Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Rimai Bardauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams N. P. ir A. M. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo biudžetinės įstaiga (toliau – ir BĮ) „Raseinių socialinių paslaugų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas N. P. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

6. Atsakovė A. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai buvo pranešta tinkamai, yra žinoma, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

7. Atsakovas N. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

10. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 str. 3 d.). Vaiko interesais laikomas sudarymas tokių sąlygų, kurios užtikrintų vaiko sveikatą, fizinę ir psichinę raidą, parengtų savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 str. 1 d. išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t.y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017.)

11. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovams N. P. ir A. M.. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas N. P. vengia atlikti savo kaip tėvo pareigas auklėti vaiką, nesirūpina sūnaus priežiūra, ugdymu, ir išlaikymu. Atsakovas atsisakė dėti pastangas siekdamas atkurti emocinį ryšį su vaiku bei siekti, kad vaikas grįžtų gyventi į šeimą. N. P. teigė, kad „jis taip pat turi savo principų, kurie jam neleidžia to daryti, be to, sūnus turi teisę pasirinkti, kur ir su kuo jam gyventi“. Atsakovui N. P. buvo rekomenduota lankyti Pozityvios tėvystės mokymus, tačiau jis į mokymus registruotis atsisakė, teigdamas, kad neturi tam laiko. N. P. teigė žinantis laikinosios globos nutraukimo bei laikino tėvų valdžios ribojimo pasekme ir neprieštaravo, kad jo kaip tėvo teisės bus ribojamos sūnaus atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepripažįsta esantis priklausomas nuo alkoholio, atsisako kreiptis pagalbos pas specialistus, vykti gydytis priklausomybę alkoholiui. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė A. M. taip pat yra atsiribojusi nuo savo sūnaus J. P. auginimo, auklėjimo, išlaikymo. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, kad atsakovė A. M. dirba ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl socialinės paslaugos jei nėra teikiamos. Atsakovė nei karto organizuotuose atvejo vadybos posėdžiuose nedalyvavo. Ji neįgyvendina motinos valdžios dėl savo pačios kaltės, dėl savo pasirinkto gyvenimo būdo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms, negeba sukurti ir užtikrinti vaikui saugių ir palankių gyvenimo sąlygų. Atsakovė nededa pastangų susigrąžinti sūnų į šeimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovė, siekdama išsaugoti motinos valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti motinos pareigas ir rūpintis vaiku. Iš nors iš bylos duomenų matyti, kad nustačius laikinąją globą J. P., iš pradžių atsakovė A. M. dar palaikė santykius su sūnumi ir bendraudavo su juo telefonu bei per „Messenger“ programėlę, grįžusi į Lietuvą 2020 m. liepos mėnesį tris kartus buvo susitikusi su sūnumi, tačiau grįžusi į Lietuvą rudenį susitikti su sūnumi noro neišreiškė, tik bendravo telefonu, išvyko tinkamai su Justu neatsisveikinusi, dėl ko vaikas sužinojęs labai pergyveno, jautėsi apgautas ir paliktas. Pažymėtina ir tai, kad paskutinį kartą lankydamasi Lietuvoje, ieškovės duomenimis, atsakovė sūnaus apskirtai net neaplankė. Po šio įvykio, atsakovės bendravimas su Justu tapo nebe toks dažnas kaip ankščiau. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius v. S. K., V. K., bylos Nr. 3K-3-92/2014).

12. Atsakovės atstovė advokatė Raimonda Klimienė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė A. M. dėl objektyvių priežasčių šiuo metu negali pasirūpinti sūnumi, kadangi serga depresija, diagnozuoti skydliaukės sutrikimai, todėl prašė, esant galimybei, taikyti vaiko atskyrimą nuo motinos.

13. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vaiko atskyrimas – tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2006).

14. Nenustačius pagrindo apriboti tėvų valdžią ir esant CK 3.179 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui atskirti vaiką nuo tėvų, teismas gali priimti sprendimą atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), jei toks reikalavimas ir nebuvo pareikštas, atsižvelgdamas į teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes ir vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002). CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nenurodytas konkretus aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, sąrašo, tačiau reikalaujama nustatyti objektyvias aplinkybes (liga ir pan.), dėl kurių tėvai ar vienas jų negali rūpintis vaiku ir būtina spręsti, su kuo turi gyventi vaikas. Objektyvios aplinkybės gali būti tokios, dėl kurių jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pavyzdžiui, sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi, dėl susiklosčiusių nuo tėvų valios nepriklausančių aplinkybių negalint išlaikyti vaiko materialiai, išvykus į ilgalaikę komandiruotę darbo reikalais ir pan.).

15. Nors atsakovės atstovė prašė taikyti vaiko atskyrimą nuo motinos A. M. teigdama, kad motina šiuo metu dėl sveikatos būklės negali pasirūpinti sūnumi, tačiau pakankami įrodymų apie atsakovės sveikatos būklę, kuri sudarytų pagrindą taikyti vaiko atskyrimą, teismui nepateikė, tokių dokumentų ir prašymų ieškovei neteikė ir pati atsakovė Atsižvelgiant į tai, kas byloje nėra pakankamai duomenų apie tokią motinos būklę, kuri sudarytų pagrindą taikyti motinos ir vaiko atskyrimą, teismas neturi pagrindo taikyti vaiko J. P. atskyrimo nuo atsakovės A. M..

