Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje Nr. e2-2230-221/2017 pagal ieškovės V. F. ieškinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

2017 m. gegužės 25 d. Kauno apygardos teisme gautas V. F. ieškinys, kuriame perrašyta Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis.Kauno apygardos teismas, įvertinęs pateiktą ieškinį, 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatė ieškovei V. F. 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, vardus, pavardes, asmens kodus (jeigu jie žinomi), gyvenamąsias vietas, ieškovei žinomus kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus; nurodyti ieškinio sumą (ji nustatyta Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartyje); nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą); nurodyti įrodymus, patvirtinančius ieškovės išdėstytas aplinkybes, juos pridėti prie ieškinio; nurodyti ieškovės reikalavimą (apie jį galima spręsti tik iš Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartyje nurodytų aplinkybių); nurodyti ieškovės nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; nurodyti informaciją, ar byla bus vedama per advokatą (jeigu byla bus vedama per advokatą, nurodyti advokato vardą, pavardę, darbo vietos adresą); nurodyti ieškovės nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, jei ieškovė pageidauja ją pateikti; pateikti duomenis, kad už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartyje ieškovei V. F. buvo išaiškinta, kad jeigu nurodyti trūkumai per teismo nustatytą terminą nebus pašalinti, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi nutarė laikyti nepaduotu ieškovės V. F. ieškinį ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą išsiųsta Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis ieškovei V. F. įteikta 2017 m. birželio 1 d., konstatavo, kad 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti baigėsi 2017 m. birželio 8 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovė V. F. iki teismo nustatyto termino pabaigos nepateikė jokių procesinių dokumentų. Nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, teismas ieškovės V. F. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė V. F. atskirajame skunde prašo „atestuoti teisėjos V. L. adekvatumą ir sugebėjimą dirbti šį darbą“; „bylą nagrinėti tęsiant teisėjos J. S. teisnio nagrinėjimo vagą“. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Teisėja V. L. vilkina ieškovės bylų nagrinėjimą ir nesielgia kaip profesionalus teisės subjektas. Teisėja nenori suprasti, ko prašo ieškovė, nes jai veikiausiai įtaką yra padariusi antstolė R. P. ir yra papirkta G. B..Teisėja V. L. turėjo vadovautis kitos teisėjos J. S. nutartimi ir nesikabinėti prie ieškovės. Teisėjos nesupratimas, ko prašo ieškovė, rodo teisinį primityvumą ir asmenišką nenorą nagrinėti ieškovės bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys, nepašalinus teismo ankstesne nutartimi konstatuotų procesinio dokumento trūkumų, laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Kitaip tariant, imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tuo atveju jei ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovas per nutartyje nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).Taigi, kaip ne kartą skirtingose bylose jau buvo išaiškinta ieškovei, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti įgyvendinama bet kokiu būdu ar pačios ieškovės pasirenkama laisva forma (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d., 2017 m. sausio 12 d., 2017 m. rugpjūčio 31 d., 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs procesinį dokumentą, pavadintą ieškiniu, kuriame perrašytas kito teismo nutarties turinys, neturi teisės, nepatikrinęs ieškinio turiniui ir formai keliamų imperatyviųjų reikalavimų, nagrinėti pateikto ieškinio iš esmės. Priešingu atveju, gali būti sudarytos prielaidos dalyvaujančių byloje asmenų teisės į teisingą teismą pažeidimui, o teismui sudaromos kliūtys veiksmingai vykdyti proceso reikalavimus. Todėl apeliantės argumentai, kad teismas privalo „bylą nagrinėti tęsiant teisėjos J. S. teisnio nagrinėjimo vagą“ atmestini.Pažymėtina, kad apeliantė Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria buvo nurodyti V. F. ieškinio trūkumai ir nustatytas terminas jiems ištaisyti, neskundė ir jokio dokumento teismui apie, jos nuomone, trūkumų pašalinimą (ar neegzistavimą), neteikė, nors, kaip matyti iš šiuo metu nagrinėjamo atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį ieškovė gavo dar 2017 m. birželio 1 d., neginčija. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė visus su pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatytais ieškinio trūkumais susijusius nesutikimo argumentus turėjo teisę pateikti iki 2017 m. birželio 8 d., tačiau to nepadarė, ir šiuo metu nagrinėjamame atskirajame skunde nenurodė jokių priežasčių, pateisinančių pirmiau nurodyto termino atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties paduoti praleidimą, apeliacinės instancijos teismas plačiau ieškovės teiginių dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi neva nepagrįsto ir netikslingo ieškinio trūkumų nustatymo nenagrinėja.Pažymėtina ir tai, kad ieškovė atskirajame skunde neprašo panaikinti (pakeisti) skundžiamą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo „atestuoti teisėjos V. L. adekvatumą ir sugebėjimą dirbti šį darbą“ ir „bylą nagrinėti tęsiant teisėjos J. S. teisnio nagrinėjimo vagą“.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad V. F. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.