- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-251-773/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22599-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Niklita“, V. K.
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Niklita“ ir V. K., atstovaujamų advokato G. Č., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Niklita“ ir V. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl pažeistos dalykinės reputacijos bei garbės ir orumo gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai UAB „Niklita“ ir V. K. su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami: 1) pripažinti, kad portaluose „lrytas.lt“, „Bernardinai.lt“, „delfi.lt“, „Kauno.Diena.lt“, „Kas vyksta Kaune“, „Vakarų ekspresas“ apie ieškovus UAB „Niklita“ ir akcininką bei vadovą V. K. atsakovės R. K. paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir pažeidžia UAB „Niklita“ dalykinę reputaciją bei V. K. garbę ir orumą; 2) įpareigoti atsakovę per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos portaluose „lrytas.lt“, Bernardinai.lt, „delfi.lt“, „Kauno.Diena.lt“, „Kas vyksta Kaune“, „Vakarų ekspresas“ paneigti atsakovės R. K. paskelbtas žinias – minėtuose portaluose išspausdinti paneigimo tekstą, nurodant, kad pirmiau minėtos paskleistos žinios neatitinka tikrovės; 3) priteisti ieškovės UAB „Niklita“ naudai iš atsakovės R. K. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti ieškovo V. K. naudai iš atsakovės R. K. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovai ieškinyje nurodė, kad UAB „Niklita“, kurios vadovas ir vienintelis akcininkas yra V. K., laimėjo viešai skelbtus nuteistųjų / suimtųjų maitinimo paslaugų pirkimo konkursus Kauno tardymo izoliatoriuje, Alytaus pataisos namuose, Marijampolės pataisos namuose, Kybartų pataisos namuose ir šiuo metu teikia maitinimo paslaugas nuteistiesiems ir suimtiesiems minėtose įkalinimo įstaigose. Pažymėjo, kad nuo 2017 m. vasario mėnesio UAB „Niklita“ ir V. K. yra visuomenės dėmesio centre, nes buvusi Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotoja, ėjusi Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkės pareigas, atsakovė R. K. per visuomenės informavimo priemones pasisako apie įkalinimo įstaigose, kuriose veiklą vykdo UAB „Niklita“, galimą piktnaudžiavimą, apie tariamai neskaidriai vykdomus viešuosius pirkimus ir kitus galimus įkalinimo įstaigų pažeidimus. Ieškovų teigimu, tikrovės neatitinkanti informacija apie bendrovę ir jos savininką yra paskleista per internetinę spaudą portaluose „lrytas.lt“, Bernardinai.lt, „delfi.lt“, „Kauno.Diena.lt“, „Kas vyksta Kaune“, „Vakarų ekspresas“.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Teismas sprendė, kad ieškovai reiškia reikalavimą paneigti paskleistus duomenis visose medijose, kuriose informacija buvo paskelbta, tačiau ieškinyje tiksliai jų neišvardija. Ieškovai privalo pateikti teismui tiksliai suformuluotą informacijos paneigimo tekstą (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota bylose Nr. 3K-3-507/2006, 3K-3-94/2006, 3K-3-340/2011, nurodė, kad atsakovais civilinėje byloje turėtų būti įtrauktos visos visuomenės informavimo priemonės, kuriose buvo skleidžiami tikrovės neatitinkantys duomenys apie ieškovus.
Teismas nurodė, kad CK 2.24 straipsnyje numatyta privaloma išankstinė neteisminė bylos dėl garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių žinių, paskleistų per visuomenės informavimo priemones, paneigimo sprendimo tvarka. Ieškovai, pateikdami ieškinį, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jie kreipėsi į visuomenės informavimo priemones, kurios paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovus, ar atsakovę R. K. su prašymu paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis bei atlyginti tokių duomenų paskleidimu jiems padarytą žalą.
