Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrija „Gintaro namas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23752-1070/2021 pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Gintaro namas“ ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Atsakovas D. S. pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė priimti prieštaravimus, išreikalauti iš ieškovės įrodymus (dokumentus), pagrindžiančius skolą, jų ieškovei nepateikus, taikyti byloje ieškinio senatį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prieštaravimuose nurodė, kad 2003 m. gruodžio 31 d. atsakovas nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame negyveno. 2021 m. rugsėjo 7 d. butą pardavė. Tik nuo 2020 m. birželio mėn. atsakovas pradėjo iš ieškovės gauti sąskaitas faktūras, kurių atskiroje eilutėje buvo įrašyta jokiais dokumentais nepagrįsta skola. Iki 2020 m. gruodžio mėn. atsakovas gavo 7 sąskaitas faktūras, kurias atsakovas apmokėjo, išskyrus, jų atskiroje eilutėje įrašytą, atsakovui nežinomą ir jokiais dokumentais nepagrįstą skolą. Atsakovas ne kartą skambino ieškovės atsakingiems darbuotojams, prašė pateikti dokumentus, pagrindžiančius skolą, o jų negavęs, 2020 m. gruodžio 9 d. pateikė prašymą „Dėl dokumentų pateikimo“. Prašomų dokumentų ir dokumentų, pagrindžiančių skolą, atsakovas negavo. Atsakovo nuomone, ieškovė nepateikė jokių įrodymų (dokumentų), kuriais remiantis teismas galėjo iš atsakovo priteisti ieškinyje nurodytą skolą.

5. Ieškovė DNSB „Gintaro namas“ atsiliepimo į prieštaravimus nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

16. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo priimti naujus įrodymus byloje – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Syringa“ 2020 m. gegužės 29 d. elektroninį laišką, 2020 m. gegužės 29 d. gyventojų skolų suvestinę, 2021 m. rugpjūčio 10 d. elektroninį laišką notarui, 2021 m. rugpjūčio 23 d. pažymą dėl įsiskolinimo ir elektroninį laišką, kuriuo buvo siunčiama ši pažyma, taip pat prašo išreikalauti papildomus įrodymus – iš UAB „Syringa“ dokumentus, patvirtinančius skolos skaičiavimo ir susidarymo pagrindą, iš Kauno m. 18-tojo notarų biuro – informaciją apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartyje esančią sąlygą, apibrėžiančią atsakovo skolą ieškovei. Atsakovas su šiais prašymais nesutinka, nurodo, kad šie įrodymai nėra nauji, ieškovei jos buvo žinomos pirmosios instancijos teismo proceso metu, be to, ieškovė buvo įpareigota pateikti visus skolą pagrindžiančius dokumentus, tačiau to nepadarė.

17. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės teikiami nauji įrodymai pagal jų parengimo, gavimo datą galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui iki apskųstojo sprendimo priėmimo, tačiau, įvertindama aplinkybę, jog pateiktais įrodymais grindžiami šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, tiesiogiai susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis ir šalių paaiškinimais (atsikirtimais), naujus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).

19. Ieškovė DNSB „Gintaro namas“ (toliau – Bendrija arba apeliantė) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo D. S. (toliau – atsakovas) 3 014,93 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas, priteisiant Bendrijai iš atsakovo 3 014,93 Eur skolą ir 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovui pateikus prieštaravimus ir teismui juos priėmus, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės teismo posėdyje. Nustatęs ieškovei terminą papildomiems įrodymams pateikti ir jų negavęs, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai dėl 3 014,93 Eur buvo patenkinti preliminariu sprendimu nepagrįstai, nes ieškovė neįrodė atsakovo 2 460,79 Eur skolos, ir skundžiamu galutiniu sprendimu panaikino preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė Bendrija, kuri prašo panaikinti galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad atsakovas ne iki galo atskleidė pirmosios instancijos teismui visas aplinkybes, susijusias su skolos susidarymu. Atsakovas pats pripažino skolos dydį tiek sudarydamas nekilnojamo turto sandorį, tiek iš dalies dengdamas susidariusią skolą nuo 2020 m. Ieškovė mano, kad jos reikalavimas pagrįstas ir turėtų būti patenkintas.

