- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- e2A-260-924/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01959-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Saulėlydžio namai“
- Atsakovas
- L. P., V. A.
- Trečiasis asmuo
- R. M.
- Advokatai
- Sigitas Štaraitis
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulėlydžio namai“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumas ES“, atsakovės L. P. ir atsakovo V. A. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulėlydžio namai“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumas ES“, patikslintą ieškinį atsakovams L. P. ir V. A. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Saulėlydžio namai“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Nemokumas ES“, (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. A. ir L. P. (toliau – ir atsakovai) 9 500 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-900-886/2022 iškėlė bankroto bylą ieškovei UAB „Saulėlydžio namai“ (toliau – ir įmonė, bendrovė), įmonės nemokumo administratore paskyrė MB „Nemokumas ES“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 21 d. Minėta teismo nutartimi įmonės vadovas buvo įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. UAB „Saulėlydžio namai“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2016-03-16, jos vadovu nuo 2016-03-04 iki 2018-01-15 buvo V. A., o nuo 2018-01-22 iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadove buvo L. P.. Nemokumo administratorei buvo pateiktas UAB „Saulėlydžio namai“ 2022-05-02 balansas, kurį pasirašė atsakovė. Iš minėto balanso duomenų matyti, kad bendrovės turtas sudarė 14 055 Eur, iš kurio trumpalaikis turtas – 14 055 Eur, kurį sudarė per vienerius metus gautinos sumos – 2 055 Eur, atsargos – 12 000 Eur. 2022 m. balandžio 21 d. administratorės atstovui nuvykus į Kėdainius atsakovė jokio turto neperdavė. 2022 m. balandžio 29 d. atsakovė perdavė tik įmonės buhalterinius dokumentus. Atsakovas pagal 2022-05-14 balansą turėjo perduoti nemokumo administratorei materialaus turto už 12 000 Eur. Buvusios vadovės teigimu, automobilis (duomenys neskelbtini) (balansinė vertė 2 500 Eur) stovi Kėdainiuose stovėjimo aikštelėje ir jį galima bet kada paimti, o automobilis (duomenys neskelbtini) (balansinė vertė 9 500 Eur) yra dingęs neaiškiomis aplinkybėmis ir jo perduoti buvusi vadovė neturi galimybės. Taigi, įmonei neperduodama materialaus turto už 9 500 Eur. Ginčo automobilis įmonės buhalteriniuose dokumentuose apskaitomas nuo 2017 m. liepos mėnesio. Atsakovė turėjo galimybę susipažinti su visais įmonės buhalteriniais dokumentais nuo įmonės įsteigimo dienos, taigi turėjo galimybę ir išsiaiškinti kur yra įmonei priklausantis turtas. Abu vadovai pripažino, kad turto perdavimo akto nesudarė, todėl yra solidariai atsakingi už netinkamą pareigų vykdymą tiek perduodant įmonės turtą ir dokumentus, tiek jį priimant, vėliau turint pareigą jį perduoti nemokumo administratorei. Atsakovė L. P. turėdama įstatyminę pareigą perduoti juridinio asmens turtą, neperdavus automobilio (duomenys neskelbtini), atliko neteisėtus veiksmus (neveikimas). Neperdavus turto bankrutavusiai įmonei pablogėjo įmonės turtinė padėtis ir galimybė atsiskaityti su kreditoriais, todėl tarp atsakovės L. P. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Aplinkybė, kad atsakovė neperdavė viso įmonės turto nemokumo administratorei pagrindžia, kad atsakovė neveikė rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, neatliko savo pareigų, elgėsi nesąžiningai.
