Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.26.2.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.5.

2013 m. vasario 18 d.

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. 2012 m. vasario 11 d. apie 1⁰⁰ val. viešoje vietoje (ties restoranu „R.“, esančiu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r.) kitų žmonių akivaizdoje, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – nukentėjusiojo G. B. pasakytus žodžius – įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomeninės rimtį ir tvarką, o būtent: tyčia sudavė nukentėjusiajam G. B. ne mažiau kaip 1 smūgį į veido sritį, nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės grumtynių metu sudavė kumščiu ne mažiau kaip 2 k. į galvos sritį, tyrimo metu nenustatytam asmeniui juos išskyrus, po kelių minučių grįžo ir vėl susigrūmė su nukentėjusiuoju G. B., spyrė jam 1 k. į galvos sritį, nukentėjusiajam apglėbus jo kojas ir palenkus galvą žemyn, sudavė kumščiu ne mažiau kaip 4 k. į nugaros sritį, padarydamas nukentėjusiajam galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą kairės akies apatiniame voke, kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas kairės speninės ataugoje, pereinančias į ausies kaušelį, dešinės speninės ataugos srityje, kaktoje, abiejų akių vokuose, dešinėje kaklo pusėje, kairėje nugaros pusėje, kairėje juosmens srityje, odos nubrozdinimus kairiame petyje ir dešinėje nugaros pusėje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Ikiteisminio tyrimo metu (41-42, 102-103 b. l.) apklaustas N. K. kaltu neprisipažino ir teigė, kad 2012 m. vasario mėnesį (dienos neprisimena), vakare, su draugais buvo prie restorano „R.“. Priėjo du nepažįstami vaikinai ir kažko paklausė. Kilo konfliktas, kurio metu vienas iš vaikinų smogė jam kumščiu į veido sritį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tada jis sudavė tam vaikinui kelis kartus į veido sritį, gali būti, kad smūgiavo ir į kitas kūno vietas. Kiek iš viso sudavė smūgių ir į kokias kūno vietas, neprisimena. Įvykio metu buvo šiek tiek išgėręs. Konfliktą pradėjo ne jis – jis pirmas gavo smūgį į veidą, todėl gindamasis sudavė atgal.

Teisiamajame posėdyje N. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo. 2012 m. vasario 11 d. apie 23⁰⁰ val. jis buvo restorane „R.“, esančiame Kuršėnuose. Užsisakė kavos, išėjo į lauką parūkyti. Lauke jį pamatęs nukentėjusysis kažką pasakė, gali būti, kad apsipažino. Kaltinamasis nenorėjo konfliktuoti, todėl nusisuko. Tada nukentėjusysis sudavė jam į skruostą. Nemano, kad susidariusioje situacijoje turėjo leistis mušamas. G. B. sugriebė jį, jie nugriuvo ant žemės, ritosi, sudavė vienas kitam smūgius. Kiek smūgių muštynių metu sudavė nukentėjusiajam, neprisimena. G. B. smūgiavo į įvairias kūno vietas, įskaitant į veidą. Nuo smūgių ant kūno (kelių, skruosto) atsirado mėlynės. Neprisimena, ar bėgo kraujas. Muštynės baigėsi, kai juos kažkas išskyrė. Kadangi grumtynių metu išsipurvino, tualete nusiprausė. Išsikvietė taksi ir išvažiavo namo. Į gydymo įstaigą nesikreipė. Įvykio metu buvo blaivus. Apklausoje ikiteisminio tyrimo metu tyrėja neteisingai užrašė jo paaiškinimus, esą jis įvykio metu buvo išgėręs. Kad apklausos protokole yra klaida, pastebėjo namuose. Muštynių nesukėlė - gynėsi.

