- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- 2S-389-513/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00803-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Suinteresuotas asmuo
- L. Ž., G. Ž., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.24Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai
- 3.5.26Kiti su vykdymo procesu susiję klausimai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens L. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys L. Ž., G. Ž., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė V. D. prašė teismo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0004/22/01491 L. Ž. už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 27 d., pakeistos 2022 m. rugpjūčio 18 d., nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5349-941/2022 nevykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimas patenkintas, suinteresuotam asmeniui L. Ž. paskirta 390 Eur bauda suinteresuoto asmens G. Ž. naudai už Klaipėdos apylinkės Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5349-941/2022, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, 3 ir 4 punktų nevykdymą.
3. Teismas nustatė, kad antstolė V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/22/01491, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. (pakeista šio teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių) nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5349-1182/2022, kuria nustatyta tėvo G. Ž. ir nepilnamečių vaikų P. Ž. ir P. Ž. bendravimo tvarka. Nutartyje nurodyta G. Ž. laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais P. Ž. ir P. Ž. tvarka, kurios 3 punkte numatyta, jog G. Ž. su vaikais bendrauja nuotoliniu būdu (garso ir / ar vaizdo skambučiu, internetu ar pan.) iki valandos per dieną laiką suderinus su vaikų mama, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą ir užimtumą, 4 punkte numatyta, kad L. Ž. įpareigojama per 1 dieną informuoti G. Ž. apie nepilnamečių vaikų ligų / susirgimo atvejus.
4. Teismas nurodė, kad antstolė 2023 m. sausio 17 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-4-2327, kuriuo nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarties (kuria pakeista teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) civilinėje byloje Nr. e2-5349-941/2022 3 ir 4 punktai nėra tinkamai vykdomi. Teismas nurodė, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).
5. Teismas pažymėjo, kad sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuria nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių jo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.
6. Teismas nurodė, kad nutarties nevykdymo faktą patvirtina išieškotojo G. Ž. 2023 m. sausio 6 ir 11 d. prašymai antstolei bei prie jų pateikti įrodymai – G. Ž. ir L. Ž. susirašinėjimai, pokalbių išklotinės, e. sveikatos sistemos išrašai apie vaikų ligas. Teismas nustatė patvirtintos bendravimo tvarkos 3 punkto, kuriame nustatytas tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimas nuotoliniu būdu, pažeidimus: 2022 m. rugsėjo 22 d., 2022 m. spalio 28 d., 2022 m. lapkričio 3, 11, 13 d., 2022 m. gruodžio 7, 9, 10, 23, 24, 28 d. skolininkė L. Ž. neleido ir nesudarė galimybės išieškotojui G. Ž. bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu, neatsiliepė į iš anksto sutartus skambučius; 4 punkto, kuriame nustatyta, jog tėvas per vieną dieną turi būti informuotas apie vaikų ligos atvejus, susirgimus, pažeidimus: 2022 m. spalio 26 d., 2022 m. lapkričio 11 d., 2023 m. sausio 4 d. L. Ž. neinformavo G. Ž. apie vaikų ligas ir apsilankymus pas gydytojus. Teismas pažymėjo, kad skolininkė nesikooperavo su vaikų tėvu siekdama įvykdyti įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytą vaikų bendravimo su tėvu nuotoliniu būdu tvarką ir užtikrinti tėvo teisę žinoti apie vaikų sveikatos būklę, nesiėmė jokių priemonių, kad nustatyta bendravimo tvarka būtų įvykdyta, ją ignoravo, taip pažeisdama ne tik įsiteisėjusią teismo nutartį, bet ir prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais.
7. Teismas nurodė, jog pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Teismas pažymėjo, kad tėvo teisė bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir žinoti apie jų sveikatos būklę buvo pažeista 13 kartų, o tai rodo vaikų motinos atsainų, nepateisinamą ir netoleruotiną požiūrį ne tik į teismo nustatytą laikiną tėvo bendravimo su vaikais tvarką, į įstatymo normas, kuriomis reglamentuota tėvų pareiga dalyvauti vaikų gyvenime, bet, taip pat, į vaikų teises ir teisėtus interesus bendrauti su abiem tėvais. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pažeidimų pakartotinumą, teismas sprendė, kad 30 Eur dydžio bauda už kiekvieną konstatuotą pažeidimą yra proporcinga, teisinga ir protinga atsakomybės forma nagrinėjamu atveju, atitinkanti pažeidimų pobūdį, trukmę, pasekmes, todėl už reikalavimo užtikrinti tėvo bendravimą su vaikais nuotoliniu būdu ir tėvo informavimo apie nepilnamečių vaikų sveikatą nevykdymą suinteresuotam asmeniui L. Ž. teismas paskyrė 390 Eur (13 x 30 Eur) baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
8. Suinteresuotas asmuo L. Ž. (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti.
9. Argumentuoja, kad papildomus dokumentus, neva įrodančius bendravimo tvarkos pažeidimus, G. Ž. pateikė pavėluotai, o teismas nesuteikė galimybės dėl jų pasisakyti, todėl pasisako atskirajame skunde. Mano, kad šiuo atveju taikytinas ne formalus kriterijus, kai pavėlavus bent minutę galima skirti nuobaudą, tačiau atsižvelgtina į jos nuovargį ar užmaršumą paskambinti vaikų tėvui rūpinantis vaikais ir jų sveikata.
