Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimanto Misiūno,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Niklita“ atstovui K. K., ieškovui V. K., jų atstovui advokatui Gintarui Černiauskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Niklita“ ir V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1123-475/2019 pagal UAB „Nikita“ ir V. K. ieškinį R. K., tretiesiems asmenims UAB „Lrytas“, viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Bernardinai,lt“, UAB „Delfi“, UAB „Diena Media News“, mažajai bendrijai (toliau - ir MB) „Kas vyksta“, UAB „Vakarų ekspresas“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau - ir Teisingumo ministerija) dėl pažeistos dalykinės reputacijos bei garbės ir orumo gynimo, žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai UAB „Niklita“ ir V. K. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti neatitinkančiomis tikrovės ir pažeidžiančiomis ieškovės UAB „Niklita“ dalykinę reputaciją, žeminančiomis ieškovo V. K. garbę ir orumą atsakovės R. K. paskleistas žinias portaluose „lrytas.lt“,„Bernardinai.lt“,„Delfi.lt“,„Kauno.Diena.lt“,„Kas vyksta Kaune“,„Vakarų ekspresas“ ir įpareigoti ją savo lėšomis minėtuose portaluose išspausdinti šių teiginių žinių paneigimo tekstus, priteisti iš atsakovės ieškovės UAB „Niklita“ naudai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ieškovo V. K. naudai - 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad UAB „Niklita“ laimėjo viešai skelbtus nuteistųjų/suimtųjų maitinimo paslaugų pirkimo konkursus Kauno tardymo izoliatoriuje, Alytaus pataisos namuose, Marijampolės pataisos namuose, Kybartų pataisos namuose ir teikia maitinimo paslaugas nuteistiesiems ir suimtiesiems minėtose įkalinimo įstaigose. Paaiškino, jog tiek internete prieinamuose straipsniuose, tiek per televiziją atsakovė teigė, kad UAB „Niklita“ yra įmonė daug metų iš eilės nesąžiningai laiminti viešuosius pirkimus Kauno tardymo izoliatoriuje, kad šiai įmonei šiame izoliatoriuje yra sudaromos išskirtinės sąlygos be konkurencijos laimėti viešuosius pirkimus, kad daugelį metų maitinimo paslaugas tiekiančios UAB „Niklita“ savininko V. K. sutuoktinė dirba Kauno tardymo izoliatoriuje, todėl akivaizdu, kad tik „per pažintis“ UAB „Niklita“ dirba Kauno tardymo izoliatoriuje.

3. Teigė, jog atsakovės R. K. per visuomenės informavimo priemones paskleisti teiginiai apie UAB „Niklitą“ ir V. K. neatitinka realybės, atsakovė peržengė saviraiškos laisvės ribas. Dėl to buvo pažeisti ieškovų teisėti interesai, nukentėjo UAB „Niklita“ dalykinė reputacija ir V. K., kaip fizinio asmens, garbė ir orumas. Nurodė, kad R. K. išsakyti teiginiai apie UAB „Niklita" ir jos vadovą V. K. buvo pateikti kontekste, susijusiame su galimu Kauno tardymo izoliatoriaus vadovybės piktnaudžiavimu, numanomus korupcinius ryšius, neskaidrumu įstaigoje, aštria kritika visai bausmių vykdymo sistemai. Pažymėjo, kad tiek Valstybės kontrolė, tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek Teisingumo ministerijos sudaryta komisija analizavo Kauno tardymo izoliatoriaus veiklą ir sprendimus, nustatė Kauno tardymo izoliatoriaus, izoliatoriui vadovavusių asmenų pažeidimus. Tačiau minėtų institucijų išvadose nėra konstatuota nė vienas UAB „Niklita“ ar V. K. padarytas pažeidimas, ar nurodyta, kad būtent UAB „Niklita“ ar V. K. yra įtakoję, atsakingi už vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą izoliatoriuje, kad būtent UAB „Niklita“ ar V. K. Kauno tardymo izoliatoriuje veikia neteisėtai, pažeisdami įstatymus.

4. Tvirtino, kad po pasirodžiusių straipsnių padaugėjo nuteistųjų skundų dėl UAB „Niklita“ teikiamo maitinimo ir prekių, įmonės darbuotojai, dirbantys įkalinimo įstaigose, direktoriui pradėjo skųstis, kad darbo sąlygos įmonėje žymiai pasunkėjo dėl nuolatinių nuteistųjų skundų, pretenzijų, įžeidinėjimų, užgauliojimų, pasitaikė net ir fizinio darbuotojų užpuolimo atvejų, įmonės atstovai, bendraudami su įmonės partneriais, produktų tiekėjais, bankais susidūrė su neigiamu požiūriu į įmonę, nenoru bendradarbiauti, nepasitikėjimu, išankstine neigiama nuomone apie įmonę, ieškovas V. K. patyrė didelį stresą, įtampą.

5. Darė išvadą, jog UAB „Niklita“ turėtų būti priteista suma, artima tokios kategorijos bylose bendrovių patirtos neturtinės žalos atlyginimui priteisiamų sumų vidurkiui, t. y. 5 000 Eur, ir taip būtų kompensuotas UAB „Niklita“ dalykinės reputacijos pažeidimas. Ieškovas V. K. vertino, kad jo patirta neturtinė žala jam būtų atlyginta priteisiant iš atsakovės 1 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Nustatė, kad atsakovės komentarų (žinios) paskleidimo, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., visuomenei gerai žinomuose portaluose faktas yra įrodytas, informacija ginčo komentaruose yra tiek apie UAB „Niklita“, tiek ir apie įmonės vadovą ieškovą V. K..

8. Pažymėjo, jog atsakovės kalboje buvo vartojami sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai straipsnyje 2017 m. rugpjūčio 9 d. „R. K.: Pareigūnai blogesni už nusikaltėlius“, portalas „Vakarų ekspresas“; taip pat pavartotas emocinį vertinimą rodantys žodžių junginys „Man labai keista, <...>“. Teismas sprendė, kitų portalų straipsniuose atsakovės komentarų sakiniams pagal savo lingvistinę išraišką turėjus „konstatavimo“ požymių, tačiau to nepakako juos pripažinti faktų konstatavimu (žinia).

9. Darė išvadą, kad atsakovės komentarai pateikti žurnalistiniuose straipsniuose, ginčo publikacijos yra susiję su viešojo intereso klausimu, atsakovė siekė atkreipti visuomenės dėmesį į aktualią problemą, reiškiamas jos susirūpinimas Kauno tardymo izoliatoriaus ir Kalėjimų departamento vadovybės veikla, todėl teismas konstatavo, jog ginčo publikacijose buvo paskelbta atsakovės nuomonė.

