Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nijolės Žimkienės,

nuteistojo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui (nuotoliniu vaizdo ir garso perdavimo būdu),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo Č. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti D. A., Č. I. (Č. I.), V. S. (V. S.), tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

6. Nuteistasis Č. K. teigia, kad nėra objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad jis, veikdamas grupe su D. A., neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti bei jas išplatino pardavęs po nedidelį kiekį Č. I. ir V. S. Tvirtina, jog jis telefonu skambinusiems asmenims tik nurodydavo kur yra D. A., nes šis nepažinojo Vilniaus. Šie jo parodymai niekuo nepaneigti ir neginčytinai patvirtina, jog jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Taigi, apelianto skundo turinys patvirtina, kad jam yra nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, tačiau teisėjų kolegija tokius skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.

7. Č. K. parodymus (tiek duotus ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme), kuriais jis neigia dalyvavęs jam inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje, apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino su kitais byloje surinktais įrodymais (tiek pavieniais, tiek jų visuma) bei pagrįstai nusprendė jais nesivadovauti, nes jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismui nesutikti su tokia išvada pagrindo nėra.

8. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio prieštaringumą, neišsamumą ar teismo šališkumą patvirtinančios aplinkybės. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, t. y. teismas įrodymus vertina ir sprendimus dėl esminių bylos aplinkybių, asmens kaltumo ar nekaltumo priima pagal savo vidinį įsitikinimą.

9. Nuteistasis Č. K. kito nuteisto šioje byloje asmens, t. y. D. A., parodymus ginčija tvirtindamas, kad pastarasis jį apkalbėjo siekdamas sušvelninti savo atsakomybę. Iš tiesų, nuteistojo D. A. parodymai nebuvo nuoseklūs bylos proceso metu ir aplinkybes, kad narkotines medžiagas jie platino kartu su Č. K., šis nuteistasis nurodė tik įrodymų tyrimo pabaigoje, t. y. 2020 m. spalio 23 d. teisiamajame posėdyje (t. 8, b. l. 16-21). D. A., pagarsinus patikslintą kaltinimą, šiame posėdyje kaltu prisipažino visiškai bei nurodė žinojęs, jog Č. K. platina narkotines medžiagas, padėdavo jam leisdamas naudotis savo telefonu, atvesdavo pas Č. K. „paimti“, (pastaba – D. A. paaiškino, kad ,,paimti“ reiškia nupirkti narkotikus), nes žinojo, kur galima gauti narkotinių medžiagų, o žmonės žinojo, kad dėl narkotikų galėjo skambinti jo, t. y. D. A. telefonu. Dėl narkotinių medžiagų skambinę asmenys kartais tardavosi su juo, o kartais - su Č. K., būdavo, kad ir pats perduodavo narkotikus. Iš kur Č. K. gaudavo narkotikus nurodė nežinąs, tačiau juos laikydavo namie, su savimi paimdavo tik tiek, kiek buvo susitaręs parduoti. Jo namuose nieko nerado, nes buvo gerai paslėpęs. Patvirtino, kad Č. I. narkotines medžiagas išnešė Č. K., po to nuėjo į parduotuvę alaus. Narkotikus turėjo prie savęs, kišenėse. Atnešė alaus, o paskui paskambino V. S. ir jie nuėjo jau dviese susitikti su pastaruoju prie „Maximos“. Būtent Č. K. paėmė iš V. S. pinigus ir padavė jam narkotikus. Pas jį patį buvo 20 lankstinukų, kuriuos įsigijo iš Č. K. turėdamas tikslą dalį suvartoti, dalį – parduoti. Ikiteisminio tyrimo metu pasakojo kitaip, nes taip jam liepė Č. K., kuris nurodinėjo, ką jis turi sakyti, teigė, kad taip bus lengviau, gąsdino jį.

10. Šių nuteistojo D. A. parodymų patikimumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kadangi būtent juos patvirtina byloje esanti įrodymų visuma: kitų šioje byloje nuteistų asmenų – Č. I. ir V. S. – parodymai, nuteistuosius sulaikiusių, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų A. G., D. K. parodymai, slapta kontroliuoto nuteistojo D. A. telefoninių pokalbių turinys, kuriuo užfiksuota informacija apie planuojamą narkotinių medžiagų pardavimą, susitikimo vietas, pas nuteistuosius D. A. ir Č. K. sulaikymo metu rasti prie savęs turėti daiktai bei narkotinės medžiagos, jų kiekis ir įpakavimo ypatumai (pas D. A. aptikta 20 vnt. folijos lankstinukų, buvusių buteliuke su metadono pėdsakais, o pas Č. K. – pinigai, buteliukas su metadono pėdsakais), kita bylos medžiaga.

