Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.6.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.8.2.;

1.2.26.2.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.5.

2013 m. spalio 10 d.

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. V. bei jo atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis S. R. dizaino studijoje, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, neteistas, yra kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. 2013 m. sausio 31 d. apie 2⁵⁰ val. UAB „Avicula“ bare „Pegasas“, esančiame Vilniaus g. 225, Šiauliuose, kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam R. V. į veido sritį, padarydamas muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu (30-31, 35 b. l.) kaip įtariamasis apklaustas S. R. paaiškino, kad 2013 m. sausio 30 d. nuėjo į klubą „Pegasas“, linksminosi, gėrė alkoholį. Buvo po vidurnakčio, kai stovėjo prie baro stalo ir kalbėjo su nepažįstama mergina. Įsijautęs pasakojo merginai kažkokią istoriją. Norėdamas iliustruoti ją, nuo rankos nusiėmė laikrodį ir padėjo jį į šalį. Kad prie baro stovi kitas asmuo, nepastebėjo. Staiga jo laikrodis atskriejo. Pasisukęs pasižiūrėti, kas tai padarė, pamatė nepažįstamą vyrą. Vyro veido išraiška pasirodė nepagarbi, provokuojanti, įžeidi. Laikrodį užsidėjo ant rankos; priėjęs prie vyro paklausė, kodėl šis taip padarė. Vyras atsakė necenzūriniu žodžiu. Jis įsižeidė, susinervino, todėl kumščiu trenkė vieną smūgį tam vyrui į veido sritį. Sudavęs priėjo prie merginos. Paskui išėjo parūkyti, grįždamas fojė susitiko tą patį vyrą, matė, kad jo lūpa kruvina. Jo atsiprašė. Kartu su tuo vyru buvę kiti vyrai siūlė eiti iš „Pegaso“ - suprato, kad norėjo jį sumušti. Po kiek laiko atvažiavo policija ir išvežė jį į komisariatą. Mano, kad būdamas blaivus būtų susitvardęs.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis paaiškino, kad 2013 m. sausio 31 d. klube „Pegasas“, esančiame Vilniaus g., Šiauliuose, penkiese šventė dviejų draugų gimtadienius. Atsiskyręs nuo draugų, nuėjo prie baro pabendrauti su mergina. Bekalbėdamas nusiėmė laikrodį ir padėjo jį toliau savęs (per ištiestą ranką). Netikėtai jo laikrodis atslydo per barą ir atsitrenkė į jo ranką. Atsisukęs pamatė nukentėjusįjį (tarp jo ir nukentėjusiojo buvo dar vienas asmuo), žiūrintį į jį provokuojančiu žvilgsniu. Suprato, kad tai jis atstūmė jo laikrodį. Tada priėjo prie nukentėjusiojo (apie 2-2,5 m.) ir paklausė, kodėl šis taip padarė. Nukentėjusysis jį „pasiuntė“ necenzūriniu žodžiu. Jausdamasis pažemintas, vieną kartą sudavė nukentėjusiajam nestiprų smūgį į skruostą. Neturėjo tikslo sužaloti. Trinktelėjęs nukentėjusiajam, nuėjo ir atsisėdo prie baro. Po to atėjo apsauga ir pasakė, kad atvyko policija. Policijos pareigūnai išvežė jį į PK.

Įvykio metu buvo apgirtęs, tačiau alkoholis neturėjo įtakos jo veiksmams, nes ir tą dieną, ir kitą jautėsi įžeistas. Mano, kad galėjo sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą, bet po to, kai šis jam sukėlė dvasinį skausmą. Neigia tą vakarą buvęs įžūlus - buvo nusiteikęs taikiai ir tolerantiškai. Jeigu nukentėjusysis būtų atsakęs kitaip, gal kitaip viskas būtų išsirutulioję. Gailisi pasirinkęs netinkamą konflikto sprendimo būdą, atsiprašė nukentėjusiojo. Nėra tikras, ar suduodamas smūgį į žandą, galėjo išmušti priekinį dantį. Specialisto išvadoje neparašyta, kad nukentėjusiojo dantis ėmė klibėti nuo jo smūgio. 2013 m. liepos 19 d. pervedė nukentėjusiajam 1 000 Lt žalos atlyginimo (100 b. l.) ir tikisi, kad galutinę atlygintinos žalos sumą nustatys teismas. Pasiruošęs ją sumokėti per 6 mėn.