10. Teismas vertino, jog byloje yra pakankamai duomenų atsakovės nuomonei pagrįsti. Nurodė UAB „Niklita“ savininko sutuoktinę dirbant Kauno tardymo izoliatoriaus personalo skyriaus viršininke. Pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 31 d. Valstybinio audito ataskaitos Nr. VA-2017-P-40-3-13 išvadų 2 skyriuje buvo konstatuota, kad vykdydamas anksčiau nurodytas sutartis Kauno tardymo izoliatorius neatsakingai disponavo jam priklausančiu turtu, nes turtą išnuomojo ir perdavė naudotis teisės aktuose nenustatytais atvejais ir būdais, dėl to negavo pajamų iš turto naudojimo, apmokėjo su perduoto turto naudojimu susijusias išlaidas, sudarė galimybes privačiam juridiniam asmeniui gauti naudą nekonkurencinėmis sąlygomis. Teisingumo ministerijos komisija, sudaryta tarnybiniam patikrinimui atlikti, išvadose konstatavo, kad pirkimo paraiškoje ir pirkimo sąlygose nustatyta kvalifikacinė sąlyga turėti 1 metų patirtį, susijusią su maitinimo paslaugų teikimu pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose laikomiems asmenims, buvo nepagrįsta ir perteklinė, pažeidžianti VPĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatė, kad nuomininkui (UAB „Niklita“) perduoto įrenginio - šaldymo agregato, jam sugedus, pakeitimą nauju organizavo ir atliko Kauno tardymo izoliatorius, turtas (virtuvė ir inventorius) buvo išnuomotas be konkurso, sudarant išskirtines sąlygas UAB „Niklita“ naudotis valstybės turtu kitoms, su Kauno tardymo izoliatoriaus veikla nesusijusioms reikmėms. Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo 2017 m. balandžio 6 d. ataskaitos Nr. 2S-1 II skyriuje konstatuota, kad supaprastinto atviro konkurso „Suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo paslauga, nuomojant KTI priklausančias virtuvės patalpas ir įrangą” pirkimo sąlygos apribojo galimybę dalyvauti pirkime tiems tiekėjams, kurie turi patirties paslaugas teikiant ne pataisos įstaigose; pirkimo sąlygos dėl pasiūlymų kainos įskaičiuojant maisto produktų įsigijimo, saugojimo, maisto pagaminimo, maisto pristatymo, patalpų ir įrangos atnaujinimo, remonto ir kitos išlaidos bei investicijos į virtuvės patalpų ir įrangos atnaujinimą (nusidėvėjimas) nebuvo tikslios, aiškios ir pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principą. Kalėjimų departamento atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad Alytaus pataisos namų, Marijampolės pataisos namų, Kybartų pataisos namų kai kurios Pirkimo sąlygos buvo ribojančios konkurenciją, perteklinės, netinkamos, pažeidžiančios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Teismas darė išvada, kad atsakovės etiškai ir santūriai išsakyta nuomonė yra juridiniais faktais pagristi teiginiai.

11. Vertindamas ieškovės UAB „Niklita“ argumentus dėl pažeistos asmens garbės, orumo ir dalykinės reputacijos, teismas sprendė, kad nuteistųjų skundų padaugėjimo sieti tik su atsakovės komentarais publikacijose negalima, nes skundų pagausėjimą galėjo įtakoti visuomenėje kilusi vieša diskusija dėl Kauno tardymo izoliatoriaus ir Kalėjimų departamento vadovų veiklos. Įmonės darbuotojų nusiskundimų darbe susidūrus su psichologiškai sunkiomis sąlygomis, taip pat nesiejo su tik su atsakovės komentarais publikacijose, pažymėdamas, jog darbuotojai dirbo tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, kur darbo sąlygos yra žymiai sunkesnės nei įprasta.

12. Teismas darė prielaidą, kad sutarčių su Alytaus pataisos namais ir Marijampolės pataisos namais nutraukimo inicijavimą lėmė natūralios pasekmės po atliktų valstybės institucijų patikrinimų, o ne atsakovės komentarai publikacijose.

13. Darė išvadą, jog V. K. patirtus sveikatos sutrikimus galėjo lemti ir jo fiziologinė būsena, amžius.

14. Įvertinęs UAB „Niklita“ viešųjų pirkimų statistiką, teismas sprendė, jog atsakovės pasisakymai spaudoje ieškovės viešųjų pirkimų laimėjimams / pralaimėjimams įtakos neturėjo.

15. Pažymėjo, kad atsakovės pripažinimas pranešėja, rodė jos paskleistai informacijai buvus reikšminga ginant viešąjį interesą. Darė išvadą, kad saviraiškos laisvė šioje byloje neturi būti ribojama, nes atsakovės nuomonei netrūko faktinio pagrindimo ir nenustatyta jos nesąžiningumo požymių skleidžiant minėtą informaciją, ieškovai neįrodė, kad patyrė realią žalą būtent dėl atsakovės komentarų ginčo publikacijose.

16. Spręsdamas klausimą dėl atsakovės prašymo skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesu, teismas darė išvadą, jog kreipimosi su ieškiniu į teismą negalima laikyti akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl prašymo netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieškovai UAB „Niklita“, V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

18. Apeliaciniame skunde ieškovai teigia ir teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės išsakytus teiginius, nepagrįstai juos pripažino nuomone, ir nepasisakė dėl visų atsakovės išsakytų teiginių priskyrimo nuomonei ar žiniai, neteisingai įvertino atsakovės išsakytų teiginių atitikimą tikrovei.

19. Nurodo, jog teismas nepateikė konkrečių argumentų kurie patvirtintų, jog atsakovės išsakyti teiginiai laikytini nuomone, selektyviai atrinko kelis teiginius (akivaizdžiai palankius atsakovei) ir pasisakydamas dėl jų argumentus taikė visiems likusiems atsakovės teiginiams, ignoravo atsakovės pasisakymų kategoriškumą, kitą kalbos tekstą, sakinių konstrukcijas. Paaiškina, kad visa atsakovės paskleista informacija yra dėstoma kaip nauji sensacingi faktai, naujos visuomenei negirdėtos žinios, girdimos iš pirmų lūpų - kalėjimų departamento sistemoje dirbusios darbuotojos ir tokiais teiginiais yra išsakoma ne nuomonė ar jau žinomos informacijos apibendrinimas, o paskleidžiama neva visuomenei aktuali ir nauja informacija. Teigia, jog tokia pateiktos informacijos konstrukcija tik patvirtina, kad atsakovė paskleidė būtent žinias, dėl kurių vėliau buvo išsakiusi ir savo nuomonę.

20. Pabrėžia, kad atsakovės išsakyti teiginiai apie UAB „Niklita“ ir jos vadovą ieškovą V. K. buvo pateikti kontekste, susijusiame su galimu Kauno tardymo izoliatoriaus vadovybės piktnaudžiavimu, galimais korupciniais ryšiais, neskaidrumu toje įstaigoje.

21. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovės išsakyti teiginiai yra kategoriški, kas tvirtina, jog buvo išsakyta ne nuomonė, o paskleistos žinios, bet ir pripažinęs, kad atsakovė ginčijamais teiginiais pateikė tik savo subjektyvius vertinimus dėl visuomenei aktualių procesų, teismas toliau analizavo kai kurių teiginių atitiktį tikrovei. Mano teismo argumentus esant prieštaringiems, nes teismas nurodė, jog atsakovė tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, nurodydama tas pačias publikacijose išspausdintas aplinkybes, kas teismo vertinimu patvirtino argumentus dėl išsakytų teiginių pripažinimo nuomone.

