- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-12
- Bylos Nr.
- 2VP-25383-1099/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20001-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, R. Z.
- Skolininkas
- R. Z.
- Kreditorius
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Julius Petrulionis
dalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei teisininkei K. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys skolininkas R. Z., išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo skirti skolininkui R. Z. 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo termino pasibaigimo – 2021 m. vasario 12 d., valstybės naudai.
2. Antstolė nurodo, kad vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2020 m. rugpjūčio 12 d., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: vertikalaus kalimo, akliną beicuotų medinių lentų tvorą, kurios dalies ilgis vakarų pusėje yra apie 12,10 m, aukštis apie 3,30 m ir dalies pietų pusėje ilgis apie 2,37 m, o aukštis apie 3,30, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę“; skolininkas – R. Z., išieškotoja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
3. Anot antstolės, minėtas įpareigojimas nėra įvykdytas, todėl tuo pagrindu antstolė 2021 m. liepos 14 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
4. Be to, aiškina, kad antstolė 2021 m. balandžio 6 d. patvarkymu kreipėsi į skolininką ir reikalavo pateikti informaciją apie nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymą, tačiau skolininkas jokios informacijos taip ir nepateikė. Tuo tarpu išieškotoja informavo, kad 2021 m. liepos 1 d. nurodytas privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
6. Nurodo, kad Inspekcija statytojui R. Z. 2020 m. rugpjūčio 11 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, pastatyto II kategorijos nesudėtingojo statinio statybos – vertikalaus kalimo, aklinos beicuotos medinių lentų tvoros, kurios dalies ilgis vakarų pusėje yra apie 12,10 m, aukštis apie 3,30 m ir dalies pietų pusėje ilgis apie 2,37 m, o aukštis apie 3,30, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ginčo tvora). Taip pat 2020 m. rugpjūčio 12 d. privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) statytojas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius ne vėliau negu iki 2021 m. vasario 11 d. – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Aiškina, kad 2021 m. kovo 9 d. Inspekcija privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog savavališkos statybos padariniai pašalinti nebuvo, todėl kreipėsi į antstolį, prašydama pradėti priverstinį privalomojo nurodymo vykdymą. Pažymi, kad atlikus pakartotinį privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, 2021 m. liepos 1 d. surašytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vėl buvo užfiksuota, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti nebuvo.
7. Inspekcijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti skolininkui baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą, kadangi privalomasis nurodymas, kuriuo konstatuota savavališka statyba, nėra vykdomas ilgą laiko tarpą, o tai reiškia, kad nepateisinamai ilgą laikotarpį nėra šalinama ir teisės autoritetui padaryta žala.
Atsiliepimas
9. Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu sutiko su pareiškimu ir prašė jį tenkinti; be to, palaikė atsiliepime į pareiškimą suformuluotą prašymą leisti Inspekcijai skolininko lėšomis pačiai nugriauti ginčo tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Pažymėjo, kad skolininkas privalomojo nurodymo neginčijo, nesikreipė dėl jo įvykdymo termino pratęsimo, todėl buvo pradėtas priverstinis vykdymas. Dėl baudos dydžio prašė spręsti teismo nuožiūra, iš dalies pritarė skolininko atstovo pozicijai, jog šiuo atveju būtų neprotinga skirti maksimalią antstolės nurodytą baudą, tačiau nesutiko su fiksuotos baudos skyrimu skolininkui. Pažymėjo, kad pavėluoti skolininko aktyvūs veiksmai gali įtakoti skiriamos baudos dydį, bet nepaneigia būtinybės skirti baudą; be to, pažymėjo, jog įstatymų nežinojimas (nežinojimas, kad statant tvorą reikėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą) neatleidžia skolininko nuo atsakomybės. Aiškino, kad Inspekcija teikia prioritetą tam, jog patys skolininkai griautų savavališkai pastatytus statinius, todėl geranoriškai palauktų jeigu skolininkas aktyviai bandytų įteisinti ginčo tvorą arba pats ją ketintų griauti, tačiau jai vis tiek turėtų būti suteikta teisė nugriauti ginčo statinį, jeigu skolininkas nevykdytų minėtų įpareigojimų.
10. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) R. Z. atsiliepime su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat prašo netenkinti Inspekcijos prašymo leisti jai nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę R. Z. lėšomis, bei suteikti R. Z. papildomą terminą iki 2021 m. gruodžio 31 d. tvoros statybos įteisinimui.
11. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), kuriame yra tvora, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims. Teigia, kad 1/10 dalis žemės sklypo ir butas, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso skolininko nepilnamečiam sūnui R. Z.; skolininkui jokia žemės sklypo dalis ar name esančios patalpos nepriklauso.
