- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- 2S-287-1043/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02169-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. R., D. A., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (išieškotojos) D. A. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. A. pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo akto, suinteresuoti asmenys I. R., D. A., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis A. A. kreipėsi į teismą pateikdamas 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą.
2. Akte nurodė, kad jam buvo pateikta vykdyti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3740-301/2021, kuria nustatyta laikina išieškotojos D. A. bendravimo su anūke V. E. tvarka. Gavęs išieškotojos D. A. pareiškimus apie tai, jog I. R. teismo nutarties nevykdo, ir Valstybinės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Marijampolės AVTAS) pateiktas rekomendacijas, antstolis 2021 m. rugpjūčio 12 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-23-8214 dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Po patvarkymo priėmimo antstolis pakartotinai gavo D. A. pareiškimus, jog I. R. nevyko teismo nutarties bei antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Vykdomojoje byloje Nr. 0023/21/00565 nesant duomenų, kad I. R. vykdytų teismo nutartį Nr. e2-3740-301/2021 bei 2021 m. rugpjūčio 12 d. antstolio patvarkymą Nr. S-21-23-8214 dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis 2021 m. rugpjūčio 19 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) D. A. nurodė, jog nuo 2021 m. birželio 22 d. iki šios dienos neįvyko nė vienas normalaus susitikimas su V. E., nes I. R. ignoruoja teismo nutartį, privalomus antstolio nurodymus, nesutinka su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone. 2021 m. lapkričio 26 d. buvo organizuojamas susitikimas, dalyvaujant psichologui, į jį atvyko D. A., I. R. su nepilnamete V. , tačiau bendravimas su vaiku neįvyko, mergaitė buvo išvesta. 2021 m. birželio 10 d. teismo posėdyje, kuriame buvo išklausyta V. E. nuomonė, psichologė konstatavo, kad iš V. išsakytų minčių, galima daryti prielaidą, jog emocinė šiluma ir artumas močiutės atžvilgiu mergaitei nėra svetimi, o priešingai – yra svarbūs. 2021 m. birželio 21 d. teismui priėmus nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos su anūke, staiga pasikeitė mergaitės nuomonė. V. neturi galimybės bendrauti netrukdomai ir nevaržomai su močiute, nes yra mamos įtakoje, vaikui teikiama neigiama informacija apie močiutę. I. R. turi dėti visas pastangas skatinti mergaitės norą bendrauti su močiute, kreiptis pagalbos į specialistus, kurie padėtų sukurti tokią aplinką nepilnametei, kuri skatintų ją išsaugoti ryšį su močiute. Išieškotoja neprieštarauja ir sutinka su 2021 m. rugpjūčio 12 d. antstolio patvarkymu bendrauti su V. Marijampolės mieste, tačiau jai atvykus iš K. į Marijampolę, susitikimai neįvyksta. Ji neprieštarauja, kad susitikimai vyktų, pasitelkiant Marijampolės AVTAS specialistų pagalbą, bet I. R. į juos nesikreipia, neieško jokios pagalbos. Skolininkei nevykdant privalomojo antstolio nurodymo ir nesistengiant jo įvykdyti, o priešingai, stengiantis vaiko emocijų sąskaita jo nevykdyti, turi būti taikomos valstybės nustatytos priemonės, skatinančios skolininkę įvykdyti teismo nutartį ir privalomus antstolio nurodymus.
4. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) I. R. nurodė, jog ji niekada neatsisakė vykdyti teismo nutarties, tačiau neturi objektyvių galimybių vykdyti teismo nutarties, nes jos dukra kategoriškai atsisako bendrauti ir susitikti su močiute. Ji negali priversti dukrą bendrauti su močiute, todėl jokia piniginė bauda negali būti skiriama, kadangi nutartis nevykdoma ne jos iniciatyva, o dėl dukters nenoro bendrauti. V. E. jau geba išreikšti savo nuomonę ir kategoriškai atsisako bendrauti ir susitikti su močiute. V., kalbėdama su D. A. mobilaus ryšio telefonu, jai pasakė, kad močiutė nesikištų į jų šeimos gyvenimą, taip pat SMS žinutėmis, prašė jos nevažiuoti į V. namus, kad nenori jos matyti, tačiau D. A. tai ignoruoja ir visiškai nepaiso nepilnamečio vaiko interesų. Dukros nenorą matytis su močiute lėmė pačios D. A. veiksmai, nukreipti prieš mergaitės motiną, inicijuojant ikiteismini tyrimą, tokiu būdu siekiant sugadinti santykius tarp I. R. ir jos dukters, dėl ko mergaitė privalėjo gyventi socialinės paramos centruose. Šiuo atveju nevertinami vaiko interesai, D. A., puikiai žinodama šias aplinkybes, vis tiek bet kokiu atveju reikalauja nustatyti bendravimo tvarką su V. .
5. Suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad 2021 m. gegužės 11 d. buvo gautas D. A. prašymas dėl įpareigojimo I. R. sudaryti sąlygas D. A. bendrauti su anūke. Skyriaus specialistai 2021 m. gegužės 12 d. susitiko su nepilnamete V. , išklausė jos nuomonę dėl bendravimo su močiute. Pokalbio metu nepilnametė paaiškino, kad nori bendrauti su močiute, norėtų pasilikti pas močiutę ir su nakvynėmis, nori bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis. Tą pačią dieną buvo bendrauta ir su I. R., kuri siūlomos Skyriaus specialistų pagalbos, padedant rasti tarpusavio kompromisą su D. A., atsisakė, pasiūlymų dėl jos dukters ir močiutės galimos bendravimo tvarkos nepateikė, mediacijos paslaugos atsisakė. Skyriaus specialistai 2021 m. gegužės 13 d. įpareigojo I. R. sudaryti sąlygas D. A. bendrauti su anūke Skyriaus nustatyta tam tikra tvarka, tačiau I. R. šių įpareigojimų nevykdė. Skyriuje 2021 m. gegužės 17 d. gautas D. A. prašymas jos ir anūkės susitikimus organizuoti Skyriuje. 2021 m. gegužės 19 d. Skyrius raštu kreipėsi į I. R., kad ji iki 2021 m. gegužės 21 d. pateiktų nuomonę dėl nepilnametės V. ir močiutės susitikimų organizavimo Skyriuje. I. R. atsiuntė atsakymą, kuriame nurodė, kad ji kategoriškai nesutinka dėl dukters bendravimo su močiute, taip pat nesutinka pasinaudoti skyriaus specialistų tarpininkavimo pagalba. Nepavykus geranoriškai spręsti nepilnametės V. bendravimo tvarkos su močiute, D. A. pateikė ieškinį I. R. dėl bendravimo tvarkos su anūke nustatymo. D. A. 2021 m. liepos 1 d. kreipėsi į skyriaus specialistus dėl nutarties nevykdymo. Skyriaus specialistai susisiekė telefonu su I. R., kvietė ją atvykti į skyrių pasikalbėti, aptarti nepilnametės ir močiutės bendravimą, tačiau I. R. į skyrių atvykti atsisakė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi skyrė skolininkei I. R. 45,00 Eur baudą – po 5 Eur už kiekvieną 2021 m. rugpjūčio 12 d. antstolio patvarkymu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos neįvykdymo dieną (9 dienas) išieškotojos D. A. naudai.
7. Teismas nurodė, jog antstolio kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0023/21/00565 pagal Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3740-301/2021. Antstolis 2021 m. rugpjūčio 12 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-23-8214 dėl sprendimo vykdymo tvarkos, kuriuo, atsižvelgdamas į Marijampolės skyriaus pateiktas rekomendacijas, nustatė močiutės su anūke bendravimo tvarką: 1) nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. 17 val. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. 17 val., nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. 17 val. iki 2021 m. rugsėjo 12 d. 17 val. ir nuo 2021 m. spalio 8 d. 17 val. iki 2021 m. spalio 10 d. 17 val. D. A. susitikimai su anūke vyksta Marijampolės mieste, nedalyvaujant I. R.. I. R. įpareigojama nustatytu laiku perduoti vaiką D. A.; 2) po pirmajame punkte išvardintų susitikimų D. A. bendravimo su anūke V. E. bendravimo tvarka turi būti vykdoma taip, kaip nurodyta Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutartyje Nr. e2-3740-301/2021.
8. Teismas nustatė, jog 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. antstolis gavo D. A. pareiškimus, kuriais buvo informuotas, jog I. R. nevyko teismo nutarties bei antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Antstolis 2021 m. rugpjūčio 19 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsniu perdavė jį teismui kartu su vykdomąja byla.