3. Atsakovė L. P. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovei suprantama ir šiuo metu žinoma jos, kaip buvusios bankrutavusios įmonės vadovės civilinė atsakomybė tiek įmonės, tiek kreditorių atžvilgiu. Tačiau vien tokie faktai kaip atsakovės buvimas įmonės vadove ir tos įmonės turto balanso pateikimas nemokumo administratorei negali būti vertinama kaip kokios nors jos kaltės formos buvimu. Atsakovės žiniomis, automobilis (duomenys neskelbtini) buvo įgytas 2017-07-18, kai tuo metu įmonės vadovu buvo V. A.. Atsakovei tampant įmonės vadove, pastarasis iš esmės jokių dokumentų bei įmonės turto neperdavė, todėl apie aukščiau nurodyto automobilio buvimą (kaip įgytą ir esantį įmonės turto balanse) jai tapo žinoma tik po kažkurio laiko. Buvęs įmonės vadovas V. A. net žodžiu tokios informacijos taip pat nebuvo pateikęs. Atsakovei sužinojus apie automobilio buvimą, ji pirmiausia stengėsi išsiaiškinti situaciją su buvusiu vadovu, kuris nenurodė jokių asmenų, kuriems jis buvo galimai perdavęs automobilį. Vėliau atsakovė sužinojo, kad automobilis buvo perduotas asmeniui R. M., ji kontaktavo su juo dėl buvusio įmonės vadovo perduoto automobilio dokumentų sutvarkymo. 2022-04-25 atsakovė kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kėdainių rajono policijos komisariatą (toliau – PK) su pareiškimu. Policijos pareigūnams atlikus atsakovės pareiškimo tyrimą, 2022-05-09 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Toks policijos nutarimas 2022-05-18 buvo persiųstas elektroniniu paštu ir nemokumo procedūras pradėjusiai vykdyti ieškovės atstovei. Kadangi atsakovė dėl įmonės nemokumo procedūrų prasidėjimo nebegalėjo vykdyti tolimesnių kokių nors veiksmų dėl automobilio perleidimo dokumentų sutvarkymo, todėl tolimesnis tokių veiksmų atlikimas iš atsakovės pusės tapo nebegalimas. Be to, atsakovė ieškovės atstovei buvo pateikusi ir atskirą paaiškinimą dėl įmonės turto balanse esančio, bet realiai nebuvusio automobilio. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tik vienu faktu, kad automobilis buvo įgytas už tokią pinigų sumą ir pagal 2022-05-02 įmonės turto balansą, jo vertė buvo nurodyta ta pati. Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – Pelno mokesčio įstatymas) 18 straipsnio nuostatas, 2017-07-18 įmonės įgytas automobilis pripažintinas ilgalaikiu turtu ir jam privalomai taikomi nusidėvėjimo ar amortizacijos normatyvai. Ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti tariamą žalos atlyginimą kur kas didesnį, negu įstatymais galimai leistiną žalos atlyginimo dydį. Ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, nes pagal jai žinomas aplinkybes bei turimą informaciją, tiesiogiai bei pakankamai deklaratyviai reikalauti žalos atlyginimo iš jos yra nepagrįsta ir neteisinga. Tiesioginę atsakomybę dėl automobilio (jo įgijimo vertės, kaip žalos atlyginimo) ieškovė turėtų reikalauti iš buvusio įmonės vadovo V. A. bei R. M., kuris yra pripažinęs automobilio perdavimą jam ir automobilio perdavimo dokumentų nesutvarkymo faktus.
