinė padėtis, vertinant gaunamų pajamų kontekste, yra geresnė nei kad atsakovės, tačiau tiek ieškovas, tiek ir atsakovė turi kreditorinių įsipareigojimų. Nors atsakovė turi daugiau kreditorių, tačiau ieškovas, išsikraustęs iš šalių gyvenamosios vietos, turi papildomų išlaidų gyvenamajam plotui nuomotis, o be to, ieškinyje ieškovas jo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą prašo priteisti atsakovės nuosavybėn, kas sudaro pagrindą manyti, jog atsakovės turtinė padėtis, vertinant turimo nekilnojamojo turto kontekste, yra (bus) daug geresnė. Byloje nenustatyta, kad atsakovė negalėtų dirbti ir tokiu būdu prisidėti prie šalių nepilnametės dukros poreikių tenkinimo, todėl vien tai, kad ieškovas iš darbinės veiklos gauna pajamas, o atsakovė tokių pajamų negauna, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą.

22.8. Atsižvelgiant į šalių vaiko lytį, amžių (17 metų), sveikatos būklę (neturi specialių poreikių) ir poreikius (maistas, apranga, vaistai ir vitaminai, higienos priemonės, ugdymas, laisvalaikis ir kt.), reikalingą išlaikymo sumą, kurią ieškovas nurodė teismo posėdyje ir ieškinyje, t. y. 300,00 Eur, šalių turtinę padėtį, vadovaujantis proporcingumo principu, ieškovo ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovės priteistina išlaikymo suma nepilnametei dukrai – po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.198 straipsnis).

22.9. Išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas vaiko tėvas – ieškovas – R. B. (CK 3.203 straipsnis).

22.10. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl turto padalijimo

23. Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

23.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai vedybų sutarties nėra sudarę, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis).

23.2. Bylos duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai transporto priemonių neturi, santuokos metu yra įgiję nekilnojamojo turto, tačiau, vadovaujantis CK 3.89 straipsnio nuostatomis, jis laikomas asmenine sutuoktinių nuosavybe.

23.3. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 2016 m. gegužės 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (1 t., e. b. l. 6, 9–10). Kadangi šis nekilnojamasis turtas yra paveldėtas, todėl jis yra asmeninė atsakovės nuosavybė ir nutraukiant santuoką tarp šalių nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23.4. Taip pat nustatyta, kad ieškovo vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurie įgyti 2005 m. gegužės 19 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Vadovaujantis pirmiau paminėtomis CK nuostatomis bei byloje nesant duomenų, kad dovanojimo sutartyje būtų nurodyta, jog turtas perduotas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, šis turtas laikytinas asmenine ieškovo nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovas ieškinyje prašo jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį pirmiau paminėtą turtą paskirti atsakovės J. B. asmeninėn nuosavybėn, nereikalaudamas kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį. Pažymėtina, kad, viena vertus, atsižvelgiant į ieškovo patikslintame ieškinyje išdėstytą poziciją, jis šį turtą laiko asmenine nuosavybe, kita vertus, jo pozicija dėl kompensacijos jam (ne)priteisimo leidžia manyti, jog jis šį turtą prašo dalinti kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

23.5. Vadovaujantis CK trečiosios knygos nuostatomis, turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių sutarimu gali būti priskirtas prie dalytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Tokie sutuoktinių susitarimai yra draudžiami, jeigu tai pakenktų sutuoktinių kreditoriams (CK 3.121 straipsnio 2 dalis). Atsakovė, nepateikusi procesinių dokumentų, savo pozicijos dėl minėto turto jai priskyrimo neišreiškė, tačiau teismas, atsižvelgdamas į išvadą byloje duodančios institucijos atstovei atsakovės nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog atsakovė minėtą nekilnojamąjį turtą laiko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sodo pastate ilgą laiką buvo šeimos gyvenamoji vieta, kaip galima spręsti iš byloje esančių duomenų, investicijoms į šį nekilnojamąjį turtą sutuoktiniai yra paėmę paskolą, todėl nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog ieškovas faktiškai jam priklausantį nekilnojamąjį turtą priskyrė prie nutraukiant santuoką dalintinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, o atsakovė prieštaravimų dėl to nepareiškė.

23.6. Ieškovo teigimu, jis jaučia pareigą pasirūpinti savo vaikų motina, todėl atsakovei nesutikus apsigyventi kitoje gyvenamojoje vietoje, jis prašo atsakovei palikti šį ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, nepriteisiant jam kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog toks turto padalijimas pažeistų šalių ar jų nepilnamečio vaiko interesus, todėl minėtas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priskirtini atsakovės nuosavybėn, nepriteisiant ieškovui kompensacijos.

23.7. Teismo vertinimu, toks turto priskyrimas atsakovei nepažeidžia ir šalių kreditoriaus interesų. Nors pirmiau paminėtas turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriui, o sudarytoje paskolos sutartyje įtvirtinta nuostata, kad paskolos gavėjas negali parduoti, dovanoti, įkeisti, išnuomoti, perleisti, realizuoti ar kitaip perduoti ar susaistyti prievolėmis viso ar dalies nekilnojamojo turto be išankstinio raštiško davėjo sutikimo (sutarties 9.3 punktas), tačiau byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktas hipotekos kreditorius – Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepime į patikslintą ieškinį išreiškė poziciją, jog neprieštarauja ieškovo ieškinyje nurodytam turto pasidalijimui.

