Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. A. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 15 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. A. baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir neteisėtai platino narkotines medžiagas, o būtent tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su Č. K., nenustatytomis aplinkybėmis, su Č. K. turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė 0,000213 g narkotinės medžiagos - karfentanilio ir 0,009 g narkotinės medžiagos – metadono, kol 2020-01-15, 9.16 val. ir 9.51 val. suderinęs telefonu, 2020-01-15 apie 9.55 val. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su Č. K. neteisėtai už 6 Eur pardavė 0,000014 g narkotinės medžiagos - karfentanilio Č. I., tada 2020-01-15, 11.35 val. suderinęs telefonu, 2020-01-15, apie 12 val., netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kartu su Č. K. neteisėtai už 20 Eur pardavė 0,000029 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,002 g narkotinės medžiagos – metadono V. S.. 2020-01-15, apie 14 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo su Č. K. sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jo drabužiuose rado ir paėmė 0,00017 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,007 g narkotinės medžiagos – metadono.

Šiais savo veiksmais D. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.

2. D. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2020-01-15. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020-01-17 nutartimi D. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020-01-15. Ši kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo teisėjų buvo tęsiama, paskutinį kartą 2020-06-12. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi, kaltinamajam D. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 15 d.

3. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, o 2020 m. liepos 15 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Į teisiamąjį posėdį neatvykus vienam iš kaltinamųjų, byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, todėl teisiamasis posėdis yra numatytas 2020 m. rugpjūčio 9 d.

5. Teismo posėdžio metu prokuroras siūlė kaltinamojo D. A. skundą dėl suėmimo termino pratęsimo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. A. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundo argumentais, sutinka su apylinkės teismo sprendimu ir mano, kad kardomoji priemonė suėmimas kaltinamajam pratęsta pagrįstai.

7. Vykdydamas BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir svarstydamas prašymą paskirti (pratęsti) asmeniui kardomąją priemonę suėmimą, teismas patikrina, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Ši įstatymo nuostata nereikalauja, kad duomenų būtų tiek, kiek reikia asmenį pripažįstant kaltu padarius nusikalstamą veiką ir jam skiriant bausmę. Be to, griežčiausia kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

8. Pateiktoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamų asmenų (Č. I. ir V. S.) apklausose; apžiūros; asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose; tarnybiniuose pranešimuose; specialistų išvadose bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl paskiriant kardomąją priemonę, ar tęsiant jos taikymo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį.

9. Kaltinamojo argumentai, jog jis kaltę pripažįsta, manymas, jog jo padaryta veika netinkamai kvalifikuota ir turėtų būti perkvalifikuota, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl aukštesnysis teismas šių skundo argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog teismui, nagrinėjant kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimą suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, bylos duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio taikymo kontekste. Tuo tarpu žemesnysis teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo pratęsimo kaltinamajam, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė, nes skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo suėmimo pratęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, kurie nebuvo išnykę, ir būtinos sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

10. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, D. A. kaltinamas galimai padaręs vieną sunkią nusikalstamą veiką, už kurią įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Be to, pirmosios instancijos teismo įvertintos aplinkybės, kad kaltinamasis D. A. ne kartą teistas (taip pat ir užsienyje) už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei už nusikalstamas veikas nuosavybei, ne kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmes (areštą ir laisvės atėmimą), nevedęs, iki sulaikymo nedirbo ir neturi registruotino turto, nepaneigia teismo išvados, kad kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese galima užtikrinti tik taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Nors D. A. teigia turintis nuolatinę gyvenamąją vietą ir esant paskirtai švelnesnei kardomajai priemonei jis gyventų su tėvu, kad jo augantiems dviem vaikams yra reikalinga parama (įvertinus tai, kad vaikai gyvena su sugyventine kitu adresu), šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamasis yra susietas pakankamais socialiniais ryšiais, kurie galėtų jį sulaikyti nuo baudžiamojo proceso vengimo. Tokį manymą sustiprina ir paties kaltinamojo nurodomos aplinkybės, jog jis (D. A.) nedirba apie 10 metų, narkotines medžiagas vartoja taip pat apie 10 metų. Pastebėtina, kad kaltinamojo deklaruojami šeimyniniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimo nusikaltimo padarymo, todėl tvirtinimas, jog D. A. yra pasiryžęs nepažeidinėti įstatymų, nepaneigia teismo išvadų, jog kaltinamasis neturėdamas legalaus pragyvenimo šaltinio ir tvirtų socialinių ryšių, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taip siekdamas išvengti jam gresiančios bausmės. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas apylinkės teismo nutartimi konstatuotas pagrįstai.

11. Suėmimas D. A. pratęstas apylinkės teismui vertinant, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas (kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas). BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas), jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas (kaltinamas) grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

12. Pagal įstatymą pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti praeities informacija arba informacija apie jo veiksmus inkriminuojamo nusikaltimo metu: informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys. Kaip minėta, D. A. kaltinamas už vieno sunkaus nusikaltimo padarymą, už kurį įstatyme numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė be alternatyvų. Bylos duomenimis, kaltinamasis D. A. ilgą laiką niekur nedirba, yra priklausomas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ne kartą baustas administracine tvarka (taip pat ir už vartojimą narkotinių medžiagų, skirtų nuobaudų nemoka), praeityje ne kartą teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis bei už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat teistas ir užsienyje – Ispanijoje. Šios pirmosios instancijos teismo įvertintos aplinkybės bei ankstesnių teistumų skaičius (praeityje teistas 8 kartus) ypatingai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir sprendžiant kardomųjų priemonių taikymo pagrįstumą aplinkybė apie suimtojo ankstesnius teistumus negali būti ignoruojama. Be to, D. A. ankstesni teistumai rodo, jog asmuo nesilaiko visuomenėje nusistovėjusių taisyklių ir siekdamas finansinės naudos renkasi neteisėtus būdus tam įgyvendinti. Tikimybę, jog įtariamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas sustiprina ir tai, jog kaltinamasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir siekdamas gauti materialinės naudos gali vėl nusikalsti. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog netaikant griežčiausios kardomosios priemonės D. A. ir toliau gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

13. Apylinkės teismo išvadų nepaneigia ir skunde nurodyti argumentai dėl kaltinamajam apsunkintų procedūrų šiam rengiant dokumentus, susijusius su tėvo bei vaikų priežiūra ir globa. Šios aplinkybės yra svarbios, tačiau neįpareigoja teismą skirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, nes žemesniojo teismo įvertintų aplinkybių visuma, nusikalstamos veikos pobūdis, kaltinamojo teistumų skaičius ir jam ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmių rūšys rodo, kad D. A., priešingai nei teigia skunde, nelinkęs keisti savo elgesio, o susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos, leidžia manyti, kad jis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog apylinkės teismas pratęsdamas kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Taikoma kardomąją priemone kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kadangi baudžiamoji byla, kurioje kaltinimas pareikštas tiek D. A., tiek kitiems kaltinamiesiems perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o byloje teismo posėdžiai derinami pagal iš anksto nustatytą grafiką, todėl teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme.

15. Pripažinus, kad kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta pagrįstai, D. A. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė negali būti pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje nutartyje jau aptartas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad švelnesnės kardomosios priemonės, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo D. A. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.