9. Teismas nustatė, kad po 2021 m. birželio 21 d. teismo nutarties ir po 2021 m. rugpjūčio 12 d. antstolio patvarkymo dėl bendravimo tvarkos priėmimo, nebuvo įvykęs realiai nė vienas D. A. susitikimas su anūke V.. Teismo vertinimu, skolininkės nurodoma aplinkybė, jog nepilnametė dukra kategoriškai atsisako bendrauti su savo močiute, nepateisina 2021 m. birželio 21 d. teismo nutarties, tiek ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. antstolio patvarkymo dėl bendravimo tvarkos nevykdymo. I. R. turi dėti visas pastangas mergaitės norui bendrauti su močiute stiprinti, ji privalo ieškoti galimybių ir išeičių pačiai ir/ar pasitelkiant trečiuosius asmenis (psichologus, vaikų teisių specialistus) sukurti tokią aplinką nepilnametei, kuri skatintų ją išsaugoti ryšį su močiute. Mama turi siekti užtikrinti nepilnametės dukros įstatymo saugomus interesus (vengiant tarpusavio konfliktų, skatinant pačią dukrą ugdyti pagarbą artimiesiems, t. y. seneliams). Skolininkė toleruoja dukros nuomonę ir nedaro jokios įtakos dukrai, neskatina jos, kad dukra keistų nusistatymą nebendrauti su močiute.
10. Teismas nustatė, kad skolininkė nepanaudoja motinos valdžios, neužtikrina vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais ar kitais giminaičiais, su kuriais vaiką sieją emocinis ryšys, ir tokiais veiksmais ji daro įtaką 2021 m. birželio 21 d. teismo nutarties ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. antstolio patvarkymo nevykdymui.
11. Teismas nurodė, jog teismo nutarties ir priimto antstolio patvarkymo vykdymas yra tęstinis procesas ir jis turi būti vykdomas ne vienos, o abiejų šalių pastangomis. Pažymėjo, kad tiek skolininkė, tiek išieškotoja nesilaikė 2021 m. rugpjūčio 12 d. antstolio patvarkymu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, kurioje buvo nustatyta, kad D. A. susitikimai su anūke vyksta Marijampolės mieste, nedalyvaujant I. R.; I. R. įpareigojama nustatytu laiku perduoti vaiką D. A.. Atkreipė dėmesį, jog minėtu patvarkymu buvo nustatyta tik D. A. bendravimo su anūke tvarka, nesuteikiant D. A. į susitikimą pasikviesti ir kitus asmenis.
12. Teismas nustatė, kad I. R. neįvykdė 2021 m. rugpjūčio 12 d. antstolio patvarkymu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 2021 m. rugpjūčio 13–15 d., rugsėjo 10–12 d., spalio 8–10 d., tai yra 9 dienas. Teismas sprendė, kad už 2021 m. rugpjūčio 12 d. antstolio patvarkymo dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su močiute tvarkos nevykdymo skolininkei skirtina 45 Eur bauda išieškotojos naudai – po 5 Eur už kiekvieną neįvykdymo dieną.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskirajame skunde išieškotoja D. A. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. teismas apsiribojo daliniu antstolio patvarkyme nurodytų reikalavimų skolininkei analizavimu, dėl ko pažeidė procesinės teisės normas, neatskleidė visos bylos esmės, bei išsprendė ne visus byloje pateiktus reikalavimus, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Atsižvelgiant į antstolio surašytus teisėtus aktus, kurių neteisėtumo teismas nenustatė, Marijampolės apylinkės teismas turėjo spręsti dėl visų įpareigojimų, įskaitant ir bendravimą per Messenger programą kiekvieną trečiadienį, tačiau nepagrįstai, nemotyvuotai, šio klausimo iš vis nesprendė, dėl ko buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas.
13.2. Teismas turėjo nagrinėti tik antstolio akte surašytų skolininko ir išieškoto veiksmų nevykdymo apimtį ir pasekmes, o ne veiksmus, išeinančius už šių aktų ribos, ką taip pat nepagrįstai teismas sprendė, pasisakydamas dėl 2021 m. lapkričio 26 d. susitikimo su psichologe, bei netinkamai vertinęs šiuo klausimų šalių paaiškinimus, sumaišydamas susitikimo aplinkybės su 2021 m. spalio 11 d. 15.30 val., Marijampolės vaikų teisių apsaugos skyriuje vykusiu susitikimu (2021 m spalio 14 d. tarnybinis pranešimas pateiktas teismui su 2021 m. lapkričio 11 d. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymu). Teismas nepagrįstai nustatė D. A. kaltę, kad į 2021 m. lapkričio 26 d. susitikimąjį atvyko su visiškai svetimu žmogumi (tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas), kurį pati skolininkė įvardijo kaip senelį, ir tik skolininkės atstovė šį asmenį posėdžio metu įvardijo kaip svetimą, o teismas, nenagrinėjęs šių aplinkybių, nepagrįstai padarė tokias išvadas.