Ikiteisminio tyrimo metu (9, 48-50 b. l.) apklaustas nukentėjusysis G. B. parodė, kad 2012 m. vasario 11 d. apie 1⁰⁰–2⁰⁰ val. sesuo G. B. atvežė juos su draugu L. V. prie restorano „R.“, esančio (duomenys neskelbtini) Kuršėnuose. Prie restorano stovėjo 4 ar 5 jaunuoliai, atokiau – kelios merginos. Priėjęs pasisveikino su vienu iš jaunuolių (kaltinamuoju N. K.), kurį palaikė kitu asmeniu (imtynių treniruočių draugu). Kaltinamasis atsakė keiksmažodžiais. G. B. irgi pasakė kelis keiksmažodžius. Tuomet kaltinamasis smogė jam kumščiu 1 k. į veido sritį. Jis apglėbė rankomis N. K. juosmenį, pajuto du tris smūgius į veido sritį. Smūgiuota iš šono. Jo nuomone, šiuos smūgius sudavė ne kaltinamasis, o kitas asmuo (galbūt kaltinamojo pusbrolis T. S., bet nėra tuo įsitikinęs; nes smūgių sudavimo metu jo galvą dengė striukė). Pargriovė kaltinamąjį ant žemės ir abu pradėjo ristis. Grumtynių metu kaltinamasis galėjo suduoti 2 k. į galvos sritį. Kadangi nešiojo breketus, nuo gautų smūgių iš burnos ėmė bėgti kraujas. Šaukė kaltinamajam, kad užteks. Kažkas juos išskyrė. Kaltinamasis nuėjo prie savo draugų, tačiau po akimirkos grįžo ir vėl puolė. Abu pargriuvo ant žemės. Kaltinamasis spyrė jam 1 k. į galvos sritį. Jis apglėbė rankomis kaltinamojo kojas ir pajuto 4 smūgius į nugaros sritį. Jie vėl susikibo ir ritosi. Netrukus N. K. baigė jį mušti, įsėdo į „Peugeot“ markės automobilį ir išvažiavo. Po kelių minučių atvažiavo jo sesuo, brolis, tėvas. Visi nuvyko į Kuršėnų policijos nuovadą. Nuovadoje jam pasidarė bloga, todėl sesuo iškvietė medikus ir jį išvežė į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę.

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis G. B. parodė, kad 2012 m. vasario 11 d., po pusiaunakčio, sesuo G. B. atvežė jį ir L. V. prie restorano „R.“ susitikti su draugais. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjo prie restorano. Pamatė kaltinamąjį. Galvojo, kad jį pažįsta, todėl pasisveikino. Kaltinamasis atsakė: „Ko čia klaidžioji, eik tu nachui“. Jis irgi pasakė kaltinamajam keiksmažodžių. Tada N. K. jį puolė. G. B. apglėbė rankomis kaltinamojo liemenį. Jo galva buvo ties kaltinamojo pilvu. Pajuto smūgius į veido sritį, daugiausia į veido kairę pusę. Abu nugriuvo ant žemės, ritosi. Muštynių metu galėjo suduoti kaltinamajam. Juos kažkas išskyrė. Kaltinamasis priėjo prie savo pusbrolio T. S.. Pastarasis paragino jį dar kartą pulti. Kaltinamasis vėl puolė ir sudavė G. B. smūgius į nugaros apatinę dalį. Grumdamasis su kaltinamuoju laikė jį už kojų, kad šis nesuduotų į galvą. Nukentėjusiojo nuomone, N. K. buvo neblaivus, nes elgėsi neracionaliai, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, tiesa, alkoholio kvapo neužuodė. Telefonu išsikvietė seserį, kuri nuvežė jį į policijos nuovadą. Iš ten buvo nugabentas į ligoninę. Tą patį vakarą jam paskambino kaltinamojo pusbrolis T. S. ir prašė nerašyti pareiškimo policijai. Po 2 ar 3 mėnesių paskambino kaltinamasis ir klausė, ko jis iš jo nori.

