Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens L. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys L. Ž., G. Ž., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė V. D. prašė teismo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0004/22/01491 L. Ž. už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 27 d., pakeistos 2022 m. rugpjūčio 18 d., nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5349-941/2022 nevykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

30. Suinteresuotas asmuo G. Ž. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė išrašą iš EPP sistemos, kuris pirmosios instancijos teismo priimtas kartu su atsiliepimu. Taip pat suinteresuotas asmuo 2023 m. kovo 21 d. pateikė naujus įrodymus – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus 2023 m. kovo 20 d. atsakymą dėl informacijos pateikimo apie paciento P. Ž. (sūnaus) e. sveikatos sistemoje atliktus įrašus ir dokumentus, susijusius su jo negalios vertinimu.

31. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Teismo vertinimu, naujai teikiami įrodymai iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos gali būti susiję su byloje keliamais klausimais ir gali turėti įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai. Pažymėtina, kad šie įrodymai yra žinomi ir apeliantei, kuri rūpinosi sūnaus neįgalumo nustatymu, apie šiuos įrodymus atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė G. Ž., pažymėjęs, kad pateiks juos iš karto gavęs iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, apie pateiktus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas informavo ir apeliantę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darytina išvada, kad priėmus naujai teikiamus įrodymus bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, todėl suinteresuoto asmens pateikti įrodymai priimami ir vertinami juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

32. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino pareiškėjos antstolės prašymą ir paskyrė skolininkei baudą už teismo nutarties, kuria nustatyta tėvo su nepilnamečiais vaikai bendravimo tvarka, nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 27 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo nustatyta G. Ž. laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kurios 3 punkte nurodyta, jog jis su vaikais bendrauja nuotoliniu būdu (garso ir / ar vaizdo skambučiu, per internetą ar pan.) iki valandos per dieną, laiką suderinus su vaikų mama, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą ir užimtumą, o 7 punktu vaikų motina įpareigota per 1 dieną informuoti vaikų tėvą apie nepilnamečių vaikų ligų / susirgimų atvejus. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka iš dalies pakeista, tačiau aptartos nuostatos dėl vaikų bendravimo su tėvu nuotoliniu būdu bei dėl motinos pareigos informuoti vaikų tėvą apie jų sveikatos būklę nepakeistos.

34. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

35. Nustatyta, kad antstolė V. D. vykdomojoje byloje Nr. 0004/22/01491 pagal G. Ž. 2022 m. lapkričio 7 d. pareiškimą, priimtą tos pačios dienos patvarkymu Nr. S-22-4-44851, vykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. (kuria iš dalies pakeista šio teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių) nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5349-1182/2022, kuria nustatyta tėvo G. Ž. ir nepilnamečių vaikų P. Ž. ir P. Ž. bendravimo tvarka. Išieškotojas 2023 m. sausio 6 d. antstolei padavė prašymą ir 2023 m. sausio 11 d. patikslintą prašymą dėl baudos skyrimo skolininkei už teismo nustatytos laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą. Išieškotojo prašymuose detaliai išdėstytos aplinkybės ir atvejai, kai, jo nuomone, vaikų motina (skolininkė) pažeidė teismo nustatytą tėvo bendravimo su vaikais tvarką, pridėti jo teiginius pagrindžiantys įrodymai (vaikų tėvų susirašinėjimas, skambučių išklotinės, kompiuterio ekrano vaidai, medicininių dokumentų išrašai ir pan.).