13.3. Teismas konstatavęs skolininkės kaltę, netinkamai taikė baudos skaičiavimą ir nesprendė skolininkės atsakomybės už teismo nutarties ir antstolio patvarkymo nevykdymą dėl nuotolinio bendravimo per Messenger programą, kuri buvo nustatyta Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi. Kai buvo priimtas privalomasis antstolio patvarkymas, neįvyko nei vienas nuotolinis susitikimas tarp anūkės ir apeliantės. Iki teismo nutarties priėmimo, šių trečiadienių buvo 18, todėl teismo nustatyta bauda turėtų būti skaičiuojama ir už šias dienas, kas sudarytu 18 dienų po 5 Eur, viso 90,00 Eur, tačiau teismui nesprendus šio skolininkės pažeidimo ir nemotyvavus šio teismo sprendimo, teismo nutartis keistina, sprendžiant dėl visų skolininkės 2021 m. birželio 21 d. teismo nutarties ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. antstolio patvarkymo nevykdymo veiksmų, nes teismas konstatavo skolininkės kaltę.
13.4. Skolininkė vaiko norus toleruoja tik tuomet, kai jie naudingi jai, nes ji siekia apriboti močiutės ir anūkės bendravimą, ir visiškai neatsižvelgia į vaiko norus, kai jie nenaudingi jai ir jais nesivadovauja. Marijampolės apylinkės teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2021 m. birželio 10 d. buvo pateiktas byloje „dėl teismo psichologo nuomonės (išvados) apie išklausytą vaiko nuomonę pateikimo raštu“ iš kurio akivaizdu, kad dar birželio mėnesį, V. E. svajojo, norėjo susitikti su močiute, bendrauti ir lankytis svečiuose, o jau liepos mėnesį dėl suaugusių kartu gyvenančių asmenų įtakos (taip konstatavo vaiko teisių apsaugos specialistai) mergaitė atsisako bendrauti su močiute. Šią išvadą prašo prijungti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nes ji svarbi vertinant skolininkės elgesį vykdymo procese.
13.5. Apeliantė prašo teismo skiriant baudą skolininkei už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną, baudą skirti kuri skatintu skolininkę vykdyti sprendimą, o ne tik būtų formalaus pobūdžio, leidžiančio piktnaudžiauti savo teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria skirta skolininkei bauda už antstolio patvarkymu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
16. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) į bylą negali būti savitikslis, t. y. konkretus prašomas priimti įrodymas turi paneigti arba patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
17. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog teismas nutartyje nustatė jos kaltę, jog į 2021 lapkričio 26 d. susitikimą atvyko su visiškai svetimu žmogumi, todėl šioms aplinkybėms paneigti pateikė nuotraukas, nurodydama, kad tas žmogus, su kuriu atvyko į susitikimą buvo V. E. senelis, kuris augino ne tik skolininkę, bet ir V. Apeliantė taip pat pateikė teismo psichologo išrašą, kuris yra pateiktas civilinėje byloje e2-3740-301/2021.
18. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl šios instancijos teisme pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) ir turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei juos pagrindžiantys įrodymai. Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai, jog nuotraukose užfiksuota V. E. su seneliu, nėra susiję su nagrinėjamu klausimu. Atskirajame skunde yra keliamas klausimas dėl tinkamos baudos dydžio skyrimo skolininkei už antstolio patvarkymu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymo. Kartu su atskiruoju skundu teikiama teismo psichologo nuomonė yra prie nagrinėjamos bylos prijungtoje vykdomojoje byloje (v. b. psl. 36 ). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, pripažįsta, kad nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl nepriima apeliantės teikiamų naujų įrodymų.
