- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-15
- Bylos Nr.
- e2-3281-669/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00979-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- S. S.
- Išvadą teikia
- Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Akmenės rajone
- Advokatai
- Rita Roščenkovienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. (E. S.) ieškinį atsakovui S. S. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, institucija duodanti išvadą byloje Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Akmenės rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašė:
1.1. pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3670-669/2020 patvirtintą pareiškėjų E. S. ir S. S. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dalyje dėl Sutarties 8-ame punkte numatytos tėvo S. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. S., gim. (duomenys neskelbtini)., tvarkos, ir nustatyti naują bendravimo su vaiku tvarką, prašė priteisti iš atsakovo S. S. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.2. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti naują atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kad atsakovas S. S. bendrauja su sūnumi L. S., gim. (duomenys neskelbtini) kas antrą savaitę, ieškovei konkrečią dieną ir valandą įvardijant prieš savaitę SMS žinute, Akmenės rajono paramos šeimai centre, adresu Kudirkos g/ 3-41, N. Akmenė, ar kitoje teismo nustatytoje vietoje pagal ieškovės ir sūnaus gyvenamąją vietą, dalyvaujant specialistui (psichologui ar socialiniam darbuotojui). Vaiką į susitikimus prieš savaitę suderinus laiką su atsakovu ir specialistais pristato ieškovė ir asmeniškai pasiima po susitikimo su atsakovu.
1.3. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovė patikslino, kad teismas turėtų nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kad
1.3.1. atsakovas S. S. bendrauja su sūnumi L. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą pirmadienį arba penktadienį, nuo 9:30 val. iki 12:30 val., šalims dėl konkrečios dienos: pirmadienio ar penktadienio, susitariant prieš savaitę SMS žinute, Akmenės rajono paramos šeimai centre, adresu Kudirkos g. 3-41, N. Akmenė, taip pat kitoje, iš anksto, ne vėliau kaip prieš savaitę tarp šalių susitartoje ir su specialistu suderintoje, tam tinkamoje vietoje, dalyvaujant socialiniam darbuotojui. Vaiką į susitikimus prieš savaitę suderinus laiką su atsakovu ir socialiniais darbuotojais pristato ieškovė ir asmeniškai pasiima po susitikimo su atsakovu.
1.3.2. Pasibaigus E. S. (E. S.) taikomai atvejo vadybai, S. S. bendrauja su sūnumi L. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą pirmadienį arba penktadienį, nuo 9:30 val. iki 12:30, šalims dėl konkrečios dienos: pirmadienio ar penktadienio, susitariant prieš savaitę SMS žinute ir iš anksto suderintoje vietoje Akmenės rajone.
1.3.3. S. S. bendrauja su sūnumi L. S., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę pirmadieniais ir penktadieniais nuo 17 val. iki 19 val. elektroninių ryšių priemonėmis per Skypę programą arba skambindamasi į ieškovės telefoną.
1.4. Ieškovė ieškinyje nurodė, o teisminio nagrinėjimo metu jos atstovė paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 13 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-3670-669/2020 patvirtinta pareiškėjų E. S. ir S. S. 2020 m. lapkričio 12 d. sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurios 8 punktu šalys susitarė dėl konkrečios tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, numatant, kad susitartų tėvo ir sūnaus susitikimų metų sūnų L. S. į tėvo S. S. gyvenamąją vietą atveža motina E. S.. Šalys taip pat susitarė, kad tėvai bendru raštišku susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes.
1.5. Paaiškino, kad bendravimo su vaiku tvarkos keitimas yra inicijuotas dėl atsakovo S. S. nusikalstamų veiksmų, kai jis smurtauja prieš vaiko motiną sūnaus akivaizdoje. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono Policijos komisariatas ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-23757-21 yra priėmęs nutarimus pripažinti nukentėjusiuoju E. S. ir jos sūnų L. S., nes 2021m. liepos 15d., apie 21:39 vai. adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, žodinio konflikto metu, S. S., matant mažamečiui vaikui - sūnui L. S., kairės rankos plaštaka suėmęs buvusiai sutuoktinei E. S. (su kuria kartu nebegyvena) už kaklo, jį stipriai suspaudė, taip sukeldamas E. S. fizinį skausmą. Atsakovas prieš ieškovę yra smurtavęs ir anksčiau. Dėl nesiliaujančių grasinimų susidoroti su ieškove, pastaroji buvo priversta pakeisti gyvenamąją vietą iš (duomenys neskelbtini)į (duomenys neskelbtini). Ieškovės dabartinė gyvenamoji vieta nėra žinoma atsakovui. Ieškovė bijo, kad sužinojęs kur gyvena, atvyks ir vėl naudos smurtą prieš ją ir jos vaiką. Todėl vertina, kad dėl išvardintų priežasčių, turėtų būti nustatytinas minimalus skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su mažamečiu vaiku, kol atsiras emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo, nes maksimalus bendravimas gali labai pakenkti vaiko interesams.