11. Iš nuteistųjų Č. I. ir V. S. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jie paaiškino visas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kiekvieno nuteistojo atliktus veiksmus, t. y. kokiu būdu kiekvienas iš jų susitarė dėl narkotinių medžiagų, su kuo tarėsi dėl įsigijimo bei kokiu būdu jos buvo jiems perduotos. Č. I. nurodė, kad 2020 m. sausio 15 d., 9 ar 10 val., paskambino D. A. telefono numeriu. Perklausius garso įrašą (t. 1, b. l. 41-74, 74, vokas su garso įrašu prisegtas t. 5) jis patvirtino, kad telefonu kalbėjo ir dėl narkotinių medžiagų įsigijimo tarėsi būtent su Č. K.. Pokalbio metu Č. I. paklausė, ar Č. K. gali jam padėti, t. y., nors ir nesakė, kad skambina dėl narkotinių medžiagų, bet su juo kalbėjęs asmuo tai suprato. Jie susitiko sutartoje stotelėje, į susitikimą atėjo Č. K., kuris nuvedė prie namo (duomenys neskelbtini) (pastaba – Č. K. gyvenamoji vieta) laiptinės durų. Č. K. jam liepė laiptinėje palaukti. Narkotikai jam buvo paduoti per duris, matė tik padavusio asmens ranką, paėmęs iš karto išėjo (t. 7, b. l. 44-54). Iš esmės tapačias narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybes Č. I. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu bei pas ikiteisminio tyrimo teisėją, papildomai paaiškinęs, kad iš Č. K. nusipirko 1 lankstinuką už 6 Eur (t. 3, b. l. 9-11, 26-27). V. S. taip pat patvirtino, kad skambino D. A., jo telefono numerį jam buvo davę kaip asmens, kuris gali padėti įsigyti narkotinių medžiagų. Susitikimo vietą telefonu sutarė su D. A. (t. 7, b. l. 44-54). Pagarsinus pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus (t. 3, b. l. 108-109), kad susitiko sutartoje vietoje su ,,Ryžu“ (pastaba – D. A.) ir ,,(duomenys neskelbtini)“ (pastaba – Č. K.), ,,(duomenys neskelbtini)“ padavė 20 Eur ir iš jo gavo tris lankstinukus su fentaniliu, V. S. šiuos parodymus patvirtino ir prašė jais vadovautis. Analogiškus parodymus davė ir apklausos pas tyrėją metu, kuomet nurodė, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ jam padavė 3 lankstinukus, už kuriuos jis sumokėjo 20 Eur (t. 3, b. l. 83). Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu Č. I. būtent Č. K. atpažino kaip asmenį, iš kurio pirko narkotines medžiagas (t. 3, b. l. 12-16).