10. Pažymi, kad pagal nustatytą tvarką tėvas nuolat bendrauja su vaikais nuotoliniu būdu iki valandos per dieną, laiką suderinus su vaikų mama, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą ir užimtumą, tačiau byloje nėra nė vieno įrodymo, kad vaikų tėvas būtų su ja derinęs bendravimo su vaikais laiką, todėl neįmanoma reikalauti, kad ji bet kuriuo metu atsilieptų į vaikų tėvo skambučius ir leistų jam bendrauti su vaikais jos telefonu, kuris skirtas ne tik jos asmeniniams, bet ir darbo pokalbiams. Nepagrįstai per dideli ir neįvykdomi reikalavimai visą laiką šalia savęs turėti telefoną, būti jį įkrovus ir bet kada atsiliepti į G. Ž. skambučius neatsižvelgiant į tai, kad tuo metu ji galbūt telefonu bendrauja darbo reikalais.
11. Nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. G. Ž. skambino Viber programėle, tačiau tą dieną ji su vaikais buvo gimtadienyje, telefonas su išjungtu garsu buvo jos rankinėje, todėl skambučio nepastebėjo. Grįžus namo apie 21 valandą vaikai buvo prausiami ir guldomi miegoti, su vaikais tėvas kalbėjo iš vakaro – 2022 m. rugsėjo 21 d., o 2022 m. rugsėjo 23 d. pasiėmė juos savaitgaliui iš ugdymo įstaigos.
12. Nurodo, kad 2022 m. spalio 28 d. vaikų tėvas skambino 18.11 val., pokalbis truko 2.16 min., 18.15 val. pokalbis truko 3.20 val., 18.18 val. jam perskambino ir pokalbis truko 5.45 min., todėl nesupranta, kodėl teigiama, kad ji tą dieną trukdė tėvui bendrauti su vaikais. 2022 m. spalio 29 d. ryte apie 9 val. vaikai su tėčiu taip pat bendravo.
13. Teigia, kad 2022 m. lapkričio 3 d. vakarinio skambučio nepastebėjo, o sekančią dieną tėvas vaikus pasiėmė tiesiogiai iš ugdymo įstaigos visam savaitgaliui. Nuo 2022 m. lapkričio 11 d. (penktadienio) iki 2022 m. lapkričio 13 d. (sekmadienio) nebuvo galimybės susisiekti nuotolinio ryšio priemonėmis, nes po darbo pasiėmusi vaikus ir važiuodama spūstyje pastebėjo, kad telefonas išsikrauna, o kroviklį paliko darbe, spėjo vaikų tėvą perspėti, kad savaitgalį bus be telefono. 2022 m. lapkričio 14 d. darbe įkrovė telefoną ir pastebėjo, kad išieškotojas bandė su vaikais susisiekti, tačiau tą pačią dieną vaikai telefonu jau bendravo su tėvu.
14. Teigia, kad 2022 m. gruodžio 7 d. Viber programėlė tinkamai neveikė, todėl vaikai su tėvu bendravo telefonu. Išieškotojas teigia, kad 2022 m. gruodžio 9 ir 10 d. bandė paskambinti vaikams sutartu laiku – 17 val., tačiau toks laikas nebuvo sutartas ir ji telefonu atsiliepė tik 21 val., kai vaikai jau miegojo. 2022 m. gruodžio 23 d. vaikų tėvas neskambino, o ji sekančią dieną ji pati jam perskambino 11.08 val. ir vaikai bendravo su tėvu ryte, o kadangi buvo šv. Kūčios, vakarinio tėvo skambučio nepastebėjo. Taip pat G. Ž. neskambino 2022 m. gruodžio 28 d., o sekančią dieną vaikus pasiėmė visam savaitgaliui.
15. Dėl informavimo apie vaikų sveikatą nurodo, kad sūnui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), jis 2022 m. spalio 26 d. buvo paguldytas į ligoninę apie 10 val., iki tol buvo būtina atlikti Covid-19 testą. Ji visą parą budėjo prie sūnaus, kad šis neišsiplėštų įstatytų kateterių, o 2022 m. spalio 27 d. ryte apie 9 val. telefonu kalbėjo su G. Ž. ir jį informavo apie situaciją, tyrimo rezultatus. Šiuo atveju pažeidimo nebuvo, nes apie vaiko ligą pagal nustatytą tvarką būtina pranešti per 1 dieną, o ne iš karto.
16. Nors vaikų tėvas teigia, kad 2022 m. lapkričio 11 d. mato vaikų vizitus pas gydytojus, taigi, žino ir apsilankymų pas gydytojus priežastis bei tyrimų rezultatus ir jam pranešti apie vaikų sveikatos būklę yra beprasmiška, tačiau būtent šią dieną vaikai pas gydytojus nesilankė, ji visą dieną dirbo, dukra buvo mokykloje, o sūnus kūdikių dienos centre. Taip pat sūnus nebuvo neįgalumo nustatymo tarnyboje 2023 m. sausio 4 d., dėl neįgalumo buvo kreiptasi vėliau. Dar rudenį su sūnumi lankėsi pas psichiatrą, dalyvavo ir vaiko tėvas, tuomet ir buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), nurodyta vykti į Vilniaus Santaros klinikas ir susitvarkyti neįgalumo dokumentus, nes kitaip vaikas negalėtų gauti reabilitacijos ir kitokios pagalbos. Neįtikėtina, kad tėvas nežino apie sūnaus sveikatos būklę ir diagnozę ir nepagrįstai ją kaltina.
