- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-19
- Bylos Nr.
- 2-321-154/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00305-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios užvilkinus Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2-4074-392/2011 išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir atsisakymo apginti pažeistas teises bei turtinius interesus Lietuvos teismuose (ieškinio kaina 318 414 Lt),
Aprašomoji dalis
nustatė:
- pripažinti, kad atsakovai Lietuvos apeliacinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas tyčia pažeidė ieškovo A. B. teises į civilinės bylos Nr. 2-4074-392/2011 išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, teisę į veiksmingą teisinę gynybą, teisę į diskriminacijos uždraudimą ir neužtikrino ieškovo teisių ir turtinių interesų gynybos minėtos civilinės bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme metu;
- priteisti ieškovui A. B. iš atsakovo Lietuvos Respublikos 318 414 litų teisingą atlyginimą už ieškovo teisių pažeidimą ir turtinių interesų negynimą;
- sprendimo vykdymą pavesti atsakovui Lietuvos teisingumo ministerijai.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja N. C. ir Lietuvos apeliacinis teismas tyčia vilkino ieškinio priėmimą ir bylos išnagrinėjimą civilinėje byloje Nr. 2-4074-392/2011. Vilniaus apygardos teismo teisėjas V. K. 2011-01-18 nutartimi įpareigoja ieškovą A. B. iki 2011-02-08 pateikti visus rašytinius įrodymus, tačiau parengiamąjį teismo posėdį paskyrė tik 2011-09-13. Ieškovui 2011-09-19 pareiškimu pagal CPK 117, 121 str. paprašius Vilniaus apygardos teismo teisėją V. K. apie teismo posėdį informuoti faksu, pranešimą faksu apie 2011-10-03 teismo posėdį ieškovui atsiuntė tos pačios dienos rytą, kai ieškovas jau buvo išvykęs. Vilniaus apygardos teismo 2011-10-03 nutartimi, ieškovui nežinant apie paskirto teismo posėdžio vietą ir laiką, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, o nutartis ieškovui atsiųsta 2011-10-10, t.y. tą pačią dieną, kai baigiasi terminas paduoti atskirąjį skundą. 2011-10-12 ieškovui padavus atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas (teisėjas V. K.) 2011-10-18 nutartimi atsisakė atnaujinti terminą paduoti atskirąjį skundą, o 2012-01-12 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas (kolegijos teisėjai A. D., K. G. ir D. Š.) formaliu pagrindu atmetė ieškovo atskirąjį skundą, nenurodydamas motyvų, ar dvi dienas praleistas terminas atskirajam skundui paduoti yra ilgas terminas ir ar ieškovo nurodytos priežastys atnaujinti terminą dvi dienas gali pateisinti tokį praleidimą, bet nusprendė, kad panaikinti Vilniaus apygardos teismo (teisėjas V. K.) 2011-10-18 nutartį nėra pagrindo.
Teigia, kad šias aplinkybes patvirtina civilinės bylos Nr. 2-4074-392/2011 eiga ir medžiaga, kuri įrodo, kad atsakovas Lietuvos Respublika per Lietuvos apeliacinį teismą (teisėjai A. D., K. G., D. Š.) ir Vilniaus apygardos teismas (teisėjai N. C. ir V. K.) tyčia vilkino civilinės bylos Nr2-4074-392/2011 išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir atsisakė apginti ieškovo pažeistas turtines teises ir turtinius interesus, sudarydami ieškovui ieškinio, neva, nagrinėjimo įvaizdį Lietuvos teismuose iki 2011-12-13 bylos Nr. 45073/07 „B. prieš Lietuvą“ išsprendimo Europos Žmogaus Teisių Teisme, kad po to palikti ieškinį nenagrinėtą ir taip apgauti ieškovą ir EŽTT. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas ir teisėjai A. D., K. G., D. Š. bei Vilniaus apygardos teismas ir teisėjai N. C.,V. K. padarė ieškovui žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas - Lietuvos Respublika.