12. Narkotinių medžiagų įsigijimo iš D. A. ir Č. K. aplinkybes patvirtino ir teisme apklausti liudytojai Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus policijos pareigūnai D. K. ir A. G., kurie dalyvavo visų keturių nuteistųjų sulaikyme ir kurie teisiamajame posėdyje paaiškino (t. 7, b. l. 44-54, 97-112), jog tikrinant kriminalinės policijos žvalgybos informaciją, kad asmuo, pravarde ,,Ryžas“, kuris gyvena pas Č. K., neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis, bei gavus ne vieną šio namo gyventojų pranešimą (t. 1, b. l. 11-14) apie įtarimus, kad namo pirmame aukšte prekiaujama narkotikais, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir slapta vykdoma D. A. telefoninių pokalbių turinio kontrolė. Jos metu buvo gauti duomenys, kad 2020 m. sausio 15 d. adresu; (duomenys neskelbtini), bus įvykdytas narkotinių medžiagų perdavimas. Liudytojai D. K. ir A. G. patvirtino, kad minėtą dieną, apie 10 val., būtent Č. K. atėjo į susitikimą su Č. I., taip pat ir tos pačios dienos 12 val. kartu su D. A. į susitikimą su V. S. Pirmu atveju liudytojai matė, kaip du asmenys (t. y. Č. K. ir Č. I.) kartu prieina prie namo (duomenys neskelbtini) laiptinės, tuomet Č. K. užeina pirmas, neužilgo pakviečia Č. I., o po minutės ar dar greičiau išeina Č. I. ir po to Č. K.. Č. I. buvo sulaikytas, o jo išmestame folijos lankstinuke aptikta medžiaga, kurią ištyrus nustatyta, kad joje yra 0,000014 g narkotinės medžiagos karfentanilio (t. 2, b. l. 94-96). Antru atveju liudytojai D. K. ir A. G., nežinodami kaip atrodo pirkėjas, tačiau disponuodami informacija, kad susitikimas turi įvykti prie parduotuvės ,,Maxima“ (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastebėjo per gatvę einantį V. S., kuris nešėsi rankoje švirkštus. Ištyrus švirkštuose aptiktą medžiagą nustatyta, jog tai narkotinė medžiaga, kurios sudėtyje yra 0,000029 g karfentanilio ir 0,002 g metadono (t. 2, b. l. 94-96). Sulaikius V. S. šis pasakė, kad narkotines medžiagas (3 folijos lankstinukus) už 20 Eur įsigijo iš Č. K., kuris į susitikimą buvo kartu atėjęs su vyriškiu, pravarde ,,Ryžas“. Toliau pasiklausymo metu gavę informaciją, kad Č. K. ir D. A. ketina parduoti narkotines medžiagas (duomenys neskelbtini), stebėjo šio namo laiptinę iš savo automobilio, matė, kaip abu išėjo. Č. K. susitiko šalia namo (duomenys neskelbtini) su nenustatytu asmeniu, abu nuėjo į krūmus. D. A. nuėjo link namo (duomenys neskelbtini). Kadangi su Č. K. susitikęs asmuo nuėjo kita kryptimi, vietovė buvo labai atvira, jo nesulaikė, o Č. K. ir D. A. apie 14 val. buvo sulaikyti. Šios aplinkybės išdėstytos ir D. K. bei A. G. tarnybiniuose pranešimuose su priedais (pas V. S. aptiktų švirkštų ir Č. I. išmesto folijos lankstinuko nuotraukomis) (t. 1, b. l. 15-17, 18, 23-25).

13. Pas D. A. sulaikymo metu buvo rasti 20 vnt. folijos lankstinukų, kurie buvo buteliuke su metadono pėdsakais, toks pats buteliukas su metadono pėdsakais, tik tuščias, rastas ir pas Č. K.. Tiek Č. I. ir V. S. nusipirkta, tiek pas D. A. sulaikymo metu aptiktuose folijos lankstinukuose rasta tapati narkotinė medžiaga – karfentanilis su metadono pėdsakais (t. 2, b. l. 94-96). Be to, sulaikymo metu Č. K. su savimi turėti pinigai – 20 Eur, 10 Eur, 5 Eur nominalo kupiūromis, bei euro centai (0,50, 0,20, 0,10, 0,5 ir 1) (t. 2, b. l. 19), atitinka Č. I. ir V. S. nurodytas aplinkybes, kiek kiekvienas iš jų sumokėjo už narkotines medžiagas (6 Eur ir 20 Eur) ir, kad pinigai buvo atiduoti Č. K..

14. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų bei jų priedų - pokalbių suvestinių matyti, kad Č. I. 2020 m. sausio 15 d. skambino D. A. naudojamu abonento numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) du kartus, 9.16 val. ir 9.51 val. Teisme perklausius skambučių garso įrašą jis patvirtino, kad abu kartus kalbėjo su Č. K. Šios aplinkybės teisme neneigė ir pats Č. K.. Jis patvirtino, kad galėjo ir jis telefonu šnekėti, tačiau išsakė taip pat ir apeliaciniame skunde išdėstytą versiją – neva kalbėjo D. A. paprašytas pasakyti žmonėms kur važiuoti. Teisėjų kolegija sprendžia, tokią šią nuteistojo Č. K. versiją visiškai paneigia užfiksuotas dviejų dienų, t. y. 2020 m. sausio 14 ir 15 d. pokalbių turinys. Iš šių telefoninių pokalbių aiškiai ir nedviprasmiškai galima suprasti, kad abu nuteistieji, t. y. ir D. A. ir Č. K., tariasi su nenustatytais asmenimis (narkotinių medžiagų vartotojais) dėl narkotinių medžiagų platinimo. Abu kalbėdami su skambinančiais asmenimis naudoja žodį ,,mes“: „mes paskambinsime“, „mes po penkis eurus paėmėme“, „mes greitai jau“, „mes einame“ ir t. t. Iš pokalbių matyti, kad susitikimai derinami tiek su D. A., tiek su Č. K., t. y. 2020 m. sausio 14 d. 16.04; 17.34; 18.25; 18.27; 21.42 val. D. A. kelis kartus kalbasi su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pokalbio metu nurodo rinkti žmones, visiems pasakyti, kad „eitų greitai“, taip pat priekaištauja D. A., kad jis susideda su asmenimis iš (duomenys neskelbtini), sako ateiti vienam. Trečio pokalbio metu vyras nurodo, kad liko 100 km. Ketvirto pokalbio metu D. A. sako, kad Č. K. prašo vyro telefono numerio, bet šis nesutinka duoti. Penkto pokalbio metu šiuo telefonu skambina moteris, klausia kaip reikalai, į ką D. A. atsako, kad „pusę butelio jau numetėme“, kad reikalai po truputį prie Spaudos juda, moteris ragina greičiau. Be to, tarp šių pokalbių su minėtu abonentu skambina kiti vyrai ir moterys, kurie klausia kada bus, kai kurie abonentai skambina kelis kartus, jiems atsakoma, kiek dar reiks laukti, pasiūloma skambinti vėliau arba nurodoma, kad jie įrašomi ar, kad jiems paskambins. D. A. 17.50 val. skambina Č. K. ir klausia, kada jis bus, kad „jis pasakė, kad kartu eitume“, o D. A. atsakė, kad jam sakė ateiti vienam. Pokalbių metu yra vengiama tiesiogiai įvardinti narkotinių medžiagų pavadinimus, kalbama užmaskuotai, sutartais išsireiškimais, t. y. narkotinės ir psichotropinės medžiagos pokalbiuose vadinamos ,,čekiais“, ,,tema“, ,,alaus buteliais“, ,,kūnu“, ,,cigaretėmis“ (pokalbio su V. S. metu D. A. būtent ir klausia, kiek pastarajam ,,cigarečių“ reikės). Be to, pokalbio metu yra aptariamos kainos, tai yra Č. K. kalbant su moterimi, kuri 2020 m. sausio 15 d. 12.17 val. skambino iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir jai paklausus, kaip reikalai, nurodoma, kad „gerai, jau daugiau kaip pusė“, kad „dafiga“, skundžiasi, kad „mažai alaus ten“, moteris sako, kad ,,60 Eur mano, ten žinai už ką“, jai atsakoma: ,,ten buvo 69“, ,,O mes po penkis paėmėme“. 2020 m. sausio 14 d. 20.40 val. paskambinęs iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) vyras prašo ,, (duomenys neskelbtini)“ (Č. K.), kad jam duotų pabandyti: ,,o tai kaip kalbėjom vakar, pabandymui duosi?“, ,,o jeigu pusė kūno?“. Aptartų pokalbių turinį sugretinusi su kitais byloje surinktais minėtais įrodymais teisėjų kolegija sprendžia, kad Č. K. skambinantiems asmenims ne nurodydavo vietą, kur yra D. A., kaip jis pats tvirtina, o su skambinančiais asmenimis aptardavo būtent narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų įsigijimo aplinkybes. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad D. A. pokalbių metu ir pats nurodydavo skambinančiam asmeniui, kur reikia ateiti ar atvykti. 2020 m. sausio 15 d. 11.35 val. iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinusiam V. S. būtent D. A., o ne Č. K., paaiškino, kad reikia atvykti ,,(duomenys neskelbtini) prie Maximos“. Be to, Č. K. pateikti paaiškinimai, kad D. A. prašydavo jo paaiškinti skambinantiems asmenims, į kurią vietą reikia nuvykti, kitų byloje ištirtų įrodymų kontekste tik patvirtina, o ne paneigia, pirmosios instancijos teismo išvadą, jog D. A. ir Č. K. siekė platinti ir platino narkotines medžiagas veikdami kartu, bendrininkų grupėje.

