Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, Vilniaus kolegijos (duomenys neskelbtini) fakulteto studentas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 m., yra kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. 2012 m. gruodžio 26 d. apie 2⁰⁰ val. viešoje vietoje (restorane „Romuva“, esančiame Gedimino g. 3, Kuršėnuose, Šiaulių r.), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų žmonių akivaizdoje, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – nukentėjusiojo E. Z. pasakytus žodžius, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam E. Z. vieną kartą į galvos sritį, dėl ko šis nugriuvo ant žemės, padarydamas jam muštinę žaizdą dešinėje pakaušio pusėje, pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Ikiteisminio tyrimo metu (78-79, 85-86 b. l.) įtariamasis M. P. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2012 m. gruodžio 25 d. apie 22⁰⁰ val. su E. L. nuėjo į restoraną „Romuva“, esantį Kuršėnuose. Nuėjo jau būdami išgėrę. Besėdint prie baro, pro šalį ėjo nepažįstamas vaikinas, kuris jam (M. P.) pasakė kažką užgaulaus; tikslių žodžių neprisimena, gali būti, kad o jį pavadin „žertva“. M. P. įsižeidė, todėl smogė tam vaikinui kumščiu į galvą. Nuo smūgio vaikinas nugriuvo. Įvykio metu jis (M. P.) buvo labai girtas, todėl kas buvo po to, kai vaikinas nugriuvo, neprisimena. Iš kitų girdėjo, kad nukentėjusįjį išvežė greitosios medicinos pagalbos automobilis.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2012 m. gruodžio 25 d. pas draugą E. L. išgėrinėjo. Vėliau nuėjo į restoraną „Romuva“. Atsisėdo prie baro, dar išgėrė. Matė salės kampe prie stalo sėdinčią apie 20 asmenų kompaniją; jaunuoliai buvo įsiaudrinę, užgauliojo kitus restorano lankytojus. M. P. sėdint prie baro, pro šalį ėjo vienas iš toje kompanijoje buvusių vaikinų – nukentėjusysis E. Z.; eidamas užkliuvo už kaltinamojo. Jis (M. P.) į tai nekreipė dėmesio. Antrą kartą eidamas pro šalį nukentėjusysis vėl užkliuvo už jo. Tada kaltinamasis atsistojo ir trenkė kumščiu E. Z. į galvą. Ar prieš suduodamas ką nors sakė nukentėjusiajam, neprisimena. Draugas minėjo, kad E. Z. pavadino jį „žertva“. Nuo smūgio nukentėjusysis nugriuvo aukštielninkas ant grindų. Restorane buvę lankytojai subėgo pažiūrėti. Kad E. Z. būtų galvą trenkęsis į grindis, negirdėjo, nes garsiai grojo muzika. Trumpam buvo priėjęs prie gulinčio ant grindų nukentėjusiojo; kraujo ar nuskilusių dantų nematė. Netrukus atėjo E. Z. draugai ir pradėjo grasinti susidorojimu, puolė kaltinamąjį. Vėliau kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą; atvykę medikai nukentėjusįjį išvežė. Savo veiksmus vertina neigiamai; jaučiasi kaltas, nors vis tik mano, kad įvykį išprovokavo pats nukentėjusysis. Incidento metu buvo išgėręs. Ar būtų taip pat pasielgęs ir būdamas blaivus, negali pasakyti. Po įvykio buvo susitikęs su E. Z., jo atsiprašė. Nukentėjusysis paprašė 300 Lt. Jis pasakė, kad nedirba ir pinigų neturi. Vėliau sužinojo, kad nukentėjusysis pareiškė 20 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Su šia suma nesutinka; mano, kad ji per didelė. Sutiktų atlyginti 300 Lt. Šiaulių teritorinei ligonių kasai pagal sutartį moka po 20 Lt/mėn. turtinės žalos atlyginmo.

