- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-09
- Bylos Nr.
- e2A-85-661/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23358-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Eikos statyba“
- Trečiasis asmuo
- akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (pirmininkas ir pranešėjas), Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eikos statyba“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir savivaldybė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama jai iš UAB „Eikos statyba“ priteisti 91 200 Eur žalos atlyginimą.
2. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad savivaldybė 2021 m. kovo 24 d. išdavė leidimą kasti Nr. AK-809/42/2020 (toliau – Leidimas), reikalingą atlikti atsakovės tuo metu Vilniaus Manufaktūrų gatvėje vykdytus inžinerinių tinklų, naujų dangų įrengimo darbus. Leidime buvo numatytos ir kasimo darbų sąlygos (ypatingieji reikalavimai), t. y. vykdant kasimo darbus buvo privaloma saugoti medžių kamienus ir lajas, nepažeisti medžių šaknų, o dviejų metrų atstumu nuo kamieno darbus vykdyti tik rankiniu būdu. Savivaldybės Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio specialistai 2021 m. balandžio 14 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą Kaukysos g. 18 ir Manufaktūrų g. 26, Vilniuje, kurio metu buvo nustatytas Teritorijoje augusio karpotojo trikamienio beržo (toliau – Medis) šaknų pažeidimas. Medžio šaknų pažeidimas atsirado dėl to, jog atlikdama kasimo darbus teritorijoje, atsakovė nesilaikė Leidime numatytų ypatingųjų reikalavimų saugoti medžius. Remiantis 2023 m. birželio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo aktu nustatyta, jog Medis yra visiškai nudžiūvęs, t. y. želdinys žuvęs. Medžio atkuriamoji vertė pažeidus Medžio gyvybines funkcijas yra 91 200 Eur. Atsakovės (jos darbuotojų) veiksmai, kuriais Medžio šaknys kasimo darbų metu buvo esmingai pažeistos, nulėmė tai, kad Medžio gyvybinės funkcijos buvo pažeistos, todėl Medis galiausiai ir visiškai nudžiūvo. Medis tapo atkurtintas, o jo atkuriamoji vertė apskaičiuota pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius.
Atsiliepimas
3. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Eikos statyba“ su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti. Atsakovė atsiliepime į pradinį ieškinį (reg. Nr. DOK – 17353) nurodė, kad neginčija, kad 2021 m. balandžio 14 d. vykdant kasimo darbus teritorijoje tarp Kaukysos g. 18 ir Manufaktūrų g. 26, Vilniuje, pažeidė Medžio šaknis. Atsakovės tvirtinimu, ieškinio tenkinimas negalimas, nes tai reikštų dvigubos civilinės atsakomybės už tą patį pažeidimą taikymą. Atsakovė yra atlyginusi Aplinkos apsaugos departamento apskaičiuotą žalą gamtai. Atsakovės atlyginta žala gamtai buvo apskaičiuota vertinant, kad žala padaryta saugotinam želdiniui, o įkainiai patvirtinti Aplinkos ministro įsakymo dėl želdinių atkuriamosios vertės atitinkamais punktais. Aplinkos apsaugos departamentas, apskaičiuodamas žalą gamtai, įvertino medžio būklę bei tai, kad medžio gyvybinės funkcijos nebuvo pažeistos. Aplinkos apsaugos departamento apskaičiuota 369 Eur žala yra medžio atkūrimo vertė, nustatyta įvertinus želdinio grupę, pažeidimo laipsnį ir pasekmes, todėl ieškovė nepagrįstai prašo dar kartą atlyginti tą pačią žalą, kurią sudaro medžio atkuriamoji vertė.
