Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

veikdama teismo kuriam byla teisminga, tai yra Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų vardu,

sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei, Vandai Borutaitei, Eglei Valinčienei, Sandrai Stulgienei,

dalyvaujant ieškovės BUAB „Saulėlydžio namai“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus MB „Nemokumas ES“ atstovei advokatei Nerijai Žeknienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Saulėlydžio namai“ patikslintą ieškinį atsakovams L. P. ir V. A. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų R. M..

Aprašomoji dalis

Teismas N u statė:

Motyvuojamoji dalis

Trečiasis asmuo R. M. ir jo atstovas advokatas R. Andrikis į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant ir byla buvo nagrinėjama trečiajam asmeniui ir jo atstovui nedalyvaujant, nes dalyvavimas nepripažintas privalomu.

Teismas Konstatuoja:

Patikslintą ieškinį ( DOK 30287, 2023-07-18) tenkinti dalinai.

Bylos nagrinėjimo pabaigoje ieškovė palaikė patikslintą ieškinį (DOK 30287,2023-07-10) ir teismas šiuo sprendimu pasisako dėl jo, nes byla nagrinėjama pagal pareikštus reikalavimus kurie yra palaikomi bylos nagrinėjimo pabaigoje (CPK 5 str., 135 str.).

Faktinės aplinkybės bei įrodymai

Byloje esančiame BUAB „Saulėlydžio namai“ (toliau bendrovės) balanse 2022-05-02 yra duomenys, kad bendrovės trumpalaikis turtas (atsargos) yra 12 000 EUR. Byloje nepareikšti reikalavimai dėl kito automobilio (Ford Focus 2500 EUR vertės) ir teismas dėl jo nepasisako, nes byla nagrinėjama pagal pareikštus reikalavimus (CPK 5 str., 135 str., 143 str.). Reikalavimai pareikšti dėl automobilio Land Cruiser (duomenys neskelbtini) (toliau automobilio arba ginčo automobilio) ir teismas dėl jo pasisako.

VĮ Registrų centras duomenimis bendrovės vadove (direktore) atsakovė L. P. (toliau atsakovė) buvo nuo (duomenys neskelbtini) (įregistruota (duomenys neskelbtini) ) buvo ir vienintele bendrovės akcininke. Bendrovės direktoriumi prieš atsakovę buvo atsakovas V. A. (toliau atsakovas), tai yra jis buvo direktoriumi nuo (duomenys neskelbtini), akcininke nuo (duomenys neskelbtini) buvo N. P., nuo 2022-04-26 yra paskirtas nemokumo administratorius MB „Nemokumas ES“ (VĮ registrų centras išrašas).

Ieškovė teikė į bylą (DOK 6607, 2023-02-09) ginčo automobilio įsigijimo dokumentus su vertimu į lietuvių kalbą, kuriuose yra duomenys, tai yra sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-07-18, kurioje yra duomenys, kad ją išrašė firma DAXL bendrovei „Saulėlydžio namai“ dėl naudoto automobilio Toyota Landruiser (duomenys neskelbtini), tai yra ginčo automobilio, suma bruto nurodyta 9500 EUR, taip pat nurodyta, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 24 p. buvo pritaikytas diferencinis apmokestinimas. Dokumente - Kasa – gavimo patvirtinimas nurodoma, kad UAB „Saulėlydžio namai“ apmoka už ginčo automobilį 8000 EUR, 2017-07-26 bendrovei DAXL Autohaus <...>.