22. Atkreipia dėmesį, kad tiek Valstybės kontrolė, tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek Teisingumo ministerijos sudaryta komisija analizavo Kauno tardymo izoliatoriaus veiklą ir sprendimus, nustatė Kauno tardymo izoliatoriaus, jam vadovavusių asmenų pažeidimus. Teigia, kad minėtų institucijų išvadose nėra konstatuotas nė vienas ieškovų padarytas pažeidimas ar nurodyta, kad būtent ieškovai yra atsakingi už vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą Kauno tardymo izoliatoriuje, kad būtent ieškovai Kauno tardymo izoliatoriuje veikia neteisėtai, pažeisdami įstatymus ar įtakodami Kauno tardymo izoliatoriaus vadovybės korupcinius, nusikalstamus, nepotizmo sprendimus. Pažymi, jog minėtose išvadose nebuvo nurodyta, kad UAB „Niklita“ be konkurencijos laimi maitinimo paslaugų Kauno tardymo izoliatoriaus pirkimus, kad tik bendrovei UAB „Niklita“ sudaromos išskirtinės, itin palankios patalpų ir įrangos nuomos sąlygos, kad tik išimtinai UAB „Niklita“ sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti viešuosius pirkimus, taip pat nekonstatuotas joks sutartinių normų pažeidimas.

23. Nurodo, jog teismas rėmėsi valstybės institucijų išvadomis, kurios akcentavo Kauno tardymo izoliatoriaus veiklą ir šios įstaigos pažeidimus, o ne ieškovų UAB „Niklita“ ir V. K. pažeidimus, todėl mano, kad valstybės institucijų išvados negali būti laikomos objektyviu pagrindu R. K. išsakytiems teiginiams pagrįsti. Be to, teismas neįvertino atsakovės teiginių dėl Kauno tardymo izoliatoriaus sutartinių santykių plėtojimo su ieškove pagrįstumo ir dėl jų nepasisakė.

24. Teigia, kad savo pasisakymuose atsakovė sujungė tikrovę atitinkančius teiginius su visiškai tikrovės neatitinkančiais teiginiais,kas reiškia, jog dėl atsakovės išsakytų tikrovės neatitinkančių teiginių skaitytojus pasiekė konkreti žinia: UAB „Niklita“ ir jos vienintelis akcininkas ir vadovas V. K. Kauno tardymo izoliatoriuje dirba „per pažintis“, laimi viešuosius konkursus ne dėl savo turimos kvalifikacijos ir mažiausios kainos pasiūlymų, o dėl kitų priežasčių.

25. Pažymi, jog nė vienoje iš išvadų tiesiogiai nekonstatuoti kokie nors UAB „Niklita“ ar jos vadovo neteisėti veiksmai, minėti dokumentai neduoda pagrindo atsakovei skleisti ginčijamus teiginius apie privačius asmenis UAB „Niklita“ ir jos savininką. Teigia, kad skleisdama tokius teiginius, interpretuodama faktus, atsakovė neabejotinai elgėsi neetiškai, atliko neteisėtus veiksmus.

26. Tvirtina, kad po pasirodžiusių straipsnių padaugėjo nuteistųjų skundų dėl UAB „Niklita“ teikiamų maitinimo paslaugų ir Kauno tardymo izoliatoriaus parduotuvėje parduodamų prekių, įmonės darbuotojai, dirbantys įkalinimo įstaigose, pradėjo skųstis, kad darbo sąlygos įmonėje žymiai pasunkėjo dėl nuolatinių nuteistųjų skundų, pretenzijų, įžeidinėjimų, užgauliojimų, pasitaikė net ir fizinio darbuotojų užpuolimo atvejų. Atkreipia dėmesį, jog darbuotojai, duodami paaiškinimus, patvirtino, jog darbo sąlygos pasunkėjo būtent po atsakovės teiginių išdėstymo. Įmonės atstovai, bendraudami su įmonės partneriais, produktų tiekėjais, bankais, susidūrė su neigiamu požiūriu į įmonę, nenoru bendradarbiauti, nepasitikėjimu, išankstine neigiama nuomone apie įmonę.

27. Teigia, jog po pirmųjų straipsnių, pasirodžiusių internete 2017 m. vasario, kovo mėnesiais apie tariamai neskaidrią UAB „Niklita“ ir jos vadovo V. K. veiklą, šis patyrė didelį stresą, įtampą, jam teko kreiptis į medikus dėl sveikatos sutrikimų.

28. Atkreipia dėmesį, kad teismas posėdžių metu nesiaiškino, kokia padaryta žala dalykinei reputacijai ir asmens garbei bei orumui, nepateikė ieškovams klausimų susijusių su šia ieškinio dalimi: neprašė plačiau paaiškinti, papasakoti kokia padaryta žala ir pan. Teigia, kad tokie teismo argumentai ir veiksmai įrodymo tyrimo procese, leidžia abejoti teismo nešališkumu ir nepriklausomumu.

29. Prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes teismas netyrė aplinkybių dėl atsakovės teiginiais padarytos žalos ieškovams, apklausti kaip liudytoją R. B. ir išreikalauti 2017 m. spalio 3 d. Pažymos dėl Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojų galimais teisės pažeidimais padarytos žalos Nr. 8-827, todėl atnaujinus įrodymų tyrimą bei ištyrus visus bylai svarbius įrodymus, gali būti užtikrinimas teisingas bylos išnagrinėjimas, ieškinio pagrįstumo klausimo išsprendimas. Taip pat prašo prijungti prie bylos medžiagos 2019 m. balandžio 10 d. gautą Viešųjų pirkimų tarnybos raštą dėl tarnybos atlikto patikrinimo Kauno tardymo izoliatoriaus organizuotų ir vykdytų viešųjų pirkimų.

30. Atsakovė R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą sprendimą.

31. Tvirtina, kad išnagrinėjus civilinę bylą, vadovaujantis tiek liudytojų paaiškinimais, tiek rašytiniais duomenimis, kurie yra pateikti byloje, ir kuriuos pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bei įvertino, buvo nustatyta ir įrodyta, jog atsakovė išreiškė nuomonę, kuri buvo reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų, o ši nuomonė buvo išreikšta vadovaujantis atsakovės gauta informacija jai einant pareigas, ją patvirtino byloje esančios trijų institucijų pateiktos išvados: Teisingumo ministerijos, Valstybės kontrolės bei Viešųjų pirkimų tarnybos.

32. Teigia, jog esmės nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie būtų susiję su ginčo klausimu ir turi reikšmės byloje, kadangi buvo pateikiami išvestiniai duomenys, kurie neturi įrodomosios galios ir nėra susiję su ginčo objektu, todėl jais vadovautis nėra pagrindo ir tik patvirtina, kad apeliacinis skundas pateiktas nepagrįstai. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais, nepateikiant jokių objektyvių duomenų.

