- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-26
- Bylos Nr.
- 2K-242/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Albinas Sirvydis, Vytautas Piesliakas (pran.)
- Nuteistasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutarties.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laivės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.
Priteista iš A. A. Valstybinei ligonių kasai 80,90 Lt už nukentėjusios A. M. gydymą.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
A. A. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 9 d., apie 01.40 val., viešoje vietoje – prie naktinio klubo „Grand Club“, esančio Šiauliuose, Aido g. 12, matant pašaliniams asmenims, tyčia ranka vieną kartą smogė nukentėjusiajai A. M. į veidą, dėl ko jai buvo padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas, kraujosruva kairės akies vokuose, muštinė žaizda kairiame paakyje, t. y. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo teismą panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Kasatorius skunde teigia, kad jo veikoje nėra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, todėl jis nuteistas nepagrįstai. Nors teismas nuosprendyje analizavo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau nenurodė, kokie įrodymai patvirtina, kad būtent kasatorius padarė minėtą veiką. Kasatorius pabrėžia, kad nėra neginčijamai nustatyta, kad smūgį nukentėjusiajai sudavė būtent jis, be to, nėra įrodyta, kad smūgis buvo suduotas tyčia ir galiausiai nėra nustatyta, kad tarp suduoto smūgio ir kilusių padarinių, t. y. visuomenės rimties sutrikdymo, yra priežastinis ryšys. Kasatoriaus manymu, ne smūgis nukentėjusiajai sutrikdė visuomenės rimtį, nes muštynės, kurias sukėlė nukentėjusiosios draugas E. G., jau vyko iki tol. Nukentėjusioji į vykstančias muštynes tiesiog buvo įtraukta, jai buvo suduotas atsitiktinis smūgis.
Kasatorius nurodo, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ypatingai svarbu nustatyti, kas savo įžūliu elgsiu pradėjo konfliktą, pavirtusį muštynėmis, sutrikdžiusiomis visuomenės rimtį bei tvarką, nes pagal minėtą straipsnį gali atsakyti tik muštynes sukėlęs ir savo veiksmais visuomenės rimtį bei tvarką sutrikdęs asmuo.
Kasatorius teigia, kad visi liudytojai patvirtino, jog konfliktą iniciavo E. G., tačiau niekas neparodė, kad kasatorius negerbdamas visuomenės normų iš chuliganiškų paskatų būtų trenkęs nukentėjusiajai į veidą. Pats liudytojas E. G. parodė, kad jis pirmas sudavė smūgį dryžuotu megztiniu vilkėjusiam vaikinui, kilo susistumdymas, įsitraukė ir daugiau vaikinų, tačiau šių parodymų teismas nepagrįstai nevertino. Be to, šiuos liudytojo E. G. parodymus patvirtino liudytojos L. N., T. T. ir T. A., parodžiusios, kad E. G. pirmas pradėjo konfliktą, stūmė kasatorių nuo laiptų. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja T. T. teisiamojo posėdžio metu net nebuvo apklausta. Taigi, kasatorius nurodo, kad minėti liudytojų parodymai visiškai atitinka jo ir liudytojo R. R. parodymus, kuris tą vakarą taip pat buvo sumuštas. Kasatorius teigia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai vadovavosi liudytojo E. Š. parodymais, kuris matė tik kaip kasatorius sudavė smūgį nukentėjusiajai, tačiau pačios konflikto pradžios nematė.
Kasatorius pabrėžia, kad veiką kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nepakanka suduoto smūgio ar padaryto sužalojimo, būtina nustatyti įžūlius veiksmus, kuriais sutrikdoma visuomenės rimtis bei tvarka, tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad jis savo veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. pirmas be priežasties sudavė smūgį nukentėjusiajai į veidą. Priešingai, pagal byloje nustatytą įvykių seką, pirmiausia liudytojo E. G. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tik tada nukentėjusioji buvo sužalota, tačiau teismas šių veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį reikšmingų duomenų nevertino.
Kadangi visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta dėl įžūlių liudytojo E. G. veiksmų, o ne dėl nukentėjusiajai padaryto sužalojimo, todėl nusikalstama veika, kasatoriaus manymu, turi būti kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas atliekamas kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas ir yra nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis). Pagal BPK 417 straipsnio 2 dalį bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal BPK 407 straipsnyje nurodytus BK straipsnius. Kasatorius pabrėžia, kad nors veika perkvalifikuota nebuvo, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir tik nukentėjusioji turėjo spręsti, ar nubausti sužalojimą jai padariusį asmenį ir ar yra tam pagrindas.
Šalies argumentai
Kasatorius taip pat teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti BPK 20 ir 190-191 straipsniai. Apklausiant nukentėjusiąją iš karto po įvykio niekas netikrino jos girtumo, nors pati nukentėjusioji pripažino, jog tą vakarą vartojo alkoholį, todėl lieka neaišku, ar šios apklausos metu jos duotus parodymus galima laikyti patikimais. Kasatorius pažymi, kad nukentėjusioji nenurodė mačiusi, kas jai sudavė smūgį į veidą, o jį atpažino kaip asmenį, galėjusį jai suduoti smūgį ir buvusį įvykio vietoje konflikto metu.
Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad iškart po pirmosios nukentėjusiosios apklausos atliktas asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką tyrimo veiksmas vyko pažeidžiant jo atlikimo tvarką, nes nukentėjusiajai atpažinimui buvo pateikti asmenys panašūs ne pagal išvaizdą, kaip to reikalauja įstatymas, o pagal amžių. Tai patvirtino ir atpažinimui nuotraukas pateikęs policijos pareigūnas A. R. Taigi šio tyrimo veiksmo metu gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais.
Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad teismas pagrįstai kvalifikavo kasatoriaus veiksmus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, kasatorius smūgį nukentėjusiajai sudavė naktiniame klube, šalia esant ir matant pašaliniams asmenims. Po įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Šios aplinkybės rodo, kad normali naktinio klubo veikla buvo sutrikdyta. Nepagrįstai kasatorius teigia, kad nukentėjusioji buvo sužalota jau vykusių muštynių metu. Nukentėjusioji parodė, kad jos draugas E. G. konfliktavo su aukštu, šviesiu stambiu vaikinu, ji priėjusi pasakė, kad jie baigtų. Iš jos parodymų matyti, kad jokių muštynių nebuvo ir po to E. G. pasišalinus, jai buvo suduotas smūgis į galvą. Liudytojas E. Š. parodė, kad konflikto metu balkone buvo keli vyrai ir mergina, vienas vyras sudavė smūgį merginai į veido sritį. Liudytojas R. R. parodė, kad po susistumdymo ir apsižodžiavimo su E. G., konfliktas pasibaigė. Su jokiom merginom tuo metu jie nekalbėjo. Merginos balkone buvo anksčiau. Šios nustatytos aplinkybės paneigia kasatoriaus teiginius, kad nukentėjusioji smūgį gavo vykstančių muštynių metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad muštynės, kurių metu buvo sužalotas kasatorius, įvyko vėliau. Šios aplinkybės patvirtina, kad kasatorius tyčia, viešoje vietoje, be jokios priežasties sudavė smūgį ranka į veidą nukentėjusiajai, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, o ne pagal BK 140 straipsnį kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Atsiliepimas
Taip pat atsiliepime pažymima, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistas BK 191 straipsnis, kadangi jo atpažinimas iš fotonuotraukų buvo padarytas pateikiant su kitų asmenų fotonuotraukomis parenkant juos pagal amžių, o ne pagal išvaizdą, todėl šio veiksmo metu gauti duomenys yra iškreipti ir vadovaujantis BPK 20 straipsniu negalėjo būti pripažinti įrodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad prieš parodymą atpažinti iš fotonuotraukų, nukentėjusioji apibūdino jai smūgį sudavusį asmenį ir nurodė, kad galėtų jį atpažinti. Atpažinimas buvo atliktas iš karto po apklausos ir nukentėjusioji atpažino kasatorių kaip asmenį, kuris ranka jai smogė į veidą. Tai, kad asmenų fotonuotraukos, pateiktos nukentėjusiajai atpažinti buvo parinktos ne pagal išvaizdą, o pagal amžių, nėra esminis proceso pažeidimas, taip pat nepaneigiantis liudytojo E. Š. ir policijos pareigūno A. K. parodymų, kad jiems naktinio klubo apsaugos darbuotojų sulaikytas kasatorius buvo perduotas kaip asmuo, sužalojęs nukentėjusiąją. Vertindami įrodymus teismai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų nepadarė, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir baudžiamąjį įstatymą byloje pritaikė tinkamai, todėl tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. A. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl A. A. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį
BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Papildomai pagal BK 140 straipsnį veika nekvalifikuojama. Tuo tarpu padarius nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis.
Asmuo viešoje vietoje sužalojęs kitą asmenį netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį tik tuo atveju, jeigu jis panaudojo smurtą gindamasis nuo jam tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jeigu nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos (BK 28 straipsnis).
Šioje byloje kasatoriaus skundas yra prieštaringas. Iš vienos pusės jis neigia sudavęs smūgį ranka nukentėjusiajai A. M., iš kitos, lyg ir pripažįsta smūgį sudavęs, tačiau ginčija padarytų veiksmų baudžiamąjį teisinį vertinimą.