Dėl atskirojo skundo
19. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punktas nustato, kad, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokia pat tvarka kreipiamasi į teismą, kai nevykdomas nepiniginio pobūdžio teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
20. Taigi teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą.
21. Iš bylos duomenų nustatyta, jog antstolis vykdo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3740-301/2021 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta D. A. bendravimo su anūke V. E. bendravimo tvarka: 1) kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. V. E. praleidžia su D. A., vaiką pasiima ir atveža atgal į namus D. A.; 2) vasaros metu nuo liepos 1 d. iki liepos 10 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 10 d. V. praleidžia su močiute, vaiką pasiimant iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 11 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją dieną paskutinę atostogų dieną 18 val.; 3) darbo savaitę V. bendrauja su močiute kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 18 val. per V. arba per I. R. Messenger programą, kurio prisijungimą privalo užtikrinti I. R.; 4) jeigu V. šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali susitikti su močiute ar močiutė negali susitikti su anūke, – apie tai kiek įmanoma operatyviau informuojamos šalys telefonų ar SMS žinute ir numatytas bendravimo laikas perkeliamas į kitą savaitgalį ar į kitą savaitės dieną; 5) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su močiute tvarkos, D. A. ar I. R. per protingą laiką, bent prieš vieną dieną, praneša SMS žinute ar skambučiu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 6) šalys viena su kita dėl matymosi su V. tvarkos bendrauja telefonu, SMS žinutėmis, o pasikeitus vienos iš šalių telefono numeriui, nedelsiant informuoja apie tai kitą šalį.
22. Iš vykdomosios bylos Nr. 0023/21/00565 nustatyta, jog 2021 m. liepos 16 d. antstolis gavo išieškotojos D. A. pareiškimą, jog teismo nutartis nevykdoma. 2021 m. liepos 21 d. skolininkė I. R. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad ji niekada neatsisakė vykdyti teismo nutarties, tačiau dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl V. kategoriško atsisakymo bendrauti ir susitikti su D. A., ji negali būti vykdoma, nes motina negali priversti savo nepilnametės dukters bendrauti su močiute. 2021 m. liepos 26 d. antstolis patvarkymu dėl informacijos suteikimo, įpareigojo Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – Marijampolės VTAS) pateikti turimą informaciją apie Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties vykdymą / nevykdymą ir pateikti pasiūlymus dėl sprendimo vykdymo priemonių pobūdžio ir jų vykdymo tvarkos. 2021 rugpjūčio 2 d. ir 2021 rugpjūčio 9 d. pareiškimais D. A. informavo antstolį, kad I. R. nevykdo teismo nutarties. 2021 m. rugpjūčio 10 d. antstolio kontoroje buvo gautas Marijampolės AVTAS raštas dėl informacijos suteikimo, kuriame buvo pateiktos rekomendacijos dėl 2021 m. birželio 21 d. teismo nutarties vykdymo. Antstolis 2021 m. rugpjūčio 12 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-23-8214 dėl sprendimo vykdymo tvarkos, kuriuo, atsižvelgdamas į Marijampolės VTAS pateiktas rekomendacijas, nustatė močiutės su anūke bendravimo tvarką: 1) nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. 17 val. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. 17 val., nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. 17 val. iki 2021 m. rugsėjo 12 d. 17 val. ir nuo 2021 m. spalio 8 d. 17 val. iki 2021 m. spalio 10 d. 17 val. D. A. susitikimai su anūke vyksta Marijampolės mieste, nedalyvaujant I. R.. I. R. įpareigojama nustatytu laiku perduoti vaiką D. A.; 2) po pirmajame punkte išvardintų susitikimų D. A. bendravimo su anūke V. E. bendravimo tvarka turi būti vykdoma taip, kaip nurodyta Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutartyje Nr. e2-3740-301/2021; 3) jeigu būtina nukrypti nuo teismo nurodytos bendravimo tvarkos, tuomet D. A. ir V. E. susitikimai gali būti organizuojami Marijampolės VTAS patalpose, D. A. ir I. R. iš anksto aptarus susitikimo laiką ir suderinus su Marijampolės VTAS atsakingais darbuotojais; 4) nuotolinis bendravimas per Messenger programą turi būti vykdomas Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties 3 punkte nustatyta tvarka.
23. 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. antstolis gavo D. A. pareiškimus, kuriais informuojama, jog I. R. nevyko teismo nutarties bei antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Antstolis 2021 m. rugpjūčio 19 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą ir vadovaudamasis CPK 771 straipsniu perdavė jį teismui kartu su vykdomąja byla.
24. Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.172 straipsnį tėvai turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009).
25. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens teisė į jo šeimos gyvenimo gerbimą. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, yra šio ryšio teisinis vertinimas. Jei toks ryšys Konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, valstybei atsiranda pozityvioji pareiga teisinėmis priemonėmis užtikrinti šį ryšį, be kitą ko, pareigą užtikrinti vaiko bendravimą su konkrečiu asmeniu, išskyrus atvejus, jei tokio ryšio užtikrinimas neatitiktų vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016).