1.6. Atsakovas S. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teisminio nagrinėjimo metu ieškinį ir patikslintas ieškovės atstovės bendravimo keitimo aplinkybes pripažino ir prašė ieškinį tenkinti.
1.7. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teisminio nagrinėjimo metu pateikė išvadą, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka esamoje situacijoje geriausiai apsaugos nepilnamečio šalių sūnaus interesus nuo tarp šalių esančios įtemptos ir nestabilios padėties.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
2. Šioje nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Sprendimu nustatytos ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi pakeitimo.
3. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-11-13 Plungės apylinkės teims buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3670-669/2020, pagal pareiškėjų E. S. ir S. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru šalių susitarimu.
4. Teismas santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukė ir patvirtino tarp S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 12 d., sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 8 punktu šalys buvo susitarusios, kad :
- pirmą bei trečią mėnesio savaitgalį, pradedant nuo 2021m. sausio pirmos dienos, tėvas S. S. įsipareigoja būti su sūnumi L. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 16 val., motinai E. S. (E. S.) įsipareigojant atvežti sūnų L. į tėvo S. S. gyvenamąją vietą;
- S. S. įsipareigoja būti su sūnumi L. savo gyvenamojoje vietoje per savo gimtadienį, per tėvo dieną, t.y. (duomenys neskelbtini), lyginiais metais per vaiko gimtadienį nuo 11 val. iki 19 val., nelyginiais metais Šv.Kūčių ir Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. 11 val. iki gruodžio 26 d. 19 val., lyginiais metais nuo gruodžio 31 d. 11 val. iki nelyginių metų sausio 1d. 19 val., lyginiais metais Šv. Velykų švenčių metu, pirmąją ir antrąją švenčių dieną, paimant vaiką pirmąją Šv.Velykų dieną nuo 11 val. ir grąžinant antrąją Šv.Velykų dieną iki 19 val.,
- Sūnų L. į tėvo S. S. gyvenamąją vietą atveža motina E. S. (E. S.);
- kad nepilnametis L. S. du kartus per savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 11:00 val. iki 13:00 val. bendrauja asmeniškai su savo tėvu S. S., tuo tikslu naudojant mobilųjį telefoną ar internetinį ryšį;
- kad, esant poreikiui, tėvas S. S. turi teisę savo sūnui L. paskambinti ir kitu laiku;
- kad nepilnametis L. S. su tėvu S. S. ir tėvas su sūnumi nevaržomai telefonu ar internetiniu ryšiu bendrauja per jų gimtadienius, tėvo dieną, Šv.Kalėdų, Šv.Velykų, Naujųjų Metų šventes, iš anksto nenustatant tokio pokalbio/ryšio trukmės;
- S. S. įsipareigoja būti su sūnumi L. savo kasmetinių atostogų metu. Vaiko rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu tėvai su vaiku praleidžia po lygiai vaikui skirto atostogų laiko. Tėvų kasmetinių atostogų grafikui sutapus, vaikas praleis su tėvu ir motina atostogas lygiomis dalimis. Lyginiais metais atostogų laiko pasirinkimas priklauso motinai, o nelyginiais tėvui. Vaiko atostogų laiko derinimas vyksta ne vėliau kaip likus 2 savaitėms iki numatytų atostogų, o vasaros metu ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki numatytų atostogų;
- kad S. S. privalo iš anksto, bet ne vėliau kaip likus trims paroms, elektroniniu paštu arba SMS žinute informuoti, ar ketina pasinaudoti savo teisėmis. Jei S. S. neinformuoja, tuomet laikoma, kad tokia teise jis atsisakė pasinaudoti;
- kad pagal bet kurios šalies reikalavimą privaloma iš anksto suderinti laisvadienių ir/ar atostogų bei susitikimų su vaiku laiką ir vietą. Abu tėvai bendru raštišku susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes. Pasikeitus bet kurio iš tėvų telefono numeriui, privaloma nedelsiant informuoti vienas kitą;
- bet kurios Šalies teisės dalyvauti vaiko auklėjime ar bendrauti su vaikais gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis).
6. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma, turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
7. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
8. Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
9. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo, visų pirma, siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
10. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK3.175 str. 2 d.). Skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Pirmiausia abu tėvai turi siekti, kad būtų visapusiškai užtikrinti vaiko interesai (CK 3.3 str., 3.155 str.). Teismas pažymi, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, todėl tėvai turi netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, skatinti priešingos šalies bendravimą, susitardami taikiai ir nesudarydami tam nereikalingų kliūčių.
11. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono Policijos komisariate atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-23757-21, pareigūnai ieškovę ir jos sūnų L. S. yra pripažinę nukentėjusiaisiais, nes 2021m. liepos 15 d., apie 21:39 val. adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, žodinio konflikto metu, S. S., matant mažamečiui vaikui - sūnui L. S., kairės rankos plaštaka suėmęs buvusiai sutuoktinei E. S. (E. S.) ( su kuria kartu nebegyvena), už kaklo, jį stipriai suspaudė, taip sukeldamas E. S. (E. S.) fizinį skausmą. Taip pateikė įrodymus, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorai 2021-08-11 nutarimu atnaujino nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-30869-20, kurioje taip pat nurodomas atsakovas, kaip smurtą naudojęs prieš ieškovę.
12. Teismas įvertinęs konfliktiškus šalių santykius, tai, kad atsakovas iš esmės nededa pastangų atkurti vaiko ir jo tarpusavio ryšį, jų bendravimą, kad tiesioginis bendravimas nevyksta (nevyko), tarp šalių įvardijami galimi smurto atvejai sprendžia, tikslingu keisti nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kad vaikas būtų kuo daugiau apsaugotas nuo neigiamos emocinės įtakos.
13. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 102-116). Pažymėtina, kad abu tėvai turi veikti abipusės pagarbos principais, nė vienas iš tėvų neturi teisės piktnaudžiauti savo kaip tėvo ar motinos teisėmis, nemanipuliuoti vaiku ir, prisidengiant vaiko interesais, siekti savo tikslų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į tėvų bendravimo su sūnumi santykius, nes abu tėvai prieš įstatymą yra lygūs ir turi vaiko atžvilgiu vienodas teises ir pareigas.
14. Priimant sprendimą keisti šalių buvusią sutartą bendravimo tvarką, įvertintinas ir atsakovo sutikimas su siūloma nauja bendravimo tvarka.
15. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 3 dalis), (žr., EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; ir kt.).
16. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
17. Iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos 476 (keturių šimtų septyniasdešimt šešių) Eur sumoje.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3670-669/2020 patvirtintą pareiškėjų E. S. ir S. S. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dalyje dėl Sutarties 8-ame punkte numatytos tėvo S. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. S., gim. (duomenys neskelbtini)., tvarkos, ir nustatyti naują bendravimo su vaiku tvarką, kad:
1. atsakovas S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi L. S., gim. (duomenys neskelbtini) kas antrą pirmadienį arba penktadienį, nuo 9:30 val. iki 12:30 val., šalims dėl konkrečios dienos: pirmadienio ar penktadienio, susitariant prieš savaitę SMS žinute, Akmenės rajono paramos šeimai centre, adresu Kudirkos g. 3-41, N. Akmenė, taip pat kitoje, iš anksto, ne vėliau kaip prieš savaitę tarp šalių susitartoje ir su specialistu suderintoje, tam tinkamoje vietoje, dalyvaujant socialiniam darbuotojui. Vaiką į susitikimus prieš savaitę suderinus laiką su atsakovu ir socialiniais darbuotojais pristato ieškovė ir asmeniškai pasiima po susitikimo su atsakovu.
2. Pasibaigus E. S. (E. S.) taikomai atvejo vadybai, S. S. bendrauja su sūnumi L. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą pirmadienį arba penktadienį, nuo 9:30 val. iki 12:30, šalims dėl konkrečios dienos: pirmadienio ar penktadienio, susitariant prieš savaitę SMS žinute ir iš anksto suderintoje vietoje Akmenės rajone.
3. S. S. bendrauja su sūnumi L. S., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę pirmadieniais ir penktadieniais nuo 17 val. iki 19 val. elektroninių ryšių priemonėmis per Skypę programą arba skambindamasi į ieškovės telefoną.
Įpareigoti ieškovę, ne vėliau kaip prieš 5 d., apie ieškovės ir atsakovo suderintą tikslią atsakovo S. S. ir sūnaus L. S., gim. (duomenys neskelbtini)., susitikimo datą ir vietą pranešti socialiniams darbuotojams, vykdantiems ieškovės atvejo vadybą.
Iš S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 476 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) E. S. (E. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.