17. Argumentuoja, kad akivaizdu, jog netrukdo tėvui bendrauti su vaikais kitais būdais (tiesiogiai, kai vaikai būna su tėvu savaitgaliais) ir neturi pagrindo neleisti kalbėti su vaikais telefonu ar nepranešti apie vaikų sveikatos būklės pasikeitimus. Pirmosios instancijos teismo nustatytos ir aptartos dienos privalo būti traktuojamos kaip neišvengiamos gyvenimiškos situacijos, o teismo paskirtos baudos už kiekvieną formalų pažeidimą yra nepagrįstos ir per didelės.
Atsiliepimas
18. Suinteresuotas asmuo G. Ž. atsiliepimu skolininkės atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad apeliantė iš esmės atkartoja atsiliepimo į antstolės pareiškimą argumentus.
19. Nurodo, kad teisme 2023 m. sausio 18 d. gautas antstolės 2023 m. sausio 17 d. pareiškimas dėl baudos skyrimo, jis priimtas 2023 m. sausio 23 d. teismo rezoliucija, tą pačią dieną antstolė pateikė teismui vykdomosios bylos medžiagą, kuri nebuvo skaitmenizuota dėl jos didelės apimties. Apeliantė jau atsiliepime į antstolės pareiškimą teigė, kad su antstolės pareiškimu nebuvo pateikti priedai – šalių susirašinėjimas, teismo nutartis, dėl to nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad bendravimo tvarka vykdoma netinkamai. Pažymi, kad suinteresuoto asmens L. Ž. atstovas tą pačią dieną – 2023 m. sausio 23 d. – kreipėsi į antstolę dėl susipažinimo su vykdomąja byla, antstolė tos pačios dienos atsakymu nurodė, kad susirašinėjimai, kuriuos pateikė išieškotojas, yra vykdomojoje byloje, kuri perduota teismui. Duomenų, kad po antstolės atsakymo L. Ž. ar jos atstovas būtų kreipęsi į teismą dėl susipažinimo su vykdomąja byla ar dėl jos skaitmenizavimo per EPP sistemą, nėra. Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas apribojo suinteresuoto asmens galimybes susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti atsikirtimus ir tik dėl jos pačios neveikimo ir nesidomėjimo atsiliepimas į pareiškimą buvo neišsamus ir nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.
Šalies argumentai
20. Pažymi, kad tik antruoju prašymu prašė antstolės skirti baudą dėl netinkamai vykdomos bendravimo tvarkos, iki tol antstolė skolininkei siuntė raginimą vykdyti bendravimo tvarką, tačiau L. Ž. jį ignoravo, nesidomėjo vykdomąja byla, nesikreipė į antstolę ir pan.
21. Nurodo, kad tiek jis, tiek L. Ž. atsiliepimus į pareiškimą pateikė laiku – 2023 m. vasario 6 d., jis prie savo atsiliepimo pridėjo visus priedus, kurie buvo pateikti kartu su prašymais antstolei vykdomojoje byloje. Po jo atsiliepimo pateikimo sekančią dieną, t. y. 2023 m. vasario 7 d., L. Ž. neleido jam su vaikais pabendrauti nuotoliniu būdu, dėl to jis 2023 m. vasario 8 d. iš pat ryto iki paskirto teismo posėdžio pradžios pateikė teismui prašymą dėl papildomų naujų rašytinių įrodymų, kuriuos teismas pagrįstai priėmė. Pažymi, kad dėl šių naujų įrodymų apeliantė nepasisakė ir atskirajame skunde, taip pat nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių antstolės pareiškime nurodytas aplinkybes ir jo pateiktus įrodymus, nors turėjo visas galimybes. L. Ž. atskiruoju skundu siekia tik pirmosios instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo, pateikdama faktinių aplinkybių interpretaciją, deklaratyvius paaiškinimus, kurie prieštarauja byloje esantiems įrodymams, ir nenurodo jokio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.
22. Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad nėra nė vieno įrodymo, jog jis būtų derinęs bendravimo su vaikais telefonu laiką. Nurodo, kad kiekvieną dieną iš anksto informuodavo L. Ž., kada ketina skambinti vaikams, tačiau ji nė į vieną jo žinutę neatsakė, neišreiškė jokios pozicijos, nei sutikimo, nei nesutikimo, nė karto nenurodė, kad konkrečią valandą ar dieną negalės bendrauti, kad vaikai bus užsiėmę, vyks į gimtadienį ir pan. Jis visada praneša vaikų motinai apie ketinimą skambinti vaikams iš vakaro ar ryte, o L. Ž. neatsako į jo žinutes, nederina konkretaus lauko, dienos, todėl jos tylėjimą laiko sutikimu dėl bendravimo dienos ir laiko nuotoliniu būdu. Pažymi, kad pirmiausia visada skambino telefonu L. Ž., šiai neatsiliepus skambina dukteriai, kuri taip pat turi mobilųjį telefoną, o neprisiskambinęs ir dukrai bando skambinti internetu įvairiomis programėlėmis. Dėl to nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad iš jos reikalaujama būti visada pasiekiamai telefonu ir pan. Be to, bendravimas gali vykti ir kompiuterio pagalba, L. Ž. namuose turi du nešiojamuosius kompiuteris, dvi planšetes, dukrai yra nupirkęs išmanųjį laikrodį, kad galėtų tiesiogiai prisiskambinti, tačiau vaikų motina teismo nutartyje nurodytomis dienomis neužtikrino bendravimo tvarkos nuotoliniu būdu ne tik savo telefonu, tačiau ir kitomis IT priemonėmis (programėlėmis), kurias turi namuose. Visas šias aplinkybes patvirtina prie atsiliepimo į pareiškimą pridėta susirašinėjimo medžiaga, telefono ir programėlių skambučių išklotinės. Pažymi, jog aplinkybė, kad pasiima vaikus savaitgaliais ar bendrauja kitomis dienomis niekaip nepateisina nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo.
23. Nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. buvo ketvirtadienis, mažai tikėtina, kad darbo dieną būtų organizuojama šventė, be to, ryte apie 11 val. parašė vaikų motinai apie ketinimą vakare skambinti vaikams, tačiau į jo nurodytą skambučio laiką apeliantė niekaip nesureagavo, apie tai, kad vaikai vakare eis į gimtadienį, nepranešė, nors į žinutę atsakė. 2022 m. spalio 28 d. bendravo telefonu tik su pačia L. Ž., ji neleido pabendrauti su vaikais sakydama, kad jie serga, tačiau vėliau paaiškėjo, kad dukra nesirgo, jos nebuvo namuose, buvo išvykusi pas tetą. 2022 m. spalio 29 d. jam pavyko prisiskambinti tetai, pas kurią buvo jo dukra ir su dukterimi pabendrauti, dėl šios dienos pretenzijų ir nereiškia.
24. 2022 m. lapkričio 2, 3 d. apie ketinimą skambinti vaikams taip pat buvo informavęs jų motina, todėl melagingi jos teiginiai, kad nepastebėjo skambučio, o tai, kad 2022 m. lapkričio 4 d. pasiėmė vaikus savaitgaliui, nekeičia situacijos. Dėl 2022 m. lapkričio 11 – 13 d. nurodo, kad taip pat melagingi apeliantės teiginiai, jog telefono baterija buvo išsikrovusi, nes 2022 m. lapkričio 12 d. ji atsakė į jo žinutes, be to, kaip jau nurodė, bendravimas gali vykti nebūtinai telefonu, juo labiau, kad ir dukra turi telefoną. Pažymi, kad iš e. sveikatos sistemos duomenų matyti, jog 2022 m. lapkričio 11 d. 10.30 val. apeliantė su sūnumi lankėsi pas gydytoją, o 17.30 val., t. y. praėjus 10 min. nuo to laiko, kai L. Ž. teigė jam, kad neva važiuoja namo per kamščius, iš tikrųjų taip pat su dukra lankėsi pas gydytoją. Apie šiuos vaikų vizitus pas gydytojus L. Ž. jo neinformavo ir vėliau nepaaiškino, kokiu tikslu lankėsi pas gydytojus.
25. Šalių sūnus 2022 m. lapkričio mėn. gulėjo ligoninėje Vilniuje, vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini), o gydytojai rekomendavo su vaiku bendrauti kuo daugiau vaizdinėmis priemonėmis, nes tik į jas vaikas reaguoja ir sukoncentruoja dėmesį. Mano, kad 2022 m. gruodžio 7 d. bendravimas su sūnumi nuotoliniu būdu turėjo būti užtikrintas vaizdine priemone, todėl vaiko motinai to neužtikrinus tai laikytina pažeidimu. 2022 m. gruodžio 9 ir 10 d. trumposiomis žinutėmis taip pat pranešė, kelintą valandą ketina skambinti vaikams, tačiau su jais pabendrauti nepavyko. Melagingi apeliantės teiginiai, kad 2022 m. gruodžio 23 d. jis neskambino, nes skambučių išklotinės patvirtina priešingai, 18.04 val. skambino buvusiai sutuoktinei, o 18.03 val. dukrai. 2022 m. gruodžio 14 d. motina vaikams leido pabendrauti tik 1.44 min, taigi, neužtikrino bendravimo tvarkos nuotoliniu būdu vykdymo. 2022 m. gruodžio 28 d. per Viber programėlę skambino 4 kartus, vieną kartą atsiliepė, bet iš karto padėjo ragelį (skambučio trukmė 11 sek.).