15. Nors D. A. šioje byloje davė nuteistąjį Č. K. apkaltinančius parodymus tik įrodymų tyrimo teisme pabaigoje, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai nerodo jo parodymų šioje byloje melagingumo bei nepatikimumo. Teisėjų kolegija, pritardama Č. K. apeliacinio skundo argumentui, sutinka, kad kito kaltinamojo (kartu toje pačioje byloje kaltinamo asmens) parodymai turi būti vertinami daug atsakingiau, nes yra didelis pavojus, kad tokio asmens parodymai, atsižvelgiant į galimą jo suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui, gali būti nepatikimi. Kaltinamieji duoda parodymus neprisiekę, jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių negali užtraukti atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Tačiau, kaip patvirtina pirmiau aptartos aplinkybės, D. A., tuo pačiu ir Č. I. bei V. S., parodymai dėl esminių bylos aplinkybių yra neprieštaringi, sutampa tarpusavyje, atitinka nustatytus objektyvius duomenis, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad D. A. būtų suinteresuotas duoti neteisingus parodymus prieš Č. K., norėtų jį apkalbėti, melagingai apkaltinti. Jokio įtikinamo pagrindo nenurodė ir pats apeliantas. Pabrėžtina ir tai, kad šio nuteistojo parodymai buvo vertinti ir kaltinimą jam pačiam patvirtinančių įrodymų kontekste, todėl pagrindo teigti, kad šiems parodymams, net ir atsižvelgus į asmens specifinę procesinę padėtį, buvo suteikta išimtinė įrodomoji reikšmė ir privilegijuota padėtis, lyginant su kitų byloje ištirtų įrodymų visuma, nėra.

16. Nuteistasis Č. K. apeliaciniame skunde Č. I. ir V. S. apibūdino kaip narkomanus, kurie dėl narkotinių medžiagų vartojimo susilpnėjus atminčiai klaidingai nurodo įvykių aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad taip nepagrįstai yra siekiama sukelti abejones minėtų asmenų parodymų patikimumu. Nors teisiamajame posėdyje V. S. ir Č. I. nurodė, kad neprisimena kai kurių įvykio aplinkybių, Č. I. teisme tvirtino, kad narkotinių medžiagų įsigijimą derino su D. A., o V. S. negalėjo nurodyti, kuris iš kaltinamųjų: ar D. A., ar Č. K., jam padavė narkotines medžiagas, tačiau teismui pagarsinus jų parodymus, duotus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, abu juos patvirtino ir prašė jais vadovautis. Šiuo atveju svarbu tai, kad, kaip jau buvo paminėta pirmiau, minėtų nuteistųjų parodymus, duotus pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir pirmosios instancijos teisme, tiek, kiek jie neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, patvirtina kiti byloje esantys ir teisme ištirti jau minėti įrodymai. Č. I. ir V. S. parodymai apie nagrinėjamus įvykius, juos vertinant tiek atskirai, tiek įrodymų viseto kontekste, yra pakankamai išsamūs ir dėl esminių aplinkybių vienodi bei nuoseklūs, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių nuteistųjų parodymų teisingumu ir patikimumu.

17. Aptarti duomenys paneigia nuteistojo Č. K. gynybinę versiją, kad skundžiamas nuosprendis buvo grindžiamas išskirtinai nuteistųjų D. A., Č. I. ir V. S. parodymais. Iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas itin išsamiai išanalizavo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, atskleidė jų turinį, nurodė, kokiais įrodymais vadovaujasi nustatydamas nusikalstamą veiką atskleidžiančias aplinkybes ir nuteistojo Č. K. kaltumą, bei paaiškino, kokie įrodymai ir kodėl yra atmetami (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo kitų nuteistųjų parodymų ar juos patvirtinančių įrodymų vertinimo nepagrįsti ir iš esmės neparemti konkrečių BPK 20 straipsnio pažeidimų buvimu.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas disponuojant informacija apie D. A. nusikalstamus veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų platinimu, niekaip negali paneigti nuteistojo Č. K. kaltės. Pabrėžtina, kad šiame ikiteisminiame tyrime, gavus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos žvalgybos pranešimą Nr. 10-38(DS)-49-RN (t. 1, b. l. 8) su informacija apie galimai D. A. daromą nusikalstamą veiką (narkotinių medžiagų platinimą), buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris leido taikyti pastarojo atžvilgiu BPK 154 straipsnyje numatytą procesinės prievartos priemonę (t. 1, b. l. 38). Atliekant slaptą D. A. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, buvo gauti duomenys, kad D. A. ir Č. K. tariasi susitikti, o tikrinant pasiklausimo metu gautą informaciją toliau (t. y. nutarus stebėti), buvo sulaikyti visi kaltinamieji, tarp jų ir Č. K.. Pagrindo spręsti, kad duomenys, gauti atliekant vieno iš nuteistųjų slaptą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, leidžiantys įtarti ir apie kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas, buvo gauti neteisėtu būdu, nėra.