33. Tvirtina, kad apeliantai neįrodė, jog apie juos buvo paskleisti faktai, kad atsakovė pažemino jų garbę, reputaciją bei orumą, o to pasėkoje jie patyrė žalą. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas, teisėtas, priimtas vadovaujantis išsamu ir visapusišku byloje esančių duomenų ištyrimu, todėl nenustatytas nei vienas pagrindas, kurio vadovaujantis jis galėtų būti panaikintas. Pažymi, kad atsakovės poziciją pagrindė tiek liudytojų parodymai, tiek ir byloje esantys gausūs objektyvūs duomenys, kurie dažniausiai buvo parengti valstybės institucijų.

34. Prašo netenkinti apeliantų prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

35. Teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

36. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, tinkamai atribojo žinią nuo nuomonės, atsakovė, pateikdama savo nuomonę, rėmėsi jai žinoma informacija, kuri yra nepaneigta ir patvirtinta oficialiuose institucijų dokumentuose.

37. Atkreipia dėmesį, kad vien tai, jog institucijų patikrinimo aktuose nėra konkrečiai įvardinti UAB „Niklita“ ar jos direktoriaus padaryti pažeidimai, nereiškia, jog iš turimos informacijos atsakovė, įvertindama faktus ir duomenis, paskleidė informaciją ieškovų nuomone, žeminančią jų reputaciją ir prieštaraujančią tikrovei.

38. Teigia, jog pareikšdama nuomonę, atsakovė lingvistinėmis priemonėmis paryškino informaciją, tačiau jos neiškraipė, nepateikė duomenų, kurie nebuvo nustatyti institucijų patikrinimo aktuose.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

40. Nustatyta, kad UAB „Niklita“, kurios vadovas ir vienintelis akcininkas yra V. K., teikė (-ia) viešojo maitinimo paslaugas. UAB „Niklita“ laimėjo viešai skelbtus nuteistųjų/suimtųjų maitinimo paslaugų pirkimo konkursus Kauno tardymo izoliatoriuje, Alytaus pataisos namuose, Marijampolės pataisos namuose, Kybartų pataisos namuose ir teikė maitinimo paslaugas nuteistiesiems ir suimtiesiems tose įkalinimo įstaigose. R. K., būdama Kauno tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininke, per visuomenės informavimo priemones papasakojo apie galimus Kauno tardymo izoliatoriaus vadovybės vykdomus pažeidimus ir piktnaudžiavimą. UAB „Niklita“ ir V. K. teigė, jog R. K. tuo pačiu paskleidė ir tikrovės neatitinkančius teiginius apie UAB „Niklita“ ir V. K. šiuose straipsniuose:

41.1. 2017 m. vasario 7 d. straipsnis „Kauno tardymo izoliatoriaus finansininkė atskleidė šokiruojančių faktų“, portalas www.lrytas.lt:

„R. K. atskleidė, kad bendrovė „Niklita“ jau daugiau nei dešimtį metų laimi maitinimo paslaugų Kauno tardymo izoliatoriaus pirkimus, jai sudaromos išskirtinės, itin palankios patalpų ir įrangos nuomos sąlygos. Prieštaraujant su „Niklita“ pasirašytoms sutarties sąlygoms, nuomojamas įstaigos inventorius, kuriuo naudojasi maitinimą teikianti bendrovė, remontuojamas iš įstaigai skirtų lėšų. Štai praėjusiais metais atliktas 12 tūkst. eurų kainavęs šaldymo įrenginių, kuriais naudojasi „Niklita“, remontas, nors pačių įrenginių balansinė vertė siekia 2 tūkst. eurų. Galbūt šią bendrovę lydi sėkmė, nes jos savininko žmona dirba izoliatoriuje ?“;

41.2. 2017 m. kovo 9 d. straipsnis „Ž. M. kreipėsi į teismą dėl nušalinimo nuo pareigų“, portalas www.bernardinai.lt:

„Tuo metu daugelį metų maitinimo paslaugas tiekiančios bendrovės „Niklita“ savininko sutuoktinė, anot R. K., dirba izoliatoriaus Personalo skyriaus viršininke.

Už įstaigos buhalterinę apskaitą, finansų kontrolę, teisėtumą atsakinga darbuotoja BNS teigė, kad bendrovė „Niklita“ jau daugiau nei dešimtį metų be konkurencijos laimi maitinimo paslaugų Kauno tardymo izoliatoriaus pirkimus. Be to, anot R. K., bendrovei sudaromos išskirtinės, ypač palankios patalpų ir įrangos nuomos sąlygos, įmonėje įdarbinti ir patys nuteistieji.

Pareiškime STT R. K. nurodė, kad prieštaraujant su „Niklita“ pasirašytoms sutarties sąlygoms, nuomojamas įstaigos inventorius, kuriuo naudojasi maitinimą teikianti bendrovė, remontuojamas iš įstaigai skirtų lėšų. 2016 metais atliktas 12 tūkst. eurų kainavęs šaldymo įrengimų, kuriais naudojasi „Niklita“, paprastasis remontas, nors pačių įrengimų balansinė vertė siekia 2 tūkst. eurų.“ (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-03-09-z-mikenaite-kreipesi-i-teisma-del-nusalinimo-nuo-pareigu/156539);

41.3. 2017 m. rugpjūčio 2 d. straipsniai „Izoliatoriaus nuodėmes atskleidusi R. K. galvoja apie išėjimą iš darbo“, portalas www.lrytas.lt; „Kauno tardymo izoliatoriuje patikrinimas veja patikrinimą: vadovai dangsto ir tęsia pažeidimus“, portalas www.delfi.lt; „R. K.: padėtis Kauno izoliatoriuje nesikeičia“, portalas www.kauno.diena.lt:

„Ignoruodama Valstybės kontrolės ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nurodymus, dabartinė KTI vadovybė pratęsė negaliojančią nekilnojamojo turto nuomos sutartį, taip pat delsia nutraukti maitinimo paslaugų sutartį su bendrove „Niklita“, kurios akcininko sutuoktinė dirba KTI ir kuriai buvę vadovai buvo sudarę išskirtines sąlygas laimėti pirkimus“.