Ikiteisminio tyrimo metu (13, 15-17 b. l.) apklaustas nukentėjusysis parodė, kad 2013 m. sausio 31 d. apie 2⁵⁰ val. buvo naktiniame klube „Pegasas“. Kai priėjo prie baro užsisakyti gėrimų, pastebėjo, kad iš dešinės pusės už 1,5–2 m. prie baro priėjo nepažįstamas vyras ir per barą pastūmė prie jo savo rankinį laikrodį. Negalvodamas nieko blogo, grąžino laikrodį savininkui, t. y. perkėlė jį 40-50 cm. į tą pusę, iš kur laikrodis buvo atstumtas. Tą pačią akimirką įtariamasis priėjo prie jo ir, nieko nesakęs, trenkė vieną kartą kumščiu į veido sritį. Nuo smūgio pajuto fizinį skausmą, nuskilo ir pradėjo klibėti priekinis dešinės pusės keramikinis dantis. Prie jų priėjo du apsaugos darbuotojai, klausė, kas nutiko. Iš burnos bėgo kraujas, servetėle prisidengęs burną, nuėjo į tualetą nusiplauti jį, iškvietė policiją. Įvykį matė kartu su juo buvę draugai A. S. ir V. M..

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis parodė, kad 2013 m. sausio 31 d. su trimis draugais nuvyko į klubą „Pegasas“, esantį Vilniaus g. Apie 0,5-1 val. šoko su merginomis. Ištroškęs priėjo prie baro atsigerti vandens ar mineralinio. Prie baro stovėjo gerokai neblaivus kaltinamasis. Tarp jo ir kaltinamojo jokio žmogaus nebuvo arba, jeigu trumpai ir buvo priėjęs, jis jo nepastebėjo. Matė kaltinamojo laikrodį ant rankos, vėliau – ant baro. Nesuprato tokio gesto; interpretavo tai kaip užkabinimą: gal kaltinamasis galvojo, kad jis pavogs jo laikrodį Kad nebūtų apkaltintas vagyste, jei jis nueis, o laikrodis dings, atstūmė laikrodį atgal už 1-1,5 m. Toliau stovėjo prie baro ir kalbėjosi su draugu. Priėjęs kaltinamasis paklausė: „Ar tu palietei mano laikrodį, atstūmei jį?“. „Taip“ – atsakė, - „aš tau jį grąžinau“. Po šių žodžių gavo smūgį. Kaltinamajam necenzūrinių žodžių nesakė. Net jei būtų ką nors sakęs, būtų nesigirdėję, nes garsiai grojo muzika. Kaltinamasis be reikalo kalba apie provokaciją iš jo pusės. Smūgis kliuvo į lūpas ir į abu priekinius dantis. Atsitraukęs pajuto skausmą ir nuėjau į tualetą apsiplauti. Tualete pastebėjo, kad kliba dantis. Nusprendęs, kad protingos išeities su kaltinamuoju neras, iškvietė policiją. Laukdamas policijos, kalbėjosi su apsaugos darbuotojais. Kaltinamojo atsiprašymą teismo posėdyje priėmė, jam atleido, pykčio nesinešioja.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. (20-21 b. l.) parodė, kad tikslios dienos neprisimena, galėjo būti 2013 m. sausio 31 d., su draugais R. V., Pauliumi (pavardės nežino) ir dar vienu nepažįstamu R. draugu nuėjo į klubą „Pegasas“. Kiek buvo valandų, nežino (galėjo būti apie 3 val.), kai jų kompanija stovėjo prie baro, kalbėjosi. Šalia R. stovėjo nepažįstamas vyras. Iš jo elgesio, kalbos, manierų matėsi, kad jis buvo gerokai išgėręs. Vyras žaidė su rankiniu laikrodžiu, matė, kaip šis laikrodį pastūmė R. link. Nematė, ar R. nustūmė laikrodį atgal, tik matė, kad R. išeina susiėmęs už burnos. Nuėjo jam iš paskos. Kai R. išėjo iš tualeto, matė jo prakirstą lūpą. R. pasakė, kad kliba dantis. Nematė to momento, kada ir kas sudavė smūgį. Paskiau prie jų priėjęs vienas vyras atsiprašinėjo, kad sudavė R.. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė R. ir prieš jį smurtavusį vyrą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. (22-23 b. l.) parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. 2013 m. sausio mėnesį iš 30 į 31 d. dirbo naktiniame klube „Pegasas“. Tikslios valandos neprisimena, bet klubo darbo laikui jau einant į pabaigą, stovėjo netoli įėjimo į rūbinę. Prie baro pamatė kruvinu veidu stovintį nepažįstamą vaikiną. Jis pasakė, kad smūgį gavo už laikrodžio pastūmimą, apie kokį laikrodį kalbėjo, nesiaiškino. Liudytojas paklausė, ar rašys pareiškimą. Vyras atsakė, kad rašys, ir nuėjo į tualetą apsiprausti, pasakė, kad išsikvies policiją. To momento, kai buvo suduotas smūgis, nematė; be šio smūgio, klube daugiau jokio konflikto nebuvo, vakaras nutrauktas nebuvo. Dėl suduoto smūgio priekaištus reiškė nukentėjusiojo draugai, bet tarp jų joks konfliktas nevyko. Vyras, kuris sudavė smūgį nukentėjusiajam, buvo gerokai išgėręs, nieko neaiškino, taip pat sakė, kad smūgį sudavė už laikrodį. Tas vyras buvo ramus, nesipriešino, laukė, kol atvyks policija. Atvykę policijos pareigūnai abu vyrus išsivežė.