Byloje esančiame Kauno AVPK Kėdainių rajono PK nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą 2022-05-09, kuris nebuvo skundžiamas ir yra galiojantis, yra duomenys, kad 2022-04-25 PK registruotas L. P. pareiškimas, kad 2017 m. asmuo vardu R. pasiėmė bendrovei priklausantį ginčo automobilį ir iki šio laiko negrąžina. Atsakovė taip pat tyrimo metu nurodė, kad <..> automobilis į bendrovę buvo atvežtas 2017-07-27, bendrovės vardu neregistruotas. Tyrimo metu V. A. yra nurodęs, kad apie ginčo automobilį nieko nežino, buhalterinę apskaitą tvarkė samdyta įmonė, kurios pavadinimo nepamena. R. M. aiškino faktiškai analogiškai kaip ir šioje civilinėje byloje. Tyrimo metu buvo nurodyta, kad L. P. neišnaudojo visų civiliniame kodekse numatytų galimybių ginti pažeistas teises taip pat pasisakyta, kad tyrimo metu negauta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad UAB „Saulėlydžio namai priklauso transporto priemonė Toyota Land Cruiser, dokumentuose tai neatsispindi.

Teismas taip pat pasisako, kad Kauno apygardos teismo nutartimi 2022-04-12 (byla Nr. eB2-297-886/2023) bendrovei yra iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta MB „Nemokumas ES“. To paties teismo 2022-06-15 nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai ir tarp jų patvirtintas L. P. reikalavimas bendrovei 6 714,80 EUR sunai (susijęs su darbo teisiniais santykiais, pirmuoju etapu tenkinamas reikalavimas). To paties teismo nutartimi 2022-09-21nutarta bendrovę likviduoti dėl bankroto.

Kauno apygardos teismo nutartimi 2022-04-12 taip pat nutarta , kad įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti nemokumo administratoriui valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (CPK 179 str. 3 d.) Taip pat išaiškinta jog nevykdant nutarties, tai yra neperdavus turto ir dokumentų bei kitos informacijos, teismas gali skirti baudą už kiekvieną pareigos neįvykdymo dieną. Duomenų, kad L. P. yra skirta bauda nurodytu pagrindu nėra.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau teismo) nutartimi 2023-06-22, ieškovė teikė patikslintą ieškinį, kuriuo atsakovu nurodė ne tik L. P., bet ir V. A., anksčiau buvusį trečiuoju asmeniu byloje ir žalą prašė iš atsakovų priteisti solidariai.

Teismas patikslintą ieškinį (DOK 30287, 2023-07-10) priėmė ir pagal jį toliau nagrinėjo civilinę bylą.

Kartu su patikslintu ieškiniu 2023-07-10, ieškovė pateikė papildomus įrodymus, o būtent teikė Dokumentų perdavimo aktą Nr. 1, 2022-04-29 (toliau aktą), kuriuo UAB „Saulėlydžio namai“ (toliau bendrovės) direktorė L. P. perdavė bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui Ž. B. (toliau įgaliotam asmeniui) teikė bendrovės dokumentus ir tarp jų nurodyta jog teikiami 2017 m. ir 2018 m. 2020-2021 m. kasos dokumentai, 2019-2021 m. dokumentai „Pardavimai“ bei kiti akte išvardinti dokumentai.

Taip pat pateikta duomenys iš VĮ Registrų centras“, kad buvo teikiami juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentai 2016-2020 metų, teiktas 2020 m. bendrovės balansas, kuriame grafoje trumpalaikis turtas, atsargos yra analogiški duomenys kaip ir 2022 m. balanse, o būtent skaičiui 12000 EUR.

Pateiktame apyvartos žiniaraštyje 2017-07-01 – 2017-07-31, sąskaita Nr. 443 , skolos tiekėjams, 18 eilės numeriu pažymėta „ dok. Nr. kasa Eingang (G. D. <..> „ skiltyje debetas yra skaičius 8000, skiltyje kreditas 0,00, skiltyje likutis 24 308, 26. Tame pačiame žiniaraštyje eilės numeris 26 yra įrašas G. D. <..> skiltyje debetas skaičius – 1500, kreditas – 0,00, likutis – 32 832,74.

Suvestinėje nurodoma - automobiliai pardavimui 12000 EUR.

