Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Kolyčienės ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko (toliau ir – prokuroras) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam Č. K. nepratęstas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas ir skirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra 6 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo faktinės intensyvios priežiūros vykdymo pradžios, bei dokumentų – paso ir asmens tapatybės kortelės – paėmimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2016-1133/2020 Č. K. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir neteisėtai platino narkotines medžiagas, o būtent tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su D. A., nenustatytomis aplinkybėmis, su D. A., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė 0,000213 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,009 g narkotinės medžiagos – metadono, kol 2020 m. sausio 15 d., 9.16 val. ir 9.51 val., D. A. suderinus telefonu, 2020 m. sausio 15 d., apie 9.55 val., pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su D. A. neteisėtai už 6 Eur pardavė 0,000014 g narkotinės medžiagos - karfentanilio Č. I. (Č. I.). Tada 2020 m. sausio 15 d., 11.35 val., D. A. suderinus telefonu, 2020 m. sausio 15 d., apie 12 val., netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kartu su D. A. neteisėtai už 20 Eur pardavė 0,000029 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,002 g narkotinės medžiagos – metadono V. S. (V. S.). 2020 m. sausio 15 d., apie 14 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo su D. A. sulaikytas policijos pareigūnų, kurie D. A. drabužiuose rado ir paėmė 0,00017 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,007 g narkotinės medžiagos – metadono. Šiais savo veiksmais Č. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.

2. Č. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, buvo laikinai sulaikytas 2020 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. sausio 17 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 15 d. Suėmimo terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo nutartimis, paskutinį kartą suėmimo terminas buvo pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. Suėmimas Č. K. buvo paskirtas ir jo terminas tęsiamas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo, terminas nepratęstas ir Č. K. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra 6 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo faktinės intensyvios priežiūros vykdymo pradžios, įpareigojant nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą; nenutolti nuo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), daugiau kaip 500 metrų, jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ir gydymu; nebendrauti bei neieškoti ryšių bet kokiais būdais ar priemonėmis, taip pat ir per kitus asmenis, su šiais asmenimis: Č. I., V. S., D. A., bei dokumentų – Č. K. vardu išduotų Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas.

4. Skunde nurodoma, kad, prokuratūros nuomone, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti pagrindai taikyti suėmimą Č. K. atžvilgiu nėra nei išnykę, nei reikšmingai pasikeitę, lyginant su suėmimo skyrimu ar termino pratęsimais. Prokuroras teigia, kad preziumuojant apkaltinamąjį nuosprendį, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, Č. K. galimai galėtų būti paskirta mažesnė už vidurkį (6 metai), tai yra 4-5 metų, laisvės atėmimo bausmė. Anot prokuroro, tokia gresianti bausmė yra neabejotinai griežta, nes būtų reali, kadangi nusikaltimas sunkus, todėl gali sukelti norą slėptis. Prokuroro įsitikinimu, nei šeima, nei sveikata tikrai neužkirstų kelio Č. K. slapstymuisi, nes jo socialiniai ryšiai nėra laikytini tokiais stipriais, kaip mano teismas, o sveikata nėra išskirtinai bloga. Prokuroras pažymi, kad nors Č. K. motina ir jo sugyventinė nuolat lankosi teismo posėdžiuose, tačiau iš jų replikų matyti, kad jos nėra kritiškos nei jo veiksmams, nei jo priklausomybei nuo narkotikų, jos linkusios jį pateisinti, dėl to, ne tik kad nebandytų jo sulaikyti nuo slapstymosi, o netgi jam padėtų tai padaryti. O dėl Č. K. sveikatos nurodo, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad jam būtinas ypatingas ir neatidėliotinas gydymas, kuris negalimas taikant suėmimą. Priešingai, pagal pateiktus dokumentus, Č. K. sveikatos būklė netgi nepalyginamai geresnė nei daugumos kitų narkomanų. Anot prokuroro, be šeiminių ryšių Č. K. neturi jokių kitų tvirtų socialinių ryšių (darbinių ar turtinių), kurie jį sietų su konkrečia vieta. Taip pat skunde teigiama, kad Č. K. legalių pakankamų pajamų, įvertinus pandeminį laikotarpį ir turimą priklausomybę, taip pat tai, kad jis ilgą laiką nedirbo, jam padėdavo tėvai, neturi ir nelabai gali turėti, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad jis turi tvirtus ryšius kriminaliniame pasaulyje, todėl darytina išvada, kad laisvėje jis, siekdamas įgyti lėšų pragyvenimui, tiek kitų poreikių tenkinimui, darytų naujas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėta apyvarta narkotinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis, numatytas BK 260 straipsnyje, arba turtines nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pasak prokuroro, tą patvirtina ir daugybė administracinių nuobaudų.

