Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. C. ieškinį atsakovui J. C. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu (dabar – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai) 2009 m. vasario 12 d., patvirtintą sutartį dėl nepilnamečių vaikų, D. C., gimusio (duomenys neskelbtini) ir A. C., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo; priteisti iš atsakovo J. C. nepilnamečių vaikų D. C., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. C., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 275 Eur periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį iki jų pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos; paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, ieškovę A. C.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2009 m. vasario 12 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta A. C. ir J. C. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 3 punktu atsakovas J. C. įsipareigojo nepilnamečių vaikų D. C., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. C., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tvirtą pinigų sumą periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur (400 Lt) kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Vaikams augant padidėjo jų kasdieniai poreikiai, kadangi šalių sūnus D. C. jau yra vienuoliktos klasės gimnazistas, o duktė – aštuntos klasės mokinė. Ieškovė, įvertinusi nepilnamečių vaikų pasikeitusius poreikius ir išlaikymo išlaidas, teigia, kad vieno vaiko minimaliems būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai būtina ir reikia ne mažiau kaip 550,00 Eur, kiekvienam iš jų –vaikų parengimui į mokyklą (mokymuisi būtinoms prekėms) reikalinga 190,00 Eur suma per metus, pratybų sąsiuviniams – apie 80,00 Eur, sportinei aprangai – 60,00 Eur, t. y. per mėnesį vaiko mokymuisi suruošti skirtos išlaidos sudaro – 35,00 Eur; dukros šokių būreliui – 50,00 Eur per metus, nuvykimui koncertuoti į kitus miestus – 20,00 Eur per mėnesį, šokių rūbams – apie 47,00 Eur (vienai suknelei). Šalių sūnus lanko dailės būrelį, todėl priemonėms reikalinga – 108,00 Eur suma metams (9 mėn. x 12 Eur), jo išleistuvėms – 100,00 Eur. Tiek sūnui, tiek dukrai kiekvienam reikalinga po 2,00 Eur dienai, mokyklai – 40,00 Eur per mėnesį, laisvalaikio praleidimui – apie 20,00 Eur per mėnesį, baseino lankymas – per mėnesį apie 9,00 Eur, maistui – vienam vaikui reikalinga 150,00 Eur suma per mėnesį; vaisiams, uogoms, vitaminams, maisto papildams, skanėstams per mėnesį reikalinga – 40,00 Eur, rūbams, avalynei – kiekvienam vaikui 55,00-65,00 Eur per mėnesį; higienos priemonėms – po 40,00 Eur per mėnesį; dukros ir sūnaus augintiniams – po 20,00 Eur per mėnesį; transporto priemonei priskirtos išlaidos (naujiems dviračiams) – po 190,00 Eur. Be to buvo nupirktas televizorius už 209,99 Eur, kompiuteris už 500,00 Eur, nešiojamas kompiuteris – už 750,00 Eur, mobilaus ryšio telefono išlaidos kiekvienam vaikui sudaro po 10,00 Eur, interneto paslaugos per metus kainuoja 199,30 Eur, vaikams tenkanti išlaidų dalis - 132,87 Eur. Abu vaikai turi augintinius, todėl jų maistui, priežiūros prekėms reikalinga apie 40,00 Eur per mėnesį. Kadangi vaikai gyvena su ieškove, tai jų išlaidų dalis komunalinėms paslaugoms apmokėti per metus sudaro – už vandenį – 55,32 Eur per metus, kas ketvirtį mokama vietinė rinkliava – 36,00 Eur, už sunaudotą elektros energiją – 230,48 Eur. Taip pat buvo nupirkta dviaukštė lova, kurios kaina 250,00 Eur, nauji čiužiniai – du vienetai po 115,00 Eur, antklodės, pagalvės, užvalkalai, paklodės, kurių rinkos kaina sudaro 180,00 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji vaikams, esant jų poreikiui, ji skiria per mėnesį ir daugiau, nei 550,00 Eur. Taip pat nurodė, kad jai vaikus padeda auginti, prižiūrėti ir prisideda finansiškai jos artimieji (tėtis). Mamai mirus, ji paveldėjo jos palikimą, kas taip pat pagelbėjo auginant ir išlaikant vaikus. Nelikus mamos, ieškovės tėtis iš savo pajamų ir toliau pastoviai remia ją ir jos šeimą. Ieškovė mano, kad atsakovas vaikams turi mokėti po 275,00 Eur išlaikymą, nes jis tokią galimybę turi.