19. Kiti apeliacinio skundo argumentai, t. y., kad kratos metu pas Č. K. nebuvo rasta ikiteisminiam tyrimui reikšmingų daiktų, o krata buvo atliekama tik D. A. atžvilgiu, kad buvo užfiksuoti skambučiai tik į D. A. telefoną, kad sulaikymo metu D. A. bandė pasišalinti, o Č. K. ne, anksčiau padarytų Č. K. apkaltinančių išvadų nepaneigia. Priešinga išvada tėra apelianto subjektyvus surinktų įrodymų vertinimas.

20. Įvertinusi aptartų įrodymų visumą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Č. K. kaltę grindė ne atskirais parodymais ar bylos duomenimis, o įrodymų ir įvykio aplinkybių visetu. Teismas padarė pagrįstą išvadą dėl Č. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apelianto veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, tad jį išteisinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

21. Apeliaciniame skunde nuteistasis nekėlė klausimo dėl jam skirtos bausmės tinkamumo ir prašymą neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės išsakė tik apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis jau minėtos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrino, ar spręsdamas bausmės skyrimo klausimą pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių šio kodekso pažeidimų, turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam.

22. BK 54 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja teismą parenkant konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovautis teisingumo principu. Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

23. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta galimybė skirti tik vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų. Ši veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). BK 75 straipsnis (nei dabar galiojanti, nei nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi straipsnio redakcija) nenumato nei pilno, nei dalinio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo tais atvejais, kai ji skirta už sunkaus nusikaltimo, be kita ko numatyto BK XXXVII skyriuje, padarymą.

24. Pagrindo konstatuoti BK 62 straipsnyje bei 54 straipsnio 3 dalyje reglamentuotus pagrindus švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės skyrimui taip pat nėra. Nėra nustatyta nė vienos Č. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jis padarė vieną baigtą, sunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas materialinės naudos. Išplatintos narkotinės medžiagos kiekis yra mažas. Č. K. nuo 2016 metų niekur nedirba, tačiau nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje (t. 5, b. l. 59). Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su senyvo amžiaus motina, turi sugyventinę. Per paskutinius vienerius metus buvo daug kartų baustas administracine tvarka, visi pažeidimai dėl važiavimo viešuoju transportu neturint bilieto arba dėl smulkių vagysčių, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 5, b. l. 60-76). Praeityje jis vieną kartą teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 straipsnio 1 dalis), tačiau teistumas išnykęs (t. 5, b. l. 78-80). Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydytas nebuvo (t. 5, b. l. 102-103), tačiau 2008 m. buvo gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromo (t. 5, b. l. 104), taip pat 2019 m. sausio mėnesį jis buvo paguldytas į priklausomybės centrą – Aušros vartų ligoninę (t. 5, b. l. 106), šiuo metu taip pat turi sveikatos problemų (t. 7, b. l. 12).

25. Įvertinęs aptartų duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad Č. K. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nors ir nėra sistemingas, tačiau besiformuojantis, už administracinius nusižengimus skiriamos baudos savo prevencinių tikslų nepasiekia ir tinkamai nekoreguoja priešingo teisei Č. K. elgesio. Jokių kitų reikšmingų aplinkybių, kurių visuma leistų spręsti, kad nuteistasis yra pakeitęs savo gyvenimo būdą, kad jis gali būti pataisytas neizoliuojant jo nuo visuomenės, dėl ko sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų, nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria išvadai, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta jam paskyrus BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismo paskirta minimaliam jo dydžiui itin artima bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir kaltininko asmenybei, nėra aiškiai per griežta, tad konstatuotina, kad teismas nustatytas aplinkybes įvertino tinkamai ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuteistajam skirta bausmė nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Č. K. apeliacinį skundą atmesti.