Ikiteisminio tyrimo metu (17, 78-80, 90-91 b. l.), teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja G. B. parodė, kad 2012 m. vasario 11 d. apie 0⁰⁰ val. atvežė brolį G. B. ir jo draugą L. V. prie restorano „R.“. Išlaipino juos priešais restoraną. L. V. padiktavo savo mobiliojo ryšio telefono numerį, kad paskambintų, jei reikės atvažiuoti. Lauke buvo daug žmonių. Matė, kaip brolis prie restorano su kažkuo pasisveikino. Kai L. V. išlipo iš automobilio, ji nuvažiavo. Netrukus paskambino L. V. ir pasakė, kad jos brolis sumuštas. Atvažiavusi prie restorano, pamatė sumuštą brolį. G. veidas buvo kruvinas, ant kūno matėsi nubrozdinimai. Brolis liepė vežti jį namo. Bevažiuojant sustabdė policijos pareigūnai ir liepė važiuoti į nuovadą. Nuovadoje G. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir ji jį išvežė į ligoninę. Dėl ko prasidėjo konfliktas, nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu (27-28 b. l.) ir teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas L. V. parodė, kad 2012 m. vasario 11 d. apie 23⁰⁰ val. su G. B. ir jo seserimi G. B. atvažiavo prie restorano „R.“. G. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie restorano, o jis kalbėjosi su G. B.. Pamatęs, kad prie restorano vyksta muštynės, nuėjo į įvykio vietą. Priėjęs arčiau išvydo besimušančius G. B. ir N. K.. Kodėl jie susimušė, nežino. Besigrumdami G. B. ir N. K. nusirito į nuokalnę. Juos kažkas išskyrė. Įvykio vietoje matė M. B., T. S.. Buvo ir daugiau asmenų, tačiau jų nepažįsta. G. B. sumuštas veidas, matėsi mėlynės. N. K. irgi buvo sužalotas, bet mažiau. N. K. išvažiavo automobiliu, o nukentėjusįjį išsivežė sesuo. Ligoninėje G. B. skundėsi, kad skauda galvą.

Ikiteisminio tyrimo metu (96-97 b. l.) ir teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad 2012 m. vasario mėnesį, tikslios dienos neprisimena, vakare (nuo 21⁰⁰ iki 0⁰⁰ val.) su draugais buvo restorane „R.“. Išėjo į lauką parūkyti. Prie jo priėjo pažįstamas G. B. ir pasisveikino. Netrukus išgirdo triukšmą ir pamatė besimušančius G. B. ir N. K.. Kuris iš jų pradėjo muštynes, nematė. G. B. ir N. K. ritosi ant žemės, buvo lygiaverčiai priešininkai. Muštynės truko gal 1 min. Kai pavargo, liovėsi muštis ir išsiskyrė. Abiejų veidai buvo kruvini, nors G. B. atrodė kruvinesnis. Ant kitų kūno dalių sužalojimų nesimatė. N. K., nusivalęs kraują, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. G. B. išsivežė sesuo. Muštynes stebėjo T. S.. Jis į konfliktą nesikišo, tik stovėjo ir stebėjo, o po to išvažiavo kartu su N. K..

Ikiteisminio tyrimo metu (22 b. l.), teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas T. S. parodė, kad įvykio vakarą su drauge buvo Šiauliuose. Grįžę iš Šiaulių į Kuršėnus, nuvažiavo prie „R.“ restorano. Sėdėjo automobilyje, kai policijos pareigūnai tikrino jo dokumentus, blaivumą. Kadangi buvo išgėręs, jį pristatė į nuovadą. Apie muštynes prie restorano „R.“ sužinojo grįžęs namo. Įvykio vietoje nebuvo. Nei nukentėjusiojo G. B., nei L. V. tą vakarą nematė. N. K. sakė, kad įvyko incidentas, kurio metu susikibo su kitu asmeniu. Kodėl kiti liudytojai nurodo, kad jis buvo įvykio vietoje, nežino. Neprisimena, ar po įvykio skambino G. B.; nežino, ar turėjo jo telefono numerį.

