Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7122-802/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Marijampolės butų ūkis” ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Marijampolės butų ūkis” ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo V. J. 272,34 Eur skolą su netesybomis, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė iš atsakovo 6,13 bylinėjimosi išlaidas valstybei.

2. 2020 m. gruodžio 28 d. teisme buvo gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriam 2021 m. sausio 6 d. nutartimi nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

3. 2021 m. sausio 22 d. teisme gautas atsakovo atskirasis skundas dėl 2021 m. sausio 6 d. nutarties, kuriam 2021 m. sausio 27 d. nutartimi nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

4. 2021 m. vasario 18 d. teisme gautas atsakovo atskirasis skundas dėl 2021 m. sausio 27 d. nutarties, kuriam 2021 m. vasario 22 d. nutartimi nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

6. 2021 m. balandžio 21 d. teisme gautas atsakovo atskirasis skundas dėl 2021 m. balandžio 6 d. nutarties, kuriam 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti, o 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi – laikomas nepaduotu nustatytu terminu nepašalinus trūkumų ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

7. 2021 m. gegužės 18 d. teisme gautas atsakovo atskirasis skundas dėl 2021 m. balandžio 23 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų išreikalavimo

17. Atskirajame skunde atsakovas suformulavo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu nustatyti atsakovo asmens tapatybę pagal jo byloje elektroniniu parašu pasirašytus procesinius dokumentus.

18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas prašomais išreikalauti įrodymais siekia pagrįsti savo teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų pateikimą teismui elektroninėmis ryšių priemonėmis, taikymo aiškinimą, tačiau ne šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą dėl įrodymų išreikalavimo netenkinamas.

Dėl ginčo esmės

19. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Išorinė apeliacijos forma – apeliacinis (atskirasis) skundas.

21. Teismas, spręsdamas apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar nėra jo formos ir turinio trūkumų. Apeliacinis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111–114 straipsniuose, ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus CPK 306, 311 straipsniuose (CPK 338 straipsnis). Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

22. Pažymėtina, kad taikydamas trūkumų šalinimo institutą teismas ne tik privalo įvertinti, ar procesiniame dokumente yra trūkumų, bet ir konstatuoti, kad nustatyti trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai. Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti atskirąjį skundą dėl neesminių trūkumų, būtų apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad 2021 m. gegužės 18 d. teisme gautas atsakovo atskirasis skundas dėl 2021 m. balandžio 23 d. nutarties panaikinimo yra pateiktas su trūkumais – prašymas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti nėra motyvuotas (nenurodytos jo praleidimo priežastys) ir nepateikti įrodymai, patvirtinantys termino atnaujinimo būtinybę; nepridėtas atskirasis skundas, dėl kurio pateikimo prašoma atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą; elektroniniu paštu teismui 2021 m. gegužės 18 d. pateiktas atskirasis skundas nėra pasirašytas; 2021 m. gegužės 18 d. teismui pateiktame atskirajame skunde nenurodyti ir nepateikti argumentai, kuriais būtų grindžiamas 2021 m. balandžio 23 d. nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas.

24. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atsakovas V. J. (toliau – ir apeliantas) nurodo, kad į bylą pateikti atskirieji skundai yra tinkamai pasirašyti ir tai jis pagrindė vadovaudamasis CPK 175¹ straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18 ir 30 straipsniais.

25. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai, kurių sąvoka įtvirtinta CPK 110 straipsnyje, teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus LR teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. LR teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.

26. Taigi asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Pasisakant dėl tvarkos procesinius dokumentus teikiant elektroninėmis ryšių priemonėmis, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog asmuo, siekdamas realizuoti teisę teikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, tą turi padaryti pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką, o ne įstatymo nenumatytu būdu – elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra jokios objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1507-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018).

27. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teisme 2021 m. gegužės 18 d. gautas apelianto elektroniniu paštu pateiktas atskirasis skundas dėl 2021 m. balandžio 23 d. nutarties, kuriuo prašoma 2021 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – nutartį panaikinti, atskirąjį skundą priimti, atnaujinti termino skundo pateikimui. Prie 2021 m. gegužės 18 d. atskirojo skundo pridedama 2021 m. balandžio 20 d. atskirasis skundas su priedais.

28. Apeliantas tvirtina, kad jo elektroniniu paštu pateiktas procesinis dokumentas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nes yra pasirašytas elektroniniu parašu. Tačiau pažymėtina, kad V. J. ne kartą yra išaiškinta, jog galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019). Nepaisydamas teisės aktų reikalavimų ir teismų išaiškinimų bei toliau teikdamas teismams procesinius dokumentus (šiuo atveju – atskirąjį skundą dėl 2021 m. balandžio 23 d. nutarties panaikinimo) elektroniniu paštu, pareiškėjas prisiima ir pasekmes dėl teisminės gynybos prieinamumo principo įgyvendinimo.

29. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pareiškėjas bylose procesinius dokumentus teismams sistemingai teikia elektroniniu paštu, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos. Pareiškėjui ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse yra išsamiai išaiškinta, kad CPK nenumato procesinio dokumento pateikimo galimybės elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1516-236/2017, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1712-370/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5475-910/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1731-555/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1918-657/2018, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2030-254/2018, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1140-601/2019, 2019 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1159-259/2019, 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-205-619/2019 ir kt.).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pareiškėjo sistemingas procesinių dokumentų pateikimo tvarkos nesilaikymas yra nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą požymių ir sudaro pagrindą atsisakyti ginti tokį procesinį dokumentą pareiškusio asmens teises. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad procesinių dokumentų šalinimo institutas pareiškėjui neveiksmingas, nes jis nesiekia ištaisyti savo procesinių dokumentų trūkumų.

31. Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva neatnaujino termino atskirajam skundui paduoti, nes žinojo ir turėjo žinoti aplinkybes apie tai, jog apeliantas, gindamasis bylose be atstovo, turėdamas daug bylų bei dėl silpnos sveikatos ir jo gyvenamoje vietoje atjungtos elektros energijos tiekimo, nespėja įvykdyti teismų įpareigojimų nustatytais terminais.

32. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis).

33. CPK 335 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, kuriame nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

34. Nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, akcentuotina, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1636/2012; 2015 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-297-330/2015 ir kt.).

35. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atskirojo skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turėjo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, nes, anot apelianto, turėjo žinoti tam tikras aplinkybes dėl apelianto sveiktos, turimų bylų kiekio teismuose bei elektros energijos tiekimo nutraukimo jo gyvenamojoje vietoje, tačiau apeliantas pirmosios instancijos teismui teikdamas 2021 m. gegužės 18 d. skundą dėl 2021 m. balandžio 23 d. nutarties panaikinimo ir prašydamas atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti ne tik nenurodė šių aplinkybių, bet ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, taigi šis prašymas buvo nemotyvuotas, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

36. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad CPK 178 straipsnyje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nereikia įrodinėti aplinkybių: 1) teismo pripažintų visiems žinomomis; 2) nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai); 3) asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai); 4) preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka; 5) kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais; 6) nustatytų įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu grupės ieškinio byloje, teismui nagrinėjant grupės narių individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus toje pačioje grupės ieškinio byloje (CPK 182 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apelianto nurodomos aplinkybės, teismo vertinimu, nepatenka į CPK nustatytas išimtis dėl aplinkybių, kurių įrodinėti nereikia. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad apelianto prašymas dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo yra nemotyvuotas bei nepagrįstas.

Dėl bylos baigties

37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui nustatė terminą 2021 m. gegužės 18 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2021 m. gegužės 21 d. teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Papildomai nustatyti atsakovui V. J. terminą iki 2021 m. liepos 7 d. pašalinti 2021 m. gegužės 18 d. atskirojo skundo trūkumus, nurodytus Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartyje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.