Institucija, teikianti išvadą byloje, - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius), pateikė išvadą. Išvadoje nurodoma, kad Skyriaus nuomone, ieškovės ieškinyje nurodytos išlaidos tokio amžiaus, būtent tokiems aktyviems, įvairiuose projektuose dalyvaujantiems šalių vaikams yra pakankamai pagrįstos. Išvadoje pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, realizuoti turimus sugebėjimus ir pomėgius. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl galėtų geranoriškai prisidėti didesne dalimi prie vaikų išlaikymo. Skyriaus vertinimu, kadangi nepateikta duomenų apie tai, kad būtų apribotos atsakovo darbingumo galimybės, ar jis turėtų išlaikomų asmenų, siekiant geriausių vaikų interesų, ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį. Skyrius, susipažinęs su ieškiniu ir atsiliepimu, bei įvertinęs nustatytas aplinkybes, palaiko ieškovės reikalavimą dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo ir laiko jį pagrįstu, bei teikia išvadą, kad vaikams D. C. ir A. C. iš jų tėvo J. C. turėtų būti priteista ne mažesnė, negu 275,00 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti vaiko motinai A. C..

Parengiamojo teismo posėdžio metu išvadą byloje, teikiančios institucijos atstovė I. L. palaikė savo išvadą ir prašė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Teismo posėdyje išvadą byloje, teikiančios institucijos atstovė nedalyvavo, šalims sutinkant, kad jos dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovas su vaikais nebendrauja, jų auklėjimu visiškai nesidomi ir papildomų lėšų vaikams neskiria, išskyrus tik tiek, kiek yra priteista teismo sprendimu. Vaikai jau išaugo, pasikeitė jų interesai, todėl padidėjo ir jų poreikiai, kurių patenkinimui ji išleidžia netgi daugiau nei 550,00 Eur. Jai materialiai padeda ir jos tėtis. Pažymi, kad iš atsakovo priteistas 2009 metais išlaikymas nebeatitinka šiandieninių vaikų poreikių, kurie per dešimt metų pasikeitė ir išaugo. Taip pat nurodė, kad jos dukra lanko šokių būrelį, kuris yra nemokamas, tačiau reikalingos lėšos kelionėms į konkursus, specialiai avalynei ir suknelėms. Sūnus lankė dailės mokyklą ir baseiną, tačiau šiuo metu nelanko. Taip pat nurodė, kad sūnus turi širdies ūžesius, bet specialių vaistų jam nereikia, pakanka maisto papildų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, jog šalys yra nepilnamečių vaikų – D. C., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. C., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. 2009 m. vasario 12 d. Palangos miesto apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai) sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, remiantis kuria dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nustatytas vaikams išlaikymas, padalintas santuokoje įgytas turtas. Patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.3 punktu atsakovas įsipareigojo nepilnamečių vaikų D. C., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. C., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teikia savo nepilnamečiams vaikams indeksuotą išlaikymą po 143,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑529/2014).

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą teismas laikosi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, taip pat vadovaujasi nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo abiejų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2, 3 dalys).

Šioje nagrinėjamoje byloje ieškinys grindžiamas pasikeitusiais vaikų poreikiais, t. y. dėl vaikų amžiaus atsiradusiomis (padidėjusiomis) išlaidomis vaikų priežiūrai, ugdymui, laisvalaikio praleidimui, išaugusiomis prekių ir paslaugų kainomis.