20. Iš byloje esančių mokesčių lapelių, kuriuos atsakovas 2020 m. gruodžio 9 d. gavo iš Bendrijos buhalterės, matyti, kad atsakovui už 2020 m. sausio mėn. apskaičiuota mokesčių suma 35,36 Eur, skola – 2 391,63 Eur, už 2020 m. vasario mėn. 33,06 Eur ir 2 426,99 Eur skola, už 2020 m. kovo mėn. 43,32 Eur ir 2 460,05 Eur skola, už 2020 m. balandžio mėn. 34,86 Eur ir 2 503,37 Eur skola. Atsakovo į bylą pateiktos sąskaitos faktūros rodo, kad už 2020 m. gegužės mėn. jam buvo paskaičiuoti 46,18 Eur mokesčiai už paslaugas bei 2 538,23 Eur skola; už 2020 m. birželio mėn. 78,52 Eur mokesčiai už paslaugas ir 2 584,41 Eur skola; už 2020 m. liepos mėn. 79,90 Eur mokesčiai už paslaugas ir 2 662,93 Eur skola; už 2020 m. rugpjūčio mėn. 73,97 Eur mokesčiai už paslaugas ir 2 737,83 Eur skola; už 2020 m. rugsėjo mėn. 73,75 Eur mokesčiai už paslaugas ir 2 811,80 Eur skola. Nors atsakovas akcentuoja, kad iki 2021 m. birželio mėn. jis negaudavo sąskaitų faktūrų iš Bendrijos, o jam ne kartą kreipiantis į Bendriją ir prašant pateikti dokumentus, pagrindžiančius skolą, jų negavo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir gaudamas sąskaitas nuo 2020 m. birželio mėn., kaip jis pats pripažįsta, atsakovas mokamų einamųjų mokėjimų, kurie buvo detalizuoti sąskaitų atskirose eilutėse, laiku ir tinkamai nemokėjo. Iš anksčiau nurodytų duomenų matyti, kad atsakovo butui už 2020 m. sausio–spalio mėn. buvo paskaičiuota 628,30 Eur suma (35,36 + 33,06 + 43,32 + 34,86 + 46,18 + 78,52 + 79,90 + 73,97 + 73,75 + 129,38 = 628,30), tačiau 2020 m. gruodžio 8 d. jis sumokėjo tik 554,14 Eur. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad preliminarus sprendimas dalyje dėl 554,14 Eur priteisimo iš atsakovo turi būti panaikintas. Tai konstatavus, visgi pasakytina, kad pagal į bylą pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nevertino 74,16 Eur (628,30 – 554,14 = 74,16) skolos pagrįstumo, o visą likusią 2 460,79 Eur (3 014,93 – 554,14 = 2 460,79) skolą įvertino kaip ieškovės neįrodytą.

21. Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.).

22. Pirmosios instancijos teismas, nors 2021 m. spalio 25 d. nutartimi ir pasiūlė Bendrijai per 7 dienas nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos pateikti teismui įrodymus apie prašomos priteisti skolos susiformavimo laikotarpį, konkrečiai nurodant, kokiu faktiniu pagrindu ir už kurį laikotarpį iš atsakovo prašoma priteisti 3 014,93 Eur skolą, bylą 2021 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje išnagrinėjo Bendrijai nepateikus naujų įrodymų ir jos atstovui neatvykus į teismo posėdį. Pastebėtina ir tai, kad ir atsakovas, teikdamas įrodymus atsikirtimų pagrindo, be vienintelio 2020 m. gruodžio 8 d. atlikto mokėjimo nurodymo Nr. 602 554,14 Eur sumai, kitų įrodymų apie Bendrijai apmokėtus mokesčius ginčui aktualiu laikotarpiu nepateikė. Nors įrodinėjimo pareiga, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka šalims, vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi ją patikslinti arba paskirstyti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2008). Iš atsakovo pateiktų elektroninių laiškų turinio galima spręsti, kad tarp bylos šalių jau buvo kilęs ginčas dėl skolos ir buvo mėginama tai išsiaiškinti, teisėjų kolegijos vertinimu, kad nors CPK nuostatos ir neatleidžia ieškovės (Bendrijos) nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti, tačiau nagrinėjamu atveju dėl pirmosios instancijos teismo pasyvumo nebuvo pašalintos abejonės dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo. Bendrijos sudaryti išvestiniai duomenys (pažyma) neleidžia daryti vienareikšmės išvados apie įrodinėtinų aplinkybių (ne) egzistavimą.

23. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Teismas neturi riboti šalies įrodinėjimo galimybių įrodinėjimo procese, jeigu šalis pagrindžia savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 58 punktas). Vadinasi, nagrinėjamu atveju Bendrija, būdama atidi ir rūpestinga, negalėdama pateikti įrodymų byloje įrodinėtinoms aplinkybėms pagrįsti, turėjo teisę teikti prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo.

24. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys teikia pagrindą manyti, jog Bendrijos pareikšto reikalavimo pagrįstumas dėl skolos dydžio ir jo apskaičiavimo nebuvo vertinamas, o byloje surinkti duomenys ir atsakovo teikti paaiškinimai yra aiškiai nepakankami, kad šis klausimas iš esmės galėtų būti išspręstas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

25. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

26. Remdamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą ieškinį atmesti, neištyrė esminių bylos aplinkybių. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl bylos procesą būtina pakartoti. Tokioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmąją instanciją ir vykdo jos funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą teisės bei fakto klausimais, neteisėtai apribotų bylos šalių teisę į antrą teisminę instanciją – apeliaciją.

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, nesurinkus naujų įrodymų, turinčių reikšmės vertinant aptariamo ieškinio reikalavimo pagrįstumą, neatskleidus bylos esmės, teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

28. Nusprendus teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. galutinį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.