4. Atsakovas V. A. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad apie automobilį (duomenys neskelbtini) nieko nežino, jo nupirkimo (įsigijimo), registracijos, įrašymo į bendrovės turto balansą aplinkybės jam nežinomos. Apie tai, kad automobilis (duomenys neskelbtini) yra įtrauktas į įmonės 2018 m. turto balansą ir to automobilio nebėra (nors jo faktiškai nebuvo įgyta), kažkuriuo metu jis dingęs, sužinojo tik 2022 m. balandžio mėnesį iš L. P., o dar vėliau Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK, kai buvo apklaustas. 2018 metų įmonės turto balansą sudarė ir tvirtino bei pateikė atsakovė L. P.. Tai, kad automobilis (duomenys neskelbtini) yra įtrauktas į nemokumo administratorei perduotino turto balansą yra nulemta L. P. neveikimo ir aplaidaus įmonės vadovės pareigų vykdymo. Dėl tokio atsakovės L. P. neveikimo galėjo būti pažeisti įmonės kreditorių interesai. Atsakovės neveikimas ir lėmė galimų nuostolių atsiradimą. Tai, kad automobilis yra įtrauktas į bendrovės apskaitos dokumentus savaime nepatvirtina, kad tokia ūkinė operacija faktiškai buvo įvykdyta. Priešingai, byloje esantys įrodymai rodo, kad nemokumo administratorės pateiktuose buhalteriniuose dokumentuose nurodytas turtas (automobilis) ir mokėjimai dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis nėra atlikti, o įtraukus į įmonės buhalterinę apskaitą minėtus dokumentus apie tariamai įmonės įsigytą turtą buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos, todėl perduoti nemokumo administratorei, neva, įgytą turtą, objektyviai neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, kad faktiškai minėtas turtas įmonėje niekada nebuvo įgytas, nemokumo administratorės reikalavimas atlyginti dėl tariamo turto praradimo patirtus nuostolius įmonei yra nepagrįstas. Įmonė nėra sudariusi automobilio pirkimo– pardavimo sutarties, nėra jokia forma, tai yra, nei pavedimu, nei grynaisiais pinigais pagal pajamų ir išlaidų orderį, apmokėjusi už automobilį, įmonė šio turto neįsigijo, todėl nepatyrė jokios realios žalos. Nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2022 m. balandžio mėnesio L. P. jokių pretenzijų jam dėl perimto įmonės turto, materialinių vertybių, turtinių įsipareigojimų, finansinių dokumentų trūkumo nebuvo pareiškusi. 2017-07-18 sandoris dėl automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimo tarp įmonės ir „Gottfried DaxiGmbH&Co KG“ yra fiktyvus ir negalioja. Tikrasis sandoris dėl automobilio įsigijimo buvo sudarytas tarp įmonės akcininkės N. P. sutuoktinio D. P. ir fizinio asmens R. M. ir faktiškai automobilio nuosavybę įgijo R. M., o ne įmonė. Atsižvelgiant į tai, nemokumo administratorės pateikta PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo kvitas yra fiktyvūs dokumentai, kadangi automobilis niekada nebuvo įgytas įmonės lėšomis ar naudojamas įmonės tikslais. Šiuo apsimestiniu sandoriu įmonės akcininkė, veikdama kartu su savo sutuoktiniu D. P., pridengė tikrąjį sandorį, sudarytą tarp D. P. ir R. M., pagal kurį R. M. už automobilį (duomenys neskelbtini) ir jo pervežimo paslaugas sumokėjo D. P. asmeninėmis lėšomis 10 000 Eur, o D. P. parvežė automobilį ir jį perdavė tiesiogiai R. M.. Teismui R. M. paaiškino, kad tokio fiktyvaus sandorio tikslas buvo išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Tai, kad atsakovui nebuvo žinomas automobilio įgijimo faktas jo vadovavimo įmonei laikotarpiu, patvirtino ir R. M., kuris nurodė, kad jis su įmone jokių reikalų neturėjo ir netvarkė, o tiesiogiai dėl automobilio įsigijimo bendravo tik su D. P.. Ieškovė nepagrindė būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, o savo reikalavimą grindžia vien aplinkybėmis, kad atsakovas sandorio sudarymo metu faktiškai buvo įmonės vadovu ir netinkamai perdavė įmonės turtą vadovei L. P., kadangi pareigos perduoti turtą netinkamas įvykdymas savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti jo atžvilgiu civilinę atsakomybę. Net jei ir būtų tinkamai įvykdęs pareigą perduoti naujai vadovei bendrovės turtą, automobilis (duomenys neskelbtini) negalėjo būti perduotas, nes faktiškai jis niekada įmonėje nebuvo įgytas, o jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie jo įgijimą
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. balandžio ar gegužės mėn. užsakė pas D. P., turėjusį individualią įmonę, tralus, kad parvežtų jam automobilį (duomenys neskelbtini) iš Austrijos, kurį pats buvo išsirinkęs ir davė D. P. 9 500 Eur už automobilį ir 500 Eur už automobilio parvežimą. Dėl PVM automobilis buvo įformintas UAB „Saulėlydžio namai“ vardu, tačiau jis su šia įmone jokių reikalų neturėjo ir netvarkė. Automobilis jam buvo perduotas 2017 m. liepos mėn. Automobilis buvo techniškai netvarkingas ir buvo apie 1,5 metų remontuojamas (tvarkomas), vėliau buvo pardavinėjamas į Ispaniją, kur įvyko eismo įvykis ir automobilis buvo parduotas dalimis 2022 m. pabaigoje. Valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „REGITRA“ automobilis nebuvo registruotas jo vardu, tai yra automobilis nebuvo registruotas nei Lietuvoje, nei Europoje. Dėl susidariusios situacijos UAB „Saulėlydžio namai“ dokumentuose jo jokios kaltės nėra.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. spalio 3 d. sprendimu ieškovės UAB „Saulėlydžio namai“, atstovaujamos nemokumo administratorės MB „Nemokumas ES“, patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė solidariai iš atsakovų L. P. ir V. A. ieškovei 4 908 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas likusią patikslinto ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovų ieškovei po 262,17 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovų valstybei po 73,62 Eur žyminio mokesčio ir po 8,30 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas taip pat priteisė iš ieškovės atsakovei L. P. 435,06 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės atsakovui V. A. 241,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad:
7.1. UAB „Saulėlydžio namai“ 2022-05-02 balanse yra duomenys, kad bendrovės trumpalaikis turtas (atsargos) yra 12 000 Eur.