Nukentėjusysis R. V. 2013 m. sausiu 31 d. parašė protokolą-pareiškimą (3 b. l.). Jame teigė, kad 2013 m. sausio 31 d. apie 2⁵⁰ val. naktiniame klube „Pegasas“, esančiame Vilniaus g. 225, Šiauliuose, jam būnant prie baro ir užsisakinėjant gėrimų, prie jo priėjo nepažįstamas asmuo; trenkė vieną smūgį kumščiu į veidą ir nuskėlė priekinį dantį.

2013 m. vasario 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir nubraižyta schema (6-8 b. l.) užfiksuota įvykio vieta – baras, esantis naktiniame klube „Pegasas“ (Vilniaus g. 225, Šiauliuose).

2013 m. vasario 4 d. CD su vaizdo įrašu apžiūros protokole (12 b. l.) nurodyta, kad matyti, kaip šokių salėje šoka daug žmonių, kurie vieni su kitais keičiasi. Prie baro stovi būrelis vaikinų, kurie irgi keičiasi – vieni nueina, kiti ateina. Peržiūrėjus failą „Event201301310238420003.avi“, matyti, kad šokių salėje šoka asmenys, prie baro stovi vaikinai ir merginos. Toliau prie baro vaizdo kameros dėl per didelio atstumo nefilmuoja. Vienas vaikinas, vilkintis baltos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, stovi nugara į filmavimo kamerą. Filmavimo kamera šio vaikino galvos nefilmuoja – matomas tik kaklas. Prie šio stovinčio vaikino prieina asmuo, kurio filmavimo kamera nefilmuoja – filmuojama tik jo kairės pusės kūno dalis nuo apačios iki pažastų, kairė ranka nukeista ir šiek tiek sulenkta per alkūnę į priekį, dešinės rankos nesimato. Iš kūno judesio galima manyti, kad vyras užsimojo, šalia stovintis vaikinas baltais marškinėliais į kamerą staigiu judesiu atlošia galvą. Prie jų prieina du vyrai, apsirengę juodomis kelnėmis ir juodais švarkais, t. y. apsaugos darbuotojai. Vaikinas baltais marškinėliais išeina iš patalpos, dešine ranka prisidengęs burną. Šokių salėje toliau šoka vaikinai ir merginos. Vienas apsaugos darbuotojas išeina.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2013 m. vasario 1 d. specialisto išvadoje Nr. G 192/13(04) (19 b. l.) pažymėta, kad nukentėjusiajam padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizda ir pogleivinė kraujosruva lūpos vidiniame paviršiuje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Jį padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu paveikus veidą. Sužalojimas nebūdingas griuviminei traumai.