Ieškovė po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo taip pat pateikė į bylą bendrovės įstatus ir 2017 m. liepos mėnesio (nuo 1 d. iki 31 dienos) avanso apyskaitą, kurioje yra duomenys, kad išduota iš kasos per liepos mėn. 10 000 EUR, išleista 9.765,11 EUR ir tokiai sumai išleidimas patvirtintas bei duomenys dėl išleistos sumos paskirties, kurie aktualūs šiai bylai yra įrašas „2017-07-18, įmonės pavadinimas G. D. <..>, dokumento numeris 703287/18-07-2017, pastaba Toyota Nr. K. E., suma – 8000,00 EUR, debetas – 443, kreditas 2435“.

Bendrovės įstatuose yra duomenys, kad bendrovės finansiniai metai yra nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 dienos. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas. Akcininkas yra vienas asmuo ir jo sprendimai raštu prilyginami akcininkų susirinkimo sprendimams.

Bendrovės veiklos tikslai nurodyti įstatuose yra teikti paslaugas, vykdyti didmeninę ir mažmeninę prekybą, gamybą. Bendrovė yra pelno siekianti ir galinti užsiimti bet kokia veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.

Civiliniame procese galioja įrodymų pakankamumo taisyklė ir ištyręs bei įvertinę byloje esančius ir aptartus įrodymus, teismas daro išvadą jog labiau tikėtina, kad bendrovė „Saulėlydžio namai“ įgijo ginčo automobilį iš firmos DAXL pardavimui (CPK 176 str., 179 str., 185 str.).

Teismas vertina jog yra reikalinga pasisakyti šiame teismo sprendime ir dėl to, kad automobilio pirkimui-pardavimui taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) nuostatos reglamentuojančios pirkimą-pardavimą (CK 6.305-6.431 str.) bei bendrosios sutarčių teisės normos (CK 6.154 str. – 6.228 str.) ir taip pat normos reglamentuojančios prievoles (CK 6.1 str. – 6.153 str. ).

Kasacinis teismas yra suformavęs teismų praktiką, kad esant sudarytoje automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje neaptartų teisių ir/ar pareigų sutarties spragos turi būti pildomos taikant dispozityviąsias teisės normas (CK 6.314 str. 1,2, 4 dalys). Kasacinis teismas išaiškino, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas ir jos įvykdymas yra dvi skirtingos faktinės aplinkybės <...> ir vien tik aplinkybė, kad pirkėjas turėjo prievolę pardavėjui nereiškia jog pirkėjas šią prievolę įvykdė, todėl kilus ginčui dėl prievolės sumokėti perkamo daikto kainą įvykdymo, būtent pirkėjas turi šią aplinkybę įrodyti. Tai, kad pardavėjas perdavė daiktą pirkėjui, savaime nereiškia jog pirkėjas yra įvykdęs savo pareigą (prievolę) sumokėti už perkamą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021, 35 p.).

Byloje kilo ginčas ar ieškovė įgijo ginčo automobilį ir tapo jo savininke 2017 m. liepos mėn. bei ar automobilis išliko ieškovės turtu (nuosavybe) iki bankroto bylos iškėlimo ir ar turėjo būti perduotas bankroto administratoriui.

Teismas vertina jog aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė nusipirko ginčo automobilį 2017 m. liepos mėn. iš užsienyje esančio juridinio asmens DAXL <..> labiausia tikėtina jog automobilis buvo pirktas pardavimui, tokia išvada daroma išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus aptartus anksčiau, o būtent sąskaitą už naudotą automobilį 703287, 2017-07-18, avanso apyskaitą 2017 m. liepos mėn., kasa gavimo patvirtinimas, apyvartos žiniaraštį 2017 m. liepos mėnesio, kurio suvestinėje nurodyta automobiliai pardavimui – 12 000 EUR, tokia pati suma nurodoma ir bendrovės 2020 m., 2022 m. balansuose, grafoje trumpalaikis turtas atsargos.