Teismas nurodė ir tai, kad ieškovas V. K. nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė neturtinę žalą, taip pat ieškinyje nepagrindė patirtos neturtinės žalos dydžio.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai UAB „Niklita“ ir V. K., atstovaujami advokato G. Č., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį ir ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovai turėjo laikytis išankstinės ginčo sprendimo tvarkos ir kreiptis į informavimo priemones dėl informacijos paneigimo. Ieškovų atstovo nuomone, ieškovai neprivalo pasinaudoti CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta privaloma išankstine tokio pobūdžio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Tokia praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011, 2006 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2006. Nurodė, kad sąlyga, lemianti pareigą ieškovui naudotis privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka asmens garbės ir orumo gynimo bylose, yra ne tik tai, kad tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemones, tačiau taip pat turi būti nustatyta faktinė aplinkybė, jog visuomenės informavimo priemonė buvo paskleistos informacijos šaltinis, o ne tik duomenų paskleidimo priemonė (įrankis), perteikusi neiškraipytas duomenis paskelbusio asmens citatas. Pažymėjo, kad jeigu reikalavimai keliami ne visuomenės informavimo priemonei, o asmeniui, kurio teiginiai buvo cituojami visuomenės informavimo priemonės, išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka naudotis nėra privaloma. Nurodė, kad ieškovai savo reikalavimų nereiškia visuomenės informavimo priemonėms, o reiškia būtent atsakovei, todėl neprivalo pasinaudoti replikos teise. Ieškovai laiko, kad visuomenės informavimo priemonės buvo ne paskleistos informacijos šaltinis, o priemonė atsakovės informacijai paskleisti.
Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovai prieš paduodami ieškinį turėjo kreiptis ir į atsakovę, jog ši paneigtų savo teiginius, išsakytus žiniasklaidoje. Pažymėjo, kad toks reikalavimas yra perteklinis ir nenumatytas jokiame teisės akte. Ieškovai savo teises pasirinko ginti tik teisme. Nurodė, kad ieškovai reikalavimus reiškia atsakovei R. K., todėl nesutinka, jog atsakovais byloje turėtų būti įtrauktos žiniasklaidos priemonės, kurios paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Pažymėjo, kad ieškovai ketina patikslinti ieškinį ir tiksliai suformuluoti informacijos paneigimo tekstą.
Nepagrįstas teismo teiginys, kad ieškovas V. K. su ieškiniu privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovų patirtą neturtinę žalą ir jos dydį. Pažymėjo, kad ieškovai neturtinę žalą ketina įrodinėti liudytojų parodymais. Be to, ieškinyje nurodė, kad dėl pasirodžiusių straipsnių vadovas patyrė nepatogumus, jaučia savo reputacijos sumenkinimą, nes susiduria su darbuotojų, partnerių, kolegų nepasitikėjimu, abejonėmis dėl jo sąžiningumo, tinkamo vadovavimo bendrovei. Nurodė, kad patirtų neigiamų išgyvenimų, streso, nepatogumų ir kitų neigiamų padarinių vidinei asmens savijautai neįmanoma įvertinti tiksliai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovai UAB „Niklita“ ir V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pažeistos dalykinės reputacijos bei garbės ir orumo gynimo. Ieškovai teismo prašė pripažinti, kad atsakovės R. K. visuomenės informavimo priemonėse paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir pažeidžiančia UAB „Niklita“ dalykinę reputaciją bei V. K. garbę ir orumą, įpareigoti atsakovę juos paneigti ir priteisti neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovai privalo pateikti teismui tiksliai suformuluotą informacijos paneigimo tekstą, atsakovais byloje įtraukti visas visuomenės informavimo priemones, kuriose buvo skleidžiami tikrovės neatitinkantys duomenys apie ieškovus, pateikti įrodymus, kad pasinaudojo privaloma išankstine neteismine bylos nagrinėjimo tvarka, ir įrodymus dėl patirtos neturtinės žalos.
