Vilniaus apygardos teismo nutartis

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu - kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylos kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

3. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir MĮ) 20 straipsnio 1 punkte nustatyta privalomoji mediacija sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pagal MĮ 21 straipsnį, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Šios įstatymo nuostatos galioja nuo 2020 m. sausio 1 d.

4. Ieškovė reiškia reikalavimą, susijusį su nekilnojamojo turto pripažinimu ieškovės mirusio tėvo V. N. B. asmenine nuosavybe, nurodant, kad ginčo turtas buvo įgytas jos tėvo santuokos sudarymo su atsakove metu, tačiau liko nepadalintas 2000 m. liepos 17 d. teismo sprendimu nutraukus tėvo ir atsakovės santuoką. Teismo vertintinimu, ginčas nagrinėtinas pagal CK 3-ios knygos Šeimos teisė nuostatas, byla priskirtina šeimos ginčų kategorijai, kuriai privaloma mediacija. Ieškovei nepateikus duomenų apie šalių mediaciją, teismas pripažino esant pagrindą ieškinį atsisakyti priimti.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį ieškovei nesilaikius išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Atskirajame skunde nesutinkama su šalių teisinio santykio kvalifikavimu. Ieškovės tvirtinimu, teismas nepagrįstai priskyrė bylą šeimos ginčų kategorijai, plečiamai aiškino ir taikė Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktą, ginčui pripažindamas privalomą mediaciją. Ieškovės tvirtinimu, byla negali būti priskiriama šeimos ginčų kategorijai, nes ieškovė nėra susijusi šeiminiais santykiais su atsakove, o ieškinį dėl pripažinimo reiškia siekdama įgyvendinti savo kaip paveldėtojos teises.

9. Aptariamu atveju aktualus civilinių teisinių santykių, iš kurių kildinami materialūs ieškinio reikalavimai, teisinis kvalifikavimas, kadangi teisinė ginčo kvalifikacija ir lemia, ar ieškovė privalėjo laikytis išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. pasinaudoti privalomąja mediacija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos privalomumo, be kita ko, yra konstatavęs, kad nustatant, ar suinteresuotam asmeniui buvo privaloma laikytis tokios išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, pirmiausia yra reikalinga kvalifikuoti teisinius santykius, identifikuoti ginčo dalyką, taip pat atsižvelgti ir į šalių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013).

10. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl nekilnojamojo turto (buto) pripažinimo ieškovės mirusio tėvo asmenine nuosavybe, tikslu šį turtą paveldėti, nurodant, kad ginčo turtas buvo įgytas jos tėvo santuokos sudarymo su atsakove metu, tačiau liko nepadalintas teismo 2000 m. liepos 17 d. sprendimu nutraukus tėvo ir atsakovės santuoką. Ieškovės tvirtinimu, butas buvo įgytas už tėvo asmenines lėšas (investicinius čekius), todėl laikytinas asmenine jo nuosavybe. Be to, atsakovė už savo asmenines lėšas santuokoje įgyjo kitą butą, po santuokos nutraukimo kiekvienam iš šalių liko jo įgytas butas, todėl santuokos nutraukimo byloje turtas nebuvo dalijamas. Taigi byloje keliamas klausimas dėl ieškovės tėvo (mirusio) turto teisinio režimo, esant nutrauktai santuokai.

11. Mediacijos įstatymo 20 straipsnis numato privalomosios mediacijos atvejus. Privalomoji mediacija taikoma sprendžiant: šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; kitais įstatymų nustatytais atvejais.

12. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, prie šeimos ginčų, kurie spręstini ginčo teisena, priskirtinos bylos dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, ginčai, susiję su vaikų išlaikymu, jų gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu ar motina nustatymo bei kiti ginčai, kurie yra sprendžiami pagal CPK XIX skyriuje nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020, 26 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo (turto) bendraturčiai; nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo (turto) teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015 ir cituojamojoje nutartyje nurodyta kita kasacinio teismo praktika).

Žemesnės instancijos teismas

16. Pastebėtina, kad ne analogiškais, bet panašiais ginčų atvejais teismai laikosi pozicijos, kad privalomoji mediacija neprivaloma (pvz.: Vilniaus apygardos teismas 2021-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1190-934/2021; 2021-05-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1348-933/2021; 2020-09-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1376-258/2020; Panevėžio apygardos teismo 2021-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-184-828/2021).

17. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės priimamam procesiniam sprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

18. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą priskyrė šeimos ginčų kategorijai, plečiamai aiškino MĮ 20 straipsnio 1 punkto normą dėl privalomos mediacijos, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Dėl nurodytų aplinkybių atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).