Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-03-21 · Civilinė byla Nr. 2S-616-777/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-01-16Klaipėdos apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-03-21Klaipėdos apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-10-31Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-21
Bylos Nr.
2S-616-777/2014
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00867-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Ieškovas
UAB „Palangos butų ūkis“
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
UAB „Palangos komunalinis ūkis“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2S-616-777/2014

Teisėja Liucija Paulauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00867-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 99.1.5; 122.2; 122.3; 122.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. kovo 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-01-02 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“, dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2013-12-31 kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-28 įsakymą Nr. A1-1214 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio M. Valančiaus g. 8, Palanga, administratoriumi“ ir jį panaikinti bei teismo sprendimu atkurti daugiabučių namų, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorei UAB „Palangos butų ūkis“ paskirtų administruoti daugiabučių namų sąrašo, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-08-23 įsakymo Nr. A1-4.1-549 2 punktu, 180 punkto galiojimą.

Ieškinio įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir paskirti ieškovę UAB „Palangos butų ūkis“ laikinąja gyvenamojo namo, esančio adresu M. Valančiaus g. 8, Palanga, bendro naudojimo objektų administratore. Taip pat prašė uždrausti Palangos miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam asmeniui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ priimti aktus, sprendimus ir atlikti kitus veiksmus, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai būtų įgyvendintas 2013-11-28 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-1214 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio M. Valančiaus g. 8, Palanga, administratoriumi“. Nurodė, kad ji tikėtinai pagrindė ieškinį. Pateikė išsamius įrodymus bei teisinius argumentus dėl ginčijamo įsakymo neteisėtumo vadovaujantis Civilinio kodekso bei kitų teisės aktų nuostatomis. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė ne tik viršijo kompetenciją priimdama skundžiamą įsakymą, bet ir realiai neužtikrino skaidrios ir teisėtos susirinkimo organizavimo procedūros. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškiniu siekiama atsakovės priimtą įsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Realus galbūt ieškovei palankus teismo sprendimo įvykdymas bus galimas tik tuomet, kai jam įsiteisėjus bus galima atkurti iki skundžiamo įsakymo buvusią padėtį. Vykdant skundžiamą įsakymą ieškovė patirs tiesioginių nuostolių dėl negalimumo vykdyti turto administravimą ir galbūt palankaus ieškovei sprendimo atveju šių nuostolių atlyginimo ieškovei klausimas taptų itin komplikuotas. Nuostolių dydį apskaičiuoti būtų labai sunku. Tokiu atveju ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų fiktyvus ir nebetektų prasmės, nes ieškovės nušalinimas nuo administravimo, sukėlęs jai turtinę žalą, jau būtų įvykęs visiškai. Atkurti tą padėtį, kuri būtų buvusi atsakovei nepriėmus skundžiamo akto, taptų itin sudėtinga. To galima išvengti tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-07-03 nutartyje administracinėje byloje AS-444-606/2013 nurodė, kad daugiabučio naudojimo objektų perdavimas administruoti iš vieno administratoriaus kitam administratoriui yra sudėtingas procesas. Todėl realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas gali tapti labai sudėtingas ir dėl to yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Nurodė ir tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu atliks su bendrosios nuosavybės administravimu susijusius veiksmus. Tuo tarpu ieškiniu siekiama, kad įsakymas būtų panaikintas ir trečiojo asmens paskyrimas namo, esančio M. Valančiaus g. 8, Palangoje, administratoriumi pripažintas neteisėtu nuo įsakymo priėmimo dienos. Esant tokiam ieškinio reikalavimų pobūdžiui, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas pagal siekiamą tikslą nebus įmanomas. Be to, nurodė, kad atsakovė įsakymą priėmė nesant įstatymų nustatyta tvarka išreikštai daugiabučio namo bendraturčių balsų daugumos valiai. Todėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių sustabdymas užtikrintų administruojamo namo daugumos bendraturčių teises ir teisėtus interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2014-01-02 nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Teismas nurodė, jog ekonomiškumo principas reikalauja, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomas taip, jog nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei tai būtina tikslui pasiekti. Nurodė, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su atitinkamų teisinių santykių pasikeitimu, negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Aplinkybės, kuriomis ieškovė motyvuoja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra grindžiamos jokiais įrodymais. Todėl yra ieškovės į ateitį nukreiptos prielaidos ir spėjimai, nesudarantys pakankamo pagrindo prašomas priemones taikyt. Nurodė ir tai, kad ieškovės argumentai dėl daugiabučio namo bendraturčių teisių ir interesų pažeidimo taip pat nesudaro pagrindo tenkinti jos prašymo. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas yra susijęs su negalėjimu įvykdyti teismo sprendimo arba esminiu jo įvykdymo pasunkėjimu, o ne su galimu ginčo daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkų, kurie patys turi teisę pasirinkti ar pakeisti namo administratorių, galbūt kilsiančių teisių pažeidimu. Pagrindo taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę nagrinėjamoje byloje nesuteikia ir ieškovės nurodomi galbūt ateityje dėl namo administratoriaus pasikeitimo kilsiantys nepatogumai ar galimi teisminiai ginčai. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių turinys sutampa su ieškinio dalyku. Be to, įvertinęs prašomų priemonių pagrindus ir pasekmes, konstatavo, kad tokių priemonių taikymas būtų neproporcingas: suvaržymų patirtų ne atsakovė, o trečiasis asmuo.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-01-02 nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Pateikė išsamius įrodymus bei teisinius argumentus dėl ginčijamo administracinio akto neteisėtumo tiek pagal daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administravimą reglamentuojančius įstatymus ir įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, tiek pagal ūkio subjektų konkurenciją reglamentuojančias nuostatas. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė ne tik viršijo kompetenciją priimdama skundžiamą įsakymą, bet ir realiai neužtikrino skaidrios ir teisėtos daugiabučio bendraturčių susirinkimo organizavimo procedūros. Nurodė ir tai, kad yra realus pavojus, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu atliks su bendrosios nuosavybės administravimu susijusius veiksmus. Tuo tarpu ieškiniu siekiama, kad įsakymas būtų panaikintas ir trečiojo asmens paskyrimas namo, esančio M. Valančiaus g. 8, Palangoje, administratoriumi pripažintas neteisėtu nuo įsakymo priėmimo dienos. Esant tokiam ieškinio reikalavimų pobūdžiui, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas pagal siekiamą tikslą nebus įmanomas. Nurodė, kad realus galbūt ieškovei palankus teismo sprendimo įvykdymas bus galimas tik tuomet, kai jam įsiteisėjus bus galima atkurti iki skundžiamos įsakymo buvusią padėtį. Vykdant skundžiamą įsakymą ieškovė patirs tiesioginių nuostolių dėl negalimumo vykdyti turto administravimą ir galbūt palankaus ieškovei sprendimo atveju šių nuostolių atlyginimo ieškovei klausimas taptų itin komplikuotas. Nuostolių dydį apskaičiuoti būtų labai sunku. Tokiu atveju ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų fiktyvus ir nebetektų prasmės, nes ieškovės nušalinimas nuo administravimo, sukėlęs jai turtinę žalą, jau būtų įvykęs visiškai. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieškovės galbūt patirta žala galės būti atlyginta CK nustatyta tvarka, yra teisiškai nereikšmingas. Teorinė galimybė prisiteisti žalos atlyginimą savaime nereiškia realios galimybės gauti žalos atlyginimą. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-07-03 nutartyje administracinėje byloje AS-444-606/2013 konstatavo, kad daugiabučio naudojimo objektų perdavimas administruoti iš vieno administratoriaus kitam administratoriui yra sudėtingas procesas. Todėl realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas gali tapti labai sudėtingas ir dėl to yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio ieškovės argumento neanalizavo. Nurodė ir tai, kad ieškovė kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1367-83/2013 yra pareiškusi reikalavimą dėl kito neteisėto atsakovės 2013-10-24 įsakymo Nr. A1-1066 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo“ panaikinimo. Jo pagrindu atsakovė neteisėtai organizuoja daugiabučio bendraturčių susirinkimus ir priima neteisėtus įsakymus dėl ieškovės nušalinimo nuo daugiabučių administravimo. Atsakovei ir pirmosios instancijos teismui apie anksčiau nurodytą civilinę bylą yra žinoma. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsakovės poziciją – nesusilaikyti nuo neteisėtų susirinkimų organizavimo esant ginčijamam 2013-10-24 įsakymui, perspektyvoje įvertinti kaip galimą grėsmę sprendimo įvykdymui. Atsakovė bet kokia kaina siekia atimti administruojamus daugiabučius iš ieškovės ir perduoti juos savo kontroliuojamai įmonei. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės savo turiniu atitinka ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas yra panaikinti neteisėtą atsakovės administracinį aktą ir atkurti tą teisinę padėtį, kuri buvo iki šio akto priėmimo. Tuo tarpu laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašoma atsakovei ir trečiajam asmeniui uždrausti atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų įgyvendintas skundžiamas administracinis aktas, bei laikinu daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administratoriumi paskirti ieškovę, kuri faktiškai ir atlieka šias funkcijas. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei ar kitiems asmenims atlikti veiksmus, kuriais būtų įgyvendintas skundžiamas aktas, sandoris, Lietuvoje vyraujančioje teismų praktikoje, pvz. 2011-12-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-22499-728/2011, 2012-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2553-608/2012, 2013-09-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1047-890/2013, ir kt., nėra savaime pripažįstamas kaip prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių turinys atitina ieškinio dalyką. Nurodė, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeidžia trečiojo asmens teisių. Administratoriaus funkcijas nuo 2004 metų atlieka ieškovė. Apie ginčijamą 2013-11-28 įsakymą ieškovė iš anksto įspėta nebuvo. Todėl mano, kad trečiasis asmuo iš anksto nesirengė perimti administratoriaus funkcijų, administratoriaus funkcijų nėra perėmęs. Todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai apie tariamus trečiojo asmens nuostolius yra nepagrįsti. Nurodė, kad nagrinėjant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikia atsižvelgti ir Europos Tarybos Ministrų komiteto 1989-09-13 Rekomendacijoje Nr. R (89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“, taip pat ir Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003-09-09 Rekomendacijoje Nr. Rec (2003) 16 „Dėl administracinių ir teismo sprendimo vykdymo administracinės teisės srityje“ išdėstytas nuostatas. Nurodė, kad įvertinus išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus dėl patiriamos žalos vykdant skundžiamą aktą ir galimo žalos kompensavimo sudėtingumo, taip pat įvertinus tai, kad byloje nėra dokumento, patvirtinančio įstatymų nustatyta tvarka išreikštą daugiabučio namo, esančio adresu Valančiaus g. 8, Palangoje, bendraturčių valią pakeisti ieškovę kitu administratoriumi, mano, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas šioje byloje būtų proporcingas tikslui užtikrinti realią ir veiksmingą ieškovės teisių gynybą teisme, taip pat proporcingas tikslui išvengti sunkiai atitaisomos žalos, kuri gali atsirasti netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė skundžiamą teismo nutartį palikti galioti nepakeistą. Nurodė, kad atskirasis skundas kaip ir ieškinys yra deklaratyvus, nepateikiami įrodymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje iš esmės išspręstų ginčą ir suteiktų ieškovei neadekvatų pranašumą nagrinėjamoje byloje. Ieškovės teisinis reikalavimas visiškai sutampa su laikinųjų apsaugos priemonių turiniu ir esme. Nurodė, kad įrodymų apie tariamai netinkamą ginčo namo savininkų valios išreiškimą pareiškėjas nepateikė, ginčo namo gyventojų į bylą neįtraukė, gyventojai jokių pretenzijų nereiškia. Ginčo namo gyventojų teisė steigti bendriją ir (ar) pasirinkti kitą namo administratorių bet kuriuo atveju turi likti nesuvaržyta, laisva ir garantuota. Ieškinyje netiesiogiai ginčijamas gyventojų sprendimas dėl namo administratoriaus pakeitimo, tačiau tai gali daryti tik patys namo gyventojai. Net sustabdžius 2013-11-28 įsakymo galiojimą, namo savininkams ir toliau liktų galimybė pasirinkti kitą namo administratorių. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturėtų prasmės. Nurodė ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-166-538/2014, taip pat Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1742-265/2013, turi prejudicinę reikšmę ir CPK 182 str. 2 p. prasme. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bylos aplinkybės bei atskirasis skundas iš esmės buvo tapatūs nagrinėjamai bylai.