Nustatant, ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-495/2009).

Sprendžiant dėl šalių vaikų poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti reikalingų lėšų per mėnesį dydžio, nustatyta, kad teismui priimant sprendimą šalių sūnui buvo septyneri metai, o dukrai – treji metai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Iš bylos duomenų ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad nuo teismo sprendimo priėmimo šalių vaikai pradėjo lankyti mokyklą - sūnus jau mokosi (duomenys neskelbtini) vienuoliktoje klasėje, o šalių dukra yra (duomenys neskelbtini) aštuntos klasės moksleivė, todėl tai objektyviai padidino vaikų poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų sumą. Iš byloje pateiktų įrodymų taip pat matyti, kad šalių dukra lanko šokių mokyklą, aktyviai dalyvauja konkursuose, renginiuose, kuriems apmokėti taip pat patiriamos išlaidos. Ieškovų sūnus iki bylos nagrinėjimo lankė (duomenys neskelbtini), ir už užsiėmimus joje ir papildomas priemones dailei, ieškovė taip pat mokėjo. Būtina įvertinti ir tai, kad nuo Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimo priėmimo šiuo metu yra praėję daugiau kaip dešimt metų, per šį laikotarpį pasikeitė vaikų amžius, taip pat ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaikų poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Taigi, teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečių vaikų poreikius visuma, sprendžia, kad po 2009 m. vasario 9 d. teismo sprendimo šalių vaikų poreikiai išaugo, kad vaikų poreikiai pasikeitė pripažino ir vaikų tėvas. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (šalių, jų atstovų paaiškinimus, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą), sprendžia, kad šalių susitarta sutartimi atsakovui tenkanti išlaikymo dalis – po 115,85 Eur (400 Lt) kiekvienam vaikui, jų būtiniesiems poreikiams tenkinti – nepakankama.

Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis vaikams, nurodė jų būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas. Pagal jos pateiktus skaičiavimus tai sudarytų 275,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui ir šiems teiginiams pagrįsti pateikė pirkimo kvitus, mokėjimo nurodymus, sąskaitas – faktūras už interneto, mobilaus ryšio, komunalinių paslaugų teikimą (b. l. , tačiau visos minėtos sumos reikalingumo būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Sutiktina su ieškove ir jos atstove, kad vaikams augant didėja ir išlaidos maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms, taip pat vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Pažymėtina, kad šalių vaikai yra paaugliai, todėl atsirado poreikiai papildomoms higienos prekėms, kosmetikai. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog šalių vaikams būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau vis tik teismas sprendžia, kad vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti nėra būtina ieškovės nurodoma suma. Teismo vertinimu, dalis ieškovės prašomų priteisti išlaidų vaikams yra ne tik, kad akivaizdžiai nepagrįstos, bet ir pernelyg didelės, pavyzdžiui, 35,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui skiriamos mokymosi išlaidos, į kurias įskaičiuotos ir išlaidos vaikų uniformoms bei sportinei aprangai, higienos prekėms, – apie 40,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, dienpinigiai mokyklai – 40,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, aprangai – apie 65,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, vaisiams, uogoms, vitaminams, maisto papildams, skanėstams –po 40,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovės pateikta vaikų poreikių detalizacija sudaryta pagal jos norimas galimybes, neįvertinus realios ekonominės situacijos šalyje bei konkrečios jos pačios finansinės padėties. Ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra didesni už minimalią mėnesinę algą, o bendra jų suma (1100,00 Eur) prašoma priteisti vaikams, iš esmės beveik dvigubai viršija ieškovės gaunamą mėnesinę algą. Antra, teismo vertinimu, ieškovės byloje pateikti pirkimo kvitai, mokėjimo nurodymai gali būti vertintini kaip įrodymai, parodantys konkrečių pirkinių kainas pirkimo metu, tačiau ne kaip įrodymai, pagrindžiantys konkrečius vaikų poreikius ar vaikams reikalingų mėnesio išlaikymo išlaidų dydį. Iš pateiktų kvitų negalima nustatyti, ar konkrečios maisto ir pramoninės prekės, ir kiti pirkiniai buvo pirkti būtent vaikams (pvz., energetinis gėrimas, kava, alaus kokteiliai, šokoladiniai saldainiai su brendžiu ir kt.), be to, neracionalu manyti, jog pagal per porą ar trejetą mėnesių sukauptus kvitus bus nustatyti tikrieji vaikų poreikiai, ypač vertinant tai, jog kai kurios prekės ir patirtos išlaidos yra trumpalaikio ar vienkartinio pobūdžio ir nėra perkamos ir patiriamos kas mėnesį, o kai kurių užtenka ilgesniam laikotarpiui (pvz., higienos ir švaros prekės, kosmetika, rankšluosčiai, antklodės, pagalvės, užvalkalai, patalynė ir pan.). Taip pat manytina, kad vaikams kas mėnesį nėra perkami drabužiai, batai, sportinė apranga, mokyklinė uniforma. Pažymėtina, ir tai, jog ieškovė vaikų išlaikymui priskyrė 132,87 Eur (abiem vaikams per metus) televizijos ir interneto išlaidas. Teismo vertinimu, ieškovė už televizijos ar interneto paslaugas išlaidas patirtų net ir neturėdama vaikų, todėl tai nelaikytina išlaidomis, turinčiomis tiesioginės įtakos vaikų išlaikymui skiriamos sumos dydžiui.

