Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. B. ir I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų V. B.ir I. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“ dėl vartojimo sutarties nesąžiningos sąlygos pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

2. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

4. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį dėl to, kad kitoje civilinėje byloje yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą.

Dėl atsisakymo priimti nagrinėti ieškinį (ne)pagrįstumo

7. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų – teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

8. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, yra nurodęs, kad, jeigu teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, jog asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 14, 15 punktai).

9. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau negu CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte atskleidžiamas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 16, 17 punktai).

10. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-969/2020, 25 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-408-819/2023 buvo išnagrinėtas ieškovų (apeliantų) ieškinys atsakovui Luminor Bank AS, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, notarui Mindaugui Kačergiui, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „GelvoraSergel“, kuriuo ieškovai prašė: 1) taikyti ieškovų per daug sumokėtos 4 042,94 JAV dolerių palūkanų sumos įskaitymą ieškovų įsipareigojimams pagal 2008 m. kovo 31 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kreditavimo sutartis) įmokų mokėjimo grafiką; 2) taikyti restituciją ir pripažinti 2016 m. rugpjūčio 10 d. atsakovo įvykdytą kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo momento, o kreditavimo sutartį laikyti atkurta nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d.; 3) pripažinti negaliojančiais visa apimtimi nuo sudarymo momento ieškovų ir atsakovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, sudarytus: a) 2016 m. gruodžio 2 d. skolos grąžinimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini); b) 2017 m. birželio 19 d. susitarimą dėl kreditavimo sutarties galiojimo atnaujinimo Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento ieškovų ir atsakovo 2017 m. birželio 28 d. papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) prie kreditavimo sutarties šias nesąžiningas sąlygas: a) įžanginės dalies, prasidedančios žodžiais „Atsižvelgiant į tai, kad:“, šių punktų nuostatas visa apimtimi: 2; 3; 4; 4.1; 4.2; 5; 6; 7; b) skyriaus „1. Bankas ir Kredito gavėjas susitaria:“ šių punktų nuostatas visa apimtimi: 1.1 ir 1.2; c) skyriaus „2. Pagrindinės būsto kreditavimo sutarties sąlygos“: d) punkto 2.1. Kredito suma dalis: 9 221, 99 JAV dolerių ir 8 207,54 Eur; e) punktą 2.9.1. Marža: visa apimtimi; f) skyrių „4. Specialiosios būsto kreditavimo sąlygos:“ visa apimtimi; g) Bendrosios dalies redakciją nuo 2015 m. lapkričio 24 d. visa apimtimi; 5) taikyti restituciją ir pripažinti 2018 m. rugsėjo 26 d. atsakovo įvykdytą kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo momento, o kreditavimo sutartį atkurta nuo 2018 m. rugsėjo 26 d.; 6) pripažinti negaliojančiu visa apimtimi nuo išdavimo momento Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio 2018 m. lapkričio 2 d. išduotą vykdomąjį įrašą, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 7) priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą ieškovui V. B. – 12 000 Eur, ieškovei I. B. – 10 000 Eur.

12. Siekiamu paduoti nauju ieškiniu atsakovei UAB „GelvoraSergel“ prašo: pripažinti negaliojančia 2017 m. birželio 28 d. papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2008 m. kovo 31 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 7.2 papunkčio nuostatą dėl 16 proc. dydžio metinių palūkanų ir atitinkamai pripažinti negaliojančia notaro Mindaugo Kačergio 2018 m. lapkričio 2 d. išduoto vykdomojo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatą dėl 16 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo.

13. Apeliantų siekiamame paduoti naujame ieškinyje ir Vilniaus apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-408-819/2023 kaip atsakovai nurodyti skirtingi juridiniai asmenys. Tačiau ši aplinkybė savaime nėra pakankama paneigti šalių pagal abu nurodytus ieškinius tapatumą.

14. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013). Ginčo šalių tapatumas konstatuotinas ir tuo atveju, kai ieškinį reiškia ne ankstesnės bylos šalis, bet jos teisių materialiajame teisiniame santykyje perėmėja, arba ieškinys reiškiamas ne ankstesnės bylos šaliai, o jos teisių materialiajame teisiniame santykyje perėmėjui.

15. Apeliantai nurodė, kad naujame ieškinyje atsakove nurodyta UAB „GelvoraSergel“ yra išnagrinėtoje civilinėje byloje atsakovu buvusio Luminor Bank AS teisių perėmėja. Faktinė aplinkybė apie kreditoriaus materialiųjų teisių perėmimą šiuo atveju leidžia konstatuoti ginčo šalių tapatumą.

16. Kasacinio teismo pažymima, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2021 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021 20 punktą; 2022 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022 40 punktą).