Šalies argumentai
Teigia, kad ieškovui A. B. padarytą 218 414 Lt turtinę žalą „pagrindžia ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-4074-392/2011 ir įrodo minėtos civilinės bylos eiga ir medžiaga“. A. B. „patirtą 100 000 litų neturtinę žalą pagrindžia civilinės bylos Nr. 2-4074-392/2011 eiga ir medžiaga ir įrodo aplinkybes, kad A. B. ieškinio priėmimo klausimas buvo vilkinamas išspręsti per tris metus, kai CPK 137 str. nustato 10 dienų terminą, sudaromi trukdymai ir nepatogumai realizuoti savo teises minėtoje civilinėje byloje, taikomi dvigubi teisingumo standartai ir vykdoma diskriminacija A. B. atžvilgiu ir neužtikrinta veiksminga teisinė gynyba apginti A. B. teises ir turtinius interesus“ ( b. l. 2).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2012 m. spalio 19 d. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad iš pateikto ieškinio „visiškai neaišku, kokią žalą šioje sumoje sudaro turtinė ir neturtinė žala“. Teigia, kad reikalaujant atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, turi būti įrodyti keturi deliktinės atsakomybės pagrindai, tame tarpe šių pareigūnų kaltė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad „būtų konstatuota teismo ar teisėjo kaltė, neteisėti veiksmai“. LR CK 6.250 str. 1 dalis nustato neturtinės žalos sąvoką, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kaip nustatomas neturtinės žalos dydis. Kad ieškovas turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytą neturtinę žalą, jos pobūdį ir jos dydį pinigais (CPK 178 str.). Nurodo, kad vadovaujantis teismine praktika, ne visada tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o tokia žala priteisiama tik nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Mano, kad ieškovo reikalaujama priteisti 100 000 litų neturtinė žala yra aiškiai per didelė ir neatitinka šalies ekonominio gyvenimo rodiklių, bendro pragyvenimo lygio, vidutinių gyventojo pajamų ir kitų ekonominio pobūdžio faktorių, o taip pat suformuotos teisminės praktikos (b.l. 65-67).
Ieškovas A. B. 2012 m. lapkričio 6 d. pateikė teismui dubliką, kuriame nurodo, kad Atsakovas savo atsiliepime nepateikė jokių argumentų ir motyvų, kuriais atmetami pateikti su ieškiniu rašytiniai įrodymai, pirmos instancijos teismo nutartys ir jas panaikinančios apeliacinės instancijos teismo nutartys dėl instancine tvarka nustatytų neteisėtų teismo ir teisėjų veiksmų įrodymo. Teigia, kad civiliniame procese šalių teisės yra lygios, todėl kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tačiau atsakovas nepateikia jokių atsikirtimų į ieškinį.
Šalies argumentai
Ieškovas patvirtino, kad ieškinyje yra aiškiai nurodyta, jog prašoma priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 218 414 litų turtinę žalą ir 100 000 litų neturtinę žalą. Kad 218 414 litų turtinę žalą įrodo ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-4074-392/2011 ir šios civilinės bylos eiga ir medžiaga, kuri pagrindžia atsakovų neteisėtų veikmų, jų kaltės pasekmėje ieškovui padarytą 218414 litų turtinę žalą per tris metus vilkinus ieškinio, kurio kaina 218 414 litų, išnagrinėjimą ir neišnagrinėjus ieškinį iš esmės, bei tuo pažeidus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, teisę į veiksmingą teisinę gynybą bei vykdžius diskriminaciją ieškovo atžvilgiu. Todėl padaryta 100 000 litų neturtinė žala nuo 1986 metų neatstačius pažeistos ir neginamos Lietuvos teismuose nuosavybės teisės į pavogtą automobilį, kurio nebegalima sugrąžinti, pilnai atitinka ne tik protingumo, bet ir sąžiningumo, teisingumo kriterijaus, yra adekvatus padarytam nusikaltimui ieškovo atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, kad neteisėtą ir nusikalstamą Lietuvos teismų ir kitų institucijų pareigūnų ir tarnautojų veiką ieškovo atžvilgiu nuo atsakomybės „dengia ir skatina organizuotai Lietuvos Seimas, Vyriausybė, Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, Advokatūra, spec. tarnybos, neminint konkrečių pavardžių“ (b.l. 76-80).