Teisiamajame posėdyje kaip apklausta liudytoja Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja S. T. parodė, kad nagrinėjamoje byloje N. K. pirmą kartą apklausė nuo įvykio praėjus beveik mėnesiui, kitą kartą – 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Išaiškino įtariamajam teisę turėti gynėją, tačiau jis gynėjo atsisakė. Iš pradžių N. K. laisva forma papasakojo, kokiomis aplinkybėmis susimušė su G. B. prie restorano „R.“, po to uždavė jam klausimų. Įtariamojo pasakojimą ir atsakymus į klausimus užrašė apklausos protokole. N. K. perskaitė atspausdintą apklausos protokolą ir jį pasirašė. Pastabų neturėjo.

G. B. 2012 m. vasario 11 d. parašė policijai protokolą-pareiškimą (3 b. l.). Jame nurodė, kad 2012 m. vasario 11 d. apie 1⁰⁰–2⁰⁰ val. su draugu L. V. atvyko prie restorano „R.“, esančio Kuršėnuose. Prie įėjimo į restoraną stovėjo keli asmenys. Su vienu iš jų jis apsižodžiavo. Išgirdęs įžeidžiančius žodžius, pasakė kažką įžeidžiančio atgal. Tada vyriškiai sudavė jam į įvairias kūno vietas. Negali tiksliai nurodyti, kiek asmenų jį mušė, nė vieno iš jų nepažįsta.

2012 m. kovo 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele (4-6 b. l.) užfiksuota įvykio vieta – įėjimas prie restorano „R.“, (duomenys neskelbtini) Šiaulių r.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. vasario 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 379/12 (04) (12 b. l.) nurodyta, kad G. B. padaryti šie sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke, kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos kairės speninės ataugoje, pereinančios į ausies kaušelį, dešinės speninės ataugos srityje, kaktoje, abiejų akių vokuose, dešinėje kaklo pusėje, kairėje nugaros pusėje, kairėje juosmens srityje, odos nubrozdinimai kairiame petyje ir dešinėje nugaros pusėje. G. B. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti esant nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laiku, sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš 2012 m. kovo 13 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (15 b. l.) matyti, kad G. B. atpažino N. K. kaip asmenį, kuris 2012 m. vasario 11 d. jį sumušė prie restorano „R.“ Kuršėnuose.

2012 m. birželio 14 d. akistatos metu (83-84 b. l.) G. B. patvirtino anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t. y. nurodė, kad 2012 m. vasario 11 d. 0³⁰ val. atvažiavo prie restorano „R.“. Šalia įėjimo į restoraną sutiko kaltinamąjį. Palaikęs jį kitu asmeniu, su juo pasisveikino. Pastarasis atsakė: „Eik nachui, ko čia kabinėjies“. G. B. irgi atsakė necenzūriniais žodžiais. Tada N. K. sudavė jam kumščiu į veidą. G. B. apkabino N. K. per liemenį, gindamasis norėjo jį pargriauti. Pajuto 2 smūgius į veido kairę pusę. Abu pargriuvo ant žemės. N. K. sudavė jam dar du smūgius į galvą. G. B. pavyko atsistoti. N. K. paėjo atokiau, bet vėl grįžo ir mėgino suduoti. Abu dar kartą nugriuvo ant žemės. Po to G. B. atsiklaupė, o N. K. atsistojo. G. B. apkabino kaltinamajam kojas. Šis sudavė G. B. kumščiu 2 smūgius į nugaros sritį. Po to muštynės baigėsi.

N. K. su šiais nukentėjusiojo parodymais nesutiko. Teigė, kad 2012 m. vasario 11 d. buvo prie restorano „R.“. Priėjo G. B. ir kažką pasakė. N. K. paklausė: „Ko nori?“. Tada G. B. sudavė jam kumščiu į veidą, čiupo už kojų, norėjo pargriauti. Gindamasis sudavė G. B.. Abu nugriuvo ant žemės, ritosi. Juos kažkas išskyrė, tačiau G. B. vėl jį puolė ir mėgino pargriauti. Jie susikibo ir apsistumdė. N. K. mėgino nustumti G. B. (83-84 b. l.).