12. Aiškina, kad ant pačios žemės sklypo ribos kaimyniniame žemės sklype pastatytas prastos būklės ir išvaizdos statinys, kuris buvo uždengtas pastatant ginčo tvorą. Taigi, anot skolininko, tvoros pastatymu buvo išspręsta neestetiško vaizdo problema ir jokių asmenų teisės ir interesai nėra kaip nors įtakoti, o juo labiau – pažeisti. Pažymi, kad nei vienas iš žemės sklypo bendraturčių tvorai neprieštarauja.
13. Teigia, kad statant ginčo tvorą nebuvo manoma, jog tam gali būti reikalingi kokie nors projektai, leidimai, sutikimai, pritarimai ir pan., tačiau Inspekcijai konstatavus pažeidimą, skolininkas sutiko su privalomuoju nurodymu ir jo neginčijo/neginčija; supranta, kad šiuo metu tvora turi būti nugriauta, vykdant privalomąjį nurodymą, arba įteisinta. Anot suinteresuoto asmens, nagrinėjamu atveju jis būtent ir siekia įteisinti ginčo tvorą, atitinkamai bus sumokėta įstatyme nustatyta įmoka už savavališkos statybos įteisinimą.
14. Kita vertus, skolininkas pažymi, kad per privalomajame nurodyme nurodytą terminą įteisinti tvoros nebuvo spėta dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, t.y. ne dėl skolininko kaltės, piktybiško ar sąmoningo privalomojo nurodymo įvykdymo vilkinimo, o dėl valstybėje 2020 m. pavasarį paskelbto karantino dėl COVID-19 pandemijos. Be to, aiškina, kad užėmė laiko ir atestuoto projektuotojo suradimas; tuo labiau, jog skolininko sūnus, kuris, kaip minėta, yra turto savininkas, mokosi užsienyje, todėl tik grįžęs namo atostogų galėjo sudaryti atitinkamą projektavimo sutartį. Nurodo, kad 2021 m. liepos 19 d. sudaryta sutartis su UAB „Sagela“ dėl projektavimo darbų, kurioje darbų pabaiga numatyta 2021 m. gruodžio 31 d.
15. Skolininko vertinimu, antstolės prašymas skirti skolininkui maksimalią 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną yra nepagrįstas, neatitinkantis baudos skyrimo esmės bei tikslo ir iš esmės prieštaraujantis suformuotai teismų praktikai. Taip pat pažymi, kad įteisinant tvorą, skolininkas privalės sumokėti įstatyme nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, kuri atitiks kompensacinę funkciją ir sukels įstatymų leidėjo numatytus turtinius praradimus skolininkui. Be to, teigia, kad nagrinėjamu atveju nefiksuojamas joks neigiamas poveikis išieškotojos ir visuomenės interesams; tuo labiau, kaip minėta, jau imtasi visų reikalingų veiksmų siekiant įteisinti tvoros statybą, kurie užtruko ne dėl skolininko kaltės, o dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių. Atitinkamai dėl šių priežasčių skolininkas prašo netenkinti Inspekcijos prašymo dėl teisės nugriauti tvorą suteikimo ir suteikti skolininkui papildomą terminą – bent jau iki 2021 m. gruodžio 31 d., ginčo tvoros įteisinimui.
Atsiliepimas
16. Suinteresuoto asmens (skolininko) atstovas teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti; be to, prašė netenkinti ir Inspekcijos prašymo dėl leidimo suteikimo jai pačiai nugriauti ginčo tvorą, taip pat prašė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą bent iki 2021 m. gruodžio 31 d. Papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju ginčo tvora yra pastatyta privačiame žemės sklype; tvora buvo pastatyta siekiant uždengti prie ginčo žemės sklypo pastatyto seno namo akliną sieną. Anot atstovo, skolininkas nesitikėjo, kad tokios tvoros statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau nustačius pažeidimą, jo neginčija. Paaiškino, kad skolininkas iš pradžių nesuprato privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių; be to, ilgą privalomojo nurodymo nevykdymo laikotarpį įtakojo prasidėjusi pandemija, taip pat jog skolininko sūnus, kuriam ir priklauso žemės sklypas, mokosi užsienyje; be to, jau buvo prasidėjęs statybų bumas ir buvo sunku surasti projektuotoją. Pažymėjo, kad šiuo metu ginčo tvoros projektas jau yra parengtas ir atliekami kiti būtini veiksmai jos įteisinimui. Atstovo teigimu, Inspekcija net negalėjo prašyti atsiliepime leisti jai pačiai nugriauti ginčo tvorą; be to, pakartotinai pažymėjo, jog antstolė nepagrįstai prašo skirti įstatyme nustatytą maksimalią baudą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas iš dalies.