Atsakovas Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2012 m. gruodžio 3 d. pateikė tripliką, kuriame nurodo, kad pagal CK 6.272 str. 2 dalį Valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei, tačiau ieškovas nenurodė, ar apeliacinės instancijos teismas savo nutartyse konstatavo neteisėtus teismo veiksmus, aiškiai netinkamą teisės normų taikymą (kaltę) ir pan. Teigė, kad pats nutarčių panaikinimas nėra įrodymas, pagrindžiantis teisėjo kaltę, be to, ieškovas reikalauja 218 414 Lt turtinės žalos, atitinkančios jo ieškinio, pareikšto civilinėje byloje Nr. 2-4074-392/2011, reikalavimą, tačiau LR CK 6.249 str. 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, o taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kadangi ieškovas turtinės žalos dydį grindžia reikalavimu kitoje civilinėje byloje, kuri, kaip nurodo ieškovas, dar neišnagrinėta, tai, pirma, ieškovas kelia reikalavimą, kuris jau yra pareikštas kitoje civilinėje byloje, tačiau dar neišspręstas; antra, remiasi prielaidomis apie galimai patirtą žalą, o ne realiai patirtą žalą, kuri turi būti pagrįsta įrodymais šioje civilinėje byloje, todėl mano, kad ieškovas neįrodė, jog jam buvo padaryta turtinė žala. Prašo ieškinį atmesti (b. l. 91-92).
2012 m. lapkričio 22 d. iš Vilniaus apygardos teismo gauta civilinė byla Nr. 2-4074-392/2011, kurios pagrindu A. B. reiškia ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 90).
Į teismo posėdį 2013 m. vasario 28 d. ieškovas A. B. neatvyko.
2013 m. vasario 28 d. gautas ieškovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodo, kad jo ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas jo ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-4074-392/2011 ir atmestas prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Mano būtinu, kaip rašytinius įrodymus prijungti ir įvertinti Šiaulių apygardos teisme esančių išreikalautų ir prie kitos nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-333-124/2013 prijungtų Kauno miesto apylinkės teismo civilinių bylų Nr. 2-1066/2004, Nr. 2-581-568/2005 arba Nr. 2-11342- 615/2008 medžiagas, kurios patvirtina, kad tose civilinėse bylose ieškovo atžvilgiu 1994-09-16 buvo įvykdyta „eilė nusikaltimų“, tačiau tiek teismų instancijos, tiek prokuratūros instancijos vilkino ikiteisminio tyrimo pradėjimą, kad sueitų baudžiamojo persekiojimo senaties terminas ir po to taip pat palikti ieškinius nenagrinėtus minėtose civilinėse bylose, kad jų netenkinti ir atmesti prašymą dėl termino atstatymo paduoti atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismas atmeta ieškovo atskirąjį skundą dėl termino neatnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-581-568/2005 arba Nr. 2-11342- 615/2008. Teigia, kad civilinės bylos Nr. 2-1066/2004 ir Nr. 2-581-568/2008 bei jų tęsinys civilinė byla Nr. 2-4074-392/2011 buvo tyčia organizuotai vilkinamos Lietuvos teismuose, kad nebūtų išnagrinėtos iš esmės (b. l. 127).
Ieškovas papildomai pateikė Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2004-10-28 Nutarimą Nr. 15-524/2 „Atmesti A. B. skundą“, LR Generalinės prokuratūros 2006-03-16 Nutarimą „Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“, Palangos miesto policijos komisariato gruodžio 12d. raštą Nr. 4352 Kauno miesto teismo pirmininkui dėl A. B. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimą (duomenys neskelbtini) vasarą, LR Teisingumo ministerijos 1995-03-28 raštą Nr. 02-B-316, adresuotą A. B., kad teisėjos P. ar kitų darbuotojų veiksmuose aplaidumo nenustatyta, Kauno miesto apylinkės prokuratūros 1995-04-10 raštą Nr. 182s-95, kad prokurorinė priežiūra civiliniame procese nevykdoma (b. l. 129-133).
Atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Atsiliepimas
2013 m. vasario 28 d. gautas atsakovo atstovo R. V. prašymas bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Nurodyta, kad atsakovas palaiko atsiliepime ir triplike nurodytus motyvus. Prašo prijungti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo „Dėl A. B. pareiškimo Nr. 45073/07 prieš Lietuvą“ kopiją ir Europos Tarybos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo „Pareiškimo Nr. 20510/08 A. B. Lietuvą“ kopiją.
Šalių pateikti dokumentai priimti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Ieškovas A. B. savo reikalavimą priteisti 218 414 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą reiškia LR CK 6.272 straipsnio pagrindu.
CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucija ar pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir kai žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos ar pareigūnų neteisėtų veiksmų; kad LR CK 6.272 straipsnyje yra nustatytos atsakomybės sąlygos už specialių subjektų, t.y. ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo, padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad prievolė atlyginti žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų yra deliktinė atsakomybė ir kyla konstatavus neteisėtus veiksmus, todėl svarbu nustatyti, kokie veiksmai pripažintini neteisėtais, kokie neteisėtumo konstatavimo kriterijai. Kasacinis teismas nurodė, kad LR CK 6.272 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti veiksmai, kurie gali būti pripažinti neteisėtais, ir toks išvardijimas reiškia, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas prievolę atlyginti tokio pobūdžio žalą, netaikė bendrosios taisyklės, kad kiekvienas teisei priešingas veiksmas, padaręs kam nors žalą, sukuria prievolę ją atlyginti. Tuo pačiu pažymėjo, kad Įstatymų leidėjo diskreciją reglamentuoti nagrinėjamus santykius analizavo Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo 3, 5 punktuose pažymėjęs, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, ši diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį sąrašą atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta.
Išvadą, ar byloje yra įrodytos visos keturios deliktinės atsakomybės sąlygos ir ar yra pagrindas tenkinti ieškinį, teismas gali padaryti tik įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).
Kaip matyti iš A. B. byloje pareikšto ieškinio turinio (b. l. 1), ieškovas, įrodinėdamas savo reikalavimų pagrįstumą, nurodė, kad jo teisių pažeidimas yra susijęs su netinkamu civilinės bylos Nr. 2-4074-392/2011 išnagrinėjimu Vilniaus apygardos teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme.
LR CPK 178 straipsnis įpareigoja, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą pagal LR CK 6.272 straipsnį, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-319/2008).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas A. B. nesirėmė aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).
Taigi, ieškovas šioje byloje turėjo pareigą įrodyti tris atsakovo - Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos) deliktinės atsakomybės sąlygas: kad teismų ir teisėjų veiksmais civilinėje byloje Nr. 2-4074-392/2011 ieškovui padaryta žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.); neteisėtus teismų ir teisėjų veiksmus civilinėje byloje Nr. 2-4074-392/2011(CK 6.246 str.), priežastinį ryšį tarp teismų ir teisėjų veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-4074-392/2011 ir ieškovui atsiradusios žalos (CK 6.247 str.).
Dėl teismų ir teisėjų veiksmais civilinėje byloje Nr. 2-4074-392/2011 ieškovui padarytos žalos fakto bei dydžio (CK 6.249, 250 str.) ir priežastinio ryšio tarp teismų ir teisėjų veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-4074-392/2011 ir reikalaujamos priteisti 318 414 Lt žalos.
Ieškovas A. B. savo reikalavimą priteisti 218 414 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą grindžia Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-4074-392/2011 eiga ir medžiaga bei šioje byloje esančiais įrodymais. Nepaisydamas to, kad Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartimi prašė patikslinti ieškinį ir pateikti įrodymus dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio, kuo ši žala pasireiškė, kokiu būdu ieškovui buvo padaryta atitinkama žala, o taip pat nepaisydamas, kad atsakovas savo atsiliepime ir dublike nurodė, kad atsakovui neaiškus žalos atsiradimas, jos dydis, jos sudėtis, ieškovas 210 414 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos dydžio nustatymo netikslino, žalos sudėties ir atsiradimo aplinkybių nepaaiškino, nenurodė priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo veiksmų ar neveikimo (b.l. 11-13, 65-67, 91-92).
Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 dalis)
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 dalis).
Kadangi ieškovas atsisakė patikslinti ir detalizuoti šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus dėl jam, neva, padarytos žalos fakto ir dydžio bei nukreipė į Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-4074-392/2011, teismas vertina toje byloje esančius įrodymus.
Iš prijungtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-4074-392/2011 matyti, kad Vilniaus apygardos teisme 2008-05-06 buvo gautas A. B. ieškinys atsakovams Lietuvos Respublikai, Kauno apygardos teismui, Generalinei prokuratūrai, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Kauno miesto apylinkės teismui, Vidaus reikalų ministerijai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjui J. Š., V. V., kuriuo ieškovas A. B. iš atsakovų Generalinės prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos, Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo J. Š. ir buvusios sutuoktinės V. V. prašė priteisti 218 414 litų „turėtai turtinei ir patirtai neturtinei žalai atlyginti“ (prijungtos bylos Nr. 2-4074-392/2011, b.l. 1-2). Minėtame ieškinyje A. B. nurodė, kad 18 414 litų turtinė žala yra atsiradusi dėl santuokoje su V. V. įgyto automobilio (duomenys neskelbtini) praradimo ir šios žalos dydis nustatytas „pagal 2004-01-13 komercinį pasiūlymą pagal byloje Nr. 2-67/2002 esančius įrodymus“, kad 200 000 Lt neturtinę žalą patvirtina civilinių bylų Nr. 2-67/2002, Nr. 2-1066/2004, Nr. 2-371/2004 medžiaga (prijungtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-4074-392/2011, b. l. 1, 4, 12).