Duomenų jog automobilis buvo parduotas trečiajam asmeniui R. M. ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui byloje nėra, automobilis buvo apskaitomas kaip bendrovės trumpalaikis turtas (atsargos) iki bankroto bylos iškėlimo ir teismas vertina jog ginčo automobilis turėjo būti perduotas kaip turtas bankroto administratoriui. Kad automobilis išliko bendrovės turtu (nuosavybe) patvirtina ir tai jog buhalteriniuose dokumentuose nėra duomenų jog už šį automobilį bent kokia suma pateko į bendrovės sąskaitą ar kasą. R. M. aiškino jog ginčo automobilį jis įgijo ne iš bendrovės, o iš bendrovės akcininkės N. P. vyro (sutuoktinio) ir direktorės L. P. brolio D. P., šios aplinkybės be paties trečiojo asmens R. M. paaiškinimų nepatvirtina jokie įrodymai ir teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina jog ginčo automobilis nebuvo parduotas R. M., o jeigu jam ir perduotas tai nesilaikant pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti nustatytos tvarkos, o būtent nesurašant pirkimo-pardavimo sutarties ir/ar neišrašant sąskaitos faktūros bei R. M. neįmokant jokios pinigų sumos į bendrovės sąskaitą ar kasą, taigi tinkamai neįvykdant ir neįforminant sandorio.

Atsakovas V. A. aiškino, kad anksčiau minėti dokumentai - sąskaita, avanso apyskaita, apyvartos žiniaraštis yra fiktyvūs suklastoti dokumentai, tačiau šios aplinkybės neįrodė ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų jai pagrįsti (CPK 178 str., 185 str.) nors dalis dokumentų, tai yra avanso apyskaita, kasos išlaidų orderis 2017-07-19, Nr. 64 patvirtinti jo parašu.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad turtas apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, kuriais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-610/2013).

Tuo metu, tai yra 2017 m. liepos mėn. bendrovės direktoriumi buvo V. A., taigi jis buvo juridinio asmens vadovas ir buvo atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, jos organizavimą, todėl tvirtinimas bylos nagrinėjimo metu, kad jam nebuvo žinoma dėl ginčo automobilio įsigijimo ir dokumentų tvarkymo jokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis būdamas bendrovės direktoriumi nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes būtent bendrovės vadovas turi ne tik pats elgtis sąžiningai ir rūpestingai, nepažeisti imperatyvių teisės normų, bet ir privalo prižiūrėti, kad bendrovės veikla būtų teisėta, tai yra vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską kas nuo jo priklauso, kad vadovaujama įmonė (bendrovė) veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, rūpintis, kad jo vadovaujamas juridinis asmuo laikytųsi įstatymų nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai bendrovės atžvilgiu susijusi ir su tuo, kad jis būtų susijęs su visa reikiama informacija prieš priimdamas sprendimą bei turi rūpestingai elgtis su bendrovės turtu. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vadovo pareiga elgtis rūpestingai su bendrovės turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui taip pat išsaugoti duomenis apie finansines operacijas įstatymu nustatytą laikotarpį Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015, Teismų praktika Nr. 44/2015).

Ta aplinkybė, kad V. A. nebuvo bendrovės vadovu tuo metu kai buvo sudaromas bendrovės balansas už 2017 metus neturi tiesioginės reikšmės sprendžiant klausimą dėl ginčo automobilio įsigijimo ir turėjimo, kadangi pirminiai apskaitos dokumentai, kurių pagrindu automobilis buvo įtrauktas į balansą buvo sudaryti V. A. esant bendrovės vadovu.

Atsakovas V. A. pripažino vienintelį savo kaip bendrovės vadovo netinkamo vadovavimo faktą, o būtent tą faktą jog perduodant vadovavimą L. P. nebuvo sudarytas bendrovės turto ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktas (toliau aktas).

Atsakovai skirtingai aiškina faktinės aplinkybes dėl kurių nebuvo sudarytas toks aktas. Teismas vertina jog nei vienas atsakovas neįrodė, kad aktas nebuvo surašytas dėl svarbių ir objektyvių aplinkybių ar nenugalimos jėgos, tai yra neįrodė, kad bendrovės tuometė akcininkė N. P. nurodė tokio akto nerašyti ar, kad galėjo ir darė įtaką akto nesurašymui anksčiau minėtas D. P.. Apklausta liudytoja N. P. nepatvirtino jog įtakojo akto nesurašymą ar darė įtaką bendrovės veiklai.