„Kauno tardymo izoliatoriaus buhalterė teigia, kad liepą įstaiga pratęsė negaliojantį susitarimą su įmone „Niklita“ dėl nekilnojamojo turto nuomos, nors tai, pasak jos, tai yra neteisėta.“

„KTI veiklą tyrusi Teisingumo ministerijos komisija yra nustačiusi, kad bendrovės „Niklita“ akcininkas yra KTI Personalo skyriaus vadovės I. K. sutuoktinis. Šiai bendrovei buvo sudaromos išskirtinės sąlygos laimėti ir patalpų nuomos, ir maitinimo paslaugų pirkimus.“

41.4. 2017 m. rugpjūčio 3 d. straipsnis „Premjeras kitą savaitę susitiks su Kauno izoliatoriaus buhaltere, žada „reikiamus sprendimus“.“, portalas www.lrytas.lt (ieškovai nurodo, kad portalas „Kas vyksta Kaune“):

„Kauno tardymo izoliatoriaus (KTI) buhalterė teigia, kad ignoruodama Valstybės kontrolės ir Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymus, dabartinė KTI vadovybė pratęsė negaliojančią nekilnojamojo turto nuomos sutartį, taip pat delsia nutraukti maitinimo paslaugų sutartį su bendrove „Niklita“. Šios įmonės akcininko sutuoktinė dirba KTI, buvę įstaigos vadovai bendrovei buvo sudarę išskirtines sąlygas laimėti viešuosius pirkimus.“;

41.5. 2017 m. rugpjūčio 9 d. straipsnis „R. K.: Pareigūnai blogesni už nusikaltėlius“, portalas www.ve.lt:

„Visi toje sistemoje yra glaudžiai vieni su kitais susiję, suaugę į kamuolį. Kaip naujas vadovas priims kardinalius sprendimus, jeigu pats bendradarbiavo su tais pačiais verslininkais? Juolab jei tas verslininkas yra kolegės vyras ir jie visi bendrauja daugelį metų? Jis galvoja tik apie tai, kaip nepakenkti tam verslininkui, o valstybės interesų nepaiso.“

„Man labai keista, kad mūsų įstaigos maitinimo paslaugų konkursą Viešųjų pirkimų tarnyba pripažino neteisėtu, jo sąlygas - pažeidusiomis konkurenciją, ir liepė greitai nutraukti sutartį, o lygiai tomis pačiomis sąlygomis vadovaujantis viešųjų pirkimų laimėtojai parinkti ir kitose sistemos įstaigose. Alytuje, Marijampolėje, Kybartuose sutartys buvo pasirašytos įvykdžius konkursus pagal tas pačias ydingas sąlygas. Ten nutraukti sutarčių nereikalaujama.“

41. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nurodyti teiginiai įvertinti kaip nuomonė, o ne žinia. Kolegija pasisako dėl šių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

42. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ginčo straipsnius, šalių teiktus paaiškinimus bei atsižvelgusi į teismų praktiką atskiriant žinią nuo nuomonės, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovės R. K. išsakytos spaudoje mintys (pasisakymai, pastebėjimai, apibendrinimai ) yra vertintinos kaip jos nuomonė, kuri turėjo objektyviai egzistuojantį pagrindą (CPK 185 str.).

44. Kaip nurodyta nutarties 41 punkte, atsakovė aktualiu laikotarpiu dirbo Kauno tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininke ir disponavo ta informacija, kurią turėjo vykdydama savo tiesiogines pareigas. Byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovė tiesiogiai dalyvaudavo viešųjų konkursų rengime ir organizavime, pirkimo sutarčių pasirašyme bei jų vykdyme, todėl jos turimą informaciją apie UAB „Niklita“ bei jos vadovą negalima laikyti žinia. Ginčo publikacijose išsakytos R. K. mintys labiau atitinka subjektyvų atsakovės turėtos informacijos vertinimą, nes, kaip minėta, nenustatyta, jog tiesiogiai Kauno tardymo izoliatoriaus veikloje su UAB „Niklita“ dalyvavo ir R. K..

45. Skunde teismo sprendimas kritikuojamas nurodant, jog atsakovės pasisakymai buvo nurodyti septyniuose straipsniuose, o teismas į juos atsakė abstrakčiai, selektyviai atrinkęs atskiras tekstų mintis. Dėl šio argumento kolegija pastebi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Higgins ir kt. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 204124/92). Sykiu teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90). Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, yra konstatavęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013).

47. Taigi, procesinis įstatymas nenustato konkrečių reikalavimų kiek išsamiai, detaliai ir kokia forma turi būti pasisakoma dėl ieškinio reikalavimų. Nors teismas šiuo konkrečiu atveju neanalizavo kiekvieno pasisakymo atskirai, bet iš sprendimo turinio matosi, jog iš esmės dėl visų aktualių šiam ginčui teiginių pasisakyta. Sprendimo 15 lape konkrečiai pasisakoma dėl 2017 m. rugpjūčio 9 d. straipsnio „ Pareigūnai blogesni už nusikaltėlius“. Po to tekstas „<...> bendrovė „Niklita“ jau daugiau nei dešimtį metų be konkurencijos laimi maitinimo paslaugų Kauno tardymo izoliatoriaus pirkimus; bendrovei sudaromos išskirtinės, itin palankios patalpų ir įrangos nuomos sąlygos; prieštaraujant su „Niklita“ pasirašytoms sutarties sąlygoms, nuomojamas įstaigos inventorius, kuriuo naudojasi maitinimą teikianti bendrovė, remontuojamas iš įstaigai skirtų lėšų; 2016 metais atliktas 12 tūkst. eurų kainavęs šaldymo įrengimų, kuriais naudojasi „Niklita“, paprastasis remontas, nors pačių įrengimų balansinė vertė siekia 2 tūkst. Eurų <...>“ yra susijęs su 2017 m. vasario 7 d. portale www.lrytas.lt ir su portale www.bernardinai.lt kovo 9 d. skelbtais straipsniais.

48. Toliau teismo cituojamas tekstas “<...> KTI vadovybė pratęsė negaliojančią nekilnojamojo turto nuomos sutartį, taip pat delsia nutraukti maitinimo paslaugų sutartį su bendrove „Niklita“; įstaiga pratęsė negaliojantį susitarimą su įmone „Niklita“ dėl nekilnojamojo turto nuomos, nors tai yra neteisėta; įmonės akcininko sutuoktinė dirba KTI, buvę įstaigos vadovai bendrovei buvo sudarę išskirtines sąlygas laimėti viešuosius pirkimus <...>“ yra pažodžiui ar labai panašiai atkartotas iš dviejų 2017 m. rugpjūčio 2 d., kovo 2 d., rugpjūčio 3 d. straipsnių ( publikacijų). Kai kurios publikacijose nurodytos atsakovės ar straipsnių autorių mintys kartojasi ar netgi yra identiškos, tad pakartotinas jų vertinimas netikslingas

49. Kita vertus, aktualiuose straipsniuose atsakovės mintys išdėstytos glaustai, lakoniškai, bet vien pažodinio teksto savaime ( be teksto konteksto, sakinių konstrukcijos analizės ir pan.) negalima vertinti kaip žinios. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog dalis apeliantų nurodytų atsakovės teiginių, pvz. „<...> Šiai bendrovei buvo sudaromos išskirtinės sąlygos laimėti ir patalpų nuomos, ir maitinimo paslaugų pirkimus. <...>“ (2017 m. rugpjūčio 2 d. straipsnis portale www.kauno.diena.lt), viso straipsnio kontekste negali būti priskirtina išimtinai atsakovei, nes nėra nurodyta, kad taip teigia būtent atsakovė, o pagal jų vietą visame tekste labiau atitinka straipsnių autorių mintis.

50. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad atsakovė R. K. savo pasisakymais be teisėto pagrindo siekė prikaustyti dėmesį, sudominti su informacija susipažįstančių asmenų auditoriją, padaryti informacijos pateikimą nenuobodžiu. Kolegija primena, jog ginčo straipsnių autoriai yra ne pati atsakovė, o kiti asmenys, žurnalistai, kurių darbas yra pateikti informaciją skaitytojams, todėl tapatinti atsakovės pasisakymus su žurnalistų pateikiamais straipsniais, formuluotėmis nepagrįsta (CK 1.5 str.).

51. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų teiginiais dėl kilusio po atsakovės pasisakymų atgarsio, tačiau dėl to atsakovės pareikšta nuomonė ar išvados netampa žinia, kuri padaro nepagrįstos, taigi atlygintinos, žalos. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ginčo publikacijos susijusios su viešu interesu, valstybės turto panaudojimu ir atsakovės viešai išsakytos mintys dėl Kauno tardymo izoliatoriaus vertintinos kaip susirūpinimas izoliatoriaus veikla, ką rodo ir 2017 m. vasario 7 d. straipsnyje, internetiniame portale www.lrytas.lt, pateiktas tiesioginis žurnalistės pokalbis su R. K., kuriame ji nurodo, kad norėjo tai padaryti dar 2012 metais, turėjo vilties, kad kas nors pasikeisti, tačiau, grįžusi( į darbą), įsitikino, jog pokyčių neįvyko, turi vilties, kad dabar bus geriau išgirsta.

52. Minėta, informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019).

53. Apeliantai teigia, jog valstybės institucijos, analizavusios Kauno tardymo izoliatoriaus veiklą, nenustatė jokių apeliantų pažeidimų ar jų atsakomybės priimant vienokį ar kitokį sprendimą. Tokiu būdu mano, jog atsakovė iškraipė ir savaip papildė minėtų institucijų nustatytas aplinkybes ir jas interpretavo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų teiginiais.

54. Pirma, patys pirmieji atsakovės R. K. vieši pasisakymai internetinėje spaudoje, pagal pateiktus apeliantų duomenis, pasirodė 2017 m. vasario-kovo mėnesiais, kai Teisingumo ministerija tik po atsakovės pranešimo pradėjo Kauno tardymo izoliatoriaus veiklos patikrinimą, Viešųjų pirkimų tarnyba 2017 m. vasario mėnesį pradėjo operatyvų patikrinimą , kaip izoliatoriuje buvo laikytasi įstatymo reikalavimų rengiant ir organizuojant viešuosius pirkimus, o savo išvadas pateikė tų pačių metų balandžio 6 d., Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2017 m. gegužės 31 d. pateikė ataskaitą apie lėšų ir turto valdymą Kauno tardymo izoliatoriuje. Minėti faktai rodo, kad savo nuomonę dėl sutarčių su UAB“Niklita“ vykdymo R. K. paskelbė remdamasi jos turima informacija , o konkrečias išvadas tyrusios R. K. nurodytas aplinkybes institucijos padarė tik po pirmųjų publikacijų paskelbimo. Vertinant vėlesnių publikacijų turinį su pirmosiomis matyti, kad atsakovės nurodyta informacija kartojasi ir tik papildoma aplinkybėmis, kurios paminėtos valstybės institucijų išvadose. Atsižvelgiant į tai, kolegija nenustatė, kad R. K. būtų iškraipiusi ar savaip interpretavusi valstybės institucijų nustatytas aplinkybes, kurios tapo žinomos po ginčo pasisakymų publikavimo.

55. Antai, 2017 m. rugpjūčio 2 d. publikacijoje „Izoliatoriaus nuodėmes atskleidusi R. K. galvoja apie išėjimą iš darbo“ nurodoma, kad A. V., kuris yra (buvo) laikinasis Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas, pripažino, kad 2016 metais liepą sutartis su UAB „Niklita“ dėl nuomos pratęsimo pasirašyta nebuvo. Taip pat straipsnyje yra nurodoma tai, kad nuomos sutartis su UAB „Niklita“ negalioja nuo praėjusių metų, o tai fiksavo ir valstybiniai auditoriai. Valstybės kontrolės ketvirtojo audito departamento pareigūnas R. A. minėtame straipsnyje cituojamas kaip nurodęs, kad sutartis buvo pasirašyta iki tam tikro laiko ir jie fiksavo, kad ji nepratęsta, nes teisės aktai neleidžia naudoti valstybės turto privačių asmenų naudai gauti. Minėtame straipsnyje taip pat yra nurodyta, kad Kauno tardymo izoliatoriaus veiklą tyrusi Teisingumo ministerijos komisija nustatė, kad UAB „Niklita“ akcininkas yra izoliatoriaus Personalo skyriaus vadovės I. K. sutuoktinis. Šiai bendrovei buvo sudaromos išskirtinės sąlygos laimėti ir patalpų nuomos, ir maitinimo paslaugų pirkimus. Papildomai yra pateikiami duomenys, apie tai kad Viešųjų pirkimo tarnyba balandžio pradžioje įpareigojo izoliatorių nutraukti sutartį su šia įmone. Taigi, atsakovės nuomonė vėlesnių tyrimų metu buvo pagrindžiama atliktų valstybės institucijų tyrimų nustatytais faktais. Viešųjų pirkimo tarnyba taip pat nustatė, kad suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo paslaugų pirkimo sąlygos parengtos ribojant tiekėjų dalyvavimą viešajame konkurse, nustatyti Viešųjų pirkimo įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, pažeidimai. Valstybės kontrolė 2017 m. gegužės 31 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-2017-P-40-3-13 nustatė, kad izoliatorius neatsakingai disponavo turimu turtu, kadangi apmokėjo su perduoto turto naudojimu susijusias išlaidas bei sudarė galimybes privačiam juridiniam asmeniui gauti naudą nekonkurencinėmis sąlygomis. Konstatuota, kad pagal turto nuomos sutartį maitinimo paslaugą teikiantis privatus juridinis asmuo nuomojosi šaldymo įrenginį, kuris neatitiko jam keliamų reikalavimų. Izoliatoriui įsigijus brangesnį įrenginį ir juo pakeitus seną įrenginį, izoliatorius nepakeitė nuomos sutarties, neperskaičiavo nuomos mokesčio ir negavo pajamų (2016 m. – 2017 m. kovo mėn. laikotarpiu). Tokiu būdu spręsta, kad vykdydamas šią nuomos sutartį, izoliatorius sudarė galimybes maitinimo paslaugą teikiančiam privačiam juridiniam asmeniui gauti naudą nekonkurencinėmis sąlygomis. Tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas vykdyti ir kitą paslaugą, nesusijusią su tą, kuri buvo nupirkta viešojo konkurso būdu: izoliatoriaus patalpose gaminti maistą Kauno vyriausiojo policijos komisariato suimtiesiems. Viešųjų pirkimo tarnyba savo ataskaitoje konstatavo, kad tikrinimo rezultatai atskleidė, kad Perkančioje organizacijoje esančius sisteminius ir nuolatinius viešųjų pirkimų organizavimo, vykdymo tarkos ir veiklos trūkumus ir pažeidimus, nepakankamą viešųjų pirkimų ir sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymo priežiūrą bei vidinę kontrolę. Buvo nustatyta, kad vykdant supaprastinto atviro konkurso „Suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo paslauga, nuomojant KTI priklausančias virtuvės patalpas ir įrangą“ (toliau – Pirkimas) patikrinimą, KTI dirbtinai ribojo tiekėjų (ypač smulkaus verslo), kurie turi teikti teisę maitinimo paslaugas dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, interesus, nebuvo užtikrintas skaidrumo principo laikymasis. Viešoji pirkimo tarnyba įvertinusi pažeidimus nurodė, kad Pirkimo rezultate sudaryta sutartis turėtų būti nutraukta ir viešasis pirkimas turėtų būti organizuojamas iš naujo.