Ieškovas A. B. patikslintame ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-4074-392/2011 prašė priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, Generalinės prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos, teisėjo J. Š. ir V. V. „18 414 litų turtinės ir 200 000 litų patirtos neturtinės žalos atlyginimą civilinėje byloje Nr. 2-67/2002“. Toks A. B. patikslintas ieškinys buvo priimtas ir nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4074-392/2011 (prijungtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-4074-392/2011, b. l. 102-103, 168). Duomenų, kad A. B. CPK nustatyta tvarka būtų vėliau tikslinęs šį savo patikslintą ieškinį, byloje Nr. 2-4074-392/2011 nėra.
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartimi A. B. ieškinys atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, LR Generalinei prokuratūrai, LR Vidaus reikalų ministerijai, J. Š. ir V. V. dėl 18 414 litų turtinės ir 200 000 litų neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, procesas byloje baigtas (prijungtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-4074-392/2011, b. l. 253, 287-291).
Kada ir kokiu būdų ieškovas A. B. patyrė 200 000 litų turtinę žalą ir 100 000 litų neturtinę žalą, ieškovas savo ieškinyje, pareikštame šioje nagrinėjamoje byloje, nenurodė.
Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4074-392/2011 reikalaudamas priteisti 18414 litų turtinę ir 200 000 litų neturtinę žalą, ieškovas A. B. prašė:
- pripažinti, kad LR Teisingumo ministerija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei teisėjai Z. L., E. L., J. J., Kauno apygardos teismas bei teisėjai G. B., B. B., R. M., Kauno miesto apylinkės teismas bei teisėjos V. J. ir I. P. solidariai su Generaline prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija, teisėjų J. Š. ir V. V. nusikalstamai ir neteisėtai dėl jų kaltės, šališkai ir priklausomai dengė vieni kitus nuo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės civilinėje byloje Nr. 2-67/2002, tuo ieškovui padarydami žalą;
- pripažinti, kad LR Teisingumo ministerijos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismo bei teisėjų Z. L., E. L., J. J., Kauno apygardos teismo bei teisėjų G. B., B. B., R. M., Kauno miesto apylinkės teismo bei teisėjų V. J. ir I. P., Generalinės prokuratūros ir buvusio generalinio prokuroro A. P., Vidaus reikalų ministerijos nusikalstami ir neteisėti dėl jų kaltės yra antikonstituciniai, prieštaraujantys teisės ir teisingumo principams civilinėje byloje Nr. 2-67/2002 ir jų veiksmuose yra organizuoto nusikalstamumo valstybės tarnybai požymiai, o teisėjų V. J. ir I. P. veika yra korumpuota;
- pripažinti, kad civilinėje byloje Nr. 2-67/2002 V. V. ir „korumpuotos ir nusikalstamai organizuotos“ Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos institucijų visumos „antivalstybinė veika“ (prijungtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-4074-392/2011, b. l. 1-2).
Patikslintame ieškinyje (civilinėje byloje Nr. 2-4074-392/2011) prašė:
- pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo vykdymo ir teisės taikymo pagrindas ir šaltinis civilinėje byloje Nr. 2-67/2002 yra korupcija ir nusikalstamai organizuota Lietuvos teisingumo ministerijos, Aukšiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo, Kauno miesto apylinkės teismo, Generalinės prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos, teisėjo J. Š. ir V. V. antivalstybinė, antikonstitucinė veika (prijungtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-4074-392/2011, b. l. 102-103).