Asmens blaivumo testo (alkotesterio) duomenimis, kaltinamajam 2013 m. sausio 31 d. 3²⁰ val. nustatytas vidutinis – 1,83 promilių – girtumo laipsnis (24 b. l.).

Baudžiamoji byla iškelta ir perduota nagrinėti kaltinant kaltinamąjį tuo, kad jis įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, padarydamas muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Visapusiškai išanalizavęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas sprendžia, kad jų nepakanka konstatuoti, jog kaltinamasis padarė veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Objektyviai viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti vienu ar keliais alternatyviais BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais, sukėlusiais tam tikrus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, akcentuojant priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių ir kaip būtiną šios nusikalstamos veikos sudėties požymį nustatant viešą nusikalstamos veikos padarymo vietą.

Veikos kvalifikavimą lemia šie objektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – vieša vieta. Vieša vieta - vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, bet dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams nusikalstama veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Papildomai pagal BK 140 straipsnį veika nekvalifikuojama. Tuo tarpu padarius nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-242/2009).

BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis materiali. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia viešosios tvarkos pažeidimą, nes svarbu ir tai, kokią vietą ir būdą savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko.

Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia teisinę galimybę veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Taikant BK 284 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų kilo neigiamų padarinių - realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-159/2009, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-229/2011, 2K-499/2011, 2K-55/2013).

Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009).

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kasacinės instancijos teismo praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007).

Byloje nėra ginčo, kad nusikalstama veika įvykdyta viešoje vietoje. Veika truko trumpai - sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajam, kaltinamasis daugiau jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jis ir nukentėjusysis nuo baro nuėjo katras sau, šokiai tęsėsi toliau. Byloje nenustatyta, kad aplinkui šokę vaikinai ir merginos matė, todėl dėl nukentėjusiajam suduoto smūgio pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, sukeltas didelis išgąstis, kilo sąmyšis, nutrauktas daugelio lankytojų pasilinksminimas ar kaip kitai pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas.

Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis nurodė iš esmės analogiškas konflikto priežastis – jos susijusios su kaltinamojo laikrodžio pastūmimu ir atstūmimu. Laikrodžio pastūmimą nukentėjusysis traktavo kaip priekabių ieškojimą, o laikrodžio atstūmimą, nukentėjusiojo žodžius kaltinamasis suvokė kaip provokavimą. Anot nukentėjusiojo, jis kaltinamajam necenzūrinių žodžių nesakė (todėl nebuvo ko kaltinamajam įsižeisti), o net jei būtų ką nors sakęs, šis nebūtų galėjęs girdėti, nes klube garsiai grojo muzika (111 b. l.). Tačiau prieš tai nukentėjusysis nurodė iki suduodant smūgį su kaltinamuoju vykusio trumpo dialogo detales. Byloje nėra duomenų, kad muzika būtų grojusi su pertraukomis, kad kaltinamojo klausa yra prastesnė nei nukentėjusiojo, todėl teigdamas, jog grojant muzikai nukentėjusysis girdėjo, ką jam sakė kaltinamasis, tačiau kaltinamasis negalėjo girdėti, ką šis jam sakė, nukentėjusysis pats sau prieštarauja. Kadangi negalima to paties ir teigti, ir neigti (lot. allegans contraria non est audiendus), teismas šioje dalyje nukentėjusiojo parodymus atmeta kaip nelogiškus, o kaltinamojo paaiškinimus pripažindamas teisingais, daro išvadą, jog nukentėjusiojo elgesys klube irgi nebuvo be priekaištų, t. y. pastarasis provokavo jį.