Dėl įsipareigojimų kreditoriams

24. Ieškovas reiškė reikalavimą įsiskolinimą Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal 2006 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti solidaria R. B. ir J. B. prievole. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog nurodytam turto bei prievolių pasidalijimui neprieštarauja (1 t., e. b. l. 164–165). Atsakovė savo nuomonės šiuo klausimu neišreiškė, duomenų, jog minėtas kreditas buvo panaudotas ne šeimos poreikiams, byloje nėra. Priešingai, kaip nurodyta sprendimo 15.1 punkte, byloje nustatyta, jog minėtas kreditas buvo suteiktas abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams, įkeičiant ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o šio kredito paskirtis šeimos poreikiams tenkinti t. y. Nordea Bank Finland Plc paskolos refinansavimui, investicijoms į nekilnojamąjį turtą ir paskolos administracinio mokesčio padengimui. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl minėtos prievolės palikimo solidaria šalių prievole, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

24.1. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės.

24.2. Byloje nustatyta, jog atsakovės J. B. atžvilgiu vykdomos trys vykdomosios bylos: pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. vasario 15 d. teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 82,41 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės J. B. išieškotojai UAB „UKMERGĖS VANDENYS“, pagal 2019 m. vasario 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 489,56 Eur skolos išieškojimo išieškotojai UAB „Ukmergės šiluma“, pagal 2018 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 329,54 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės J. B. išieškotojai UAB „Ukmergės šiluma“ (1 t., e. b. l. 29–33, 117–121). Įvertinus tai, kad šie įsipareigojimai yra susiję su atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymu ir jam suteiktomis paslaugomis, t. y. jos kilusios dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo paslaugų tiekėjams, už paslaugas, suteiktas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui, minėtos prievolės laikytinos asmeninėmis atsakovės prievolėmis. Ieškovas ieškinyje prašė pripažinti, jog J. B. įsipareigojimai kreditorėms UAB „UKMERGĖS VANDENYS“ ir UAB „Ukmergės šiluma“ lieka atsakovės asmeninėmis prievolėmis. Kreditorės UAB „UKMERGĖS VANDENYS“ ir UAB „Ukmergės šiluma“ prieštaravimų dėl tokio prievolių padalijimo neišreiškė, todėl šios prievolės nutraukus šalių santuoką pripažintinos asmeninėmis J. B. prievolėmis.

24.3. Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, jog jis yra skolingas valstybei 28,96 Eur, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog minėta skola buvo sumokėta dar 2004 m. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, jog ieškovo patikslintame ieškinyje nurodoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užbaigta dar 2004 m. sausio 16 d. visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (1 t., e. b. l. 78). Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovas sumokėjo ir 4,00 Eur žemės mokestį, kurį kaip skolą valstybei atsiliepime buvo nurodęs trečiasis asmuo. Byloje nesant jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų skolingas valstybei, nėra pagrindo teigti, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra šalių kreditorius, todėl ieškovo reikalavimas dėl prievolės valstybei pripažinimo jo asmenine prievole, netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

25.1. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas už pareikštą ieškinį yra sumokėjęs 75,00 Eur žyminį mokestį (1 t., e. b. l. 23). Ieškovo reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų, išskyrus reikalavimą dėl jo prievolės pripažinimo asmenine prievole, patenkinti visiškai, todėl ieškovo sumokėtas žyminis mokestis jam priteistinas iš atsakovės.

25.2. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 28,52 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, išskyrus reikalavimą dėl jo prievolės pripažinimo asmenine prievole, patenkintas visiškai, valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. B. (iki santuokos – M.), gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui R. B. palikti prigimtinę pavardę – B., atsakovei J. B. palikti santuokinę pavardę – B.

Išlaikymo sutuoktiniams vienam iš kito nepriteisti.

Nustatyti nepilnametės šalių dukters E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu – ieškovu – R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. liepos 22 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovą R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra E. B., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką: antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį J. B. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadieniais 10.00 val. ir grąžina dukrą sekmadieniais 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą; savaitės bėgyje J. B. bendrauja su dukra po jos pamokų, bendravimo laiką prieš dvi dienas susiderinusi su R. B. ir atsižvelgiant į dukters užimtumą; dukters atostogų metu bendrauja su dukra tokia tvarka, kokią R. B. ir J. B. suderina prieš dvi savaites iki jos atostogų, atsižvelgiant į dukters ir tėvų užimtumą; bendravimo su dukra tvarką švenčiu metu R. B. ir J. B. suderina viena savaitė prieš šventes, atsižvelgiant į dukters užimtumą ir poreikius.

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priskirti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pripažinti kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal 2006 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) solidaria ieškovo R. B. ir J. B. prievole.

Pripažinti kreditorinius įsipareigojimus pagal 2019 m. vasario 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo išieškotojai UAB „UKMERGĖS VANDENYS, pagal 2019 m. vasario 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo išieškotojai UAB „Ukmergės šiluma“ ir pagal 2018 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo išieškotojai UAB „Ukmergės šiluma“ asmeninėmis atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Priteisti ieškovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,52 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 52 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriui – santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimui įsiteisėjus, patvirtintą teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Jurgita Jasinskaitė