Teismas daro išvadą, kad bylos duomenys patvirtina jog abu vadovai, tai yra V. A. ir L. P. yra atsakingi dėl to, kad nebuvo surašytas bendrovės turto ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktas keičiantis vadovams.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų solidariai 9500 EUR už neišsaugotą (neišlikusį) ginčo automobilį nesant nei automobilio, nei ekvivalento -pinigų sumos už jį, o būtent dėl to, kad šis turtas neperduotas bankroto (nemokumo) administratoriui. Teismas laiko nustatyta aplinkybę jog automobilis jo įgijimo metu buvo 9500 EUR vertės, nes tokią sumą už jį sumokėjo ieškovė firmai DAXL <..> 2017 m. liepos mėn., tačiau bankroto administratoriui automobilis turėjo būti perduotas 2022 m. (dokumentai perduoti 2022-04-29). 2022 m. balanse grafoje trumpalaikis turtas, atsargos nurodyta ta pati suma 12 000 EUR ir tai reiškia jog ginčo automobilis nurodytas ta pačia verte 9500 EUR.

Ginčo automobilis yra 2008 m. gamybos (pirma registracija), pagal bylos duomenis jis priskirtas prie trumpalaikio turto ir pagal Finansinės apskaitos taisykles jo nusidėvėjimas neskaičiuojamas, tačiau bendra prasme gali būti skaičiuojamas automobilio nuvertėjimas ir atsakovės atstovo kartu su atsiliepimui į ieškinį pateiktas į bylą paskaičiavimas atitinka nuvertėjimo paskaičiavimo taisykles ir teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu CK 1. 5 str. 4 d.) sutinka jog automobilio vertė bankroto bylos iškėlimo metu, tai yra pareigos perduoti automobilį bankroto administratoriui metu buvo ne 9500 EUR, o 4908 EUR

Dėl reikalavimo (vadovo atsakomybės)

Bendrovės vadovas turi veikti bendrovės interesais ir būti atidus bei rūpestingas, kad nebūtų jo veika ar neveikimu padaroma žala tiek pačiai bendrovei, tiek kitiems asmenims, tai reiškia, kad ir sandoriai turi būti sudaromi sąžiningai veikiant bendrovės interesais. Pareiga laikytis elgesio taisyklių, kad nebūtų kitiems asmenims padaryta žala numatyta ir CK 6.263 str. 1d. , padarytą žalą privalo atlyginti už ją atsakingas asmuo ( CK 6.263 str. 2 d.).

Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai, protingai, apdairiai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu (LR CK 2.87 str.). LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. taip pat nustatyta bendrovės valdymo organų pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, o nevykdant įstatymuose ar įstatuose numatytų pareigų arba netinkamai jas vykdant, juridinio asmens valdymo organo nariui kyla teisinė atsakomybė, kuri pasireiškia prievole atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Pagal anksčiau galiojusio Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus už juridinio asmens buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 1 d. 1, 2 p., 21 str. 1, 2 d.). Nuo 2022-05-01 galiojantis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas taip pat reglamentuoja finansinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą. Finansinė apskaita tai ūkinių operacijų pagrindimo, vertinimo, registravimo sistema, kurią organizuoja subjekto vadovas (ginčo atveju bendrovės vadovas), ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais ir visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose, tokiu būdu ir šiuo metu galiojantis Finansinės apskaitos įstatymas reikalauja jog bendrovės finansinė apskaita būtų organizuojama ir tvarkoma.

Ieškovė palaiko reikalavimą atsakovams atlyginti žalą dviem pagrindais tai yra Juridinio asmens nemokumo įstatymo 57 str. 1 d. pagrindu – neperdavus nemokumo administratoriui turto – ginčo automobilio ir bendromis juridinio asmens organo civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis – CK 2.87 str. 7 d.