Kolegija laiko, kad teismai, ištyrę ir įvertinę byloje surinkus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis sudavė smūgį nukentėjusiajai A. M. į veidą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykus konfliktui tarp jos draugo E. G. ir aukšto, šviesaus vaikino, ji bandė juos raminti, tačiau prie jos pribėgęs apie 22 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, aukštas vaikinas tamsiais plaukais sudavė jai smūgį ranka į veidą. Pagal jai pateiktas nuotraukas nukentėjusioji atpažino kasatorių kaip asmenį, jai sudavusį smūgį į veidą. Nors vėlesnių ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu bei apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji teigė, kad negali tiksliai pasakyti, ar jai sudavė nuteistasis ar ne, tačiau teismas pagrįstais vadovavosi jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose ji kasatorių įvardijo kaip jai smūgį sudavusį asmenį. Tą aplinkybę, kad būtent kasatorius sužalojo nukentėjusiąją patvirtino ir liudytojas E. Š. Šis liudytojas apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo vienodai ir nuosekliai teigė, kad nukentėjusiajai sudavė būtent nuteistasis A. A., kurį jis atpažino ne tik pagal pateiktas nuotraukas, bet ir asmens parodymo atpažinti metu.
Kasatorius abejoja parodymo atpažinti teisėtumu. Jo manymu, darant šį procesinį veiksmą buvo pažeisti BPK 192 straipsnio reikalavimai. BPK 192 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Kadangi asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką tvarka sutampa su BPK 192 straipsnio 1 dalyje reglamentuota asmens parodymo atpažinti tvarka, todėl atpažintino asmens nuotrauka atpažįstančiajam parodoma kartu su kitų tos pačios lyties asmenų, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną, nuotraukomis. Parodomi atpažinti asmenys laikomi savo išore panašiais, jeigu jie neturi ryškesnių išvaizdos skirtumų pagal šiuos požymius: lytį, kūno sandarą, amžių, ūgį, veido formą, plaukų spalvą ir pan. Kaip nurodyta BPK 191 straipsnio 2 dalyje, atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji prieš nuteistojo atpažinimą pagal nuotraukas buvo apklausta apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nuteistojo žymes ar ypatybes, pagal kurias ji galėtų atpažinti asmenį. Ją sužalojusį asmenį nukentėjusioji apibūdino kaip apie 22 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, aukštą vaikiną tamsiais plaukais. Nors nukentėjusiajai asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu parodyti asmenys nebuvo tamsiais plaukais, šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio šis ikiteisminio tyrimo veiksmas būtų pripažintas nepatikimu, nes teisminio bylos nagrinėjimo metu paklaustas policijos pareigūnas A. R. parodė, kad atpažinimui asmenų nuotraukos buvo parinktos pagal jų panašius gimimo metus, o pateikti atpažinimui asmenys neturėjo ryškių išvaizdos skirtumų. Šis ikiteisminio tyrimo veiksmas vyko nepažeidžiant BPK 192 straipsnyje jam keliamų reikalavimų, nes liudytojui, prieš tai apklaustam apie jam žinomas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, buvo parodyti ne mažiau kaip trys panašaus amžiaus, sudėjimo ir veido bruožų vyriškos lyties asmenys, o pats tyrimo veiksmas nufotografuotas ir tinkamai užfiksuotas asmens parodymo atpažinti bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose.
Taigi kolegijai nekyla abejonių, kad būtent kasatorius sužalojo nukentėjusiąją A. M. Kasatorius ginčija ir padarytos veikos kvalifikaciją, teigdamas, kad jo padaryta nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir byla nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka.
Kasatorius panaudojo fizinį smurtą ir sužalojo nukentėjusiąją. Jie nebuvo pažįstami. Konfliktas kilo be aiškios dingsties. Be to, kas svarbiausia veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui yra tai, kad veiksmas vyko viešojoje vietoje - naktiniame klube, kur buvo daug pašalinių žmonių. Nors kilusiose muštynėse dalyvavo ne vien kasatorius, bet kasatorius buvo vienas iš jų. Dėl įvykio klubo apsauga iškvietė policiją. Dalis lankytojų buvo pristatyta į policijos komisariatą. Be abejo dėl minėtų įvykių viešoji tvarka šioje įstaigoje buvo sutrikdyta. Taigi kasatoriaus padaryti veiksmai pilnai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiams: buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, kad baudžiamasis įstatymas šioje byloje pritaikytas tinkamai, todėl tenkinti nuteistojo kasacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl paskirtų bausmių bendrinimo
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laivės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis teismas paskirtą bausmę subendrino iš dalies sudedant su Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams. Kolegija pažymį, kad taip bendrindamas bausmes apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Reikalas tame, kad nusikaltimas, už kurį A. A. nuteistas minėtu 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu buvo padarytas 2007 m. gruodžio 9 d. Tuo tarpu Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, su kuriuo buvo subendrinta paskirta bausmė, priimtas 2007 m. kovo 30 d. Taigi nusikaltimas už kurį A. A. buvo nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu padarytas po ankstesnio 2007 m. kovo 30 d. nuosprendžio priėmimo ir yra recidyvas anksčiau padarytų nusikaltimų atžvilgiu. Dėl to paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos ne BK 63, o BK 64 straipsnio pagrindu. Tačiau teisėjų kolegija šioje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio nekeičia, nes dėl to nėra prokuroro kasacinio skundo.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
Nuteistojo A. A. kasacinį skundą atmesti.