Kadangi šioje nagrinėjamoje byloje ieškovas 218 414 litų turtinę žalą ir 100 000 litų neturtinę žalą prašo priteisti tik iš vieno atsakovo – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, dėl, neva, neteisėtų Lietuvos apeliacinio teismo ir teisėjų A. D., K. G., D. Š. bei Vilniaus apygardos teismo ir teisėjų N. C.,V. K. veiksmų, kurie, ieškovo teigimu, „tyčia vilkino civilinės bylos Nr. 2-4074-392/2011 išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir atsisakė apginti ieškovo pažeistas turtines teises ir turtinius interesus, sudarydami ieškovui ieškinio, neva, nagrinėjimo įvaizdį Lietuvos teismuose iki 2011-12-13 bylos Nr. 45073/07 B. prieš Lietuvą išsprendimo Europos Žmogaus Teisių Teisme, kad po to palikti ieškinį nenagrinėtą ir taip apgauti ieškovą ir EŽTT“, ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl atsakovas šioje byloje yra atsakingas už žalą, kurios padarymu buvo kaltinami dar ir kiti atsakovai, t.y. visiškai neįrodė priežastinio ryšio tarp šiame ieškinyje nurodytų teismų ir teisėjų veiksmų ar neveikimo, kai Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4074-392/2011 žalos padarymu buvo kaltinami kiti asmenys, kitose bylose ir visai kitais veiksmais.
Nors ieškovas A. B. nagrinėjamoje byloje nurodė, kad patyrė neturtinės žalos, kadangi buvo pažeistos jo teisės, tačiau apie konkrečių neigiamų pasekmių kilimą, kas sudarytų neturtinę žalą, įrodymų nepateikė. Ieškovas A. B. procesiniuose dokumentuose nenurodė ir neapibūdino patirtos neturtinės žalos turinio, t.y. nuo kada ir kuo jam pasireiškė kokie liekamieji neigiami pokyčiai, kokie moraliniai praradimai, kitokio pobūdžio materialiniai suvaržymai, šių praradimų įtaka tolimesniame visuomeniniame ir/ar šeimyniniame gyvenime, darbinėje veikloje; nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, kokiomis neigiamomis pasekmėmis pasireiškė galimi jo teisių pažeidimai. Teismas sprendžia, kad vien pažeistas bendrasis teisinio tikrumo interesas, nesuponuoja nukentėjusiojo nurodytos neturtinės žalos.
Ieškovo nurodymas, kad ieškinį grindžia civilinės bylos Nr. 2-4074-392/2011 „eiga ir medžiaga“ yra abstraktaus pobūdžio ir teisiškai nepagrįstas (CPK 177 str. 2 d).
Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, procesinėmis teisėmis dalyvauti tiriant įrodymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais nesinaudojo (CPK 42 str.), todėl ieškovo nurodymas remtis kitos „civilinės bylos bei eiga ir medžiaga“ vertinamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir, nesiėmus šių priemonių, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 str.1, 2 dalys). Šioje byloje ieškovas A. B. pareiškė ieškinį dėl savo asmeninių interesų, todėl teismui nėra pareigos rinkti įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.
Taip pat negali būti tenkinamas teismo posėdžio dieną pareikštas ieškovo reikalavimas prijungti ir įvertinti Šiaulių apygardos teisme esančių išreikalautų ir prie kitos nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-333-124/2013 prijungtų Kauno miesto apylinkės teismo civilinių bylų Nr. 2-1066/2004, Nr. 2-581-568/2005 arba Nr. 2-11342- 615/2008 medžiagas, nes, pirma, šis reikalavimas pareikštas baigus pasirengimą byloje; antra, kaip nurodė pats ieškovas, bylos yra prijungtos prie kitos nagrinėjamos bylos; trečia, neaišku kokią „medžiagą“ iš šių bylų ieškovas norėtų prijungti; ketvirtą, pats ieškovas nurodė, kad tose civilinėse bylose ieškovo atžvilgiu 1994-09-16 buvo įvykdyta „eilė nusikaltimų“, tačiau tiek teismų instancijos, tiek prokuratūros instancijos vilkino ikiteisminio tyrimo pradėjimą, kad sueitų baudžiamojo persekiojimo senaties terminas ir po to taip pat palikti ieškinius nenagrinėtus minėtose civilinėse bylose, kad jų netenkinti ir atmesti prašymą dėl termino atstatymo paduoti atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismas atmeta ieškovo atskirąjį skundą dėl termino neatnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-581-568/2005 arba Nr. 2-11342- 615/2008; kad civilinės bylos Nr. 2-1066/2004 ir Nr. 2-581-568/2008 bei jų tęsinys civilinė byla Nr.2-4074-392/2011buvo tyčia organizuotai vilkinamos Lietuvos teismuose, kad nebūtų išnagrinėtos iš esmės, t.y. galimai nėra susijusios su šioje byloje atsakovui pareikštais reikalavimais (b.l. 127).
