- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-06
- Bylos Nr.
- 2K-499/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-32-1-00336-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Vladislovas Ranonis, Vytautas Greičius (pran.)
- Nuteistasis
- O. M.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Vladislovo Ranonio, ir pranešėjo Vytauto Greičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarties.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu O. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta devyni mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš O. M. priteista E. P. 2000 Lt advokato paslaugoms apmokėti, S. P. – 1000 Lt neturtinei ir 82,14 Lt turtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai – 1800,38 Lt.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi nuteistosios O. M. apeliacinis skundas atmestas. Valstybinei ligonių kasai priteistas civilinis ieškinys sumažintas iki 1792,13 Lt.
Kitą nuosprendžio dalis palikta nepakeista. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. M. nuteista už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą: 2009 m. gegužės 8 d., apie 20.00 val., Klaipėdoje, Dragūnų g. 5 namo kieme, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydama visuomenės rimtį bei tvarką, pašalinių žmonių ir kieme buvusių vaikų akivaizdoje, priėjusi prie nukentėjusiosios nepilnametės S. P., gimusios 1991 m. rugpjūčio 22 d., priekaištaudama, jog ši jos mažamečiam sūnui sakė angliškus necenzūrinius žodžius, sugriebė nukentėjusiąją S. P. už plaukų, vieną kartą jos galvą trenkė sau į koją, po to iš S. P. paimta rakete sudavė jai per sugipsuotą dešinę ranką, tris kartus spyrė nukentėjusiajai į kojas ir taip padarė jai galvos sumušimą, veido minkštųjų audinių patinimą bei galvos smegenų sukrėtimą, t. y. nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistoji O. M. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir bylą nutraukti, nes sprendimai neteisėti, nepagrįsti, priimti netinkamai pritaikant baudžiamąjį įstatymą, padarant esminių BPK pažeidimų. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes vadovavosi tik prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtino ištirti įrodymai, neišsiaiškino visų aplinkybių, tiesiogiai susijusių su pareikštu kaltinimu, nepašalino akivaizdžių prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų, taip pat pažeidė procesinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suvaržė įstatymų garantuotas teises.
Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nagrinėdamas apeliacinį skundą, neatlikęs įrodymų tyrimo, konstatavo, kad nuosprendyje išdėstytos nukentėjusiosios S. P. sužalojimo aplinkybės buvo teisingai nustatytos nuosekliais nukentėjusiosios bei liudytojos J. A. parodymais, nors pati nukentėjusioji niekada nesakė, kad kasatorė jai sudavusi koja į galvą, o J. A., ikiteisminio tyrimo metu tai tvirtinusi, teismo posėdžio metu jau abejojo, kad koja O. M. sudavė nukentėjusiajai į galvą. Tokių parodymų negalima būtų vertinti kaip nuoseklių.
Pasak kasatorės, nors specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai buvo padarytas galvos sumušimas su veido minkštųjų audinių patinimu, tačiau jei ji būtų sudavusi į veidą kumščiu (nors nė vienas liudytojas ir pati nukentėjusi to nenurodė), tai turėtų likti kraujosruvos, o ne patinimai veido srityje, o nuo smūgio į pakaušį, kaip tvirtino nukentėjusioji, tokių sužalojimų veide negalėtų atsirasti. Be to, iš ligos istorijos, pateiktos specialistui, matyti, kad nukentėjusioji jau būdama ligoninėje griuvo ir susitrenkė galvą, todėl nuo šio griuvimo ir susitrenkimo galėjo atsirasti minėti veido minkštųjų audinių patinimai, o dar dieną iki šio konflikto nukentėjusioji buvo patyrusi dešinės rankos traumą, kaip pati nurodė, griuvo žaisdama, ir neatmetama galimybė, kad šios traumos metu galėjo būti sutrenktos smegenys. Kasatorė mano, kad taip bylos medžiagoje nėra paneigti jos duoti parodymai, kad nukentėjusiajai jokių smūgių nesudavusi, o tik timptelėjusi už kasos, ir dėl tol galvos smegenų sukrėtimo negalėjo būti.