Nesant įrodymų, kad, be nukentėjusiojo, kas nors daugiau matė smūgio sudavimą, kuriuo konfliktas dėl laikrodžio pastūmimo (atstūmimo) tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo baigėsi, ar kitų įrodymų, bylojančių apie padarinius, kuriais pasireikė visuomenės tvarkos bei rimties sutrikdymas, kaltinamajam pagal BK 284 straipsnio 1 dalį inkriminuota nusikalstama veika perkvalifikuojama į nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kuri reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę už nežymų sveikatos sutrikdymą (t. y. pagal realiai kilusias pasekmes).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs neteisėtus veiksmus ir, juos padaręs, gailisi; įtakos veikos padarymui turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 1 d. 2 ir 6 p., 2 d.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. sukelto dvasinio skausmo numalšinimo būdo pasirinkimui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), užsiima individualia veikla (52 b. l.); turi sukūręs šeimą, tiesa, nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. vyksta santuokos nutraukimo procesas (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos ligoninės, VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registre nefigūruoja, VšĮ Dainų PSPC Psichikos sveikatos centre nesilankė, psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje nėra (49-51 b. l.). Kaltinamasis neteistas (41 b. l.), nors baustas administracine tvarka už įvairius, teismo nuomone, smulkius KET pažeidimus (pagal ATPK 124 ir 124¹ str.), galiojančių nuobaudų neturi (42-45 b. l.). Daugiau duomenų, apibūdinančių kaltinamąjį neigiamai, byloje nėra.

Kaltinamojo S. R. gynėjas advokatas D. Žiedas pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (101 b. l.). Būti paskirtas kaltinamojo laiduotoju sutiko jo draugas R. J..

Teismo posėdyje apklaustas R. J. parodė, kad KTU baigė inžinieriaus studijas, nuo 1998 m. dirba vadovaujantį darbą, su kaltinamuoju pažįstami apie 5 m., bendrų verslo reikalų neturi. R. J. teigimu, jis po 2-3 d./sav. praleidžia Šiauliuose ir Kaune, su kaltinamuoju dažnai bendrauja telefonu arba susitikę tiesiogiai, kaltinamasis įsiklauso į jo, vyresnio asmens, kuriuo jis pasikliauja, nuomonę, todėl galėtų daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.

Padaręs [...] nesunkų tyčinį nusikaltimą asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą ar įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1-2 d.). Tam, jog asmuo galėtų būti būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010 ir kt.).

Kaip minėta, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis teisiamas pirmą kartą. Kad kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam į veido sritį, kaltinamasis pripažino in flagrante delicto (liet. nusikaltimo vietoje), vėliau ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu. Teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-84/2010) laikoma, kad kaltininkas visiškai pripažįsta kaltę, jei jis besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo pripažintomis įrodytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Kaltinamasis iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir, jei reikės, įsipareigojo atlyginti teismo nustatytą galutinę žalos atlyginimo sumą.

Taigi formaliai yra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas ir trys atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Spręsdami dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, teismas inter alia turi įvertinti yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis yra meno srities atstovas, rimčiau su teisėsauga susiduria pirmą kartą, todėl manytina, kad kasdieniniame gyvenime (kai būna blaivus) yra pajėgus racionaliai įvertinti situaciją ir susivaldyti. Jo draugas R. J. psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (122 b. l.), neteistas, bet baustas pagal ATPK 123, 127 straipsnius, galiojančių nuobaudų neturi (ATPK 36 str.) (119, 121 b. l.). Teisiamajame teismo posėdyje atsiskleidė tokios R. J. asmeninės savybės kaip konstruktyvumas, dalykiškumas, pareigingumas, disciplinuotumas. Todėl galima tikėtis, kad jis pateisins laiduotojus keliamus uždavinius – paveikti kaltinamąjį teigiama linkme taip, kad šis ateityje daugiau nenusikalstų ir pasitaisytų netaikant baudžiamajame įstatyme numatytų prievartos priemonių.