36. Antstolė 2023 m. sausio 17 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-4-2327, kuriuo nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarties (kuria pakeista teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) civilinėje byloje Nr. e2-5349-941/2022 3 ir 4 punktai nėra tinkamai vykdomi ir tos pačios dienos pareiškimu kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei už teismo nutarties nevykdymą.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ji negalėjo tinkamai susipažinti su bylos medžiaga ir atskirsti į pareiškimą, nes papildomus dokumentus, neva įrodančius bendravimo tvarkos pažeidimus, G. Ž. pateikė pavėluotai, o teismas nesuteikė galimybės dėl jų pasisakyti. Visų pirma pažymėtina, kad visi G. Ž. pateikti įrodymai yra vykdomojoje byloje Nr. 0004/22/01491, tačiau joje nėra duomenų, kad skolininkė ar jos atstovas būtų pareiškę norą su ja susipažinti. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 23 d. rezoliucija priėmė antstolės pareiškimą ir tos pačios dienos pranešime nurodė, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka vyks 2023 m. vasario 8 d. 9.30 val., suinteresuotiems asmenims nustatytas terminas per 14 dienų pateikti atsiliepimus bei iki teismo posėdžio pateikti visus bylai turinčius reikšmės įrodymus. Skolininkės atstovas advokatas atsiliepimą pateikė 2023 m. vasario 6 d., jame nurodė, kad pareiškimas dėl baudos skyrimo skolininkei įteiktas elektroniniu paštu ir ji kreipėsi į atstovą. Atsiliepime nurodyta ir prie jo pateikti priedai patvirtina, jog skolininkės atstovas 2023 m. sausio 23 d. elektroniniu paštu kreipėsi į antstolę dėl pareiškime nurodytų įrodymų (šalių susirašinėjimo) pateikimo, antstolė tą pačią dieną informavo advokatą, kad vykdomoji bylą yra pateikta teismui, nagrinėsiančiam pareiškimą dėl baudos (b. l. 10-11). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad G. Ž. atstovė atsiliepimą su priedais teismui elektroniniu paštu išsiuntė 2023 m. vasario 6 d. 18.16 val., teisme jis registruotas 2023 m. vasario 7 d., elektroniniame laiške taip pat nurodyta, jog ne visus priedus pavyko skaitmenizuoti ir įkelti per EPP sistemą. Taip pat G. Ž. atstovė 2023 m. vasario 8 d. prieš teismo posėdį pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų – 2023 m. vasario 6 ir 7 d. suinteresuotų asmenų susirašinėjimo – prijungimo, prašymas buvo patenkintas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad skolininkė ar jos atstovas nei iki paskirto teismo posėdžio, nei po ginčijamos nutarties priėmimo būtų pateikę prašymą susipažinti su bylos medžiaga ar vykdomąja bylą, taip pat ir išieškotojo pateiktas EPP sistemos išrašas patvirtina, kad toks prašymas nebuvo pareikštas ir per EPP sistemą. Pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju civilinė byla yra popierinė, todėl teismas neturėjo pareigos skaitmenizuoti visos bylos medžiagos. Taigi nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad buvo apribota jos teisė ir galimybė susipažinti su bylos medžiaga ar tinkamai atskirsti į antstolės pareiškimą.

38. CPK 771 straipsnis nustato priverstinio vykdymo priemones, kurios yra taikomos skolininkui nevykdant teismo sprendimo įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, atvejus ir šio įpareigojimo neįvykdymo pasekmės. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio taikymo bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.

39. Teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus individualių bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

40. Įvertinęs byloje ir vykdomojoje byloje esančius įrodymus – vaikų tėvų susirašinėjimą įvairiomis priemonėmis, skambučių išklotines, vaikų medicininių dokumentų išrašus – apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog antstolės 2023 m. sausio 17 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-23-4-2327 surašymo metu buvo pakankamai objektyvių duomenų apie apeliantės Klaipėdos apylinkės teismo nutartimis nustatytos laikinos G. Ž. bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek antstolei, tiek pirmosios instancijos teismui teiktuose G. Ž. procesiniuose dokumentuose, tiek atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą itin detaliai išdėstyti ir konkretizuoti bendravimo tvarkos 3 ir 4 punktų pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs rašytinius įrodymus, visiškai sutinka su išieškotojo nurodytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu, todėl pakarotinai neaprašo ir neperrašo kiekvieno konkretaus bendravimo tvarkos pažeidimo atvejo, padaryto apeliantės, juo labiau, kad ir pati apeliantė iš esmės pripažįsta ne kartą pažeidusi teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, nors ir randa tam, jos nuomone, objektyvių pateisinimų.

41. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad su ja niekada nebuvo derintas tėvo bendravimo su vaikais laikas. Kaip matyti iš vaikų tėvų susirašinėjimo, G. Ž. nuolat informuoja apeliantę, kelintą valandą ketina skambinti telefonu ar kitu būdu nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauti su vaikais. Išieškotojas pagrįstai nurodo, jog vaikų motina į jo žinutes neatsako, nei sutinka, nei prieštarauja jo nurodomam laikui, o skolininkė nepateikė jokių išieškotojo pateiktus įrodymus ir argumentus paneigiančių įrodymų. Pažymėtina, jog jeigu vaikų tėvams nepavyksta susitarti dėl konkretaus kasdienio vaikų tėvo bendravimo su vaikais laiko, jie turi teisę inicijuoti nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju iniciatyva turėtų kilti iš apeliantės, nes iš bylos duomenų matyti, jog ji nebendradarbiauja su vaikų tėvu, kad būtų sutartas abiem šalims priimtinas ir tinkamas kasdienio tėvo bendravimo su vaikais laikas, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą. Taigi, akivaizdu, kad vaikų motina nebendradarbiauja ir nesikooperuoja su vaikų tėvu derindama bendravimo laiką, kad būtų užtikrinta ir vykdoma kasdienė tėvo bendravimo su vaikais nuotoliniu būdu tvarka, o, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nesikooperavimas ir nebendradarbiavimas, pasyvus vaikų motinos elgesys sudarant įspūdį, kad aktyviais veiksmais ji netrukdo vaikams bendrauti su tėvu, taip pat laikytinas teismo nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimu, ypač atsižvelgiant į vaikų amžių, jie yra mažamečiai, be to, šalių sūnui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir jam sudėtinga sukoncentruoti dėmesį, taigi, vaikams yra reikalinga suaugusiojo pagalba bendraujant nuotolinio ryšio priemonėmis ar telefonu. Taip pat sutiktina su išieškotoju, kad aplinkybė, jog vaikų motina netrukdo vaikams būti su juo savaitgaliais pagal nustatytą tvarką ar kad jis su vaikais pabendrauja kitomis dienomis, nešalina jos padarytų kasdienės nuotolinio tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos pažeidimų.

42. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad iš jos reikalaujama bet kuriuo metu atsiliepti telefonu, kuris naudojamas ne tik asmeniniais, bet ir darbo tikslais, kad galbūt tuo metu ji kalba darbo reikalais, taip pat kad telefono baterija gali būti išsikrovusi, telefonas gali būti nutildytu garsu ar pan. Kaip minėta, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vaikų tėvas siekia su motina derinti bendravimo su vaikais laiką, be to, kaip jis nurodo, dukra taip pat turi telefoną, išmanųjį laikrodį, vaikų motina namuose turi kompiuterį, planšetinį kompiuterį, taigi, tėvo ir vaikų bendravimas galimas ne tik apeliantės telefonu, bet ir kitomis ryšio priemonėmis. Šių nurodytų išieškotojo aplinkybių apeliantė neneigia ir nenurodo, kodėl vaikai negalėtų bendrauti su tėvu kitomis ryšio priemonėmis, internetinėmis pokalbių programėlėmis ir pan., ne tik skolininkės telefonu, ir kodėl išieškotojo nurodytomis dienomis nebuvo galimybės pabendrauti su vaikais šiomis priemonėmis, kodėl ji iš anksto neinformavo vaikų tėvo apie tai, kad vaikai dalyvaus gimtadienyje ar kitame renginyje ir tuo metu nebus galimybės su jais susisiekti.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos skolininkės nurodytos priežastys (nuovargis, išsikrovusi telefono baterija, nutildytas garsas ir pan.), kodėl konkrečiomis dienomis vaikų tėvui nepavyko susisiekti su vaikais ir su jais pabendrauti, yra tik bandymai pateisinti bendravimo tvarkos nevykdymą. Apeliantė nenurodo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių vaikų tėvui konkrečiomis dienomis ir laiku galėjo nepavykti susisiekti su vaikais telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis, juo labiau, kad apie suplanuotas vaikų veiklas ar išvykas vaikų tėvui galima pranešti iš anksto, kad tuo metu jis nebandytų susisiekti su vaikais. Be to, apeliantės teiginius apie, pavyzdžiui, 2022 m. lapkričio 11 – 13 d. savaitgalį išsikrovusią telefono bateriją ir visą savaitgalį buvimą be telefono paneigia byloje esantis 2022 m. lapkričio 12 d. apeliantės ir išieškotojo susirašinėjimas, be to, kaip minėta, yra ir kitų ryšio priemonių, ne tik apeliantės telefonas.

44. Byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad apeliantė nededa jokių pastangų, kad teismo įsiteisėjusia nutartimi patvirtinta tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka būtų realiai vykdoma, kad nebūtų paneigta nei vaikų teisė kasdien bendrauti su tėvu, nei tėvo teisė kasdien bendrauti su vaikais, kad būtų užtikrintas tėvo ir vaikų nepertraukiamas ryšys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pažeidimus nėra teisinio pagrindo vertinti kaip formalius, priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė sistemingai ir sąmoningai pažeidžia teismo nustatytą bendravimo tvarką, visiškai nebendradarbiauja su vaikų tėvu, nesiekia, kad būtų užtikrintas kasdienis tėvo ir vaikų bendravimas, tai nėra atsitiktinis ar vienkartinis nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimas, iš esmės apeliantės elgesys prieštarauja geriausių vaikų interesų užtikrinimui ir nėra pateisinamas konfliktiškais jos santykiais su vaikų tėvu ir šiuo metu vykstančiu jų skyrybų procesu.

