- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-1376-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21457-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- V. Č.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei V. Č. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo ieškinys atsakovei, kuriuo ieškovas prašė traktorių (duomenys neskelbtini), gamyklinis Nr. 400808, pag. 1998 m., kurio vid. rinkos vertė -1000 Eur; 2,2929 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Švenčionių r. sav., Adutiškio sen., (duomenys neskelbtini), kurio vid. rinkos vertė-2750 Eur ir 0,0971 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Švenčionių r. sav., Adutiškio sen., (duomenys neskelbtini), kurio vid. rinkos vertė -146 Eur, pripažinti P. Č. asmenine nuosavybe.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei V. Č. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Šalies argumentai
3. Teismas nurodė, kad ieškovas teismui pateikė ieškinį dėl sandoriais įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Civilinė byla priskirtina šeimos bylų kategorijai ir yra nagrinėtina ginčo teisena, todėl prieš pateikiant ieškinį ieškovas turėjo pareigą kreiptis dėl teisės aktuose nustatytos privalomosios mediacijos. Teismui nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovas inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Todėl ieškinį teismas atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei V. Č. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
4.1. Teismas nutartyje nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo ieškinys atsakovei dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe. Apeliantas A. Č. pažymi, kad jis tokio ieškinio teismui nėra pateikęs. Ieškinys yra pateiktas teismui dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, t. y. traktoriaus ir 2-jų žemės sklypų pripažinimo, mirusio P. Č. asmenine nuosavybe, o ne dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe.
4.2. Apeliantas A. Č. sutinka, kad nuo 2020 metų sausio 1 dienos kreipiantis į teismą dėl šeimos bylų (santuokos nutraukimas, išlaikymo vaikams priteisimas, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, santuokoje įgyto turto padalijimas ir kt.), kuomet tarp sutuoktinių kilęs ginčas yra privaloma mediacija. Šiuo atveju nėra šeimos byla. Ieškinys kildinamas iš paveldėjimo santykių pagrįstų asmenine nuosavybe. Be to mediacija šioje byloje net negalima, nes buvęs atsakovės V. Č. sutuoktinis P. Č. yra miręs. Ginčas atsirado ne tarp šeimos narių, o notarei atsisakius išduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą.
4.3. Ieškovas A. Č. ir atsakovė V. Č. nėra šeimos nariai, todėl taip pat negali būti taikoma privalomoji mediacija. Tai visiškai svetimi asmenys. Atsakovė V. Č. nėra ieškovo A. Č. motina. Tik testatorius P. Č. (kuris jau miręs) yra ieškovo tėvas. Privalomos mediacijos paslaugos privalomos asmenims tarp kurių yra kilęs šeimos ginčas ir kurį jie ketina spręsti teisme. Pavyzdžiui, šalims nepavyksta susitarti dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, dėl nustatyto vaikų išlaikymo dydžio keitimo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos keitimo ir kitų šeimos klausimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, yra teisėta.
7. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, teismas atsisako priimti ieškinį, jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Lietuvos Respublikos Mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog privalomoji mediacija taikoma, sprendžiant šiuos ginčus: 1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka; 2) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
8. Prie šeimos teisinių santykių priskirtini santykiai, atsirandantys iš santuokos, motinystės ir tėvystės, įvaikinimo ir kitų su tuo susijusių juridinių faktų. Kokios bylos laikytinos šeimos bylomis, iš dalies atskleidžia CPK XIX skyriaus struktūra, kuria remiantis galima skirti šias šeimos bylų rūšis: 1) dėl santuokos nutraukimo, pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) (CPK XIX skyriaus II skirsnis); 2) dėl tėvystės (motinystės) nustatymo (CPK XIX skyriaus III skirsnis); 3) dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo (CPK XIX skyriaus IV skirsnis); 4) dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK XIX skyriaus V skirsnis). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įvairiuose įstatymuose, reguliuojančiuose visuomeninius santykius, kuriuose subjektas yra inter alia šeima, pateikiamos skirtingos šeimos sąvokos (Konstitucinio Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Šeimos nario sąvoka yra vartojama Civilinio kodekso šeštojoje knygoje, reglamentuojančioje gyvenamosios patalpos nuomos santykius, ir pan. Taigi, šeimos, šeimos nario samprata gali būti vartojama įvairius visuomeninius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose, tačiau ne visi teisminiai ginčai, susiję su šeima ar šeimos nariais, priskirtini šeimos bylų kategorijai. Šeimos teisės normos reglamentuoja turtinius ir asmeninius neturtinius fizinių asmenų santykius, atsirandančius santuokos, bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės), kraujo giminystės, įvaikinimo, globos ir rūpybos, vaikų auklėjimo pagrindu. Civilinės bylos priskyrimą šeimos bylų kategorijai lemia civilinių teisinių santykių, iš kurių yra kilęs šalių ginčas, atsiradimo pagrindas, t. y. šių santykių prigimtis.
9. Civilinio teisinio santykio buvimas reiškia, kad jo subjektai turi aiškiai apibrėžtų tarpusavio teisių ir pareigų. Tam, kad atsirastų toks asmenų tarpusavio ryšys (tarpusavio teisės ir pareigos), yra būtinos tam tikros prielaidos, t. y. teisinių santykių atsiradimo pagrindas. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl turto pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe. Ieškinio reikalavimą ieškovas grindė tuo, jog 2019 m. lapkričio 21 d. Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro notarė V. P., vadovaudamasi testamentu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 26 d. Švenčionių rajono 2-jo notaro biuro notarės V. P., ieškovui išdavė Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą tik į dalį paveldimo turto, o dėl likusio turto notarė V. P. 2020 m. gegužės 7 d. priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Ieškovo teigimu, jo tėvas buvo sudaręs santuoką su atsakove, kuri buvo nutraukta 1991-08-16 sprendimu dėl santuokos nutraukimo, tačiau dėl teisinio neišprusimo ištuoka įregistruota tik 1998-07-17. Tuo tarpu žemės sklypai įsigyti 1993-04-15 pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1257, traktorius (duomenys neskelbtini) įsigytas 1998-07-08. Ieškovas nurodo, kad nekilnojamasis turtas, įgytas nuosavybėn po to, kai santuoka buvo nutraukta teismine tvarka, bet dar neįregistravus ištuokos civilinės metrikacijos įstaigoje, pripažintinas įgytu šalims dar esant santuokoje, todėl norint ieškovui A. Č. paveldėti ginčo turtą pagal testamentą, reikalinga šį turtą pripažinti jo tėvo P. Č. asmenine nuosavybe. Taigi, atsižvelgiant į ieškinio dalyką ir pagrindą sudarančias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad civilinė byla nėra priskiriama prie šeimos ginčų. Ieškovas ir atsakovė nėra šeimos nariai ar kraujo ryšio giminės. Nors byloje bus nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su velionio (ieškovo tėvo) asmenine jo nuosavybės teise įgytu turtu iki santuokos sudarymo ir po jos nutraukimo, tačiau tai nereiškia, kad civilinė byla priskiriama prie šeimos ginčų. Šioje byloje vertinama ar ieškovo ieškinyje nurodomas turtas pagrindas pripažintinas asmenine jo tėvo nuosavybe.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino ir taikė MĮ 20 straipsnio 1 punktą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti.
Perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškovo A. Č. ieškinio dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe priėmimo klausimą.