Esant visiems įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimas skiriamas minimaliam terminui – 1 m., be užstato (BK 40 str. 4-5 d.).

Išaiškinti S. R., kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginio pobūdžio. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galios ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusysis R. V. civiliniu ieškiniu (95-97 b. l.) prašė priteisti iš kaltinamojo 6 400 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo sudaro nuskelto priekinio danties gydymo išlaidos pagal odontologo parengtą preliminarų gydymo planą (106 b. l.). Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad tapo nusikaltimo auka, buvo pasikėsinta į jo sveikatą, danties gydymo procesas sukelia papildomų fizinių, organizacinių, materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko gaišatį, išlaidas), išgyvena dėl sveikatos sužalojimo pasekmių ateityje.

Teismo posėdyje nukentėjusysis papildomai parodė, kad jį iki šiol lydi nepatogumai, susiję su priekinio danties išmušimu. Šiuo metu įstatyta laikina plokštelė. Su ja kyla problemų valgant, bendraujant (švepluoja), aktyviai leidžiant laisvalaikį (plaukiojant). Patyrė fizinį skausmą, kai traukė dantį, dėjo sraigtą, dar atliks kosmetines operacijas.

Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiojo R. V. atstovas advokatas R. D. sumažino reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nuo 10 000 Lt iki 3 600 Lt.

Nors kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nereabilituojančiais (nepateisinančiais veikos padarymo) pagrindais, todėl jis materialiai atsakingas už nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. V. padarytą žalą.

Bylą nagrinėjantis teismas pritaria kaltinamojo S. R. gynėjo advokato D. Žiedo argumentams, kad dokumentas, apibrėžiantis bylos nagrinėjimo teisme ribas, yra kaltinamasis aktas (BPK 23 str.), o civilinis ieškovas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo/kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą (ne) turtinę žalą (BPK 110 str. 1 d.).

Kadangi šiuo atveju kaltinamajam inkriminuota, jog [...] „padarė nukentėjusiajam muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje“, ir nebuvo inkriminuotas toks sužalojimas kaip priekinio danties nuskėlimas, teismas negali peržengti kaltinamojo akto nubrėžtų baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribų ir nustatyti, ar kaltinamasis (ne)padarė neteisėtus veiksmus, iš kurių kildinama žala, tačiau kuri kaltinamajam neinkriminuota. Todėl civilinio ieškinio dalis dėl 6 400 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo paliekama nenagrinėta, nepripažįstant nukentėjusiajam šioje baudžiamojoje byloje teisės į reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinimą. Kartu pažymėtina, kad nuosprendis nesudaro procesinių kliūčių kreiptis į teismą dėl turtinės žalos, susijusios su priekinio danties gydymo išlaidomis, atlyginimo priteisimo civilinio proceso tvarka.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala apima asmeniui sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintus pinigais. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtina tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sąrašą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju vertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Įstatymų leidėjas pripažįsta nukentėjusiam teisę į neturtinės žalos atlyginimą ne tik sveikatos sužalojimo ir/ar gyvybės atėmimo atvejais, bet ir dėl paties nusikaltimo kaip tokio padarymo fakto (CK 6.250 str. 2 d.), todėl nukentėjusysis pagrįstai prašo priteisti iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis smūgiavo į tokią gyvybiškai ir estetiškai svarbią kūno vietą kaip veidas, tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta didesnių sužalojimų, už kuriuos atsakomybė numatyta kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Savaime suprantama, kad nusikaltimo metu ir kurį laiką po to nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, patyrė neigiamų emocijų, diskomfortą. Antra vertus, nukentėjusiojo provokuojantis elgesys prisidėjo prie žalos jam padarymo (CK 6.282 str. 1 d.). Į aplinkybes, susijusias su danties nuskėlimu, jo gydymu, nepatogumais, kuriuos sukelia įdėta laikina plokštelė, teismas neatsižvelgia dėl prieš tai minėtų priežasčių. Galiausiai pažymėtina, kad teismas saistomas savo paties tapačiose situacijose priimtų sprendimų, pvz., Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendis byloje Nr. 1-172-900/2013; 2013 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendis byloje Nr. 1-801-900/ 2013; 2013 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis byloje Nr. 1-703-900/2013 ir kt. (teisminių precedentų horizontalus veikimas).