Dėl neteisėtų teismų ir teisėjų veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-4074-392/2011(CK 6.246 str.).
LR CPK 6.246 str. 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Ieškovas A. B. ieškinyje teigia, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja N. C. ir Lietuvos apeliacinis teismas tyčia vilkino ieškinio priėmimą ir bylos išnagrinėjimą civilinėje byloje Nr. 2-4074-392/2011; Lietuvos apeliacinis teismas ir teisėjai A. D., K. G., D. Š. bei Vilniaus apygardos teismas ir teisėjai N. C.,V. K. „tyčia vilkino civilinės bylos Nr. 2-4074-392/2011 išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir atsisakė apginti ieškovo pažeistas turtines teises ir turtinius interesus, sudarydami ieškovui ieškinio, neva, nagrinėjimo įvaizdį Lietuvos teismuose iki 2011-12-13 bylos Nr. 45073/07 B. prieš Lietuvą išsprendimo Europos Žmogaus Teisių Teisme, kad po to palikti ieškinį nenagrinėtą ir taip apgauti ieškovą ir EŽTT“; kad A. B. ieškinio priėmimo klausimas buvo vilkinamas išspręsti per tris metus, kai CPK 137 str. nustato 10 dienų terminą, sudaromi trukdymai ir nepatogumai realizuoti savo teises minėtoje civilinėje byloje, taikomi dvigubi teisingumo standartai, vykdoma diskriminacija jo atžvilgiu ir neužtikrinta veiksminga teisinė gynyba apginti ieškovo teises ir turtinius interesus“ ( b.l. 2).
Šiems teiginiams pagrįsti ieškovas A. B. nenurodo ir nepateikia įrodymų (CPK 178 str.). Bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Ieškovas nepateikė įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad civilinė byla Nr. 2-4074-392/2011 pirmąja ir apeliacine tvarka išnagrinėta per neproporcingai ilgą laiką ar pažeidžiant lygybės principą. Nenurodyti ir nepateikti įrodymai, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja N. C. ir Lietuvos apeliacinis teismas tyčia vilkino ieškinio priėmimą ir bylos išnagrinėjimą, nes Vilniaus apygardos teismas, siekdamas detaliai ir teisingai išnagrinėti pareikštą ieškinį, užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, keletą kartų prašė ieškovo detalizuoti savo ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-4074-392/2011 ir jį pagrįsti konkrečiais įrodymais, tačiau, vietoje to, kad tikslinti ieškinį ir teikti įrodymus, ieškovas skundė šiuos teismo ir teisėjos veiksmus, o ieškinys taip ir liko iš esmės neaiškus (CPK 177 str.1 d., 178 str.). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad teismai ir teisėjai, civilinėje byloje Nr. 2-4074-392/2011, sudarydami, neva, nagrinėjimo įvaizdį Lietuvos teismuose iki 2011-12-13 bylos Nr. 45073/07 „B. prieš Lietuvą“ išsprendimo Europos Žmogaus Teisių Teisme, kad po to palikti ieškinį nenagrinėtą ir taip apgauti ieškovą ir EŽTT“, nes ieškovo pareiškimo Nr. 45073/07 „Beržinis prieš Lietuvą“ klausimas Europos Žmogaus Teisių Teisme buvo sprendžiamas nepriklausomai nuo civilinės bylos Nr. 2-4074-392/2011 nagrinėjimo eigos ir tai byloje patvirtina atsakovo atstovo R. V. teismui pateikti Europos Žmogaus Teisių Teismo dokumentai (b.l. 135-148). Teismo veiksmų ir priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia nei instancine tvarka pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą. Būtent minėta institucine tvarka nėra konstatuoti neteisėti teismo veiksmai ir kaltė.
Apibendrindamas tai kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas A. B., siekiantis Valstybės civilinės atsakomybės taikymo, neįrodė, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kad tokios žalos atsiradimą priežastiniu ryšiu nulėmė konkretūs jo nurodytų teismų ir teisėjų neteisėti veiksmai, t.y. neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, kurias turėjo įrodyti (CPK 178 str.), todėl jo ieškinys atmetamas.
Iš ieškovo A. B. bylinėjimosi išlaidos Valstybei nepriteistinos (CPK 83 str. 1 dalies 6 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės byloje netaikytos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 - 271 str., teismas
nusprendžia:
A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.