Ieškovė taip pat nurodė, kad šalių dukra lanko šokių būrelį, todėl specialiai aprangai bei avalynei, išlaidos repeticijoms, vykimui į koncertus sudaro apie 70,00 Eur per mėnesį, o kartais ir dar daugiau. Nors ieškovė nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, tačiau akivaizdu, jog šalių dukros vykimas su šokių būreliu į kitus miestus yra susijęs tiek su kelionės išlaidomis, tiek ir su papildomomis išlaidomis specialiai avalynei ir drabužiams. Taip pat ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalių sūnus lankė (duomenys neskelbtini) dailės būrelį už kurį per mėnesį, įskaitant priemones, tekdavo mokėti apie 13, 00 Eur, taip pat jis lankė baseiną, už kurį mokėdavo po 9,00 Eur per mėnesį, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnus šiuo metu nieko nebelanko. Teismo vertinimu, vaikų poreikių sudėties pokyčiai savaime nereiškia išlaidų sumažėjimo, kadangi vietoje vienų poreikių atsiranda kiti, todėl tas faktas, jog šalių sūnus laikinai nebelanko dailės būrelio, ar neturi kitos veiklos, visų pirma nesudaro pagrindo pripažinti, jog vaikui nebuvo mokama už užsiėmimus ar nebuvo pirktos reikalingos užsiėmimams šiame būrelyje priemonės (apie 119,00 Eur per metus), o antra, vaikai turi teisę į tam adekvačias kitas popamokines veiklas, kurioms bus reikalingos ir atitinkamos išlaidos. Tačiau teismas pažymi, jog užsiėmimų, būrelių lankymas nors ir lavina vaikus, tačiau yra neabejotinai susijęs su papildomomis vaiko išlaikymo išlaidomis, todėl jie turėtų būti pasirenkami atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, t. y. jas turėdami tėvai gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų ugdymo, lavinimo ir turėti didesnių užsiėmimų, būrelių lankymo, pramogų išlaidų, tačiau tokių galimybių neturint turėtų būti pasirenkami mažesnių išlaidų reikalaujantys papildomi užsiėmimai, būreliai ir pramogos.