Remiantis išvardintais argumentais, sumažinto civilinio ieškinio dalis dėl 3 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajam R. V. iš kaltinamojo tenkinama visiškai.

Pasak kaltinamojo, jis sumokėjo nukentėjusiajam 1 000 Lt siekdamas atlyginti jam padarytą turtinę žalą. Tačiau turint omenyje tai, kad, kaip teisingai pastebėjo kaltinamojo gynėjas advokatas D. Žiedas, kaltinamasis pervedė nukentėjusiajam 1 000 Lt prieš nukentėjusiajam pareiškiant civilinį ieškinį, taip pat tai, kad teismas nuosprendyje nepasisako dėl turtinės žalos, susijusios su priekinio danties gydymo išlaidomis, atlyginimo, kaltinamojo sumokėti pinigai įskaitomi į neturtinės žalos atlyginimo sumą, tad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. V. iš kaltinamojo priteisiama likusi nepatenkinta neturtinės žalos atlyginimo dalis - 2 600 Lt (3 600 Lt – 1 000 Lt).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. atstovas advokatas R. D. teisme atstovaujamojo vardu apgailestavo, kad kaltinamasis iki šiol pervedė vos 1 000 Lt žalos atlyginimo. Kaip iš to galima suprasti, nukentėjusysis prieštarauja, kad priteistinos žalos atlyginimo mokėjimas būtų atidėtas ar išdėstytas dalimis. Kadangi nuo nusikalstamos veikos padarymo pradėjo daugiau kaip 8 mėn., per tą laiką kaltinamasis pervedė nukentėjusiajam santykiniai nedidelę atlygintinos žalos dalį, darytina išvada, kad nukentėjusysis pakankamai ilgai laukė, kol bus kompensuota patirta neturtinė žala. Siekiant nepažeisti nei nukentėjusiojo, nei kaltinamojo interesų pusiausvyros (CPK 284 str.), priteistinos neturtinės žalos atlyginimo atidėjimo, išdėstymo dalimis institutai netaikomi.

Be to, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai priteisiamos jo turėtos atstovavimo išlaidos - 1 000 Lt (98-99 b. l.). Atstovavimo išlaidų dydis, teismo vertinimu, atitinka atstovo įdėto darbo ir sugaišto laiko sąnaudas, teisingumo, protingumo kriterijus, pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais ir neviršija mutatis mutandis taikytino Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų ribų, nuo kurių galima nukrypti tik išimtiniais atvejais.

Vadovaudamasis BK 40 ir BPK 94, 139, 297-298, 301-302, 304-305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir bylą nutraukti.

S. R. perduoti laiduotojo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Laidavimo terminą nustatyti 1 (vienerius) metus.

Civilinio ieškovo R. V. civilinio ieškinio dalį dėl 6 400 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš S. R. palikti nenagrinėtą.

Civilinio ieškovo R. V. sumažintą civilinio ieškinio dalį dėl 3 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš S. R. tenkinti visiškai: įskaityti į jau atlygintos neturtinės žalos dalį S. R. civiliniam ieškovui R. V. 2013 m. liepos 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 330940 pervestą 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) ir priteisti iš S. R. civilinio ieškovo R. V. (a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) naudai likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį - 2 600 Lt (du tūkstančius šešis šimtus litų).

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. V. iš S. R. 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų.

Kompaktinį diską su 2013 m. sausio 31 d. vaizdo įrašu, kuris prisegtas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

S. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.