26. Nurodo, kad 2022 m. spalio 26 d. bandė prisiskambinti L. Ž., kad galėtų pabendrauti su vaikais, tačiau ji neatsiliepė. Sekančią dieną dukters mokyklos dienyne pamatė, kad 2022 m. spalio 26 ir 27 d. mokykloje ji nebuvo, patikrinęs e. sveikatos sistemos duomenis pamatė, kad 2022 m. spalio 26 d. 05.50 val., o ne 10 val., kai nepagrįstai teigia apeliantė, sūnus buvo atvežtas į ligoninę. Dėl to vaikų motinai skambino 2022 m. spalio 27 d. 8.46 val., tačiau ji neatsiliepė, rašė jai žinutes klausdamas, kad atsitiko ir kodėl jam nepranešė. Taigi, nuo sūnaus paguldymo į ligoninę iki sužinojimo apie tai, kai išsiaiškino pats, praėjo daugiau nei para laiko. Apeliantė jam atsakė tik po poros valandų, t. y. 2022 m. spalio 27 d. 10.21 val. kaltindama, kad grįžę iš jo vaikai blogai jautėsi, o sūnui skrandžio virusas, dėl to jis atvežtas į ligoninę. Pažymi, kad apeliantė jam melavo, nes dukra 2022 m. spalio 29 d. telefoninio pokalbio metu prasitarė, kad brolis prisipurškė nuodų vabzdžiams. Dėl informacijos jis kreipėsi į ligoninę ir gavo atsakymą, jog sūnus 2022 m. spalio 26 d. 05.50 val. į ligoninę atvežtas ne dėl skrandžio viruso, bet dėl apsinuodijimo toksinėmis medžiagomis, t. y. insekticidu, kuris yra skirtas skraidantiems ir ropojantiems vabzdžiams naikinti. Šiuos duomenis teismui pateikė 2022 m. lapkričio 15 d.
27. Iš pateiktų e. sveikatos sistemos išrašų matyti, kad 2022 m. lapkričio 11 d. abu vaikai buvo pas gydytoją, nors apeliantė tai neigia. 2022 m. lapkričio 14 d. paskambinęs gydytojai išsiaiškino, kad motina pradėjo tvarkyti sūnaus neįgalumo nustatymo dokumentus, tačiau L. Ž. jo apie tai neinformavo, o jos pasiteiravęs atsakymo nesulaukė. vėliau paaiškėjo, kad sūnui sunkus neįgalumo lygis nustatytas nuo 2023 m. sausio 4 d., tačiau ir apie tai jis nebuvo informuotas.
28. Argumentuoja, jog visi nurodyti pažeidimai nėra formalūs, nuotolinio bendravimo neužtikrinimas negali būti laikomas formaliu pažeidimu, ypač, kai teismo nustatyta tvarka pažeista 11 kartų. L. Ž. pareiga jį informuoti apie vaikų sveikatos būklę taip pat aiškiai apibrėžta teismo nutartyje, kurioje nėra numatyta, kad nuotolinis bendravimas ar informavimas apie vaikų sveikatą užtikrinamas tik neišvengiamomis gyvenimiškomis situacijomis, kaip nepagrįstai teigia apeliantė. Bendravimo tvarka turi būti vykdoma visais atvejais, o ne išimtinais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantei skyrė 390 Eur baudą, kuri yra 10 kartų mažesnė nei galima, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad paskirta bauda yra per didelė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
30. Suinteresuotas asmuo G. Ž. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė išrašą iš EPP sistemos, kuris pirmosios instancijos teismo priimtas kartu su atsiliepimu. Taip pat suinteresuotas asmuo 2023 m. kovo 21 d. pateikė naujus įrodymus – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus 2023 m. kovo 20 d. atsakymą dėl informacijos pateikimo apie paciento P. Ž. (sūnaus) e. sveikatos sistemoje atliktus įrašus ir dokumentus, susijusius su jo negalios vertinimu.
31. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Teismo vertinimu, naujai teikiami įrodymai iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos gali būti susiję su byloje keliamais klausimais ir gali turėti įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai. Pažymėtina, kad šie įrodymai yra žinomi ir apeliantei, kuri rūpinosi sūnaus neįgalumo nustatymu, apie šiuos įrodymus atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė G. Ž., pažymėjęs, kad pateiks juos iš karto gavęs iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, apie pateiktus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas informavo ir apeliantę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darytina išvada, kad priėmus naujai teikiamus įrodymus bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, todėl suinteresuoto asmens pateikti įrodymai priimami ir vertinami juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
32. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino pareiškėjos antstolės prašymą ir paskyrė skolininkei baudą už teismo nutarties, kuria nustatyta tėvo su nepilnamečiais vaikai bendravimo tvarka, nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
33. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 27 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo nustatyta G. Ž. laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kurios 3 punkte nurodyta, jog jis su vaikais bendrauja nuotoliniu būdu (garso ir / ar vaizdo skambučiu, per internetą ar pan.) iki valandos per dieną, laiką suderinus su vaikų mama, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą ir užimtumą, o 7 punktu vaikų motina įpareigota per 1 dieną informuoti vaikų tėvą apie nepilnamečių vaikų ligų / susirgimų atvejus. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka iš dalies pakeista, tačiau aptartos nuostatos dėl vaikų bendravimo su tėvu nuotoliniu būdu bei dėl motinos pareigos informuoti vaikų tėvą apie jų sveikatos būklę nepakeistos.
34. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
35. Nustatyta, kad antstolė V. D. vykdomojoje byloje Nr. 0004/22/01491 pagal G. Ž. 2022 m. lapkričio 7 d. pareiškimą, priimtą tos pačios dienos patvarkymu Nr. S-22-4-44851, vykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. (kuria iš dalies pakeista šio teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių) nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5349-1182/2022, kuria nustatyta tėvo G. Ž. ir nepilnamečių vaikų P. Ž. ir P. Ž. bendravimo tvarka. Išieškotojas 2023 m. sausio 6 d. antstolei padavė prašymą ir 2023 m. sausio 11 d. patikslintą prašymą dėl baudos skyrimo skolininkei už teismo nustatytos laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą. Išieškotojo prašymuose detaliai išdėstytos aplinkybės ir atvejai, kai, jo nuomone, vaikų motina (skolininkė) pažeidė teismo nustatytą tėvo bendravimo su vaikais tvarką, pridėti jo teiginius pagrindžiantys įrodymai (vaikų tėvų susirašinėjimas, skambučių išklotinės, kompiuterio ekrano vaidai, medicininių dokumentų išrašai ir pan.).
36. Antstolė 2023 m. sausio 17 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-4-2327, kuriuo nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarties (kuria pakeista teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) civilinėje byloje Nr. e2-5349-941/2022 3 ir 4 punktai nėra tinkamai vykdomi ir tos pačios dienos pareiškimu kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei už teismo nutarties nevykdymą.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ji negalėjo tinkamai susipažinti su bylos medžiaga ir atskirsti į pareiškimą, nes papildomus dokumentus, neva įrodančius bendravimo tvarkos pažeidimus, G. Ž. pateikė pavėluotai, o teismas nesuteikė galimybės dėl jų pasisakyti. Visų pirma pažymėtina, kad visi G. Ž. pateikti įrodymai yra vykdomojoje byloje Nr. 0004/22/01491, tačiau joje nėra duomenų, kad skolininkė ar jos atstovas būtų pareiškę norą su ja susipažinti. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 23 d. rezoliucija priėmė antstolės pareiškimą ir tos pačios dienos pranešime nurodė, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka vyks 2023 m. vasario 8 d. 9.30 val., suinteresuotiems asmenims nustatytas terminas per 14 dienų pateikti atsiliepimus bei iki teismo posėdžio pateikti visus bylai turinčius reikšmės įrodymus. Skolininkės atstovas advokatas atsiliepimą pateikė 2023 m. vasario 6 d., jame nurodė, kad pareiškimas dėl baudos skyrimo skolininkei įteiktas elektroniniu paštu ir ji kreipėsi į atstovą. Atsiliepime nurodyta ir prie jo pateikti priedai patvirtina, jog skolininkės atstovas 2023 m. sausio 23 d. elektroniniu paštu kreipėsi į antstolę dėl pareiškime nurodytų įrodymų (šalių susirašinėjimo) pateikimo, antstolė tą pačią dieną informavo advokatą, kad vykdomoji bylą yra pateikta teismui, nagrinėsiančiam pareiškimą dėl baudos (b. l. 10-11). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad G. Ž. atstovė atsiliepimą su priedais teismui elektroniniu paštu išsiuntė 2023 m. vasario 6 d. 18.16 val., teisme jis registruotas 2023 m. vasario 7 d., elektroniniame laiške taip pat nurodyta, jog ne visus priedus pavyko skaitmenizuoti ir įkelti per EPP sistemą. Taip pat G. Ž. atstovė 2023 m. vasario 8 d. prieš teismo posėdį pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų – 2023 m. vasario 6 ir 7 d. suinteresuotų asmenų susirašinėjimo – prijungimo, prašymas buvo patenkintas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad skolininkė ar jos atstovas nei iki paskirto teismo posėdžio, nei po ginčijamos nutarties priėmimo būtų pateikę prašymą susipažinti su bylos medžiaga ar vykdomąja bylą, taip pat ir išieškotojo pateiktas EPP sistemos išrašas patvirtina, kad toks prašymas nebuvo pareikštas ir per EPP sistemą. Pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju civilinė byla yra popierinė, todėl teismas neturėjo pareigos skaitmenizuoti visos bylos medžiagos. Taigi nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad buvo apribota jos teisė ir galimybė susipažinti su bylos medžiaga ar tinkamai atskirsti į antstolės pareiškimą.
38. CPK 771 straipsnis nustato priverstinio vykdymo priemones, kurios yra taikomos skolininkui nevykdant teismo sprendimo įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, atvejus ir šio įpareigojimo neįvykdymo pasekmės. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio taikymo bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.
39. Teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus individualių bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).
40. Įvertinęs byloje ir vykdomojoje byloje esančius įrodymus – vaikų tėvų susirašinėjimą įvairiomis priemonėmis, skambučių išklotines, vaikų medicininių dokumentų išrašus – apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog antstolės 2023 m. sausio 17 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-23-4-2327 surašymo metu buvo pakankamai objektyvių duomenų apie apeliantės Klaipėdos apylinkės teismo nutartimis nustatytos laikinos G. Ž. bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek antstolei, tiek pirmosios instancijos teismui teiktuose G. Ž. procesiniuose dokumentuose, tiek atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą itin detaliai išdėstyti ir konkretizuoti bendravimo tvarkos 3 ir 4 punktų pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs rašytinius įrodymus, visiškai sutinka su išieškotojo nurodytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu, todėl pakarotinai neaprašo ir neperrašo kiekvieno konkretaus bendravimo tvarkos pažeidimo atvejo, padaryto apeliantės, juo labiau, kad ir pati apeliantė iš esmės pripažįsta ne kartą pažeidusi teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, nors ir randa tam, jos nuomone, objektyvių pateisinimų.
41. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad su ja niekada nebuvo derintas tėvo bendravimo su vaikais laikas. Kaip matyti iš vaikų tėvų susirašinėjimo, G. Ž. nuolat informuoja apeliantę, kelintą valandą ketina skambinti telefonu ar kitu būdu nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauti su vaikais. Išieškotojas pagrįstai nurodo, jog vaikų motina į jo žinutes neatsako, nei sutinka, nei prieštarauja jo nurodomam laikui, o skolininkė nepateikė jokių išieškotojo pateiktus įrodymus ir argumentus paneigiančių įrodymų. Pažymėtina, jog jeigu vaikų tėvams nepavyksta susitarti dėl konkretaus kasdienio vaikų tėvo bendravimo su vaikais laiko, jie turi teisę inicijuoti nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju iniciatyva turėtų kilti iš apeliantės, nes iš bylos duomenų matyti, jog ji nebendradarbiauja su vaikų tėvu, kad būtų sutartas abiem šalims priimtinas ir tinkamas kasdienio tėvo bendravimo su vaikais laikas, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą. Taigi, akivaizdu, kad vaikų motina nebendradarbiauja ir nesikooperuoja su vaikų tėvu derindama bendravimo laiką, kad būtų užtikrinta ir vykdoma kasdienė tėvo bendravimo su vaikais nuotoliniu būdu tvarka, o, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nesikooperavimas ir nebendradarbiavimas, pasyvus vaikų motinos elgesys sudarant įspūdį, kad aktyviais veiksmais ji netrukdo vaikams bendrauti su tėvu, taip pat laikytinas teismo nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimu, ypač atsižvelgiant į vaikų amžių, jie yra mažamečiai, be to, šalių sūnui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir jam sudėtinga sukoncentruoti dėmesį, taigi, vaikams yra reikalinga suaugusiojo pagalba bendraujant nuotolinio ryšio priemonėmis ar telefonu. Taip pat sutiktina su išieškotoju, kad aplinkybė, jog vaikų motina netrukdo vaikams būti su juo savaitgaliais pagal nustatytą tvarką ar kad jis su vaikais pabendrauja kitomis dienomis, nešalina jos padarytų kasdienės nuotolinio tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos pažeidimų.
42. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad iš jos reikalaujama bet kuriuo metu atsiliepti telefonu, kuris naudojamas ne tik asmeniniais, bet ir darbo tikslais, kad galbūt tuo metu ji kalba darbo reikalais, taip pat kad telefono baterija gali būti išsikrovusi, telefonas gali būti nutildytu garsu ar pan. Kaip minėta, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vaikų tėvas siekia su motina derinti bendravimo su vaikais laiką, be to, kaip jis nurodo, dukra taip pat turi telefoną, išmanųjį laikrodį, vaikų motina namuose turi kompiuterį, planšetinį kompiuterį, taigi, tėvo ir vaikų bendravimas galimas ne tik apeliantės telefonu, bet ir kitomis ryšio priemonėmis. Šių nurodytų išieškotojo aplinkybių apeliantė neneigia ir nenurodo, kodėl vaikai negalėtų bendrauti su tėvu kitomis ryšio priemonėmis, internetinėmis pokalbių programėlėmis ir pan., ne tik skolininkės telefonu, ir kodėl išieškotojo nurodytomis dienomis nebuvo galimybės pabendrauti su vaikais šiomis priemonėmis, kodėl ji iš anksto neinformavo vaikų tėvo apie tai, kad vaikai dalyvaus gimtadienyje ar kitame renginyje ir tuo metu nebus galimybės su jais susisiekti.
43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos skolininkės nurodytos priežastys (nuovargis, išsikrovusi telefono baterija, nutildytas garsas ir pan.), kodėl konkrečiomis dienomis vaikų tėvui nepavyko susisiekti su vaikais ir su jais pabendrauti, yra tik bandymai pateisinti bendravimo tvarkos nevykdymą. Apeliantė nenurodo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių vaikų tėvui konkrečiomis dienomis ir laiku galėjo nepavykti susisiekti su vaikais telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis, juo labiau, kad apie suplanuotas vaikų veiklas ar išvykas vaikų tėvui galima pranešti iš anksto, kad tuo metu jis nebandytų susisiekti su vaikais. Be to, apeliantės teiginius apie, pavyzdžiui, 2022 m. lapkričio 11 – 13 d. savaitgalį išsikrovusią telefono bateriją ir visą savaitgalį buvimą be telefono paneigia byloje esantis 2022 m. lapkričio 12 d. apeliantės ir išieškotojo susirašinėjimas, be to, kaip minėta, yra ir kitų ryšio priemonių, ne tik apeliantės telefonas.
44. Byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad apeliantė nededa jokių pastangų, kad teismo įsiteisėjusia nutartimi patvirtinta tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka būtų realiai vykdoma, kad nebūtų paneigta nei vaikų teisė kasdien bendrauti su tėvu, nei tėvo teisė kasdien bendrauti su vaikais, kad būtų užtikrintas tėvo ir vaikų nepertraukiamas ryšys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pažeidimus nėra teisinio pagrindo vertinti kaip formalius, priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė sistemingai ir sąmoningai pažeidžia teismo nustatytą bendravimo tvarką, visiškai nebendradarbiauja su vaikų tėvu, nesiekia, kad būtų užtikrintas kasdienis tėvo ir vaikų bendravimas, tai nėra atsitiktinis ar vienkartinis nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimas, iš esmės apeliantės elgesys prieštarauja geriausių vaikų interesų užtikrinimui ir nėra pateisinamas konfliktiškais jos santykiais su vaikų tėvu ir šiuo metu vykstančiu jų skyrybų procesu.
45. Teismo nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka vaikų motina taip įpareigota per 1 dieną informuoti vaikų tėvą apie vaikų sveikatos būklę. Elektroninės sveikatos sistemos duomenys patvirtina, kad šalių sūnus 2022 m. spalio 26 d. 5.50 val. atvyko į Klaipėdos vaikų ligoninę, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, šią aplinkybę išsiaiškino pats vaikų tėvas, pamatęs, jog dukters dvi dienas nebuvo mokykloje ir patikrinęs e. sveikatos duomenis. Į jo klausimus, apeliantė 2022 m. spalio 27 d. nurodė, kad sūnui skrandžio virusas, kaltino, kad vaikai po praleisto laiko su tėvu grįžo susirgę, tačiau išieškotojas išsiaiškino ir bylos duomenys patvirtina, jog iš tikrųjų vaikas apsinuodijo pasipurškęs insekticido. Taigi, apeliantė sąmoningai neinformavo, o vėliau klaidino vaikų tėvą apie sūnaus ligą ir jos priežastis. Iš ankstesnio – 2022 m. spalio 25 d. – vaikų tėvų susirašinėjimo taip pat matyti, kad pranešusi, jog sūnus serga, o tėvui pasidomėjus, kokia liga, ji atsakė „tam yra e.sveikata“, 2022 m. lapkričio 11 d. e. sveikatos sistemoje taip pat fiksuoti abiejų vaikų vizitai pas gydytojus, tačiau apeliantė juos neigia, nėra duomenų, kad 2022 m. lapkričio 15 d. būtų atsakiusi į tėvo klausimą, ar ketina imtis veiksmų sūnaus neįgalumui nustatyti. Apeliantė argumentuoja, kad vaikų tėvas pats prisijungia prie e. sveikatos sistemos ir žino apie vaikų apsilankymų pas gydytojus priežastis bei tyrimų rezultatus, dėl to beprasmiška jį pakartotinai informuoti, taip pat, kad tėvas pats dalyvavo, kai sūnui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), taigi, neįtikėtina, kad nežino apie sūnaus sveikatos būklę ir diagnozę, tačiau šie apeliantės teiginiai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik pagrindžia išvadą, kad apeliantė nesiekia bendradarbiauti su vaikų tėvu ir tinkamai bei laiku jį informuoti apie vaikų susirgimus ar apsilankymus pas gydytojus, nors tokią pareigą turi pagal teismo patvirtintą tvarką. Aplinkybė, kad vaikų tėvas turi galimybę matyti e. sveikatos sistemos duomenis ir gauti informaciją apie vaikų sveikatą iš gydymo įstaigų, nepaneigia apeliantės pareigos tinkamai ir laiku informuoti jį apie vaikų sveikatos būklę. Taigi, nuobauda apeliantei taikyta ne už pavėlavimą 1 minutę pranešti išieškotojui apie vaikų sveikatą, kaip ji nepagrįstai teigia, bet už nevienkartinį teismo nustatytos pareigos nevykdymą.
46. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017). To paties straipsnio 6 dalyje numatyta bauda yra skiriama išieškotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs CPK 771 straipsnyje nustatytos baudos paskirtį, nustatytas bylos aplinkybes, įvertinęs tai, kad apeliantė sąmoningai ir sistemingai nevykdo teismo patvirtintos laikinos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nuostatų, nebendradarbiauja su vaikų tėvu, kad nustatyta tvarka būtų tinkamai vykdoma ir užtikrinami geriausi vaikų interesai šiuo požiūriu, nenustačius, objektyvių, nuo apeliantės valios nepriklausančių priežasčių, pateisinančių tvarkos nevykdymą išieškotojo nurodytais konkrečiais atvejais, sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju egzistavo teisinė galimybė skolininkei skirti baudą, kurios dydį pirmosios instancijos teismas nustatė atsižvelgęs į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus ir šalių interesų pusiausvyrą.
47. Esant nustatytoms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolės prašymą, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
49. Atskirąjį skundą atmetus apeliantė neturi teisės į išlaidų, patirtų už atskirojo skundo parengimą, atlyginimą. G. Ž. įrodymų apie patirtas išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.