7.2. Bendrovės vadove nuo 2018-01-22 buvo atsakovė L. P., nuo 2019-04-11 (įregistruota 2019-04-15) ji buvo ir vienintele bendrovės akcininke. Atsakovas V. A. bendrovės vadovu buvo nuo 2016-03-16 iki 2018-01-22. Bendrovės akcininke nuo 2016-03-16 iki 2019-04-15 buvo N. P.. Bendrovei nuo 2022-04-26 paskirta nemokumo administratorė MB „Nemokumas ES“.
7.3. 2017-07-18 Sąskaitoje Nr. 703287 yra duomenys, kad ją išrašė firma DAXL bendrovei UAB „Saulėlydžio namai“ dėl naudoto automobilio (duomenys neskelbtini), suma bruto nurodyta 9 500 Eur, taip pat nurodyta, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 24 punktą buvo pritaikytas diferencinis apmokestinimas. Dokumente – Kasa – gavimo patvirtinimas nurodoma, kad 2017-07-26 UAB „Saulėlydžio namai“ apmokėjo bendrovei DAXL Autohaus už ginčo automobilį 8 000 Eur.
7.4. Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK 2022-05-09 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris nebuvo skundžiamas ir yra galiojantis, yra duomenys, kad 2022-04-25 PK registruotas L. P. pareiškimas, kad 2017 m. asmuo vardu R. pasiėmė bendrovei priklausantį ginčo automobilį ir iki šio laiko negrąžina. Atsakovė tyrimo metu nurodė, kad automobilis į bendrovę buvo atvežtas 2017-07-27, bendrovės vardu neregistruotas. Tyrimo metu V. A. yra nurodęs, kad apie ginčo automobilį nieko nežino, buhalterinę apskaitą tvarkė samdyta įmonė, kurios pavadinimo nepamena. Tyrimo metu buvo nurodyta, kad L. P. neišnaudojo visų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytų galimybių ginti pažeistas teises. Taip pat pasisakyta, kad tyrimo metu negauta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad UAB „Saulėlydžio namai“ priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), dokumentuose tai neatsispindi.
7.5. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-297-886/2023 bendrovei iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Nemokumas ES“. Minėtoje nutartyje įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai įpareigoti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nutartyje išaiškinta, jog nevykdant nutarties, tai yra neperdavus turto ir dokumentų bei kitos informacijos, teismas gali skirti baudą už kiekvieną pareigos neįvykdymo dieną. Byloje duomenų, kad L. P. yra skirta bauda nurodytu pagrindu, nėra. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi patvirtinti bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų kreditorės L. P. 6 714,80 Eur finansinis reikalavimas, susijęs su darbo teisiniais santykiais. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
7.6. UAB „Saulėlydžio namai“ vadovė L. P. 2022-04-29 Dokumentų perdavimo aktu Nr. 1 perdavė nemokumo administratorės įgaliotam asmeniui bendrovės dokumentus, tarp kurių nurodyta, jog teikiami 2017 m., 2018 m., 2020 m., 2021 m. kasos dokumentai, 2019–2021 m. dokumentai „Pardavimai“ bei kiti akte išvardinti dokumentai.