6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo skundą tenkinti, o kaltinamasis ir jo gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundo argumentais, išklausiusi prokuroro, kaltinamojo ir jo gynėjo paaiškinimus, įvertinusi visas suėmimo termino pratęsimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, nepratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo, kaltinamajam Č. K. termino ir paskirdamas kitas kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ir dokumentų paėmimą nepažeidė BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių nuostatų reikalavimų.

8. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Vadovaujantis BPK 122 straipsnio nuostatomis, suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, kuri gali būti skiriama tik tais atvejais, kai iš byloje esančių duomenų galima pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo arba trukdys procesui, arba darys naujus nusikaltimus ir tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. BPK 121 straipsnio 4 dalis numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

9. Nagrinėjamu atveju sutiktina su prokuroro argumentu, kad Č. K. kaltinamas sunkaus nusikaltimo, už kurį baudžiamasis įstatymas numato išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę, tačiau ne nuo 2 iki 10 metų, kaip nurodo prokuroras, o nuo 2 iki 8 metų, padarymu. Reiškia minimali gresianti bausmė Č. K., jei kaltinimai jo atžvilgiu pasitvirtins ir teismas priims apkaltinamąjį nuosprendį, yra 2 metai. Kaltinamajam Č. K. kardomoji priemonė – suėmimas buvo taikoma nuo 2020 m. sausio 15 d., tai yra 9 mėnesius, o tai nesudaro dviejų trečdalių maksimalios laisvės atėmimo bausmės, galimos skirti už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyto ilgiausio suėmimo taikymo laiko. Č. K. nagrinėjamą nusikaltimą kaltinamas padaręs išnykus teistumui, tačiau anksčiau buvo vieną kartą teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 straipsnio 1 dalis), daug kartų baustas administracine tvarka, yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, paskutinį kartą oficialiai dirbo tik 2016 m. kovo mėnesį, o Užimtumo tarnyboje registruojasi tik nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. Sutiktina su prokuroro argumentais, kad Č. K. pagrįstai galima taikyti ir griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

10. Kita vertus, kardomųjų priemonių taikymas nėra savitikslis ir nėra pagrindu nubausti, o griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas turi būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Atkreiptinas dėmesys jog ir griežta laisvės atėmimo bausmė iš tiesų nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas, kai yra konkrečių požymių ir kai to reikalauja viešasis interesas, taip pat kai švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos užtikrinti, jog kaltinamasis dalyvaus baudžiamajame procese.