Atsakovė atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad daugiabučio namo, adresu M. Valančiaus g. 8, Palanga, butų savininkų absoliuti dauguma kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl administratoriaus pakeitimo. Ieškovė neįrodė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Ieškovė siekia padaryti ne teisinę invaziją į ieškovės ir atsakovės teisinius santykius, bet įtaką daugiabučio namo gyventojams, kurių turtą ieškovė siekia administruoti. Butų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.84 str. 4 d.). Ieškovė neturi teisės į monopolinį ir neterminuotą administravimo paslaugos teikimą. Ieškovė nenurodė, kokias teisės normas pažeidė atsakovė. Tačiau nurodė, kad butų savininkai ne pagal nustatytas procedūras išreiškė savo valią. Ieškovė nėra namo bendraturtė, todėl neturi teisės ginčyti bendraturčių (butų savininkų) valios, išreikštos pareiškime dėl administratoriaus keitimo. Todėl ieškovės kritika dėl savininkų sprendimo yra nepagrįsta. Prašė atsižvelgti į atsakovės nurodytą teismų praktiką, t. y. Panevėžio apygardos teismo 2007-09-12 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-401-212/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-09-24 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-856/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-878/2002; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-04 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS-822-570/2013 dėl identiško ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones; Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-166-538/2014, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.2S-188-125/2014, kur dėl visiškai analogiškų ieškovės atskirųjų skundų pasisakyta, jog nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Ieškovė skunde nurodė, kad tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, dėl to laikinąsias apsaugos priemones teismas privalėjo taikyti. Ši nuostata nepagrįsta. Ieškinio pagrindimas neįrodo būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes visų pirma turi būti įvertinta teismo sprendimo neįvykdymo rizika (LR CPK 144 str.). Ieškinio pagrindimas turi esminę reikšmę jo patenkinimui, tačiau ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės nurodytos faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina būtinumo sustabdyti atsakovės priimto sprendimo vykdymą.