Iš 2012 m. birželio 14 d. akistatos tarp G. B. ir T. S. protokolo (85-86 b. l.), 2012 m. liepos 17 d. akistatos tarp L. V. ir T. S. protokolo (94-95 b. l.) matyti, kad G. B. ir L. V. patvirtino, jog T. S. 2012 m. vasario 11 d. buvo prie restorano „R.“ ir matė muštynes tarp N. K. ir G. B.. T. S. akistatų metu neigė buvęs įvykio vietoje ir stebėjęs muštynes.

Įrodymų analizė ir vertinimas, teismo išvados, juridinė veikos kvalifikacija

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje pripažino, kad mušėsi prie restorano su nukentėjusiuoju, bet tikino, jog konflikto, sąlygojusio muštynes, nesukėlė; kad pirmas smūgius sudavė nukentėjusysis, o jis tik gynėsi.

Kaltinamasis ir nukentėjusysis vienas kitą kaltina pradėjus muštynes. Kaltinamojo versiją, esą ne jis sudavė pirmąjį smūgį, jis tik gynėsi, paneigia byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nukentėjusysis nuosekliai kelis kartus (apklausos ir akistatos ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdyje) nurodė, kad jis apsipažinęs užkalbino kaltinamąjį, šis jam atsakė necenzūriniais žodžiais, jis taip pat pasakė kažką nepriimtino. Būtent tai išprovokavo neadekvačią kaltinamojo reakciją ir šis trenkė nukentėjusiajam. Gavęs nuo kaltinamojo smūgį į veido sritį, nukentėjusysis apkabino jį per liemenį. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis vieningai teigė, kad susikabinę jie abu nugriuvo ant žemės, ritosi, vienas kitam sudavė (galėjo suduoti) smūgius į įvairias kūno vietas. Panašai nurodė ir įvykį iš dalies matę liudytojai L. V., M. B.. Be to, pasak liudytojo M. B., kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo lygiaverčiai priešininkai. Liudytojų L. V. ir M. B. parodymai iš esmės sutapo apibūdinant, kaip kaltinamasis ir nukentėjusysis atrodė po įvykio: G. B. sumuštas veidas, matėsi mėlynės. N. K. irgi buvo sužalotas, bet mažiau; abiejų veidai buvo kruvini, nors G. B. atrodė kruvinesnis. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, sveikatos sutrikdymo laipsnį nustatė specialistas. Iš to galima spręsti apie kaltinamojo smūgių intensyvumą (iš viso nukentėjusiajam suduota ne mažiau kaip 12 smūgių, iš jų kaltinamajam priskiriami 9, eliminuojami po pirmo smūgio trys paskesni smūgiai į veido sritį, dėl kurių autorystės abejoja nukentėjusysis) bei kryptingumą (dominuoja galvos ir nugaros sritys). Kaltinamasis tvirtino, kad nuo G. B. suduotų smūgių ant jo kūno (kelių, skruosto) atsirado mėlynės, bet į gydymo įstaigą nesikreipė. Įvertinus, kad G. B. – buvęs imtynininkas, logiška manyti, kad sunkesni sužalojimai turėjo būti padaryti kaltinamajam, bet byloje nustatyta priešingai. Tai rodo, kad kaltinamasis turėjo agresyvių ketinimų, brutalų smurtą vartojo ne gynybos, o puolimo tikslais, todėl teisė į būtinąją gintį neatsiranda.

Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, nes atitinka visus būtinus inkriminuoto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Kaltinamasis smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį padarė viešoje vietoje, į kurią be apribojimų turi teisę patekti kiti asmenys ir kurioje būnant keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Kaltinamojo atlikti veiksmai buvo įžūlūs: jis fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo dėl menkavertės dingsties, pašalinių akivaizdoje. Visa tai leidžia spręsti, kad jis niekina elementarias moralės ir elgesio normas ir demonstruoja nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai. Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nežymiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Tuo pačiu sutrikdyta ir visuomenės rimtis bei tvarka, nes kaltinamojo veiksmai įvykio vietoje buvusiems asmenims sukėlė nejaukumo, baimės jausmą, juos išgąsdino, šokiravo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikaltimu buvo pažeista viešoji tvarka, nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. N. K. laikomas teisiamu pirmą kartą (62-63 b. l.), nes Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką nusikaltimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 str.) (110-113 b. l.). Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, kaltinamojo atžvilgiu teismuose daugiau baudžiamųjų bylų nenagrinėjama. Kaltinamasis baustas administracine tvarka pagal ATPK 174 straipsnį, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (75 b. l.). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų miesto seniūnija nusisskundimų dėl jo elgesio negavo (74 b. l.). Kaltinamasis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Mokymo įstaigos apibūdinamas kaip nekonfliktiškas, mandagus, kultūringas, bet kartu nepareigingas, tingus ir mėgstantis meluoti, neturintis draugų, dažnai be pateisinamos priežasties praleidžiantis pamokas (72 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajame akte atsakomybę sunkinančia aplinkybe įvardinta tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. 2012 m. balandžio 20 d. įtariamojo apklausos protokole (41-42 b. l.) nurodyta, kad jis įvykio metu buvo „šiek tiek išgėręs“. 2012 m. rugpjūčio 8 d. apklausiamas antrą kartą įtariamasis pasiliko prie anksčiau duotų parodymų (102-103 b. l.). Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis kategoriškai neigė buvęs išgėręs. Kaip liudytoja teisme apklausta ikiteisminio tyrimo tyrėja S. T. nurodė, kad 2012 m. balandžio 20 d. apklausiant įtariamąjį pastarasis laisva forma savarankiškai papasakojo įvykio aplinkybes, vėliau ji uždavė klausimų, surašė apklausos protokolą, davė jį perskaityti įtariamajam, jis pastabų neturėjo ir protokolą pasirašė. Taigi jo paaiškinimai buvo užfiksuoti nepažeidžiant BPK reikalavimų. Kaltinamojo teigimu, klaidą protokole pastebėjo grįžęs namo, tačiau dėl nežinomų priežasčių apie tai neužsiminė viso likusio ikiteisminio tyrimo metu, šią versiją iškėlė tik teisme. Netikėti liudytojos S. T. parodymais teismas neturi pagrindo, todėl konstatuoja, kad įvykio metu kaltinamasis buvo šiek tiek išgėręs. Nepaisant to, ši aplinkybė atsakomybę sunkinančia pripažįstama tik tada, jei ji turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas turėjo įtakos nusikalstamo sumanymo susiformavimui ir realizavimui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors teismas pripažino įrodyta, kad N. K. įvykio metu buvo šiek tiek išgėręs, tačiau duomenų, kad tai būtų turėję įtakos nusikalstamos veikos padarymui, byloje nėra, todėl ši aplinkybė nelaikoma jo atsakomybę sunkinančia.

Už viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (61 str. 1-2 d.).

Sutikimo dirbti viešuosius darbus kaltinamasis nedavė, todėl ši bausmės rūšis negali būti svarstoma (BK 46 str. 1 d.). Areštas kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str.), juo labiau ilgalaikis laisvės atėmimas šiuo atveju būtų per griežta bausmė (BK 55 str.). Kaltinamasis mokosi, nedirba, pajamų neturi, todėl baudą skirti yra netikslinga. Kaltinamajam skiriama laisvės apribojimo bausmė, jos dydį parenkant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 str. 2 d.).

Valstybinis kaltintojas prašė teismo uždrausti kaltinamajam lankytis restoranuose, baruose, kavinėse ir masinio susibūrimo vietose, įpareigoti jį būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val. ir per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Valstybinio kaltintojo siūlomi BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti įpareigojimai, teismo nuomone, padės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus, todėl juos, kaip atitinkančius bausmės paskirtį, teismas skiria. Kita vertus, BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas draudimas lankytis tam tikrose viešose vietose (restoranuose, baruose, kavinėse, masinio susibūrimo vietose) neskiriamas, nes paskyrus nurodytus įpareigojimus (nakties metu būti namuose, dienomis dirbti nemokamus darbus) draudimas būtų perteklinis.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (44-45 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.

Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė civilinį ieškinį dėl 473,77 Lt žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas priteisimo (Sveikatos draudimo įstatymo 4, 9, 15, 29-34 str., Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 str., CK 6.290 str.) (30-32 b. l.).

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 7 900 Lt turtinės ir 7 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (53-55 b. l.). Reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų lūžo 12-to danties vainikas, kitas dantis nuskeltas, be to, nuo viršutinio žandikaulio priekinių dantų atsiklijavo breketai. Norint atstatyti dantų būklę, būtinas gydymas. Minimalios gydymo išlaidos sudaro 6 900 Lt. Nors nuskeltas vienas priekinis viršutinis dantis, protezuoti reikėjo jį ir dar du šalia esančius priekinius viršutinius dantis. Kadangi nuskeltas dantis iki 2012 m. vasario 11 d. buvo gydomas, o jį nuskėlus tapo nepagydomas, odontologiniam gydymui patirtos išlaidos (1 000 Lt) įeina į atlygintinus nuostolius. Be dantų būklės atstatymo į buvusią iki įvykio padėtį, atliktas ir kitas odontologinis gydymas: pagaminti ir pritvirtinti apatinio žandikaulio dantų breketai, įsriegtas vienas apatinio danties implantas, protezuoti 5 dantys, gydomas kariesas ir dantų šaknys, atlikta dantenų korekcija.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindžia tuo, jog dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą: beveik savaitę jautė galvos svaigimą, du mėnesius – žandikaulio sąnarių ir dantų skausmą. Dėl įvykdyto nusikaltimo tris dienas praleido ligoninėje, buvo priverstas šešis mėnesius papildomai vaikščioti su dantų breketais, buvo nutrauktas ilgalaikis odontologinis gydymas, teko lankytis pas gydytojus, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose. Kaltinamajam sužalojus žandikaulį, tapo neįmanomas vieno danties atstatymas, dėl ko teks lankytis pas odontologą ir atlikti papildomas gydymo procedūras. Šios aplinkybės liudija sumažėjusias laiko planavimo galimybes, kelia ir ateityje kels nepatogumų. Nukentėjusysis yra (duomenys neskelbtini) magistrantūros studijų studentas. Kaltinamojo smurtiniai veiksmai viešoje vietoje pažemino jo orumą. Po incidento sumenko tėvų pasitikėjimas nukentėjusiuoju, pablogėjo santykiai su mergina. Ji labai išgyveno dėl įvykio, verkė. Priteistiną neturtinę žalą vertina 7 500 Lt.

Civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmenama kaip neįrodyta. Kad nusikaltimo metu vienas dantis nukentėjusiajam būtų nulaužtas, kitas – išmuštas, objektyvių įrodymų byloje nėra. Tokių aplinkybių nukentėjusysis nenurodė 2012 m. vasario 11 d. rašydamas protokolą-pareiškimą (3 b. l.), jų neužfiksavo ir nepaminėjo teismo medicinos ekspertas, 2012 m. vasario 13 d. atlikdamas objektų tyrimą (11-12 b. l.). Apie vieną nulaužtą, kitą nuskeltą dantis nukentėjusysis pirmą kartą prabilo 2012 m. gegužės 14 d. civiliniame ieškinyje (53-55 b. l.), t. y. po 3 mėn. nuo įvykio.