Teismas taip pat mano, kad televizorius, du kompiuteriai, iš kurių vienu naudojasi sūnus, o kitu abu vaikai, nėra būtini vaikams naudotis individualiai, kadangi šiomis priemonėmis abu vaikai gali naudotis kartu su kitais šeimos nariais, todėl į šias nurodytas papildomas ieškovės patirtas išlaidas, teismas neatsižvelgia.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sūnus turi sveikatos problemų (širdies ūžesius) tačiau tai pagrindžiančių įrodymų (medicininių dokumentų ir kt.) nepateikė, be to, nurodė, kad vaiko išlaikymui išlaidų specialiems vaistams ir specialistų paslaugoms, nepatiria. Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus situacijai, jeigu būtų diagnozuoti sūnaus sveikatos sutrikimai ir dėl to kiltų didesnio sūnui teiktino išlaikymo poreikis, ieškovė galėtų kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.

Įvertinus ieškovės pateiktas išlaidų suvestinę vaikų išlaikymui, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad šalių vaikų išlaikymui yra reikalinga po 550,00 Eur kas mėnesį, tačiau ir sumažinus šias išlaidas dėl pirmiau aptartų motyvų, teismas pripažįsta, kad kiekvieno vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų būtinuosius poreikius, yra reikalinga ne mažesnė kaip 450,00 Eur suma kas mėnesį.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, būtina įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų turtinę padėtį. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė dirba poilsio ir mokymų centre (duomenys neskelbtini), priklausančiame Vilniaus universitete, jos pajamas sudaro vidutiniškai per mėnesį 555,00 Eur dydžio darbo užmokestis ir 176,56 Eur gaunama pareigūno valstybinė pensija. Ieškovė iš valstybės gauna kas mėnesį po 50,16 Eur vaikų poreikiui tenkinti. Be to, ji gauna per mėnesį apie 10,00 Eur pajamų (bonusus) iš (duomenys neskelbtini), už įsigytas prekes. Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 9230 Eur, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 147127 Eur, esantys (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės pateikto 2018 m. sausio 8 d. pareiškimo matyti, kad ieškovė priėmė po savo motinos mirties pastarajai priklausančio turto dalį, - butą, esantį (duomenys neskelbtini), kilnojamojo registruotino turto neturi. Ieškovė kitų išlaikytinių neturi.

Atsakovas dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų tarnybos kriminalistinio aptarnavimo poskyryje, ekspertu. Jo pajamas sudaro vidutiniškai per mėnesį 1276,44 Eur dydžio darbo užmokestis, jokio jo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas turi automobilį Mazda, 2008 m. laidos. Atsakovas turi kreditinių įsipareigojimų: jis 2019 m. liepos 30 d. pagal su (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasiėmė 1000,00 Eur kreditą ir turi prievolę kreditoriui mokėti po 50,76 Eur per mėnesį trejus metus, taip pat 2017 m. lapkričio 22 d. jis yra sudaręs su (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį 36 mėnesiams, 975,50 Eur sumai. Atsakovas yra sukūręs santykius su drauge, su kuria kartu ir gyvena, jai nuosavybės teise priklausančiame bute, ir prisideda prie būsto išlaikymo išlaidų.

Kaip matyti iš surinktų byloje įrodymų, įvertinus šalių turtinę padėtį, iš esmės būtų galima pripažinti, kad ieškovės turtinė padėtis pagal turimą turtą yra geresnė už atsakovo, tačiau gaunamų pajamų atžvilgiu atsakovo turtinė padėtis laikytina geresne, nei ieškovės. Nors atsakovas ir nurodė, kad jis prisideda ir prie sugyventinės pilnamečių vaikų išlaikymo, jos turimos paskolos už būstą grąžinimo, tačiau šiuo atveju sutiktina su ieškovės atstovės teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais, kad to daryti iš esmės atsakovas neprivalo, nes dėl to negali nukentėti jo paties nepilnamečių vaikų interesai. Tuo tarpu išlaikyti savo nepilnamečius vaikus pareiga atsakovui kyla pagal įstatymą (CK 3.192 straipsnis). Taip pat atsakovo byloje pateikti medicininiai dokumentai dėl sveikatos būklės nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas turi rimtų sveikatos problemų ar kitų specialiųjų poreikių.