4. Atsakovė į patikslintą ieškinį taip pat nurodė, kad patikslintu ieškiniu pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas bei negali būti tenkinamas vadovaujantis pamatiniu teisės principu - lex retro non agit. Ieškovė savo patikslinto ieškinio reikalavimą turėtų grįsti ne 2023 metų birželį priimtais teisės aktais, o neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo metu galiojusiais teisės aktais. Patikslintame ieškinyje nurodyti neteisėti veiksmai ir žala atsirado dar iki Savivaldybės 2023 m. birželio 7 d. Sprendimo dėl saugotinų želdinių priėmimo ir Įkainių sąrašo patvirtinimo. Tiek ieškovės nurodomi neteisėti veiksmai (Savivaldybės 2021 m. kovo 24 d. išduotame leidime kasti Nr. AK-809/42/2020 numatytų kasimo darbų atlikimo sąlygų pažeidimas), tiek šiais veiksmais padaryta žala (trikamienio karpotojo beržo šaknų pažeidimas) buvo užfiksuoti 2021 m. balandžio 14 d. faktinių duomenų patikrinimo akte, o patikslintas ieškinys grindžiamas daugiau nei po dviejų metų Savivaldybės priimtu 2023 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-106, pakeitusiu 2023 m. birželio 7 d. Sprendimą dėl saugotinų želdinių, kuriuo saugotinais buvo pripažinti ne mažesnio kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje želdiniai ir nauja redakcija išdėstyti atkuriamosios vertės įkainiai už žalos saugotiniems želdiniams padarymą (pakeitimas įsigaliojo nuo 2023 m. liepos 3 d.). Medžio šaknų pažeidimo ir žalos atsiradimo metu, t. y. žalos atlyginimo civilinių santykių susiklostymo metu, ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas 2023 m. birželio 7 d. Sprendimas dėl saugotinų želdinių, kuriuo remiantis ieškovė apskaičiuoja prašomą priteisti žalą, dar net nebuvo priimtas ir negaliojo, taigi negali būti taikomas.
5. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti. Atsiliepime į pradinį ieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė nepagrįstai prašomą priteisti žalą vertina ne kaip žalą gamtai, kurią atsakovė jau yra atlyginusi. Atsakovė atlygino padarytą žalą pagal Aplinkos apsaugos departamento pateiktą skaičiavimą. Atsakovė, sumokėdama 369 Eur, atlygino būtent atkuriamąją želdinio vertę. Želdynų įstatymas reguliuoja, kad žala, padaryta želdiniams, turi būti atlyginta visiškai, todėl įgyvendinant šį įstatymo straipsnį nustatyta nuostolių apskaičiavimo tvarka apima visos žalos, padarytos pažeidus želdinį, atlyginimą. Įstatymas reguliuoja, kad nuostolių (padarytos žalos) apskaičiavimo tvarką gali nustatyti tik Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Savivaldybės nėra Vyriausybės įgaliotos institucijos, o įstatymas nenumato, kad žalos atlyginimą kokiu nors lygmeniu ar apimtimi gali nustatyti savivaldos institucijos.
6. Atsiliepime į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo nurodė, draudikas nesutinka su patikslintame ieškinyje nurodytais argumentais, jog Medžiui padaryta žala turėtų būti skaičiuojama vadovaujantis Sprendimo nuostatomis. Administraciniai teismai, nagrinėję Metodikos teisėtumo klausimą pasisakė, kad ginčui aktualiu metu Ieškovė neturėjo kompetencijos nustatyti želdiniams padarytos žalos (nuostolių) apskaičiavimo mechanizmo ir formulės. Sprendimas, kurio pagrindu ieškovė apskaičiuoja žalą, yra priimtas ir įsigaliojęs praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo Medžio pažeidimo. Konstitucijoje yra įtvirtintas lex retro non agit principas, kuris reguliuoja, kad teisės aktų leidėjo priimti ir paskelbti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atsakovei UAB „Eikos statyba“ priteista 3554,98 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės valstybei priteista 12,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
8. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. kovo 24 d. rangovei UAB „Eikos statyba“ išdavė leidimą aptverti, kasti Nr. AK-809/42/2020 vykdant inžinerinių tinklų, naujų dangų įrengimo darbus Manufaktūrų gatvėje, Vilniuje. Leidime numatytos kasimo darbų sąlygos (ypatingieji reikalavimai): vykdant kasimo darbus nepažeisti medžių šaknų, dviejų metrų atstumu nuo kamieno darbus vykdyti tik rankiniu būdu, saugoti medžių kamienus ir lajas. 2021 m. balandžio 14 d. Faktinių duomenų patikrinimo akte dėl želdinių tvarkymo nurodyta, kad teritorijoje, esančioje Kaukysos g. 18 ir Manufaktūrų g. 26 (koordinatės 585117; 6060889 ((LKS)) patikrinimo metu buvo nustatytas augusio karpotojo trikamienio beržo šaknų pažeidimas. Akte nurodyta, kad šaknų pažeidimas yra 50 procentų, trikamienio beržo diametras 24 cm, 22 cm, 30 cm. Medžio šaknų pažeidimo fakto atsakovė ir trečiasis asmuo neginčija.
9. Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 30-2871/20 patvirtinta Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodika neprieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 5 dalies 11 punktui, 7 dalies 7 ir 8 punktams, 32 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 1 daliai, 26 straipsnio 3 dalimi, 29 straipsniui.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI4-3720-1064/2022 pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 30-2871/20 patvirtinta Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodika priimta viršijant kompetenciją, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punktui, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 5 dalies 11 punktui, 32 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 26 straipsnio 3 daliai, 29 straipsniui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-778-662/2023 nurodytą Vilniaus apygardos teismo administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.
11. 2023 m. birželio 29 d. buvo atliktas pakartotinis faktinių duomenų patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad Medis yra visiškai nudžiūvęs.
12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad net ir padarius prielaidą, kad atsakovės veiksmais 2021 m. balandį padarytas medžio šaknų pažeidimas yra tiesiogiai susijęs su medžio nudžiūvimu, abejotina, kad medis staiga nudžiūvo būtent 2023 birželio 29 d., kai buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas. Aplinkybė, kad ieškovės darbuotojas teritorijos apžiūrą vykdė ir medžio nudžiūvimo faktą konstatavo 2023 m. birželio 29 d., savaime nereiškia, kad būtent šią dieną ir atsirado neteisėtų veiksmų padariniai (jei būtų nustatyta, kad atsakovės neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su medžio nudžiūvimu). Teismas taip pat nurodė, kad akivaizdu, kad tiek atsakovės neteisėti veiksmai, tiek medžio nudžiūvimas ir šio nudžiūvimo užfiksavimas įvyko iki sprendimo, kuriuo patvirtinti įkainiai, įsiteisėjimo. t. y. dar neįsigaliojus nurodytam sprendimui. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad negali nagrinėjamoje byloje taikyti medžio nudžiūvimo metu neįsigaliojusio teisės akto (CK 1.7 straipsnio 2 dalis).
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė periodiškai vykdė medžio stebėseną ir fiksavo medžio būklės pokyčius nuo 2021 m. balandžio mėnesio (t. y. kai atsakovė pažeidė Medžio šaknis), taip pat kad iš šių pokyčių būtų galima spręsti, pavyzdžiui, apie nuolatinį medžio būklės blogėjimą, leidžiantį pastebėtus būklės pokyčius sieti būtent su atsakovės padarytu šaknų pažeidimu, tokiu būdu atmetant kitas galimas medžio nudžiūvimo priežastis. Atsakovė ir trečiasis asmuo kaip galimą medžio nudžiūvimo priežastį nurodė galimai netinkamą laistymo šulinėlių įrengimą, tačiau tokia aplinkybė iš esmės nebuvo įrodinėjama.
14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų 2021 m. balandžio mėnesį pažeidžiant medžio šaknis, ieškovė patyrė 91 200 Eur žalą, t. y. neįrodė nei patirtos žalos dydžio, nei priežastinio ryšio. Ieškovei neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų, teismas ieškinį atmetė (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
16. Apeliacinis skundas grindžiamas panašiomis aplinkybėmis, kaip ir patikslintas ieškinys. Ieškovė nurodė šiuos apeliacinio skundo argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-27 „Dėl želdinių paskelbimo saugotinais ir atkuriamosios vertės įkainių saugotinais paskelbtiems želdiniams nustatymo“, pakeistu Savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-106 (toliau - Savivaldybės tarybos sprendimas). Anot ieškovės pirmos instancijos teismas privalėjo vadovautis 2023 m. birželio 28 d. dienos redakcijos Savivaldybės tarybos sprendimu.
16.2. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai nustatė, jog žalos dydis byloje neįrodytas.
Šalies argumentai
16.3. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo daroma išvada, jog byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp 2021 m. balandžio mėnesį atlikto Medžio šaknų pažeidimo ir 2023 m. birželio 29 d. nustatyto Medžio žuvimo fakto.
Atsiliepimas
17. Atsakovė UAB „Eikos statyba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė iš esmės sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais ir nurodė šiuos argumentus:
17.1. Nėra aišku kokiu pagrindu ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad medžio žuvimo faktas 2023 m. birželio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo aktu buvo užfiksuotas jau galiojant 2023 m. birželio 28 d. redakcijos Savivaldybės tarybos sprendimui.