7.7. Bendrovės apyvartos žiniaraštyje 2017-07-01 – 2017-07-31, sąskaita Nr. 443, skolos tiekėjams, 18 eilės numeriu pažymėta „dok. Nr. kasa Eingang (Gotfried Daxl <..> „skiltyje debetas yra skaičius 8000, skiltyje kreditas 0,00, skiltyje likutis 24 308, 26. Tame pačiame žiniaraštyje eilės numeris 26 yra įrašas Gofried Daxl <..> skiltyje debetas skaičius – 1500, kreditas – 0,00, likutis – 32 832,74. Suvestinėje nurodoma – automobiliai pardavimui 12 000 Eur.
7.8. 2017 m. liepos mėnesio avanso apyskaitoje nurodoma, kad išduota iš kasos per liepos mėn. 10 000 Eur, išleista 9 765,11 Eur ir tokiai sumai išleidimas patvirtintas bei duomenys dėl išleistos sumos paskirties, kurie aktualūs šiai bylai yra įrašas „2017-07-18, įmonės pavadinimas Gotfried Daxl <..>, dokumento numeris 703287/18-07-2017, pastaba (duomenys neskelbtini) Nr. Kassa Eingang, suma – 8000,00 Eur, debetas – 443, kreditas 2435“.
8. Teismas nurodė, kad byloje rašytinių įrodymų, jog ginčo automobilį bendrovė pardavė fiziniam ar juridiniam asmeniui, nėra. Pirkimo–pardavimo sandoriui įvykus, į bendrovės sąskaitą ir/arba kasą turėjo patekti kaip pajamos (įplaukos), atitinkama pinigų suma, kuri turėjo būti apskaitoma bendrovės buhalteriniuose dokumentuose, tai yra turėjo būti išrašyta sąskaita faktūra, kasos pajamų orderis ar kitas dokumentas (pirkimo–pardavimo sutartis ir pan.).
9. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė nurodė, jog dėl ginčo automobilio nieko nežinojo, pirmiausia teigė, kad nežinojo iki bankroto bylos iškėlimo, vėliau aiškino, kad sužinojo 2019 metais iš bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens, tačiau iš atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu ir priedų matyti, jog vienas jų yra naudoto automobilio sutartis, kurioje nurodyti ginčo automobilio duomenys. Susirašinėjimas vyko 2020 m. pradžioje ir tai tik patvirtina, kad atsakovei apie ginčo automobilį buvo žinoma jai esant bendrovės vadove ir ji turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą išspręsti kilusius klausimus dėl ginčo automobilio iš esmės, bet tokių veiksmų neatliko, neteikė ieškinio civilinio proceso tvarka ir pan. Atsakovė 2022-04-25 pateikė pareiškimą Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos skyriui, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti.
10. Teismas sprendė, kad ieškovė nusipirko ginčo automobilį 2017 m. liepos mėn. iš užsienyje esančio juridinio asmens DAXL. Teismas pažymėjo, kad labiausia tikėtina, jog automobilis buvo pirktas pardavimui. Duomenų, kad automobilis buvo parduotas trečiajam asmeniui R. M. ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui byloje nėra. Automobilis buvo apskaitomas kaip bendrovės trumpalaikis turtas (atsargos) iki bankroto bylos iškėlimo. Teismo vertinimu, ginčo automobilis turėjo būti perduotas kaip turtas nemokumo administratorei. Kad automobilis išliko bendrovės turtu (nuosavybe) patvirtina ir tai, kad buhalteriniuose dokumentuose nėra duomenų, jog už šį automobilį bent kokia suma pateko į bendrovės sąskaitą ar kasą. R. M. aiškino, kad ginčo automobilį jis įgijo ne iš bendrovės, o iš bendrovės akcininkės N. P. vyro (sutuoktinio) ir vadovės L. P. brolio D. P., tačiau šios aplinkybės be paties trečiojo asmens R. M. paaiškinimų nepatvirtina jokie įrodymai. Teismas darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ginčo automobilis nebuvo parduotas R. M., o jeigu jam ir buvo perduotas, tai nesilaikant pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti nustatytos tvarkos, o būtent nesurašant pirkimo–pardavimo sutarties ir/ar neišrašant sąskaitos faktūros bei R. M. neįmokant jokios pinigų sumos į bendrovės sąskaitą ar kasą, taigi tinkamai neįvykdant ir neįforminant sandorio.