Ieškovė nurodė skunde ir tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė patirs nuostolių ir juos įvertinti bus sudėtinga. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia nuostata, nes ieškovės nurodyti nuostoliai gali būti nustatomi įvertinant paslaugų gavėjams išrašomų sąskaitų faktūrų duomenis. Be to, laikinosios apsaugos priemonės negali būti prilyginamos dar nepriimto teismo sprendimo įvykdymui, nes laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima nuspręsti dėl būsimo ieškinio pagrįstumo. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra jokio konkretaus ir objektyvaus pagrindo manyti, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, pasunkėtų padėties, buvusios iki byloje ginčijamo įsakymo priėmimo, atkūrimas. Visų pirma, ieškovė pati pripažįsta, jog ginčijamas įsakymas dar nėra pradėtas vykdyti. Ieškovės teiginys, jog pradėjus administravimo perdavimo procedūras, ji patirtų papildomų sąnaudų, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai neužkerta kelio būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju ieškovės patirta žala galėtų būti atlyginta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis sąlygomis. Ieškovės teiginiai, jog žalos atlyginimo klausimas būtų komplikuotas, o nuostolių dydį apskaičiuoti būtų sunku, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes byloje, kurioje pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė apskritai nekelia reikalavimo atlyginti dėl ginčijamo įsakymo priėmimo patirtą žalą, o, net ir kilus nuostolių atlyginimo klausimui, ieškovė disponuotų visomis Civilinio kodekso suteiktomis žalos įrodinėjimo priemonėmis.

Ieškovė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės savo turiniu atitinka ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas yra panaikinti neteisėtą atsakovės administracinį aktą ir atkurti tą teisinę padėtį, kuri buvo iki šio akto priėmimo. Tuo tarpu laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašoma atsakovei ir trečiajam asmeniui uždrausti atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų įgyvendintas skundžiamas administracinis aktas, bei laikinu daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administratoriumi paskirti ieškovę, kuri faktiškai ir atlieka šias funkcijas. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės savo turiniu atitinka ieškinio dalyką, kadangi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovė visą bylos nagrinėjimo laikotarpį vykdys administratoriaus funkcijas, t. y. iš esmės bus pasiektas rezultatas, kurio ieškovė siekia ieškiniu prašydama panaikinti ginčijamą įsakymą.

Taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, kad ginčijamo įsakymo galiojimo nesustabdymas šiuo konkrečiu atveju pažeis proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ar viešąjį interesą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, todėl jų neatkartoja. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatuoja, kad nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Juolab kad tokios pačios praktikos analogiškose bylose laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (adm. bylos Nr. AS-552-549/2013, AS-822-570/2013), Klaipėdos apygardos teismas (civ. bylos Nr. 2S-166-538/2014, 2S-182-513/2014, 2S-188-125/2014).

Atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d. ir 338 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. kitos civilinės bylos Nr.2-1367-83/2013, jos įtakos ieškovės prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovė už paduodamą atskirąjį skundą turėjo sumokėti 100 Lt žyminį mokestį (LR CPK 80 str. 2 d.). Ieškovė sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį, todėl jai grąžintinas permokėtas 44 Lt žyminis mokestis (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovei UAB „Palangos būtų ūkis“ 44 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2014-01-13 mokėjimo nurodymu Nr. 01131006 AB Šiaulių banko Palangos filiale.

Teisėja Jolanta Gailevičienė