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti tėvus pakeisti gyvenimo būdą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovų ryšys su sūnumi nėra galutinai nutrūkęs, nes atsakovė, nors ir retai, tačiau sūnui paskambina su juo bendrauja, o su atsakovu nenori bendrauti pats (duomenys neskelbtini), o atsakovas teigia, kad nenori dėti pastangų siekiant atkurti atitolusį ryšį su sūnumi. Nors atsakovas N. P. atsisakė dėti pastangas susigrąžinti sūnų į šeimą, o atsakovė A. M. nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių, tai yra dėl savo sveikatos problemų, šiuo metu negali pasirūpinti sūnumi J. P., tačiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovai daro ypatingą žalą sūnaus J. P. vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teismas mano, kad tėvo valdžia N. P. ir motinos valdžia A. M. vaiko J. P. atžvilgiu turėtų būti apribojama laikinai.

17. Atsakovams laikinai apribojus tėvo/motinos valdžią vaikų atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaikų interesams (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 4 dalis). Atsakovams išaiškintina, jog vadovaujantis Civilinio kodekso 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas/motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo/motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovams pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, jie gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl laikino tėvo/motinos valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 str. 3 d.).

18. Sutinkamai su CK 3.195 str. atsakovės pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus kai vaikas įvaikinamas. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

19. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų A. M. ir N. P. materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. P. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. kovo 31 d.).

20. Atsakovės atstovė posėdžio metu nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma iš atsakės per didelė, kadangi jie neturi finansinių galimybių teikti vaikui tokio dydžio išlaikymo.

21. Byloje esančiais duomenimis nustatytas, kad atsakovas N. P. niekur nedirba, gyvena iš skiriamos pašalpos, kuri bus nutraukta, nes N. P. atsisako atidirbti visuomenei naudingus darbus. N. P. turi nemažai įsiskolinimų antstoliams. Duomenų apie atsakovės pajamas teismas neturi, jos pačios teigimu ji gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Todėl net ir tas faktas, kad atsakovai yra nedirbantys, neatleidžia jų nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, nes atsakovai yra darbingo amžiaus, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju pareiga nevykdoma dėl atsakovų netinkamų veiksmų, o ne dėl objektyvių priežasčių. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra darbingo amžiaus, jokių duomenų apie tai, kad jiems būtų apribotas darbingumas, nustatytas neįgalumas byloje nėra bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gyvena Jungtinė Karalystėje, kurioje pragyvenimo lygis, net ir teikiant socialinę paramą, turėtų būti pakankamas išlaikyti sūnų gyvenantį Lietuvoje, iš atsakovų sūnaus išlaikymui priteistina po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. kovo 31 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

22. Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.).

23. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010). Ieškovė prašo iš atsakovų A. M. ir N. P. priteisti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo laikinosios globos J. P. nustatymo (2021 m. gegužės 18 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2021 m. kovo 31 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai sūnaus išlaikymui pinigų neteikė, bei į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas už trejus metus iš atsakovų N. P. ir A. M. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas J. P. už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. kovo 31 d., kurį sudaro 1 570,00 Eur.

24. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. gegužės 18 d. J. P. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti Raseinių pagalbos šeimai namuose, globos vieta nustatyta budinčios globotojos A. S. šeimoje, kuri tinkamai vykdo globėjos pareigas ir užtikrina nepilnamečio vaiko J. P. fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, teisę į mokslą, vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, J. P. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos jam nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina Raseinių pagalbos šeimai namuose, budinčios globotojos A. S. šeimoje, globėją paskiriant ir vaiko išlaikymui priteistų lėšų administratore iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

25. Teismas taip pat pažymi, kad pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, o pagal šio straipsnio 3 dalį, jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Nurodytos įstatymo nuostatos sudaro galimybę atsakovei imtis realių veiksmų keisti savo elgesį, siekti tėvų valdžios apribojimo panaikino, t. y. ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko priežiūros, auklėjimo ir ugdymo procese.

26. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio. Atsakovams 2021 m. birželio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais suteikta antrinė teisinė pagalba, atstovai paskirti teismo iniciatyva, todėl bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 402 straipsniu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Laikinai apriboti motinos valdžią A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Laikinai apriboti tėvo valdžią N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. P. po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. kovo 31 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. kovo 31 d.).

Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. P. po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. kovo 31 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą J. P. po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo vaiko laikinosios globos nustatymo (2020 m. gegužės 18 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. kovo 31 d.), bendra suma 1 570 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt eurų).

Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą J. P. po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo vaiko laikinosios globos nustatymo (2020 m. gegužės 18 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. kovo 31 d.), bendra suma 1 570 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt eurų).

Patenkinus ieškinį J. P. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti budinčios globotojos A. S. namuose.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją ieškovei.