Pareigą perduoti nemokumo administratoriui turtą, dokumentus bei kitą informaciją turi tas vadovas, kuris buvo paskutinis, tai yra buvo vadovu bankroto bylos iškėlimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis e3K-3-60-687/2016).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatyme nustatytos pareigos tik bankroto bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti turtą ir dokumentus nemokumo administratoriui įtvirtinimas neatima teisės reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomos finansinės atskaitomybės ir/ arba tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam vadovui ir negalima nustatyti kuri turto dalis prarasta dėl kiekvieno iš vadovų kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje e3K-3-300-611/2016).

Kaip jau minėta anksčiau būtent bendrovės vadovas savo vadovavimo laikotarpiu yra atsakingas, kad visos ūkinės operacijos būtų pagrįstos pirminės apskaitos dokumentais, kad atsispindėtų finansinėje (buhalterinėje) apskaitoje visi ūkiniai įvykiai (operacijos) būtų atspindėti teisingai ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).

Teismas jau nustatė aplinkybę, kad ginčo automobilis buvo bendrovės turtas ir jis turėjo būti perduotas bankroto (nemokumo) administratoriui, nes nėra jo pardavimą, praradimą dėl vagystės ar nenugalimos jėgos (gaisro ar pan.) patvirtinančių dokumentų ir teismas vertina jog vien R. M. paaiškinimų, kad ginčo automobilis buvo parvežtas jam ir jį parvežė ne UAB „Saulėlydžio namai“, o D. P., kuriam jis (R. M.) sumokėjo pinigus, nepaneigia anksčiau aptartų automobilio įgijimo ir apskaitymo bendrovės turtu rašytinių įrodymų ir nėra pakankami konstatuoti jog tokio turto, tai yra ginčo automobilio bendrovė neįgijo ar, kad jį pardavė R. M. ar kitam asmeniui, nes tokiu būdu vietoje automobilio buhalterinėje (finansinėje) apskaitoje turėjo atsirasti jo ekvivalentas -pinigai gauti už automobilį, tačiau šios aplinkybės bylos rašytiniai įrodymai nepatvirtina ir teismas vertina, kad bendrovė patyrė turtinę žalą (nuostolius dėl automobilio neišsaugojimo ir ši žala priteistina ieškovei (CK 6.246 str.-6. 249 str., 2.87 str. 7 d.).

Dėl solidarios atsakomybės

CK 6.279 str. 1 d. nustato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nustatant solidarią atsakomybę atsižvelgiama į solidariai atsakingų asmenų kaltę, išskyrus atvejus kai įstatymas numato ką kita (CK 6.279 str. 2 d.).

Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais kai dėl vadovų kaltės, dėl to, kad jie netinkamai tvarkė finansinius bendrovės dokumentus, šie dokumentai yra prarasti <...> tinkamai neperdavė bendrovės dokumentų ir dėl to negalima nustatyti, kurie kreditorių reikalavimai atsirado ar padidėjo kurio iš vadovų valdymo laikotarpiu, vadovų solidarioji atsakomybė preziumuojama – tai solidariosios atsakomybės esant alternatyvioms žalos atsiradimo priežastims atvejis reglamentuotas (nurodytas) CK 6.279 str. 4 d. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose 3K-3-429-2015, 3K-3-125-687/2019).

CK 6.279 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą <..> tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus kai tokie asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų) už kurie jie yra atsakingi rezultatas.