Atsakovas taip pat nurodo, kad yra paėmęs vartojimo kreditus savo sugyventinės būsto remontui, baldams įsigyti, kas akivaizdžiai didina jo paties išlaidas, tačiau, pažymėtina, kad šias papildomas išlaidas atsakovas prisiėmė savo rizika, įvertinęs finansines galimybes, todėl tokie prisiimti finansiniai įsipareigojimai negali pažeisti jo nepilnamečių vaikų interesų. Kita vertus, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad būtų pajėgus vaikams teikti po 170,00 Eur išlaikymo per mėnesį kiekvienam, tačiau teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė, nei vienas minimalusis darbo užmokestis, kuris nuo 2019 m. sausio 1 d. sudaro 555,00 Eur (atskaičius mokesčius - 430,00 Eur). Pažymėtina, jog nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga suma yra orientacinė ir kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, be to, turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K?3-286/2004). Be to, minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Atsižvelgtina ir į tai, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vertinant atsakovo argumentus dėl ieškovės turtinės padėties, atsižvelgtina į tai, kad su ieškove liko gyventi nepilnamečiai vaikai, todėl darytina išvada, kad ieškovė, su kuria liko gyventi dukra ir sūnus, turi daugiau dėmesio skirti jų poreikių patenkinimui. Teismo vertinimu, ieškovės indėlis į vaikų gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teks rūpintis kasdiene vaikų buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, be to, šios pareigos apriboja ieškovės galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų, kai tuo tarpu atsakovas tik teiks savo dalį materialinio aprūpinimo, todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra didesnis, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su mama, 115,85 Eur išlaikymas vaikams nėra pakankamas patenkinti padidėjusius jų būtinuosius poreikius, neskaitant atsiradusių papildomų vaikų išlaidų papildomam ugdymui, kelionėms, laisvalaikiui, draugų gimtadieniams ir pan., o viena ieškovė neturi pakankamų galimybių vaikų poreikius visiškai patenkinti, darytina išvada, kad atsakovas yra pajėgus teikti po 225,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį savo nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, kad atsakovas nepagrindė, kad išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimas (lyginant sumą, kurią atsakovas sutinka mokėti kiekvienam vaikui – 170,00 Eur, su padidinta suma 225,00 Eur, skirtumas sudaro 55,00 Eur, abiems vaikams - 110,00 Eur), jam sukels itin didelę finansinę naštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikui įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Šiuo atveju 2019 m. kas mėnesį mokama išmoka vaikui yra 50,16 Eur. Taigi, ieškovė gauna kas mėnesį po 100,32 Eur (už abu vaikus) iš valstybės, ir šių lėšų paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, todėl ši išmoka turėtų būti įskaitoma į sumą, reikalingą vaikų poreikiams patenkinti, todėl sprendimo priėmimo metu šalims paskirstytinas išlaikymo dydis vienam vaikui turėtų būti ne 450,00 Eur, o 400,00 Eur, tačiau tai nesudaro pagrindo koreguoti teismo nustatytą atsakovo teiktino išlaikymo dydį, kadangi kaip ir minėta pirmiau, vaikai gyvena su ieškove, kuriai ir taip neišvengiamai tenka didesnė rūpinimosi vaikais našta, susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu bei kitokių vaikų poreikių tenkinimu, ieškovės pajamos yra mažesnės, o atsakovas su savo vaikais nebendrauja, yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų priežiūros ir auklėjimo pareigų, papildomų išlaidų (laisvalaikiui, didesnių pirkinių pirkimui, kelionėms ir t. t.), išskyrus teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje numatytą išlaikymą, savo vaikų išlaikymui nepatiria, todėl atsižvelgiant į tai, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovės dalis išlaikymo prievolėje turėtų būti mažesnė (t. y. kiekvienam vaikui po 175,00 Eur).