11. Skundžiamoje nutartyje nurodyta ir iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamojo šeiminiai ryšiai yra glaudūs ir pakankamai stiprūs, jis turi pastovią gyvenamąją vietą, kurioje jo atžvilgiu galėtų būti taikoma švelnesnė kardomoji priemonė, be to, teisminio nagrinėjimo metu buvo ne kartą pablogėjusi kaltinamojo sveikata. Iki sulaikymo Č. K. gyveno kartu su tėvais, šiuo metu adresu (duomenys neskelbtini), gyvena tik kaltinamojo motina, nes kaltinamojo tėvas jam būnant suimtam mirė, kaltinamojo santykiai su motina geri, ryšiai su motina, taip pat ir su sugyventine nėra nutrūkę (jos dalyvauja apylinkės teisme vykstančiuose teismo posėdžiuose). Skunde prokuroras teigia, kad kaltinamojo motina ir jo sugyventinė nėra kritiškos kaltinamajam inkriminuojamai nusikalstamai veikai, linkusios jį pateisinti ir užtarti, todėl nebandytų kaltinamojo sulaikyti, o netgi padėtų jam slapstytis, tačiau tai yra tik prokuroro daromos prielaidos, neparemtos jokiais objektyviais duomenimis, kurie leistų pagrįstai teigti, jog kaltinamojo turimi socialiniai ryšiai trukdytų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad turi vaiką, su kuriuo kartu negyvena, tačiau juo rūpinasi ir padeda buvusiai žmonai jį auginti. Nors būdamas laisvėje jis nedirbo, tačiau nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. registravosi Užimtumo tarnyboje, kaip yra nurodęs, kas mėnesį gaudavo pašalpą, be to, gyvendamas su tėvais iš jų gaudavo finansinę paramą. Taip pat teismui ne kartą buvo pateikti duomenys apie pablogėjusią kaltinamojo sveikatą (serga kepenų ciroze, konstatuotas bendras organizmo išsekimas). Sutiktina su prokuroru, kad nei kaltinamasis, nei gynėjas nepateikė jokių duomenų, jog kaltinamajam būtinas ypatingas ir neatidėliotinas gydymas, kuris negalimas jam taikant suėmimą, tačiau, kolegijos vertinimu, tai nėra pakankamas pagrindas asmeniui taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kadangi sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo, turi būti vertinamos ne pavienės aplinkybės, o jų visuma. Juo labiau, kad byloje yra duomenų apie pablogėjusią kaltinamojo sveikatą.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išanalizavo ir bylos nagrinėjimo stadiją bei eigą (apklausti visi kviesti asmenys, kaltinamieji, šiuo metu skelbiama bylos medžiaga), atsižvelgė į Č. K. taikomo suėmimo trukmę. Pažymėtina, kad viena iš BPK 121 straipsnio 4 dalies sąlygų, galinčių turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės, yra „kitos aplinkybės“, ką dotuoju atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, Č. K. asmenybę, socialinius ryšius bei gyvenamąją vietą, sveikatos būklę, sprendė viena iš esminių aplinkybių nepratęsti Č. K. griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, termino. Skunde nurodoma aplinkybė, kad 2020 m. spalio 8 d. visiems kaltinamiesiems byloje pakeisti kaltinimai, dėl to jie dar kartą turės būti apklausti, savaime negali reikšti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Kaltinamojo dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra privalomas (BPK 246 straipsnis), nepaisant to, ar jis jau yra apklaustas ar ne, ar yra reikalinga jį dar kartą apklausti.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad Č. K. paskirtos kitos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos yra griežtos, t. y. kaltinamasis turi nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, nenutolti nuo gyvenamosios vietos daugiau kaip 500 metrų, su išimtimis, susijusiomis su dalyvavimu teismo posėdžiuose ir gydymu, taip pat jis įpareigotas nebendrauti bei neieškoti ryšių su kitais kaltinamaisiais. Kita vertus Č. K. suėmimo terminas jau baigėsi 2020 m. spalio 15 d. ir jis buvo paleistas iš suėmimo, o šiuo metu byloje nėra duomenų, kad jis pažeistų skirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, sąlygas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad skundu prokuroras prašo pratęsti kaltinamajam suėmimo terminą, tačiau pratęsiamas gali būti tik nepasibaigęs terminas. Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nemotyvavo, kodėl BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimui pasirenkamos būtent tokios švelnios kardomosios priemonės, kaip nurodyta nutartyje, o ne griežtesnės – pavyzdžiui, namų areštas ar įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Pažymėtina, kad intensyvi priežiūra yra griežčiausia po suėmimo kardomoji priemonė, o dokumentų paėmimas – griežtesnė nei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, todėl prokuroro teiginiai dėl švelnių kardomųjų priemonių yra visiškai nepagrįsti.

14. Kolegija, įvertinusi nagrinėtas aplinkybes, konstatuoja, kad kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, gali būti pasiekti ir netaikant kaltinamajam Č. K. pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, o kaltinamojo dalyvavimas procese, netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme ir nuosprendžio įvykdymas, taip pat kelio naujoms nusikalstamoms veikoms užkirtimas gali būti užtikrinami ir keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – intensyvia priežiūra ir dokumentų paėmimu. Įvertinus visa tai, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko skundą atmesti ir atsisakyti pratęsti suėmimo terminą kaltinamajam Č. K. (Č. K.).

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.