17.2. Savivaldybės tarybos sprendimas nėra kainynas, nustatantis kainas (želdinių atkuriamosios vertės įkainius) už bet kokio želdinio pažeidimą ar sunaikinimą bet kuriuo laikotarpiu praeityje ar ateityje. Savivaldybės tarybos sprendimas yra norminis teisės aktas, kuris nustato žalos dydžio apskaičiavimo tvarką ir želdinių atkuriamosios įkainius už konkrečių minėtu teisės aktu saugotinais pripažintų želdinių pažeidimą ar sunaikinimą. 2023 m. birželio 28 d. redakcijos Savivaldybės tarybos sprendimas, kuris saugotinais pripažino įvairių rūšių želdinius (įskaitant beržus), kurių kamieno skersmuo nemažesnis, kaip 20 cm. įsigaliojo nuo 2023 m. liepos 4 d. Taigi šis teisės aktas yra taikytinas apskaičiuojant žalą, padarytą tik tiems želdiniams, kurie buvo pažeisti ar sunaikinti po to, kai įsigaliojo teisės aktas, kuriais šie želdiniai buvo pripažinti saugotinais.
17.3. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad medžio šaknų pažeidimo metu (2021 m. balandžio 14 d.), ieškovės nurodomas 2023 m. birželio 28 d. redakcijos Savivaldybės tarybos sprendimas dar net nebuvo priimtas. Be to, byloje nustatyta, kad medis jau buvo žuvęs iki 2023 m. birželio 28 d. redakcijos Savivaldybės tarybos sprendimo įsigaliojimo (2023 m. liepos 4 d.) – ieškovė medžio žuvimo faktą užfiksavo 2023 m. birželio 29 d. dieną.
17.4. Sprendimu visiškai pagrįstai konstatuota, kad atsakovė faktinio patirtos žalos dydžio neįrodinėjo. Iš ieškovės pateiktų paaiškinimų ir medžio atkuriamosios vertės apskaičiavimo lentelės akivaizdu, kad ieškovė reikalaujamą priteisti žalą ir jos dydžio apskaičiavimą grindžia išimtinai tik 2023 m. birželio 28 d. redakcijos Savivaldybės tarybos sprendimu.
17.5. Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos dar 2021 m. balandžio 21 d. parengtame žalos apskaičiavime nurodė, kad iki pažeidimo medis buvo tik patenkinamos būklės - sveikas, bet ūglių prieaugis nedidelis, mažesnis sulapojimas, laja netolygiai išsivysčiusi, stiebas su nedideliais mechaniniais ir kenkėjų pažeidimais, nedidelėmis drevėmis.
Šalies argumentai
18. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apelianto prašomas priteisti žalos dydis byloje nėra įrodytas ir nurodė šiuos argumentus:
18.1. Lietuvos Respublikos Želdinių įstatymas, galiojęs įvykio metu, reguliavo, kad žala, padaryta želdiniams, turi būti atlyginta visiškai ir kad jos skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (29 str.). Aplinkos apsaugos departamentas, vadovaudamasis šio įstatymo bei poįstatyminių tesiės aktų reguliavimu, apskaičiavo sumą, kuri atsakovės turėjo būti sumokėta visiškai atlyginant Medžio šaknų pažeidimu padarytą žalą – sumą, kuri apima visos žalos, padarytos pažeidimu, atlyginimą. Civilinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė yra atlyginusi žalą, kuri buvo padaryta pažeidus Medžio šaknis (I tomas, 13-16 bylos lapas). Ieškovė neįrodė (ir net neįrodinėjo), kad pagal Medžio šaknų pažeidimo ar žalos atlyginimo metu galiojusius teisės aktus žala turėjo būti atlyginta didesne apimtimi nei ją atlygino atsakovė. Byloje nėra nei objektyvių skaičiavimų, iš kurių būtų galima spręsti apie tokių nuostolių dydį, taip pat nėra nei vieno įrodymo, kuriuo apeliantė grįstų realiai (faktiškai) patirtus nuostolius.
18.2. Nei Medžio šaknų pažeidimo, nei žalos atlyginimo metu (2021 m. balandžio 22 d. mokėjimo pavedimas, I tomas, 16 bylos lapas) apeliantė neturėjo kompetencijos spręsti dėl želdiniams padarytos žalos atlyginimo ir neturėjo reikalavimo teisės į tokią žalą padariusius asmenis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-778- 662/2023).