Kartu pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimu vaikams priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydį, byloje esančių įrodymų visetą, atsižvelgdamas į vaikų padidėjusius poreikius, šalių turtinę padėtį, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymą yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies – iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistinas jų poreikius atitinkančio išlaikymo dydis – kiekvienam po 225,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pastebėtina, kad ši suma yra tik šiek tiek didesnė, nei patvirtinta minimali mėnesinė alga (šiuo metu 415,00 Eur), į kurios dydį, kaip minėta gali būti atsižvelgiama priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 2 d. (CK 3.200 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina su vaikais gyvenanti vaikų motina A. C.. Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikams formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl esminių šalių argumentų ir bylos aplinkybių pasisakyta, o kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės šiai bylai teisingai ir visapusiškai išnagrinėti, todėl dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė reiškė vieną turtinį reikalavimą dėl sprendimu vaikams priteisto po 115,85 Eur (400 Lt) išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis, padidinimo iki 275,00 Eur. Ieškovės reikalavimas padidinti priteistą išlaikymą suma (abiems vaikams) – 3819,60 Eur (275,00 Eur – 115,85 Eur = 159,15 Eur; 159,15 Eur x 12 mėn. x 2 = 3819,60 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Už turtinį 3819,60 Eur reikalavimą turėjo būti mokėtas 115,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 7 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą priteisti išlaikymą atleista įstatymo pagrindu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ieškovės reikalavimas padidinti priteistą išlaikymą patenkintas 69 proc. (159,00 Eur (suma, kuria prašyta padidinti priteistą išlaikymą vienam vaikui) – 100 proc.; 110 Eur (225,00 Eur (padidinta suma) – 115,00 Eur (ankstesniu sprendimu priteista suma) = 110,00 Eur (sumų skirtumas) – x proc.; 159 x = 11000; x = 69 proc.). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už turtinį reikalavimą atleista, tai atsakovas turi sumokėti valstybės naudai 79,34 Eur žyminio mokesčio (115,00 Eur X 69 proc. = 79,34 Eur).

Ieškovė taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovo jos patirtas 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu. Ieškovės pateikti dokumentai (2019 m. lapkričio 21 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 908142, 2019 m. gruodžio 4 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 908143) patvirtina, kad išlaidos teisinei pagalbai sudarė 700,00 Eur. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (8.2 punktas, 8.19 punktas), teismas jas pripažįsta pagrįstomis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai tenkinami iš dalies (69 procentai), iš atsakovo ieškovei priteistina 483,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas prašė teismo priteisti jam 1605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu. Atsakovo pateikti dokumentai (2019 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1039, 2019 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1056, 2019 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad išlaidos teisinei pagalbai sudarė 1605,00 Eur. Kadangi ieškovė neginčijo bylinėjimosi išlaidų dydžio, ir jis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (8.2 punktas, 8.18 punktas, 8.19 punktas), todėl proporcija apskaičiuojama nuo 1605,00 Eur. Kadangi ieškinys atmestas 31 proc., tai iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 497,55 Eur (1605,00 Eur x 31 proc. = 497,55 Eur).

Taikant tarpusavio įskaitymą, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 14,55 Eur (497,55 -483,00 = 14,55 ) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės A. C. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2009 m. vasario 12 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu, patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.3 punktą dėl nepilnamečių vaikų D. C., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. C., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymo, ir iš atsakovo J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų D. C., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. C., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 225,00 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 2 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų A. C. ir D. C. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jų motiną A. C..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti atsakovui J. C. iš ieškovės A. C. 14,55 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. C. 79,34 Eur žyminį mokestį.

Žyminis mokestis turi būti sumokamas į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį – įmoka už priteistą žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.