Ikiteisminio tyrimo metu (15-18 b. l.) nukentėjusysis E. Z. parodė, kad 2012 m. gruodžio 25 d. apie 21⁰⁰ val. su draugais atėjo į restoraną „Romuva“, esantį Gedimino g. 3, Kuršėnuose. Apie 2⁰⁰ val. išėjo į lauką parūkyti. Grįžus prie baro buvęs jaunuolis (M. P.) nieko nesakęs priėjo ir trenkė ranka vieną kartą jam į galvą. Nuo smūgio nugriuvo ant žemės. Sąmonę atgavo greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Ligoninės medikai susiuvo žaizdą pakaušyje. Po įvykio buvo susitikęs su M. P.. Pastarasis mėgino tartis dėl žalos atlyginimo, tačiau M. P. pasiūlymas jo netenkino.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis parodė, kad 2012 m. gruodžio 26 d. buvo pas draugą, po to nuėjo į restoraną „Romuva“. Restorane linksminosi 15 asmenų kompanijoje. Prie baro sėdėjo kaltinamasis su draugu. Apie 1⁰⁰ val. išėjo į lauką parūkyti. Grįžęs į vidų, ėjo pro barą ir pajuto, kaip kaltinamasis paėmė jam už peties ir sudavė smūgį į veidą. Nuo smūgio parkrito ant žemės ir prarado sąmonę. Sąmonę atgavo greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Všį Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriuje medikai susiuvo žaizdą pakaušyje, padarė rentgeno nuotrauką. Į namus parvežė kaimynė. Ambulatoriškai gydėsi dvi savaites. Neigia, kad tą vakarą su M. P. konfliktavo ir/ar su juo kalbėjo. Tikina, kad eidamas pro šalį kaltinamajam nieko nesakė, t. y. M. P. jį sumušė be priežasties. Jo draugai su kaltinamuoju prieš įvykį irgi nekonfliktavo, po įvykio M. P. neieškojo ir jam negrasino. Po įvykio kaltinamasis buvo su juo susisiekęs. Jis paprašė 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bet šis pasiūlė tik 100 Lt, sakė, kad pinigų neturi. Ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 10 000 Lt. Turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo nereikalauja.

Ikiteisminio tyrimo metu (41-42 b. l.) apklaustas liudytojas E. L. parodė, kad 2012 m. gruodžio 25 d. 22⁰⁰ val. su M. P. atėjo į restoraną „Romuva“, esantį Kuršėnų m. Į restoraną atėjo išgėrę. Jiems besėdint prie baro, pro šalį einantis vaikinas kliudė M. P. ir jam kažką pasakė (ką būtent, neprisimena). Po kurio laiko tas pats vaikinas vėl ėjo pro šalį ir pečiu stumtelėjo M. P. bei vėl kažką pasakė. M. P. atsistojo ir trenkė tam vaikinui kumščiu į galvą. Po smūgio vaikinas nugriuvo ant žemės.

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. L. parodė, kad 2012 m. gruodžio 26 d. atėjo su M. P. į restoraną „Romuva“, esantį Kuršėnuose. Su jais buvo dar keli draugai. Salėje prie stalo sėdėjo nukentėjusysis su draugais; ant stalo matė pastatytą butelį. Ar nukentėjusysis gėrė, nežino. Po kurio laiko nukentėjusysis priėjo prie M. P., kažką jam pasakė ir nuėjo. Netrukus vėl priėjo prie kaltinamojo, kažką negražaus jam pasakė ir stumtelėjo pečiu. Tada M. P. atsistojo, priėjo prie nukentėjusiojo pasikalbėti, kodėl šis taip elgiasi. Pasak liudytojo, jis nematė, kad M. P. būtų pakėlęs ranką prieš nukentėjusįjį. Kaip nukentėjusysis parkrito ant žemės, irgi nematė, tačiau jeigu nukentėjusysis parkrito, greičiausiai M. P. jam bus trenkęs. Kilo sąmyšis, atvyko greitoji medicinos pagalba. Jį (liudytoją) ir kaltinamąjį ėmė gaudyti nukentėjusiojo draugai, nes tarp M. P. ir nukentėjusiojo įvyko kivirčas. Nematė, kaip medikai išvežė nukentėjusįjį.

Nukentėjusysis E. Z. 2012 m. gruodžio 28 d. parašė protokolą-pareiškimą (3 b. l.). Jame teigė, kad 2012 m. gruodžio 26 d. apie 2⁰⁰ val. restorane „Romuva“, esančiame Gedimino g. 3, Kuršėnuose (trečiame restorano aukšte, šalia baro), prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas ir, nieko nesakęs, sudavė vieną kartą ranka į galvos sritį. Po smūgio jis parkrito ant žemės. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai išvežė jį į Respublikinę Šiaulių ligoninę, medikai susiuvo galvoje esančią žaizdą.

2012 m. gruodžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje (7-12 b. l.) užfiksuota vieta prie baro restorane „Romuva“ Gedimino g. 3, Kuršėnuose (Šiaulių r.), kur 2012 m. gruodžio 26 d. apie 2⁰⁰ val. buvo sumuštas nukentėjusysis.

Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2013 m. vasario 26 d. pranešime Nr. (6.8)-1-235 (52 b. l.) ir 2012 m. gruodžio 26 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (53 b. l.) pažymėta, kad 2012 m. gruodžio 26 d. 2²⁰ val. Šiaulių m. greitosios medicinos pagalbos stotis perdavė Kuršėnų greitosios medicinos pagalbos skyriui iškvietimą į restoraną „Romuva“, kuriame buvo sužalotas E. Z.. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė E. Z. sesuo. Greitoji medicinos pagalba į įvykio vietą išvyko 2012 m. gruodžio 26 d. 2²¹ val. Atvykus į vietą, nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryta galvos kirstinė žaizda. Nukentėjusysis buvo neblaivus; kaip patyrė traumą, negalėjo paaiškinti. Suteikus pirmąją medicinos pagalbą, nuvežtas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadoje Nr. G 2163/12 (04) (23 b. l.) nurodyta, kad E. Z. padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizda dešinėje pakaušio pusėje, pogleivinė kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje. Teigiama, kad sužalojimai padaryti kietais bukais paviršiais, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais į galvą ir veidą. Muštinė žaizda pakaušyje galėjo būti padaryta tiek dėl tiesioginių trauminių poveikių, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti esant nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laiku, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

2013 m. vasario 28 d. apžiūros protokole (47-49 b. l.) užfiksuota restorano „Romuva“ administratorės L. V. pateiktos CD laikmenos su vaizdo įrašu (46, 50 b. l.) apžiūra. Vaizdo įrašė užfiksuota, kad 2012 m. gruodžio 26 d. 2¹⁸ val. restorane „Romuva“, šalia baro, tarp dviejų vaikinų vyksta konfliktas. Vienas vaikinas pastumia kitą, jie apsižodžiuoja. Netrukus tas pats vaikinas, kuris prieš tai pastūmė antrąįį, dešinės rankos kumščiu smogia anam vaikinui į veidą; pastarasis nugara griūna ant grindų. Prie nugriuvusiojo pribėga keli jaunuoliai, prie smūgiavusiojo – apsaugos darbuotojai ir išveda jį iš restorano. Įvykio vietoje kyla sąmyšis.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas sprendžia, kad inkriminuota veika kvalifikuota teisingai, o abejoti kaltinamojo kaltumu nėra pagrindo. Iš žodinių kaltinamojo paaiškinimų, iš dalies nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų (toj daly, kur jie sutampa) bei rašytinių įrodymų (įvykio vietos apžiūros protokolo, specialisto išvados, vaizdo įrašo) nustatyta, kad smurtą prieš nukentėjusįjį kaltinamasis padarė viešoje vietoje, į kurią be apribojimų gali patekti kiti asmenys ir kurioje būnant keliami aukštesni elgesio reikalavimai, t. y. pašalinių akivaizdoje. Kaltinamojo veiksmai traktuojami kaip įžūlūs, nes fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį jis naudojo dėl menkavertės priežasties – šio pasakytų žodžių. Visa tai leidžia manyti, kad kaltinamasis niekina elementarias moralės ir elgesio normas ir demonstruoja nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai. Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta nežymiai. Taip pat sutrikdyta ir visuomenės rimtis bei tvarka, nes kaltinamojo veiksmai įvykio vietoje buvusiems asmenims sukėlė nejaukumo, baimės jausmą, juos išgąsdino, šokiravo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikaltimo sudėtis materiali: buvo pažeista viešoji tvarka, nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka už pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką (įskaitant pagal ATPK 174 str., 178 str. 1-2 d.), bet galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi (73-74 b. l., informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Teistas už pasikėsinimą įvykdyti plėšimą (60-64 b. l.), nusikalto neišnykus teistumui. Be to, baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimą traukiamas nebe pirmą kartą - 2012 m. sausio 18 d. M. P. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas, remiantis BK 93 straipsniu (58-59 b. l.). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų miesto seniūnija nusiskundimų dėl kaltinamojo elgesio neturi (72 b. l.), nėra įtrauktas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą (68 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančia – kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Už viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis teisiamas antrą kartą; todėl laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Kadangi kaltinamasis nusikalto per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, nusikalstama veika brutali, nes susijusi su fizinio smurto panaudojimu prieš asmenį, kaltinamajam skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį negu sankcijos vidurkis.

Šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi (BK 64 str. 1, 3 d.).

Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, daugiau baudžiamųjų bylų teismuose kaltinamojo atžvilgiu nenagrinėjama; administracine tvarka paskutinį kartą buvo baustas 2012 m. balandžio 14 d. (73-74 b. l.). Kaltinamasis šiais metais įstojo į Vilniaus kolegijos (duomenys neskelbtini) fakultetą; yra jauno amžiaus. Kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės gali nutraukti turimus socialinius ryšius, padaryti nepataisomos žalos jo ateičiai (liks mažamokslis, potencialus bedarbis). Todėl galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vidutiniam įstatyme nustatytam terminui – 2 m. (BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria kaltinamajam BK 75 straipsnio 2 dalies 1, 5-7, 9 punktuose numatytus įpareigojimus, galinčius padėti kontroliuoti jo elgesį laisvėje ir turinčius prevencinį, auklėjamąjį, socialinį poveikį.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikoma, kol įsiteisės šis nuosprendis (80-81 b. l.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD laikmena su įvykio vaizdo įrašu (50 b. l.) paliekama saugoti byloje (BPK 94 str.).

Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė civilinį ieškinį dėl 226,13 Lt žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas priteisimo (Sveikatos draudimo įstatymo 4-5, 9, 15, 29-34 str., Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 str., CK 6.290 str.) (29-31 b. l.).

Valstybinė ligonių kasa ir kaltinamasis 2013 m. balandžio 15 d. pasirašė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondui atlyginimo sutartį (35-36 b.l.), pagal kurią skolininkas (kaltinamasis) įsipareigojo atlyginti PSDF biudžetui padarytą 226,13 Lt turtinę žalą per 12 mėn., pirmą mėnesį sumokėdamas 28,13 Lt, kitais – po 18 Lt.

Teismas nenustatė, kad minėta sutartis prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatos ir/ar viešajam interesui, gerai moralei, todėl ją tvirtina, o baudžiamosios bylos dalį, susijusią su civiliniu ieškiniu, nutraukia (BPK 113 str. 2 d., CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d., 293 str. 5 p.). Išsprendus žalos atlyginimo klausimus baudžiamojoje byloje, Valstybinė ligonių kasa netenka teisės paduoti tokį patį ieškinį (pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo) civilinio proceso tvarka (BPK 112 str. 1 d., CPK 294 str.).

Nukentėjusysis E. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (20 b. l.). Teismo posėdyje nukentėjusysis sumažino ieškinio reikalavimą iki 10 000 Lt. Prašymą grindžia patirtu fiziniu skausmu, pažeminimu, dvasiniais išgyvenimais ir nepatogumais. Buvo sužalotas per tarpušventį, t. y. Kalėdų–Naujųjų metų laikotarpiu; kol gydėsi, negalėjo išeiti iš namų; patyrė stresą, pasireiškusį sunkiai tramdomu jaudinimuisi, perdėtu jautrumu, baime. Nurodo, kad žandikaulį tebeskauda iki šiol; sužalojimas turės neigiamų pasekmių jo sveikatai ateityje.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala apima asmeniui sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintus pinigais. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtina tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sąrašą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju vertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Kaip minėta, nukentėjusiajam dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis smūgiavo į tokias gyvybiškai ir estetiškai svarbias kūno vietas kaip veidas, galva; nuo smūgio parkritęs aukštielninkas nukentėjusysis prasiskėlė pakaušį, prarado sąmonę, žaizdą teko siūti, traukti siūlus. Savaime suprantama, kad nusikaltimo metu ir gydydamasis ambulatoriškai nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, išgyveno dvasiškai, buvo apribotos bendravimo galimybės. Į kitas aplinkybes (iki šiol tebeskauda žandikaulį; sužalojimas turės neigiamų pasekmių ateityje) teismas neatsižvelgia, nes byloje nėra medicininių dokumentų apie liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo sveikatai (CPK 177 str. 3 d.). Teismo medicinos specialistas konstatavo tik muštinę žaizdą dešinėje pakaušio pusėje ir pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje.

Įvertinęs šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas priteisia nukentėjusiajam iš kaltinamojo 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetama kaip neįrodyta.

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą laivės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1, 5-7, 9 punktais, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejus) metus ir skirti M. P. šiuos įpareigojimus:

- per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo;

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis arba dirbti (būti užsiregistravusiam darbo biržoje);

- 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jeigu tai nesusiję su mokymusi arba darbu;

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilankyti kavinėse, restoranuose, baruose ir masinio susibūrimo vietose.

Patvirtinti civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos ir M. P. 2013 m. balandžio 15 d. žalos privalomojo sveikatos draudimo fondui atlyginimo sutartį joje nurodytomis sąlygomis, pagal kurias M. P. įsipareigojo atlyginti PSDF biudžetui padarytą 226,13 Lt (dviejų šimtų dvidešimt šešių litų 13 ct.) žalą per 12 (dvylika) mėnesių, pirmą mėnesį sumokėdamas 28,13 Lt (dvidešimt aštuonis litus 13 ct.), o kitais – po 18 Lt (aštuoniolika litų) ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 30 d. į kreditoriaus atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); o baudžiamosios bylos dalį, susijusią su šiuo civiliniu ieškiniu, nutraukti.

Civilinio ieškovo (nukentėjusiojo) E. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš M. P. 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusią civilinio ieškovo (nukentėjusiojo) E. Z. civilinio ieškinio dalį atmesti.

M. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės šis nuosprendis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD laikmeną su įvykio vaizdo įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.