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas V. A. aiškino, jog sąskaita, avanso apyskaita, apyvartos žiniaraštis yra fiktyvūs suklastoti dokumentai, tačiau šios aplinkybės neįrodė ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų jai pagrįsti.
12. Teismas nurodė, kad 2017 m. liepos mėn. bendrovės vadovu buvo V. A., kuris buvo atsakingas už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, jos organizavimą, todėl atsakovo tvirtinimas, kad jam nebuvo žinomos dėl ginčo automobilio įsigijimo ir dokumentų tvarkymo jokios aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas būdamas bendrovės vadovu nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kadangi būtent bendrovės vadovas turi ne tik pats elgtis sąžiningai ir rūpestingai, nepažeisti imperatyvių teisės normų, bet ir privalo prižiūrėti, kad bendrovės veikla būtų teisėta, tai yra vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską kas nuo jo priklauso, kad vadovaujama įmonė (bendrovė) veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, rūpintis, kad jo vadovaujamas juridinis asmuo laikytųsi įstatymų nustatytų savo veiklos apribojimų.
13. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog V. A. nebuvo bendrovės vadovu tuo metu, kai buvo sudaromas bendrovės balansas už 2017 metus, neturi tiesioginės reikšmės sprendžiant klausimą dėl ginčo automobilio įsigijimo ir turėjimo, kadangi pirminiai apskaitos dokumentai, kurių pagrindu automobilis buvo įtrauktas į balansą buvo sudaryti V. A. esant bendrovės vadovu.
14. Teismas darė išvadą, kad bylos duomenys patvirtina jog abu vadovai V. A. ir L. P. yra atsakingi dėl to, kad nebuvo surašytas bendrovės turto ir dokumentų perdavimo–priėmimo aktas keičiantis vadovams.
15. Teismas laikė nustatyta aplinkybę, kad automobilis jo įgijimo metu buvo 9 500 Eur vertės, nes tokią sumą už jį sumokėjo ieškovė firmai DAXL 2017 m. liepos mėn., tačiau nemokumo administratorei automobilis turėjo būti perduotas 2022 m. 2022 m. balanse grafoje trumpalaikis turtas, atsargos nurodyta ta pati suma 12 000 Eur ir tai reiškia, kad ginčo automobilis nurodytas ta pačia verte 9 500 Eur. Ginčo automobilis yra 2008 m. gamybos (pirma registracija), pagal bylos duomenis jis priskirtas prie trumpalaikio turto ir pagal Finansinės apskaitos taisykles jo nusidėvėjimas neskaičiuojamas, tačiau bendra prasme gali būti skaičiuojamas automobilio nuvertėjimas. Teismo vertinimu, atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas į bylą paskaičiavimas atitinka nuvertėjimo paskaičiavimo taisykles, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sutiko, kad automobilio vertė bankroto bylos iškėlimo metu, tai yra pareigos perduoti automobilį nemokumo administratorei metu buvo ne 9 500 Eur, o 4 908 Eur.