Apeliantų teigimu, jie neturėjo laikytis išankstinės ginčo sprendimo tvarkos ir kreiptis į informavimo priemones dėl informacijos paneigimo, nes reikalavimai keliami ne visuomenės informavimo priemonei, o asmeniui, kurio teiginiai buvo cituojami visuomenės informavimo priemonėse. Ieškovų teigimu, jie pasirinko ieškinį reikšti būtent atsakovei R. K.. Be to, ieškovai ieškinyje nurodė, kaip pasireiškė jų patirta neturtinė žala.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-313/2017). Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1265-196/2017).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kas turi būti nurodyta prašyme paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. paneigime turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją. Ieškovai ieškiniu prašydami pripažinti, kad atsakovės R. K. visuomenės informavimo priemonėse paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, ir įpareigoti atsakovę juos paneigti (ieškinio dalykas), nenurodė, kokius konkrečius atsakovės paskleistus duomenis prašo paneigti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovams nesuformulavus reikalavimo, kokius atsakovės galimai paskleistus duomenis jie prašo paneigti, procesas pagal tokį ieškinį negali būti pradėtas. Priešingu atveju atsakovė negalėtų tinkami pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, nežinodama prašomo paneigti teksto turinio atsakovė negalėtų pareikšti atsikirtimų ir paneigti prezumpcijos, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Įvertintina ir tai, kad ieškovai atskirajame skunde nurodė, jog ketina patikslinti ieškinį ir tiksliai suformuluoti informacijos paneigimo tekstą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovai ieškinyje privalo tiksliai suformuluoti prašomos paneigti informacijos tekstą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dispozityvumo principas garantuoja ir užtikrina proceso dalyviui teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, tarp jų – teise pasirinkti atsakovą, t. y. asmenį, kuriam jis reiškia tam tikrus civilinius teisinius reikalavimus (CPK 13 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovai, įgyvendindami dispozityvumo principą, pasirinko ieškinį reikšti asmeniui, kuris galimai paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis per visuomenės informavimo priemones, t. y. atsakovei R. K., o ne visuomenės informavimo priemonėms. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovais byloje įtraukti visas visuomenės informavimo priemones, kuriose galimai buvo skleidžiami tikrovės neatitinkantys duomenys apie ieškovus (CPK 13 straipsnis). Pažymėtina, kad pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Taigi, teismui laikant, kad nurodytos visuomenės informavimo priemonės turi būti byloje dalyvaujančiais asmenims, jie gali būti įtraukiami į bylą trečiaisiais asmenimis ir teismo iniciatyva arba įstatymo nustatyta tvarka ieškovo sutikimu pradinis atsakovas pakeistas tinkamu atsakovu (-ais) (CPK 45 straipsnis, 47 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas įvertina ieškovų argumentus, kad jie neturėjo laikytis išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir kreiptis į visuomenės informavimo priemones dėl informacijos paneigimo. CK 2.24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą (CK 2.24 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kad ieškovo pareiga naudotis ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka priklauso nuo ieškovo pasirinkto teisių gynybos būdo (keliamų reikalavimų) ir asmens, kuriam ieškovas reiškia savo reikalavimus (atsakovo). Jei ieškovas savo reikalavimus reiškia visuomenės informavimo priemonei, jis privalo naudotis įstatymuose nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tuo atveju, jei reikalavimai keliami ne visuomenės informavimo priemonei, o asmeniui, kurio teiginiai buvo cituojami visuomenės informavimo priemonės, tokia tvarka naudotis nėra privaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016). Tokios praktikos laikosi ir apygardos teismai, žr., pvz.: Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2282-232/2015, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2627-657/2014 ir kt.