Kasatorės manymu, nukentėjusioji su savo mama, siekdamos išvengti atsakomybės už kasatorės sumušimą bei norėdamos pasipelnyti, kreipėsi į policiją ir melagingai apkaltino šią įvykdžius inkriminuojamą nusikaltimą.
Kasatorės nuomone, kaltinimai jai nepagrįsti, nes su nukentėjusiąja ji konfliktavusi tik dėl to, kad neleistinai elgėsi su kasatorės mažamečiu sūnumi.
Kasatorė pažymi, kad dėl tame pačiame kieme, tą pačią dieną tik pusvalandžiu vėliau įvykusio konflikto ir padaryto jai nežymaus sveikatos sutrikdymo Klaipėdos apygardos teismo neskundžiama 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi buvo palikta galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis, kuria buvo pripažinta, kad kasatorę sumušusi šioje byloje nukentėjusiųjų asmenų, t. y. S. P., jos mamos ir E. P. veiksmuose nebuvo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties.
Kasatorė akcentuoja, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.8 punkte pabrėžiama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė prašo nuosprendžio ir nutarties dalį dėl O. M. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti, taipogi panaikinti BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto taikymą ir subendrintų bausmių paskyrimą, paliekant bausmę, paskirtą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Kitą apylinkės teismo nuosprendžio ir apygardos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.
Prokurorės nuomone, nors kasatorė teigia, kad teismas įrodymus vertino remdamasis tik prielaidomis ir spėjimais, tačiau nėra pagrindo su tuo sutikti. Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad O. M. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką - nesunkų S. P. sveikatos sutrikdymą – pagrįsta. O. M. nepagrįstai teigia, jog jos parodymai, kad jokių smūgių nukentėjusiajai ji nesudavė, o tik timptelėjo už kasos, liko nepaneigti. Šie nuteistosios parodymai motyvuotai, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, aptarti ir paneigti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu. Teismas pagrįstai nuosprendyje rėmėsi liudytojos J. A. parodymais, kurie yra išsamūs, nuoseklūs viso proceso metu, atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes ir sudaro vientisą įrodomąją medžiagą bei atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą.
J. A. parodymai atitinka specialisto išvadą, kurioje nurodyta, jog S. P. nustatytas galvos sumušimas su veido minkštųjų audinių patinimais, galvos smegenų sukrėtimu, šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2009 m. gegužės 8 d. antroje paros pusėje (atitinka nurodytą įvykio laiką) ir nukentėjusiajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Specialisto nurodytas galimas sužalojimų padarymo būdas – juos S. P. galėjo patirti dėl bukos traumos, sumušus galvą kietais bukais daiktais, galbūt kumščiais, spiriant koja ar sužalojus kokiu nors kitu buku daiktu – nepaneigia, neprieštarauja liudytojos J. A. parodymams dėl S. P. galvos sužalojimo būdo. Kad būtent O. M. ją sužalojo 2009m. gegužės 8 d. vakarą, suduodama į galvą, per ranką, spirdama į kojas, nuosekliai teigė ir pati nukentėjusioji. Liudytojos J. A. parodymai dėl paties fakto, kad tą vakarą O. M. smūgiavo S. P. į nurodytas kūno vietas, sutampa su pačios S. P. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sutiko su apylinkės teismo padaryta išvada, kad fizinis poveikis nukentėjusiosios kūnui, lėmęs nesunkų jos sveikatos sutrikdymą, buvo padarytas 2009 m. gegužės 8 d. vakarą. Apylinkės teismas atliko išsamią su tuo susijusių aplinkybių analizę, nurodė, kokiais duomenimis remdamasis šią išvadą padarė. Todėl O. M. kasaciniame skunde keliamos galimos S. P. susižalojimo versijos atmestinos, kaip prieštaraujančios patikimai nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.