Prie civilinio ieškinio nukentėjusysis pridėjo išrašą iš medicininių dokumentų (56, 147 b. l.). Jame teigiama, kad pacientas kreipėsi dėl nuskilusio danties. Anot paciento, jis buvo užpultas ir sumuštas 2012 m. vasario 11 d. Objektyviai lūžęs 12-to danties vainikas (apie 6-7 cm po dantenom), atsiklijavę breketai nuo viršutinio žandikaulio priekinių dantų. Suteikta pirmoji pagalba – pritvirtintas nuskilusio danties vainikas prie likusios šaknies. 12 danties prognozė bloga; jį reikia šalinti (apie 100 Lt). 12 d. implantacija (2 400 Lt), kaulo augmentacija (1 300 Lt), minkštųjų audinių augmentacija (900 Lt). Prigijus implantui, laikinas (500 Lt) ir nuolatinis (1 700 Lt) metalo keramikos vainikėliai. Neįvykdyto ortodontinio gydymo kaštai – 1 000 Lt, iš viso – 7 900 Lt. Analogiškai apie danties gydymo kursą ir eigą nurodyta civiliniame ieškinyje. Teismo posėdyje nukentėjusysis pateikė UAB „Prodentum“ 2012 m. lapkričio 5 d. sąskaitą faktūrą PRO Nr. 000294 (148 b. l.) už paslaugas (iš dalies kitokias nei nurodyta civiliniame ieškinyje) ir 2012 m. lapkričio 5 d. pinigų priėmimo kvitą Serija UIB Nr. 1870362, liudijantį, kad už odontologines paslaugas jis sumokėjo 7 950 Lt.

Taigi, kad nukentėjusiajam nuskilęs vienas dantis ir kad tai atsitiko 2012 m. vasario 11 d., iš esmės pažymi vienas ir tas pats baudžiamosios bylos baigtimi suinteresuotas asmuo – nukentėjusysis. Tai patvirtinančių nešališkų įrodymų nėra. Kad nukentėjusiajam 2012 m. vasario 11 d. vienas dantis būtų buvęs išmuštas, nėra apskritai jokių įrodymų.

Neaišku, kiek kainavo breketų pritvirtinimas prie viršutinių priekinių dantų - kita vertus, šių išlaidų nukentėjusysis civiliniu ieškiniu atlyginti neprašo. Jis inter alia prašo kompensuoti išlaidas už breketų apatiniams dantims pagaminimą ir pritvirtintimą, įsriegtą vieną apatinio danties implantą, 5 dantų protezavimą, gydytą kariesą ir dantų šaknis, atliktą dantenų korekciją. Išvardinti reikalavimai negali būti tenkinami, nes neaiškus paslaugų ryšys su įvykdytu nusikaltimu, paslaugų kaina, nėra šias išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala apima asmeniui sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintus pinigais. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtina tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sąrašą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju vertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Kaip minėta, nukentėjusiajam dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimo metu ir vėliau nukentėjusysis jautė didelį fizinį skausmą, gydėsi ligoninėje ir ambulatoriškai, išgyveno įvairius nepatogumus. Dėl sužalojimų veido srityje kurį laiką nukentėjusysis vengė viešumo, apribotos jo bendravimo galimybės. Taip pat savaime suprantama, kad dėl įvykdyto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė baimę, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus. Kitos civiliniame ieškinyje ir teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės (sumenko reputacija, sumažėjo tėvų pasitikėjimas, pablogėjo santykiai su mergina) nėra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamjo nusikalstamais veiksmais, todėl teismas į jas neatsižvelgia. Nors nusikaltimas tyčinis, kaltinamojo veiksmai nebuvo iš anksto suplanuoti, nukentėjusiojo elgesys, kilus žodiniam konfliktui, irgi nebuvo be priekaištų (CK 6.282 str. 1 d.).

Įvertinęs šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas priteisia nukentėjusiajam iš kaltinamojo 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktais, įpareigoti N. K. per bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 22⁰⁰ iki 6⁰⁰ val., jei nebuvimas nesusiję su darbu ar mokymusi, ir per 6 (šešis) mėnesius skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo N. K. 473,77 Lt (keturių šimtų septyniasdešimt trijų litų 77 ct) turtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš kaltinamojo N. K. 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

N. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.