Kaip jau minėta, ieškinys pareikštas atsakovei R. K.. Ieškovų teigimu, atsakovė internetiniuose portaluose „lrytas.lt“, Bernardinai.lt, „delfi.lt“, „Kauno.Diena.lt“, „Kas vyksta Kaune“, „Vakarų ekspresas“ paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovus, atsakovės straipsniuose nurodyti teiginiai pažeidžia ieškovų dalykinę reputaciją, žeminą garbę ir orumą. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovų nurodytuose straipsniuose yra pateiktos atsakovės citatos apie ieškovę UAB „Niklita“, todėl darytina išvada, jog visuomenės informavimo priemonės buvo duomenų paskleidimo priemonė (įrankis), perteikusi atsakovės citatas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustačius, jog ieškovai pasinaudodami dispozityvumo principu pareiškė reikalavimą dėl tikrovės neatitinkančių ir ieškovo dalykinę reputaciją žeminančių paskleistų duomenų paneigimo ne visuomenės informavimo priemonei, o tiesiogiai tokius duomenis per visuomenės informavimo priemones paskleidusiam asmeniui, išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka netaikoma (CK 2.24 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovus pateikti įrodymus, jog buvo pasinaudota privaloma išankstine neteismine bylos nagrinėjimo tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas nepagrįstai kaip ieškinio trūkumą nurodė tai, jog ieškovai nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos. Nustatyta, kad ieškovai ieškinyje nurodė, jog dėl atsakovės paskleistų duomenų įkalinimo įstaigose padaugėjo nuteistųjų skundų dėl UAB „Niklita“, UAB „Niklita“ vadovui ir vieninteliam akcininkui tenka aiškintis savo artimiesiems, kolegoms dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių straipsnių, neigti pasirodžiusią informaciją. Dėl to UAB „Niklita“ vadovas ir vienintelis akcininkas V. K. patiria nepatogumų, jaučia savo reputacijos sumenkinimą, nes susiduria su darbuotojų, partnerių, kolegų nepasitikėjimu, abejonėmis dėl jo sąžiningumo, tinkamo vadovavimo bendrovei. Ieškovai, siekdami pagrįsti nurodytus teiginius dėl neturtinės žalos, pateikė 2017 m. rugpjūčio 28 d. suimtojo skundą Kauno tardymo izoliatoriui, ieškovės darbuotojų pranešimus. Pažymėtina, kad jei teismui mano, jog ieškovų pateiktų įrodymų neužtenka, jis gali pasiūlyti ieškovams pateikti papildomus įrodymus, priėmęs ieškinį parengiamojo teismo posėdžio metu teismas gali patikslinti arba paskirstyti šalių įrodinėjimo naštą (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 230 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nepakankamas įrodymų pateikimas ieškinio priėmimo stadijoje negali būti laikomas ieškinio trūkumu, nes tai netrukdo pradėti civilinio proceso (CPK 135 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgdamas į padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovais byloje turi būti trauktos visos visuomenės informavimo priemonės, kuriose buvo skleidžiami tikrovės neatitinkantys duomenys apie ieškovus, taip pat kaip ieškinio trūkumus nurodė įrodymų nepateikimą, jog ieškovai pasinaudojo privaloma išankstine neteismine bylos nagrinėjimo tvarka ir įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos nepateikimą, tačiau nustatęs esminį pateikto ieškinio trūkumą, kad jame nėra tinkamai suformuluotas ieškinio dalykas, t. y. nenurodyta, kokius konkrečiai atsakovės paskleistus duomenis prašo paneigti, pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, šalinant iš teismo nutarties motyvų nepagrįstai nurodytus ieškinio trūkumus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, apeliantams nustatytinas naujas terminas, t. y. iki 2018 m. vasario 1 d. (įskaitytinai) ieškinio trūkumams, nurodytiems Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartyje, pašalinti, t. y. tiksliai suformuluoti prašomos paneigti informacijos tekstą.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, pašalinant šioje nutartyje nurodytus motyvus dėl ieškinio trūkumų, kad atsakovais byloje turi būti įtrauktos visos visuomenės informavimo priemonės, kuriose buvo skleidžiami tikrovės neatitinkantys duomenys apie ieškovus, pateikti įrodymus, kad ieškovai pasinaudojo privaloma išankstine neteismine bylos nagrinėjimo tvarka, bei įrodymus dėl patirtos neturtinės žalos.
Nustatyti ieškovams uždarajai akcinei bendrovei „Niklita“ ir V. K. terminą iki 2018 m. vasario 1 d. (įskaitytinai) pašalinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – tiksliai suformuluoti prašomos paneigti informacijos tekstą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.