Prokurorės nuomone, O. M. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą nuteista nepagrįstai ir ši baudžiamosios bylos dalis dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo nutrauktina, nes pagal BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, kt.). Iš byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų matyti, kad nuteistoji O. M., panaudodama fizinį smurtą prieš S. P., tikslo savo elgesiu sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, pažeisti viešąją tvarką neturėjo. Nuteistoji nukentėjusiąją užsipuolė pasitikėdama nepatikrinta savo sesers I. N. informacija apie tai, kad nukentėjusioji skriaudė nuteistosios vaiką, prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą panaudojo tarpusavio konflikto metu, kitų aplinkinių ar aplinkos rimties sutrikdyti tikslo neturėjo ir nenustatyta, kad būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos nutartyje nėra išsamių motyvų, leidžiančių spręsti apie realų visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) konstatuotina, kad kasacinis skundas nepagrįstas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išsamiai, nešališkai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, laikydamiesi BPK 20 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, pagrįstai O. M. pripažino kalta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį. Visi bylai reikšmingi nuteistosios parodymai motyvuotai paneigti nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. Teismai liudytojų parodymus išanalizavo ir įvertino visų kitų įrodymų kontekste, rėmėsi tik aiškiais ir nuosekliais liudytojų parodymais, leidžiančiais suvokti ir paatvirtinti faktines bylos aplinkybes. Teismai pagrįstai rėmėsi liudytojos J. A. parodymais, nes jos parodymai patvirtino bylos aplinkybes, kurios nustatytos kitais įrodymais, ir taip buvo atskleistas išsamus nusikalstamos veikos vaizdas. Abejoti J. A. parodymų patikimumu teismai pagrindo nenustatė. Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog J. A. parodymai atitinka specialisto išvadą. Specialisto išvadoje nurodyta, jog S. P. nustatytas galvos sumušimas su veido minkštųjų audinių patinimais, galvos smegenų sukrėtimu, sužalojimų laikas atitinka nurodyto įvykio laiką. Specialisto nurodytas galimas sužalojimų padarymo būdas – juos S. P. galėjo patirti dėl bukos traumos, sumušus galvą kietais bukais daiktais, tikėtina kumščiais, spiriant koja ar sužalojus kokiu nors kitu buku daiktu –neprieštarauja liudytojos J. A. parodymams dėl S. P. galvos sužalojimo būdo. Kad būtent O. M. ją sužalojo įvykio vakarą, suduodama į galvą, per ranką, spirdama į kojas, nuosekliai teigė ir pati nukentėjusioji. Taigi liudytojos J. A. parodymai dėl paties fakto sutampa su pačios S. P. parodymais. Apylinkės teismas, atlikęs išsamią aplinkybių analizę, teisingai nurodė, kad dėl nuteistosios O. M. veiksmų nukentėjusiajai buvo nustatytas galvos sumušimas su veido minkštųjų audinių patinimais, galvos smegenų sukrėtimu, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir ji pagrįstai nuteista pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Pagal nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes nuteistosios O. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti ir kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju apylinkės teismas nenustatė chuliganiškų O. M. elgesio paskatų, bet teisingai konstatavo, kad konfliktas prasidėjo dėl asmeninio pobūdžio paskatų ir O. M. savo veiksmais padarė viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nenurodyti jokie šio nusikaltimo padarymo motyvai, bet susiformavusia teismų praktika pripažįstama, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių, o ne tik chuliganiškų paskatų ir taip asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jeigu tokia veika akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-55/2011, 2K-120/2011). Byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, jog nuteistoji viešoje vietoje – namo kieme, kitų asmenų akivaizdoje, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Tokie nuteistosios veiksmai, kaip fizinio smurto panaudojimas, pagrįstai įvertinti kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl jų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka: incidentas vyko namo kieme, kai jame buvo žmonių, vaikų, kurie buvo išgąsdinti tokio nuteistosios elgesio, sutrikdytas kieme buvusių asmenų poilsis. Toks šių neteisėtų veiksmų vertinimas atitinka ir teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-652/2007, Nr. 2K-311/2006, 2K-34/2008, 2K-205/2009, 2K-447/2010).
Apeliacinės instancijos teismas vertindamas O. M. veiksmus pagrįstai atsižvelgė į jų intensyvumą, pobūdį, būdą ir pan. bei padarė pagrįstą išvadą, kad O. M. viešoje vietoje, matant aplinkiniams, suduodama smūgius S. P. numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajai, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir tokių padarinių norėjo. Ji suvokė, kad įžūliai elgiasi viešoje vietoje ir dėl tokio jos elgesio aplinkiniai gali patirti nepatogumų, neigiamų išgyvenimų. Teismai šią jos veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
O. M. kasacinį skundą atmesti.