Teismas vertina, kad abu atsakovai neužtikrino jog jų vadovavimo bendrovei laikotarpiu būtų tinkamai vedama buhalterinė (finansinė ) apskaita, tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. A. būdamas pats pasirašęs 2017-07-19 bendrovės kasos išlaidų orderyje Nr. 64, pagal kurį iš bendrovės kasos paimta 10000 EUR, kurių 8000 EUR skirti sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ginčo automobilio apmokėti bei patvirtinęs avanso apyskaitą 2017 m. liepos mėnesio savo parašu, būdamas atidus ir rūpestingas vadovas bei lojalus bendrovei vadovas turėjo įsitikinti ar šie duomenys teisingi ir jų netvirtinti savo parašu bei išsiaiškinti tikrąją padėtį, o būtent jeigu automobilis nebuvo nupirktas kaip teigia atsakovas nepasirašyti finansinės apskaitos dokumentų, kurių pagrindu duomenys buvo suvesti ir į balansą bendrovės. Atsakovė L. P. taip pat neveikė atidžiai ir rūpestingai perimdama bendrovės dokumentus ir turtą pradėdama vadovauti bendrovei, tai yra nesiekė jog būtų surašytas turto ir dokumentų perdavimo aktas, nepatikrino ar dokumentuose nurodytas turtas faktiškai yra, o jeigu jo nėra ar tinkamai tai atvaizduota finansinėje apskaitoje būtent nurodytos pajamos ir išlaidos, sandoriai ar kiti įvykiai (vagystė, gaisras ar pan.) kurių pagrindu turto bendrovė neteko. Vertinant faktą dėl bendrovės dokumentų ir turto perdavimo priėmimo akto nesudarymo V. A. perduodant vadovavimą bendrovei L. P., teismas jau yra pasisakęs ir dar kartą akcentuoja jog dėl tokio akto nesurašymo atsakingas V. A., tačiau ir L. P. perimdama vadovavimą bendrovei turėjo suprasti jog tampa atsakinga už bendrovės turtą ir finansinės apskaitos vedimą bei organizavimą, taigi turėjo ir pasitikrinti kokius dokumentus ir turtą faktiškai perima, o būtent koks turtas pagal apskaitos dokumentus turi būti bei koks faktiškai yra ir jeigu jo trūksta aiškintis su perduodančiu pareigas (vadovavimą) asmeniu ir/ar finansinę apskaitą tvarkančiu asmeniu (įmone), tai yra atlikti veiksmus priskirtus bendrovės vadovo kompetencijai. Bylos nagrinėjimo eigoje keitėsi atsakovės pozicija kada ji sužinojo dėl to, kad ginčo automobilio faktiškai nėra bendrovės žinioje, vienu metu ji aiškino, kad tik 2022 metais jau iškėlus bankroto bylą, kitu metu jog sužinojo 2019 metais iš finansinę apskaitą tvarkančio asmens, tai reiškia jog dar būdama bendrovės vadove L. P. buvo žinoma situacija dėl ginčo automobilio ir ji galėjo bei privalėjo imtis visų įmanomų teisėtų veiksmų susidariusiai situacijai spręsti, tačiau jokių veiksmų be susirašinėjimo elektroniniais laiškais 202020-01-22, 2021-10-21 bei 2022 metais ir kreipimosi į policiją 2022-04-25 neatliko.

V. A. teigdamas jog finansinės apskaitos dokumentai pateikti į bylą dėl ginčo automobilio suklastoti (fiktyvūs) jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.) ir teismas tokios aplinkybės nenustatė.

Dėl 2022-05-09 Kauno AVPK Kėdainių rajono PK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (toliau nutarimo), teismas pasisako, kad baudžiamajame procese ir civiliniame procese yra nustatyti skirtingi reikalavimai kuriems esant galima konstatuoti faktą buvus ar nebuvus, o būtent civiliniame procese galioja įrodymų pakankamumo taisyklė (CPK176 str., 185 str.), kuri negalioja baudžiamajame procese, taigi nutarimas neturi prejudicinės reikšmės nustatant ginčo aplinkybes civilinėje byloje nors nutarime ir nurodyta, kad „ tyrimo metu negauta objektyvių ir neginčijamų dokumentų, kad įmonei UAB „Saulėlydžio namai“ priklauso transporto priemonė Toyota Land Cruiser (CPK 182 str. ).

Teismas vertina, kad tiek dėl V. A., tiek dėl L. P. veiksmų ar neveikimo galėjo atsirasti žala bendrovei, nustatyti kurio iš atsakovų veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis negalima ir teismas vertina jog žala padaryta abiejų atsakovų veiksmais ir žalą priteisia solidariai iš abiejų atsakovų, kurie neįrodė, kad žala neatsirado visiškai arba atsirado ne dėl jo, o vien dėl kito iš atsakovų veiksmų (neveikimo).