45. Teismo nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka vaikų motina taip įpareigota per 1 dieną informuoti vaikų tėvą apie vaikų sveikatos būklę. Elektroninės sveikatos sistemos duomenys patvirtina, kad šalių sūnus 2022 m. spalio 26 d. 5.50 val. atvyko į Klaipėdos vaikų ligoninę, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, šią aplinkybę išsiaiškino pats vaikų tėvas, pamatęs, jog dukters dvi dienas nebuvo mokykloje ir patikrinęs e. sveikatos duomenis. Į jo klausimus, apeliantė 2022 m. spalio 27 d. nurodė, kad sūnui skrandžio virusas, kaltino, kad vaikai po praleisto laiko su tėvu grįžo susirgę, tačiau išieškotojas išsiaiškino ir bylos duomenys patvirtina, jog iš tikrųjų vaikas apsinuodijo pasipurškęs insekticido. Taigi, apeliantė sąmoningai neinformavo, o vėliau klaidino vaikų tėvą apie sūnaus ligą ir jos priežastis. Iš ankstesnio – 2022 m. spalio 25 d. – vaikų tėvų susirašinėjimo taip pat matyti, kad pranešusi, jog sūnus serga, o tėvui pasidomėjus, kokia liga, ji atsakė „tam yra e.sveikata“, 2022 m. lapkričio 11 d. e. sveikatos sistemoje taip pat fiksuoti abiejų vaikų vizitai pas gydytojus, tačiau apeliantė juos neigia, nėra duomenų, kad 2022 m. lapkričio 15 d. būtų atsakiusi į tėvo klausimą, ar ketina imtis veiksmų sūnaus neįgalumui nustatyti. Apeliantė argumentuoja, kad vaikų tėvas pats prisijungia prie e. sveikatos sistemos ir žino apie vaikų apsilankymų pas gydytojus priežastis bei tyrimų rezultatus, dėl to beprasmiška jį pakartotinai informuoti, taip pat, kad tėvas pats dalyvavo, kai sūnui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), taigi, neįtikėtina, kad nežino apie sūnaus sveikatos būklę ir diagnozę, tačiau šie apeliantės teiginiai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik pagrindžia išvadą, kad apeliantė nesiekia bendradarbiauti su vaikų tėvu ir tinkamai bei laiku jį informuoti apie vaikų susirgimus ar apsilankymus pas gydytojus, nors tokią pareigą turi pagal teismo patvirtintą tvarką. Aplinkybė, kad vaikų tėvas turi galimybę matyti e. sveikatos sistemos duomenis ir gauti informaciją apie vaikų sveikatą iš gydymo įstaigų, nepaneigia apeliantės pareigos tinkamai ir laiku informuoti jį apie vaikų sveikatos būklę. Taigi, nuobauda apeliantei taikyta ne už pavėlavimą 1 minutę pranešti išieškotojui apie vaikų sveikatą, kaip ji nepagrįstai teigia, bet už nevienkartinį teismo nustatytos pareigos nevykdymą.

46. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017). To paties straipsnio 6 dalyje numatyta bauda yra skiriama išieškotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs CPK 771 straipsnyje nustatytos baudos paskirtį, nustatytas bylos aplinkybes, įvertinęs tai, kad apeliantė sąmoningai ir sistemingai nevykdo teismo patvirtintos laikinos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nuostatų, nebendradarbiauja su vaikų tėvu, kad nustatyta tvarka būtų tinkamai vykdoma ir užtikrinami geriausi vaikų interesai šiuo požiūriu, nenustačius, objektyvių, nuo apeliantės valios nepriklausančių priežasčių, pateisinančių tvarkos nevykdymą išieškotojo nurodytais konkrečiais atvejais, sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju egzistavo teisinė galimybė skolininkei skirti baudą, kurios dydį pirmosios instancijos teismas nustatė atsižvelgęs į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus ir šalių interesų pusiausvyrą.

47. Esant nustatytoms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolės prašymą, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

49. Atskirąjį skundą atmetus apeliantė neturi teisės į išlaidų, patirtų už atskirojo skundo parengimą, atlyginimą. G. Ž. įrodymų apie patirtas išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.