17. Ieškinio dalykas – tai reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 20 punktas). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-1075/2021, 27 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju apeliantai naujame ieškinyje nurodo, kad įrodinės, jog būsto kreditavimo sutarties (vartojimo teisinių santykių) sąlyga, nustatanti 16 proc. dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, yra nesąžininga dėl to, kad įtvirtina neproporcingai didelę jų, kaip vartotojų, atsakomybę, dėl to šios sąlygos perkėlimas į vykdomąjį įrašą, kaip to įrašo sąlyga, turi būti pripažinta negaliojančia. Apeliantų teigimu, naujame ieškinyje reikalavimo pagrindas yra kitas, nei jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantų pozicija.

19. Vilniaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-408-819/2023, teisminio proceso Nr. 2-68-3-11429-2020-0, nustatė, kad 2016 m. gruodžio 2 d. skolos grąžinimo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 19 d. susitarimo dėl kreditavimo sutarties atnaujinimo Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymą inicijavo ieškovai, kurie siekė nutrauktos kreditavimo sutarties atnaujinimo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1246-1012/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-11429-2020-0) konstatavo, kad, atsižvelgiant į prašomų pripažinti negaliojančiomis sąlygų 2017 m. birželio 28 d. susitarime kiekį, ieškovai ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis iš esmės visas 2017 m. birželio 28 d. susitarimo sąlygas, išskyrus sąlygas, susijusias kredito konvertavimu iš JAV dolerių į EUR ir taikytina bazine palūkanų norma 6 mėn. EURIBOR. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo ieškovų ginčijamas sąlygas pripažinti negaliojančiomis, nes jos, viena vertus, buvo esminė sąlyga iš atsakovo pusės kreditavimo sutarčiai po 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutraukimo atnaujinti apskritai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.226 straipsnio 1 dalis), kita vertus, jos akivaizdžiai buvo aptartos šalių individualiai ir dėl jų buvo pasiektas konkretus šalių sutarimas. Teismas pažymėjo, kad nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma tik sutarties sąlygoms, kurios nebuvo aptartos šalių individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-1075/2023).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1246-1012/2023 pasisakyta ir išspręsta dėl visų kreditavimo sutarties bendrųjų sąlygų, kurios buvo aptartos individualiai, sąžiningumo. Dėl to naujame ieškinyje ieškovų dėstomų aplinkybių, kad būsto kreditavimo sutarties (vartojimo teisinių santykių) sąlyga, nustatanti 16 proc. dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, yra nesąžininga dėl to, jog nustato neproporcingai didelę vartotojų atsakomybę, nėra pagrindo vertinti kaip naujo ieškinio pagrindo. Jau pažymėta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje.

21. Apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad ieškinyje ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo apeliantų ieškinį vertinti kaip netapatų ieškinio pagrindo ir dalyko prasme – ieškiniu siekiama tokių pačių materialiųjų sutarties dalies negaliojimo teisinių padarinių.

22. Apeliacinės instancijos teismas teisiškai reikšminga pripažįsta dar vieną aplinkybę. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1246-1012/2023 pažymėjo, kad po to, kai kreditavimo sutartis 2018 m. rugsėjo 26 d. atsakovo buvo vienašališkai nutraukta, ieškovų pareiga mokėti įmokas pagal kreditavimo sutarties įmokų mokėjimo grafiką pasibaigė (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-408-819/2023, teisminio proceso Nr. 2-68-3-11429-2020-0, įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais konstatuota, kad atsakovas kreditavimo sutartį 2018 m. rugsėjo 26 d. nutraukė teisėtai. Ieškiniu ir atskiruoju skundu apeliantai nesiekia kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinti negaliojančiu ir atkurti šalių sutartinius santykius. Pasibaigus šalis siejusiems sutartiniams santykiams, neliko pagrindo modifikuoti jau nutrauktos kreditavimo sutarties sąlygas (žr., inter alia (be to, be kita ko), Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-155-516/2016).

23. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybės, susijusios su 2017 m. birželio 28 d. papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2008 m. kovo 31 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 7.2 papunkčio nuostata dėl 16 proc. dydžio metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanas palūkanų ir 2018 m. lapkričio 2 d. notaro Mindaugo Kačergio išduoto vykdomojo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos dėl 16 proc. dydžio metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų išieškojimo pripažinimu negaliojančiomis, yra įvertintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje, jos toje byloje dalyvavusiems asmenims turi tiek prejudicinę (CPK 182 straipsnio 2 punktas), tiek res judicata (CPK 279 straipsnio 4 dalis) galią, todėl negali būti materialiojo pobūdžio reikalavimo dalykas (ginčo objektas) naujoje civilinėje byloje. Priešingas aiškinimas atvertų kelią anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisiniam apibrėžtumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui.

24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7143-905/2024 atsisakė priimti ieškovų tapatų ieškinį.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes, tinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti apskųstą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.