Teismas vadovaujasi ir Kasacinio teismo praktika panašioje byloje, kurioje Kasacinis teismas pasisakė, kad priežastinis ryšys tarp žalą padariusių asmenų veiksmų ir žalos preziumuojamas bei, kad taisyklė nustato, jog solidariosios deliktinės atsakomybės alternatyviųjų priežasčių atveju priežastinis ryšys tarp kelių žalą padariusių asmenų veiksmų ir žalos preziumuojamas, o žalą padariusiems asmenims (atsakovams) tenka įrodinėjimo pareiga paneigti šią prezumpciją bei, kad priežastinio ryšio prezumpcija galioja tik tais atvejais kai negalima nustatyti, kurio iš atsakovų veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Tam, kad įsigaliotų priežastinio ryšio prezumpcija alternatyviųjų priežasčių atveju turi būti nustatyta, kad du ar daugiau asmenų savo neteisėtais veiksmais sukėlė riziką, kuri teisiškai gali būti priskirta jiems , ir ji, tikėtina lėmė žalos atsiradimą, žala galėjo atsirasti dėl kiekvieno iš jų veiksmų, dėl kurio veiksmų atsirado žala negalima nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje e3K-3-125-687/2019).

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovai šio reikalavimo nepripažįsta.

Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). Skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Atsakovė būdama paskutine bendrovės vadove iki bankroto bylos iškėlimo, pareikalavus bankroto (nemokumo) administratoriui nepardavė jam nei ginčo automobilio, nei dokumentų patvirtinančių jog automobilis neišliko kaip bendrovės turtas teisėtu pagrindu, nei ekvivalento – pinigų jeigu automobilis buvo parduotas, taigi neįvykdė nustatytu terminu prievolės ir palūkanos prašomos ieškovės priteisiamos ir priteisiamos solidariai iš atsakovų, nes nors prievolę perduoti turtą turėjo atsakovė, tačiau teismas jau anksčiau pasisakė, kad nenustatė kurio atsakovo veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis (CK 6.210 str. ).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patikslintas ieškinys tenkinamas dalinai ir bylinėjimosi išlaidos turėtos advokatų teisinei pagalbai apmokėti ir kitos pagrįstos išlaidos (ieškovės turėtos vertimo išlaidos) paskirstomos vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. , tai yra bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atsakovams – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai: ieškinio suma 9500 EUR, patenkinta reikalavimų 4908 EUR sumai, tai yra patenkinta 51,66 procentai reikalavimų ir ieškovei priteistina 524,35 EUR turėtų bylinėjimosi išlaidų (910 plius 105, 09 yra 1015,09X 51,66) iš atsakovų lygiomis dalimis, atsakovei L. P. priteisiama turėtų bylinėjimosi išlaidų 435,06 EUR (900X48,34 procentų) iš ieškovės ir atsakovui V. A. priteisiama turėtų bylinėjimosi išlaidų 241,70 EUR (500X48,34 procentų) iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 62-1 straipsnio 4 dalimi teismas

Nusprendžia:

Patikslintą ieškinį (DOK 30287, 2023-07-10) tenkinti dalinai.

Priteisti ieškovei BUAB „Saulėlydžio namai“ juridinio asmens kodas 304210675, žalos atlyginimą 4908 EUR solidariai iš atsakovų L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą iš atsakovų L. P. ir V. A. ieškovei BUAB „Saulėlydžio namai“ nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022-10-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei BUAB „Saulėlydžio namai“ bylinėjimosi išlaidų po 262,17 EUR iš kiekvieno iš atsakovų L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės BUAB „Saulėlydžio namai“ juridinio asmens kodas 304210675, 435,06 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės BUAB „Saulėlydžio namai“, juridinio asmens kodas 304210675, 241,70 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 73,62 EUR iš kiekvieno žyminio mokesčio ir po 8,30 EUR iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti trečiojo asmens R. M. atstovui (CPK 118 str.).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.