26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, išnagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).
27. Be kita ko, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).
28. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, jog skolininkė nevykdo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. antstolio patvarkymo, kuria buvo nustatyta apeliantės ir anūkės V. E. bendravimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, jog skolininkės I. R. nurodoma aplinkybė, jog nepilnametė dukra kategoriškai atsisako bendrauti su savo močiute, nepateisina 2021 m. birželio 21 d. teismo nutarties, tiek ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. antstolio patvarkymo dėl bendravimo tvarkos nevykdymo.
29. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
30. Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).
31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas baudos skyrimo klausimą nevisiškai tinkamai taikė baudos skaičiavimą ir nesprendė skolininkės atsakomybės už teismo nutarties ir antstolio patvarkymo nevykdymą dėl nuotolinio bendravimo, t. y. nuotolinio bendravimo per Messenger programą kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 18 val., kurio prisijungimą privalėjo užtikrinti skolininkė. Pirmosios instancijos teismas skirdamas skolininkei baudą nurodė, jog skolininkė neįvykdė 2021 m. rugpjūčio 12 d. antstolio patvarkymu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 2021 m. rugpjūčio 13–15 d., rugsėjo 10–12 d., spalio 8–10 d., tai yra 9 dienas, ir sprendė, kad už 2021 m. rugpjūčio 12 d. antstolio patvarkymo dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su močiute tvarkos nevykdymo skolininkei skirtina 45 Eur bauda išieškotojos naudai – po 5 Eur už kiekvieną neįvykdymo dieną (9 dienas). Pažymėtina, jog Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei antstolio 2021 m. rugpjūčio 12 d. patvarkyme buvo nustatyta ne tik gyvi susitikimai močiutės su anūke, bet ir bendravimas nuotolinėmis priemonėmis, t. y. per Messenger programą kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 18 val. per V. arba per I. R. Messenger programą, kurio prisijungimą privalėjo užtikrinti skolininkė.
32. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas baudą paskaičiavo tik už 2021 m. rugpjūčio 12 d. antstolio patvarkymu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 2021 m. rugpjūčio 13–15 d., rugsėjo 10–12 d., spalio 8–10 d. nevykdymą, tačiau nepaskaičiavo baudos už bendravimą nuotolinėmis priemonėmis nevykdymą. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog skolininkė I. R. nepanaudoja motinos valdžios, neužtikrina vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais ar kitais giminaičiais, su kuriais vaiką sieją emocinis ryšys ir tokiais veiksmais ji daro įtaką 2021 m. birželio 21 d. teismo nutarties ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. antstolio patvarkymo nevykdymui, apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl baudos skyrimo ir skiria baudą skolininkei ir už nuotolinio bendravimo per Messenger programą nustatytą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties 3 punkte nustatytos tvarkos nevykdymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuo antstolio patvarkymo surašymo dienos – 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties priėmimo dienos skolininkė neužtikrino išieškotojai nuotolinio bendravimo su anūke V. per Messenger programą, todėl bauda už kiekvienos savaitės trečiadienį, kas sudaro 17 dienų, už nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą šioje dalyje yra 85,00 Eur (17 x po 5 Eur už kiekvieną nevykdymo dieną).
33. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai nustatė išieškotojos kaltę, kad ji į 2021 m. lapkričio 26 d. susitikimą atvyko su svetimu žmogumi, nes tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje esantis teiginys, kad patvarkymu buvo nustatyta tik D. A. bendravimo su anūke tvarka, nesuteikiant D. A. į susitikimą pasikviesti ir kitus asmenis, vertintinas kaip obiter dictum (pasakyta tarp kitko) išvada, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neturinti prejudicinės galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016 36 punktą; 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-421/2017 58 punktą) ir nesudaranti pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo konstatuota išieškotojos kaltė dėl 2021 m. lapkričio 26 d. neįvykusio susitikimo.
34. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo nutartį, padidinat skolininkei paskirtos baudos dydį iki 130,00 Eur (85,00 Eur + 45,00 Eur paskirti pirmosios instancijos teismo) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį pakeisti.
Padidinti skolininkei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi paskirtą baudos dydį nuo 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) iki 130,00 Eur (vieno šimto trisdešimt eurų).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.