18.3. Būtent Apeliantei kilo pareiga įrodyti, jog 2021 m. balandį atliktas Medžio šaknų pažeidimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su Akte (kuris buvo sudarytas praėjus daugiau nei 2 metams nuo šaknų pažeidimo) fiksuotu medžio žuvimu (konkreti Medžio žuvimo data nėra žinoma). Tačiau iš apeliacinio skundo, matyti, kad apeliantė mano, jog priežastinis ryšys tarp Medžio šaknų pažeidimo ir jo žuvimo po dviejų metų turėtų būti preziumuojamas. Byloje nėra įrodymų, kad Medžio žuvimas yra susijęs su Medžio šaknų pažeidimu, atliktu 2021 m.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovo apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
21. Nagrinėjamu atveju įrodinėjam žala kilo iš delikto. Deliktinė civilinė atsakomybė taikoma nustačius neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis), taip pat kaltę, kuri pagal CK 6.248 straipsnį yra preziumuojama.
22. Kaltės samprata pateikiama CK 6.248 straipsnio 3 dalyje: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas.
23. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė, atliekamais kasimo darbais pažeisdama Medžio šaknis, veikė neatsargiai. Taigi, byloje iš esmės nėra ginčo dėl dviejų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir kaltės, šalims pripažįstant šias aplinkybes, jos papildomai neįrodinėtinos (CPK 182 str. 5 p.). dėl kitų dviejų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio kilo ginčas.
24. Deliktinės atsakomybės atveju asmuo, kuriam yra padaryta žala, turi teisę reikalauti atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau nukentėjusysis neturi atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, kokia buvo iki jo teisių pažeidimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Nuostolių dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Jeigu žalos faktas įrodytas, tačiau nuostolių dydžio įrodyti ieškovas objektyviai negali, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
25. Apeliantė teigia žalos dydį įrodinėjusi 2023 m. birželio 7 d. apeliantės priimtu tarybos sprendimu Nr. 1-27 „Dėl želdinių paskelbimo saugotinais ir atkuriamosios vertės įkainių saugotinais paskelbtiems želdiniams nustatymo“ (toliau – Tarybos sprendimas). Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CK 6.249 str. 1 d, kuri reguliuoja, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, todėl teismas privalėjo žalos dydį nustatyti pats.
26. CK 1.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu.
27. Lietuvos Respublikos Želdinių įstatymas (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.) nustato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų želdynams ir želdiniams, teisėtiems interesams ar želdynams ir želdiniams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (29 str.).
28. Taigi Lietuvos Respublikos Želdinių įstatymas, galiojęs įvykio metu, reguliavo, kad žala, padaryta želdiniams, turi būti atlyginta visiškai ir kad jos skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (29 str.). Aplinkos apsaugos departamentas, vadovaudamasis šio įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų reguliavimu, apskaičiavo sumą, kuri Atsakovo turėjo būti sumokėta visiškai atlyginant Medžio šaknų pažeidimu padarytą žalą – sumą, kuri apima visos žalos, padarytos pažeidimu, atlyginimą.
29. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Tiesioginė žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, buvusią iki žalos padarymo. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuotolių atlyginimo principo (CPK 6.251 straipsnis). Šio principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2018 ).
30. Kasacinio teismo praktikoje yra taip pat išaiškinta, kad vien veiksmų neteisėtumas nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015). Taigi, asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis).
31. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė atlygino žalą, kuri buvo padaryta pažeidus Medžio šaknis (1.t, b.l. 13-16). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pagal Medžio šaknų pažeidimo ar žalos atlyginimo metu galiojusius teisės aktus žala turėjo būti atlyginta didesne apimtimi nei ją atlygino atsakovė. Į bylą nėra pateikta objektyvių skaičiavimų, iš kurių būtų galima spręsti apie tokių nuostolių dydį, ar įrodymų, kuriais apeliantė grįstų realiai (faktiškai) patirtus nuostolius.
32. Sutiktina su pirmosios instancijos sprendimo argumentais, kad nei Medžio šaknų pažeidimo, nei žalos atlyginimo metu (2021 m. balandžio 22 d. mokėjimo pavedimas, I tomas, 16 bylos lapas) apeliantė neturėjo kompetencijos spręsti dėl želdiniams padarytos žalos atlyginimo ir neturėjo reikalavimo teisės į tokią žalą padariusius asmenis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-778- 662/2023).
33. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantė nuostolio dydį skaičiavo remdamasi Tarybos sprendime nurodytais įkainiais. Tačiau 2023 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio metu apeliantės atstovė paaiškino, jog į Tarybos sprendimą įkainiai įrašyti tiek įvertinus galiojančius sutartinius paslaugų ir prekių įkainius, tiek į atgrasymo nuo želdinių pažeidimų funkciją (2023 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 44 min. 52 sek. iki 46 min. 46 sek.). T. y. apeliantė patvirtino, kad Tarybos sprendime nurodytais įkainiais ne tik objektyviai nustatyta atkuriamoji želdinių vertė, tačiau į bendrą sumą yra įskaičiuotos ir lėšos, kurios skirtos atlikti baudinę, atgrasomąją funkciją. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė prašomos priteisti realaus žalos dydžio.
34. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad apeliantė neįrodė žalos dydžio, turėjo vadovautis CK 6.249 str. 1 d. nuostata, reguliuojančia, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kolegija šį apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu.
35. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.249 str. 1 d. nuostatą, yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas). Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas siūlė apeliantei teikti įrodymus, susijusius su žalos dydžiu, bet apeliantė nurodė neketinanti žalos dydžio įrodinėti kitais, nei byloje jau yra pateikti, įrodymais.
36. Byloje taip pat kilo ginčas dėl to, ar Medžio žuvimas, kuris yra fiksuotas 2023 m. birželio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. 1 (toliau – Aktas), yra atsakovės 2021 m. pavasarį atlikto Medžio šaknų pažeidimo pasekmė. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Medžio žuvimas, kuris buvo fiksuotas Akte, yra priežastiniu ryšiu susijęs su 2021 m. pavasarį atliktu Medžio šaknų pažeidimu. Apeliantė, pasisakydama dėl priežastinio ryšio, nurodo, jog esant duomenų apie tai, kad Medžio šaknys buvo pažeistos 2021 m. balandį, ir nesant duomenų, kurie leistų spręsti, kad Medis 2023 m. galėjo žūti dėl kitų priežasčių, teismas turėjo daryti išvadą, kad Medžio žuvimą lėmė būtent 2021 m. atliktas Medžio šaknų pažeidimas.
37. Neteisėtus veiksmus ir žalos padarymo faktus bei priežastinį ryšį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Jokių CPK 178 straipsnio nuostatų išimčių įstatymuose nenumatyta. Taigi būtent apeliantei kilo pareiga įrodyti, jog 2021 m. balandį atliktas Medžio šaknų pažeidimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su Akte, kuris buvo sudarytas praėjus daugiau nei 2 metams nuo šaknų pažeidimo, fiksuotu medžio žuvimu.
38. Aplinkos apsaugos departamentas, 2021 m. balandžio 21 d. vertinęs Medžiui padarytą žalą ir skaičiuodamas nuostolį, nutarė, kad Medžio šaknų sužalojimas buvo atliktas nežeidžiant gyvybinių funkcijų – Aplinkos apsaugos departamentas, 2021 m. balandžio 21 d. skaičiuodamas padarytą žalą, taikė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos 26 punktą, kuris reguliuoja, kas yra laikoma želdinių sužalojimu nepažeidžiant gyvybinių funkcijų. Tokiu atveju Aplinkos apsaugos departamento specialistai nustatė, jog Medžio gyvybinės funkcijos nebuvo pažeistos. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Medžio žuvimas yra tiesiogiai susijęs su Medžio šaknų pažeidimu, atliktu 2021 m. Be to, Aplinkos apsaugos departamentas šiame žalos apskaičiavime nurodė, kad iki pažeidimo medis buvo tik patenkinamos būklės – sveikas, bet ūglių prieaugis nedidelis, mažesnis sulapojimas, laja netolygiai išsivysčiusi, stiebas su nedideliais mechaniniais ir kenkėjų pažeidimais, nedidelėmis drevėmis.
39. Byloje vertintina ir tai, kad Medžio žuvimas nebuvo nustatytas nei 2021 m., nei 2022 m. Tuo tarpu jei Medžio žuvimo priežastimi būtų buvęs būtent Medžio šaknų pažeidimas, atliktas 2021 m. balandžio mėn., labiau tikėtina, Medis būtų žuvęs (nudžiūvęs) tuo pačiu vegetaciniu sezonu ir kitą vegetacinį sezoną jau nebebūtų sužaliavęs.
40. Taigi įvertinus visas šias aplinkybes, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš byloje pateiktų įrodymų, negalima padaryti labiau tikėtinos išvados, kad medis po dviejų metų nuo pažeidimo nudžiūvo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir todėl pagrįstai ieškinį atmetė.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
42. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Atmetus apeliacinį skundą turėtų būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas (CPK 93, 98 str.), tačiau atsakovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas šio klausimo nesvarsto.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.