16. Teismas konstatavo, kad abu atsakovai neužtikrino jog jų vadovavimo bendrovei laikotarpiu būtų tinkamai vedama buhalterinė (finansinė ) apskaita. Atsakovas V. A. pasirašęs 2017-07-19 bendrovės kasos išlaidų orderyje Nr. 64, pagal kurį iš bendrovės kasos paimta 10 000 Eur, kurių 8 000 Eur skirti sąskaitai Nr. 703287/18.07.2017 dėl ginčo automobilio apmokėti bei patvirtinęs avanso apyskaitą 2017 m. liepos mėnesio savo parašu, būdamas atidus ir rūpestingas vadovas bei lojalus bendrovei vadovas turėjo įsitikinti ar šie duomenys teisingi ir jų netvirtinti savo parašu bei išsiaiškinti tikrąją padėtį, o būtent jeigu automobilis nebuvo nupirktas kaip teigia atsakovas nepasirašyti finansinės apskaitos dokumentų, kurių pagrindu duomenys buvo suvesti ir į bendrovės balansą. Atsakovė L. P. taip pat neveikė atidžiai ir rūpestingai perimdama bendrovės dokumentus ir turtą pradėdama vadovauti bendrovei, tai yra nesiekė, kad būtų surašytas turto ir dokumentų perdavimo aktas, nepatikrino ar dokumentuose nurodytas turtas faktiškai yra, o jeigu jo nėra – ar tinkamai tai atvaizduota finansinėje apskaitoje, būtent nurodytos pajamos ir išlaidos, sandoriai ar kiti įvykiai (vagystė, gaisras ar pan.), kurių pagrindu turto bendrovė neteko. Atsakovei dar būnant bendrovės vadove buvo žinoma situacija dėl ginčo automobilio ir ji galėjo bei privalėjo imtis visų įmanomų teisėtų veiksmų susidariusiai situacijai spręsti, tačiau jokių veiksmų be susirašinėjimo elektroniniais laiškais 2020-01-22, 2021-10-21 bei 2022 metais ir kreipimosi į policiją 2022-04-25, neatliko.
17. Teismas pažymėjo, kad tiek dėl V. A., tiek dėl L. P. veiksmų ar neveikimo galėjo atsirasti žala bendrovei, nustatyti kurio iš atsakovų veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis negalima, todėl teismas sprendė, jog žala padaryta abiejų atsakovų veiksmais ir žala priteistina solidariai iš abiejų atsakovų, kurie neįrodė, kad žala neatsirado visiškai arba atsirado ne dėl jo, o vien dėl kito iš atsakovų veiksmų (neveikimo).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Saulėlydžio namai“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Nemokumas ES“, (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti 9 500 Eur, ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantė taip pat prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos Emprekis autotransporto vertės nustatymo išrašą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
18.1. Atsakovė L. P. kartu su atsiliepimu pateikė automobilio nusidėvėjimo paskaičiavimą. Kokiais principais vadovaujantis advokatas Sigitas Štaraitis atliko nusidėvėjimo paskaičiavimą ir ar turi tam specialiųjų buhalterinių žinių paaiškinta nebuvo. Viešuose portaluose esančių pardavime analogiškos markės automobilių kaina svyruoja nuo 9 700 Eur iki 11 000 Eur. Apeliantė nustatydama parduodamo turto kainas naudojasi Emprekis duomenų baze, kurioje analogiško automobilio kaina 2022 m. balandžio mėn. nustatoma 9 300 Eur. Automobilio vertės nustatymo klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, todėl iškilo būtinybė automobilio vertę nustatančius įrodymus pateikti apeliacinės instancijos teismui.
18.2. Pirmosios instancijos teismas sutikdamas su atsakovės L. P. nurodyta automobilio verte bankroto bylos iškėlimo metu (2022 m. balandžio mėn.), kuri paskaičiuota taikant nusidėvėjimą, kuris pagal Pelno mokesčio įstatymą negali būti skaičiuojamas, priėmė teisės aktui prieštaraujantį sprendimą. Teismas sumažindamas prašomos priteisti žalos dydį savo sprendimo nepagrindė materialinės teisės normomis, nenurodė motyvų, todėl šioje dalyje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Šalies argumentai
19. Apeliaciniu skundu atsakovė L. P. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „Saulėlydžio namai“, atstovaujamos nemokumo administratorės MB „Nemokumas ES“, patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą – ieškovei suteikė pakartotinę galimybę ir atitinkamai piktnaudžiaujant savo teisėmis dėl keičiamų reikalavimų pareiškimo (t. y. reiškiant reikalavimą tik vadovams, o ne asmeniui, kuris pripažino automobilio paėmimo faktą (nuosavybės priklausymą jam) ir reikalavimą atsakovei L. P., nors ji ginčo automobilio savo žinioje, kaip įmonės vadovė neturėjo ir jo galima nuosavybė pagal teismo sprendimo turinį, ginčytina, tik, kad tas automobilis buvo apskaitytas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose.