Dėl baudos skyrimo
26. Sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo fakto, kaip pagrindo skirti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą, visų pirma, turi būti nustatyta, ar ir kada suėjo terminas privalomajam nurodymui (nagrinėjamu atveju – dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo) įvykdyti.
27. Priežiūros įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą; šio straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas privalomajam nurodymui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdyti – privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turi būti įvykdytas per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
31. Viena vertus, teismas iš dalies pritaria skolininko pozicijai, kad vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo kontekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019; 2021 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-734-460/2021). Taigi, teismų praktikoje konstatuota, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą sankciją už teismo (ar kitos institucijos) sprendimo nevykdymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo galima taikyti tik tuo atveju, jei asmuo sąmoningai nevykdo teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti neteisėtus padarinius, t. y. nepašalina savavališkos statybos padarinių teismo sprendime nurodytu būdu.
32. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nustatyta (ir byloje nekilo ginčo), kad aktyvūs veiksmai dėl ginčo tvoros statybos įteisinimo pradėti jau gerokai pasibaigus privalomajame nurodyme nustatytam terminui, jau prasidėjus priverstiniam vykdymui ir antstolei kreipusis į teismą dėl baudos skyrimo, t. y. tik 2021 m. liepos 19 d. skolininko sūnus sudarė sutartį dėl statybos projekto parengimo. Taigi, aplinkybė, kad skolininkas (šiuo atveju skolininkas, kaip statytojas, kartu su sūnumi, kuriam priklauso ginčo žemės sklypo dalis) atlieka tam tikrus veiksmus, siekdamas pašalinti savavališką statybą, nors šie veiksmai ir nėra pakankami bei savalaikiai, negali būti pagrindas apskritai neskirti jam baudos, nes tokiu būdu būtų paneigtas vykdomojo dokumento (privalomojo nurodymo) privalomumas, o privalomojo nurodymo vykdymas būtų pateisinamas neribotą laiką nesilaikant privalomajame nurodyme nustatytų įvykdymo terminų. Suinteresuoto asmens atliekami veiksmai, veiksmų intensyvumas gali būti tik kriterijai teismui nustatant skirtinos baudos dydį, tačiau ne pagrindas apskritai jį atleisti nuo atsakomybės už privalomojo nurodymo neįvykdymą. Privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymas yra natūrali privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmė, pagrįsta CPK 273 straipsnio 1 dalies ir 771 straipsnio 2 dalies normų turiniu. Joms taikyti visiškai pakanka aplinkybės, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas per jame nustatytą terminą (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1097-230/2019).
33. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).
34. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, pateisinančių privalomojo nurodymo nevykdymą per nustatytą jo įvykdymo terminą (CPK 178 straipsnis). Teismas kritiškai, kaip gynybinę poziciją, vertina skolininko deklaratyvius teiginius, kad savavališkos statybos padarinių įteisinimas užtrūko dėl prasidėjusios pandemijos, sūnaus mokslų užsienyje, apsunkintos galimybės susirasti projektuotoją, nes skolininkas nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, apsiribodamas tik deklaratyviais teiginiais. Be to, skolininkas neįrodė (neįrodinėjo), kodėl neįvykdė privalomojo nurodymo per nustatytą terminą, apsiribodamas tik aplinkybėmis dėl savavališkos statybos padarinių įteisinimo, kuris, kaip minėta, buvo pradėtas jau pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Byloje taip pat nenustatyta, jog antstolės priimtas 2021 m. liepos 14 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas būtų neteisėtas. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog egzistuoja teisinis pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą.
35. Kaip minėta, remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.
36. Nagrinėjamu atveju antstolė reiškia prašymą skirti skolininkui maksimalią 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. vasario 12 d., valstybės naudai.
37. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog skolininkas R. Z. nevykdė/neįvykdė privalomojo nurodymo, įrodymų, pateisinančių privalomojo nurodymo nevykdymą, nepateikė, dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo per nustatytą terminą nesikreipė, savavališkos statybos padarinių pašalinimo (įteisinimo) aktyvių veiksmų ėmėsi tik šios bylos nagrinėjimo metu, todėl jam skirtina bauda, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatomis.
38. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo (privalomo nurodymo), kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
39. Skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti asmenį, todėl, spręsdamas dėl skirtinos baudos konkretaus dydžio, teismas prioritetiniu kriterijumi laiko būtent sudrausminantį baudos poveikį. Taigi, nustatydamas baudos dydį teismas atkreipia dėmesį į skirtinos baudos tikslą – paskatinti skolininką vykdyti privalomąjį nurodymą, o ne jį nubausti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pažeidimo tęstinumą, kad nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (nuo 2021 m. vasario 12 d.) yra praėjęs pakankamai ilgas laikotarpis, įvertinęs tai, kad bauda už privalomojo nurodymo neįvykdymą skirtina pirmą kartą, į tai, jog skolininkas, nors ir gerokai pavėluotai, bet ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant įteisinti savavališkos statybos padarinius, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad 3 Eur/d. baudos dydis yra teisingas, protingas, adekvatus ir skatinantis įvykdyti privalomąjį nurodymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolės pareiškimas tenkintinas iš dalies ir skolininkui už 2020 m. rugpjūčio 12d. privalomojo nurodymo nevykdymą skirtina periodinė 3 Eur dydžio bauda už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. vasario 12 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
40. Be to, atmestinas kaip nepagrįstas skolininko argumentas, kad už savavališkos statybos įteisinimą jis mokės tam tikrą įmoką, kuri atitiks kompensacinę funkciją ir sukels skolininkui turtinius praradimus. SĮ 1 priedo „Įmokos už savavališkos statybos įteisinimą mokėjimo principai“ 1 punkte numatyta, kad įmoką už savavališkos statybos įteisinimą moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, įgyvendinantys šiame įstatyme numatytą galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos atveju. Priklausančią mokėti įmoką apskaičiuoja statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija pagal asmens, kuris siekia įteisinti savavališką statybą, pateiktą statinio ar statinio projekto ekspertizės aktą (1 priedo 6 punktas). Įmoka sumokama prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą (1 priedo 7 punktas). Taigi, skolininko ketinama sumokėti (dar net nesumokėta) įmoka už savavališkos statybos įteisinimą pagal savo pobūdį nėra bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą, todėl ir tai nesudaro pagrindo neskirti skolininkui baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą.
41. Suinteresuotam asmeniui išaiškintina, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).
Dėl leidimo išieškotojui įvykdyti privalomąjį nurodymą skolininko lėšomis.
42. Išieškotoja pateiktame atsiliepime taip pat prašo suteikti Inspekcijai teisę įvykdyti privalomąjį nurodymą, t. y. nugriauti jame nurodytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis.
43. Viena vertus, kaip minėta, jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, nes skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis).
44. Nagrinėjamu atveju antstolei pateiktame vykdyti 2020 m. rugpjūčio 12 d. privalomajame nurodyme, kaip nustato Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 7 dalis, nurodyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo.
45. Kita vertus, kaip minėta (ir byloje nekilo ginčo), kad skolininkas, nors ir pavėluotai, bet ėmėsi savavališkos statybos padarinių įteisinimo – sudarė sutartį dėl statybos projekto parengimo, kuris šiuo metu jau yra parengtas, surinkti/renkami žemės sklypo bendraturčių ir kaimyninių sklypų savininkų sutikimai, atliekami kiti būtini veiksmai, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išieškotojos prašymas netenkintinas, nes skolininkas visgi siekia pašalinti neteisėtos statybos padarinius, jo veiksmuose nėra pagrindo įžvelgti sąmoningo ir piktybiško vykdomojo dokumento negerbimo ir nevykdymo. Tuo labiau išieškotojos atstovė teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino, kad šiuo atveju Inspekcija negriautų ginčo tvoros, o lauktų kol skolininkas ją įteisintų. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai skolininkas toliau tęstų/siektų užbaigti neteisėtos statybos padarinių įteisinimo veiksmus, o išieškotoja bet kuriuo metu turėtų teisę nugriauti nurodytą ginčo tvorą (dar iki jos įteisinimo). Be to, Inspekcija neįrodinėjo, kad tokia tvora iš viso nėra galima minėtame žemės sklype.
46. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje stadijoje išieškotojos prašymo netenkinimas neužkerta kelio išieškotojai ir/ar antstolei ateityje, skolininkui nepagrįstai ilgą laiką ir toliau nevykdant privalomojo nurodymo ir/ar neįteisinus savavališkos statybos padarinių, pakartotinai kreiptis dėl teisės nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis suteikimo.
47. Be to, teismas netenkina ir skolininko prašymo pratęsti privalomojo nurodymo vykdymą iki 2021 m. gruodžio 31 d., nes, visų pirma, nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau yra pasibaigęs (dar 2021 m. vasario 11 d.), skolininkas jo atnaujinti neprašo, todėl laikytina, jog skolininkas dėl termino pratęsimo kreipėsi jau praleidęs Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, o, remiantis teismų praktika, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013; 2016 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1938-525/2016; 2020 m. vasario 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-175-822/2020); antra, prašymus dėl tokio termino pratęsimo nagrinėja administraciniai teismai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 771 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą tenkinti iš dalies.
Skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkui) R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 Eur (trijų eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. privalomąjį nurodymą dieną valstybės naudai, paskirtą baudą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 12 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos.
Išaiškinti suinteresuotam asmeniui R. Z., kad bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6804; pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Likusioje dalyje prašymą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Astai Stanišauskaitei vykdomąją bylą Nr. 0177/21/00418.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.