56. Antra, teisėjų kolegijos manymu, šio ginčo nagrinėjimo atveju nėra būtina nustatyti konkrečius būtent UAB „Niklita“ ar jos vadovo V. K. neteisėtus veiksmus tam, kad paskleistą informaciją pripažinti atitinkančia tikrovę. Reikšminga yra tai, ar buvo faktinių aplinkybių, kurios suformavo tokią atsakovės nuomonę ir, ar ji buvo išsakyta derama forma. Nustatyta, kad Kauno tardymo izoliatorių ir UAB „Niklita“ siejo sutartiniai santykiai, todėl mažai tikėtina, kad UAB „Niklita“ nebuvo informuota ir nežinojo antros sutartinių santykių šalies – Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmų, sprendimų dėl jų bendradarbiavimo. Šioje vietoje pabrėžtina, jog valstybės institucijų nustatyta Kauno tardymo izoliatoriaus teisės aktų reikalavimų neatitinkanti veikla atitiko UAB „Niklita“ interesams, bendrovė tuo naudojosi, ką rodo šių juridinių asmenų bendradarbiavimas sutartiniuose santykiuose.

57. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pirmosios instancijos teismui nepasisakius apie atsakovės R. K. pasisakymus dėl neva neteisėto nekilnojamojo turto sutarties pratęsimo, nustatyta, kad internetiniuose portaluose www.lrytas.lt, www.delfi.lt, www.kauno.diena.lt 2017 m. rugpjūčio 2 d. pasirodė straipsniai, kuriuose R. K. išdėstė savo mintis apie Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmus, susijusius su apeliantės UAB „Niklita“ sudaryta nekilnojamojo turto sutartimi. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantai akcentuoja aktualių teiginių iš paminėtų straipsnių žalą jų reputacijai ir garbei, atsiedami juos nuo likusio straipsnių teksto, išimant iš bendro konteksto.

58. Analizuojant 2017 m. rugpjūčio 2 d. internetinius straipsnius matyti, jog po R. K. pasisakymų dėl negaliojančios nekilnojamojo turto sutarties pratęsimo, straipsnių autoriai pateikė Kauno tardymo izoliatoriaus vadovo A. V. paaiškinimus, kurie iš esmės nepaneigė atsakovės pasisakymuose nurodytų aplinkybių – „<...> A. V. BNS pripažino, kad 2016 metais liepą sutartis dėl nuomos pratęsimo pasirašyta nebuvo. Jo teigimu, dėl sutarties pratęsimo tuomet susitarta „susirašinėjimu“, o Valstybės kontrolės teiginiai apie negaliojančią sutartį yra ginčytini ir nebūtinai teisingi. <...>“ (citata iš straipsnio internetiniame portale www.lrytas.lt). Teisėjų kolegija neturi pagrindo šioje byloje vertinti Valstybės kontrolės 2017 m. gegužės 31 d. ataskaitoje pateiktų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo ir vadovaujasi tais faktais ir aplinkybėmis, kurios nėra paneigtos.

59. Apeliantų prašymu apeliacinės instancijos teismas iš Kauno tardymo izoliatoriaus išreikalavo ir ištyrė 2017 m. spalio 8 d. pažymą Nr.8-827 Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojų galimais teisės pažeidimais padarytos žalos. Kolegijos vertinimu, minėtos pažymos turinys nepaneigia Kauno tardymo izoliatoriuje fiksuotų pažeidimų ir tuo pačiu nepašalina pagrindų sudariusių prielaidą R. K. nuomonei dėl aukščiau aptartų aktualių aplinkybių susidaryti ir pareikšti. Visų pirma, pastebima, jog minėtu vidiniu izoliatoriaus tyrimu buvo siekta nustatyti ar buvo padaryta žala, o nebuvo analizuota ar nebuvo atlikta kitokių pažeidimų, pvz. viešųjų pirkimo sąlygų pagrįstumas, šių sutarčių vykdymo aplinkybės, mokėjimų pagal sutartį apimtys ir pan.

60. Antra, iš minėtos pažymos matosi ( pažymos 1-4 punktai), jog ir joje konstatuojama ,kad pagal 2015 m. vasario 12 d. nuomos sutartį Nr.20-5 netiksliai ( mažesnis) nurodytas visų išnuomotų patalpų plotas, todėl įstaiga galėjo negauti apie 1500 Eur pajamų. Joje pripažintas ir netinkamas izoliatoriaus įgytos naujos šaldymo įrangos apskaitymas kaip esamos šaldymo įrangos remonto darbai. Tai sąlygojo tą, jog naujai įgyta įranga nebuvo apskaitoma finansinėje apskaitoje kaip nuomojamas turtas ir iš nuomininko UAB“Niklita“ už ją nereikalauta mokėti nuomos mokesčio. Papildomam apmokėjimui pateikta sąskaita , kuri apmokėta 2017 m. rugpjūčio 25 d. Pažymoje pripažįstama, jog 2015 m. vasario 23 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl maisto gamybos ir Kauno VPK suimtiesiems, nors pagal 2015 m. vasario 12 d. sudarytą sutartį tokia galimybė nenumatyta. Papildomas susitarimas sudarytas nesilaikant Sutarčių rengimo aprašo 22 punkte nustatytų procedūrų, jis nevizuotas 11.1-11.1.6. punktuose nurodytų darbuotojų, neaiškus jo rengėjas. Izoliatoriaus ir UAB “Niklita“ 2015 m. liepos 15 d. sudarytos Nekilnojamojo turto nuomos –parduotuvės suimtiesiems ( nuteistiesiems) sutarties termino pratęsimo procedūros pažeistos.

61. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, o ir apeliantai neįrodė atsakovės R. K. pasisakymams buvus neetiškiems (CPK 12 str., 178 str.). Primintina, kad valstybės institucijų, tyrusių Kauno tardymo izoliatoriaus veiklą, išvados nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nepaneigė atsakovės išsakytų minčių apie UAB „Niklita“ ir Kauno tardymo izoliatoriaus bendradarbiavimo aplinkybes. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje vietoje UAB „Niklita“ sąžiningumas gali būti įvairiai interpretuojamas.

62. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl vertinant poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).

63. Pirma, nenustačius, jog atsakovės pasisakymai, nuomonė iškraipė faktines aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog ji kokiu nors būdu nesąžiningai sumenkino ieškovės dalykinę reputaciją. Nesant jos sumenkinimo, nėra pagrindo spręsti, jog buvo padaryta žala, kuri turi būti atlyginta.

64. Antra, vertinant UAB „Niklita“ argumentus dėl pasirodžiusių straipsnių su atsakovės teiginiais įtakos bendrovės veiklai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, įskaitant buvusių darbuotojų raštus, liudytojų teiktus paaiškinimus (CPK 185 str.). Buvusios ieškovės darbuotojos L. Š. 2017 m. kovo 15 d. tarnybiniame rašte nurodyta, kad nuo 2017 m. sausio 2 d. jai pradėjus dirbti parduotuvės vedėja, pastebėjo darbe esant sunkioms psichologinėms sąlygoms, kurios buvo ir tuo metu, kai dirbo ankstesnė parduotuvės vedėja. Teisėjų kolegija kritiškai vertina minėtos buvusios darbuotojos 2018 m. gegužės 25 d. raštą – atsiliepimą apeliantės atstovo profesinei kontorai, nes šis raštas parašytas jau prasidėjus teisminiam procesui ir kelia abejones dėl jame pateiktos informacijos objektyvumo.

65. Teismo posėdyje apklausti liudytojai Ž. S., V. Z., L. Š. nepatvirtino, kad tik išimtinai po atsakovės viešai išsakytų minčių padaugėjo nuolatinių nuteistųjų skundų, pretenzijų. Iš byloje esančių Kauno tardymo izoliatoriaus raštų, rengtų 2017 metais, matyti, kad dalis jų buvo rengta atsakant į skundus, pateiktus iki pirmosios ginčo publikacijos (6 t., b. l. 30-32), kita dalis raštų buvo rengta po apeliantės minėtų internetinių publikacijų, kuriuose skundų pagrįstumą pripažino UAB „Niklita“ darbuotojai (6 t., b. l. 41-47, 49).Taigi, kategoriškai pripažinti išimtinai atsakovės išsakytoms viešai mintims turėjus įtakos žymiam nuolatinių nuteistųjų skundų padidėjimui nėra pagrindo (CPK 12 str., 185 str.).

66. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės teiginius dėl neigiamo požiūrio į bendrovę, nenoro bendradarbiauti su ja, klausimų po internetinėje spaudoje pasirodžiusių atsakovės komentarų, atkreipia dėmesį į tai, kad pirma, verslo partnerių reakcija po publikacijų pasirodymo negali būti laikoma nenatūralia ir neįprasta; antra, konkrečių įrodymų dėl atsisakymo bendradarbiauti apeliantė nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Apeliacinio skundo nagrinėjimo teismo posėdyje metu apeliantės atstovas paaiškino, jog bendrovė ir toliau vykdo savo veiklą, kuri nėra sumažėjusi, realių nuostolių, tokių kaip sutarčių nutraukimas būtent dėl pasirodžiusių publikaciją ir dėl to pajamų praradimas ar pan., dėl to nepatyrė.

67. Tai, kad, pasak atstovų, dėl apeliantės vadovo sveikatos sutrikimų nebuvo pradėtas vykdyti stambus tarptautinis projektas, teisėjų kolegijos manymu, nėra pagrindas pripažinti bendrovę patyrus žalą dėl atsakovės pasisakymų. Pirma, toks teiginys apeliaciniame skunde iš viso nebuvo nurodytas, tad nenagrinėtinas (CPK 323 str.), antra, įrodymais nebuvo pagrįstas būtinas UAB „Niklita“ vadovo asmeninis dalyvavimas pradedant minėtą projektą, neįrodytas negalimumas paskirti kitą asmenį atstovauti bendrovę pradedant minėtą projektą (CPK 12 str., 178 str.).

68. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo ieškovui V. K. klausimą, sprendė, jog ieškovo patirti sveikatos sutrikimai galėjo būti ir dėl jo fiziologinės būsenos, amžiaus. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada, nes pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina juose nurodytų apelianto sveikatos sutrikimų atsiradimo išimtinai po atsakovės R. K. komentarų (CPK 12 str., 178 str.). Teismo posėdžio metu apeliantas V. K. nurodė, jog dirbdavo po 12 valandų per dieną, todėl neatmestina tikimybė, kad apelianto nurodytiems sveikatos sutrikimams atsirasti lėmė ir gyvenimo būdas.

69. Civiliniame procese asmenims, abejojantiems teismo nešališkumu, suteikiama galimybė pareikšti teisėjui nušalinimą. Taip siekiama įgyvendinti teismo ir teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo garantijas. Tačiau, kaip ir kiekviena turima teisė, taip ir teisė nušalinti teisėją, nėra absoliuti, ja turi būti naudojamasi sąžiningai, o reiškiant tokį nušalinimą būtina nurodyti aplinkybes, pagrįstai leidžiančias abejoti teisėjo objektyvumu.

70. Nagrinėjamu atveju apeliantų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo grindžiami tuo, kad teismas nepateikė jokių klausimų ieškovams dėl padarytos žalos dalykinei reputacijai ir asmens garbei ir orumui, neuždavė klausimų, susijusių su šia ieškinio dalimi, ir tai jiems kėlė abejones dėl teismo nešališkumo ir objektyvumo. Teisėjų kolegija primena, jog bylose dėl dalykinės reputacijos, asmens garbės ir orumo pažeidimo teismui įstatymas nenustato aktyvios pareigos išaiškinti bylos aplinkybes. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo būti aktyviam, todėl apeliantų teiginiai dėl teismo nešališkumo ir, tuo labiau, nepriklausomumo visiškai nepagrįsti (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Kita vertus, apeliantai, atstovaujami profesionalaus atstovo, galėjo įgyvendinti savo teisę pareikšti teismui nušalinimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Byla apeliaciniame procese buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, tad ieškovams buvo sudarytos procesinės prielaidos savo abejonėms dėl proceso pilnavertiškumo ir išsamumo pašalinti.

71. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvai ir argumentai nelaikytini teisiškai reikšmingais, todėl kolegija jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

72. Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, įrodymus vertino pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias normas, todėl apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

73. Kadangi skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos atsakovės R. K. apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro 1 300 Eur (CPK 93 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nauja redakcija. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Rekomendacijomis, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, į tai, jog šalys apeliacinės instancijos teismui teikė procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdyje. sprendžia priteisti iš apeliantų atsakovės patirtas išlaidas.

74. Apeliacinės instancijos teismo patirtos 10,15 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 96 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Niklita“ (j. a. k. 135541970) ir V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš kiekvieno po 650,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Niklita“ (j. a. k. 135541970) 5,08 Eur (penkis eurus 08 ct) ir iš V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,07 Eur (penkis eurus 07 ct) valstybės naudai išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, įmokos kodas 5660.