19.2. Iš ieškovės pateiktų į bylą kasos (grynųjų pinigų apskaitos) matyti, kad automobilis kaip įmonės turtas galėjo tapti tik iš karto po jo įgijimo Vokietijoje. Pagal teisės aktų nustatytą tvarką, atsakovė L. P. atlikdama įmonės vadovės pareigas, privalėjo tą automobilį įtraukti į tolimesnius apskaitos dokumentų duomenis, nes panaikinus ar pašalinus duomenis apie šio automobilio apskaitą iš šios apskaitos, tai būtų akivaizdus baudžiamosios atsakomybės klausimo atsiradimas. Tad, pagal teismo sprendimo turinį, atsakovės veiksmų – nerūpestingumas, aplaidumas, juo labiau klastojimas ir pan. nebuvo jokio teismui teisinio pagrindo taip traktuoti ir daryti išvadas, kad atsakovė vis tik privalo solidariai atsakyti su kitu atsakovu.
19.3. Ieškovės atsakovei keliamas reikalavimas nebuvo pagrįstas bei teisingas ir atitinkamai, teismas spręsdamas jos solidariosios atsakomybės klausimą klaidingai vertino jos veikimą ar neveikimą dėl automobilio įgijimo fakto, jo įtraukimo į apskaitos dokumentus veiksmus, kas teismui nagrinėjant bylą buvo patvirtinta.
19.4. Automobilis buvo įgytas 2018-07-18 (pagal vokiškus dokumentus) už 9 500 Eur sumą, tačiau jo nupirkimui Vokietijoje tokia pinigų suma buvo skirta tik 2018-07-19. Vertinant trečiojo asmens R. M. teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, nors juos teismas nepagrįstai pripažino neturinčiais jokios įrodomosios reikšmės, akivaizdu, kad automobilį įgijo pastarasis, o galimai jo pergabenimui iš Vokietijos, atitinkamai ir byloje nurodomas D. P., kuris per savo žmoną, kuri buvo įmonės vienintele akcininke, ir kuri turėjo galimybę tokius duomenis turėti bei žinoti, pateikė automobilio pervežėjui UAB „Saulėlydžio namai“ duomenis, o vėliau, ką nurodė ir trečiasis asmuo R. M., nepavykus ketinimui tą automobilį parduoti dar į kitą šalį, t. y. beliko tą automobilį įtraukti į įmonės turto apskaitą.
19.5. Teismas Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK 2022-05-09 priimtą nutarimą vertino kaip įrodymą neturintį jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje. Akivaizdu, kad tolimesniame procese atsakovė net negalėjo dalyvauti, nes įmonėje praktiškai jau vyko bankroto procedūros ir už jų tolimesnę eigą buvo atsakinga nemokumo administratorė. Ieškovei vykdant tolimesnes įstatymų suteiktas teises, policijos įstaiga vis tik būtų nustačiusi bei išsiaiškinusi ar R. M. buvo ar yra teisėtas automobilio įgijėjas. Teismas iš ieškovės reikalavo bei priėmė tik 9 500 Eur išlaidų dokumentus, tačiau nagrinėjant bylą nebuvo kreipiamas dėmesys į jų atsiradimo įmonės kasoje aplinkybes bei apie tai nepasisakyta skundžiamame sprendime.
19.6. Atsakovė nėra atlikusi tokių teisėtų ar neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu būtų galima jos solidari atsakomybė su kitu atsakovu. Atsakovė neturi pareigos atlyginti žalą už jai neperduotą turtą, t. y. už kito vadovo darbo laikotarpiu įgytą ir jai neperduotą automobilį. Taip pat ir tuo atveju, kai yra akivaizdžiai žinomas to automobilio įgijėjas – R. M..
20. Apeliaciniu skundu atsakovas V. A. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės patikslintas ieškinys atsakovo V. A. atžvilgiu tenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atsakovo V. A. atžvilgiu atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės buvo paviršutiniškas ir deklaratyvus visą atsakovo atsakomybę susiedamas su tuo, kad buvo ar ne pasirašytas perduodamo turto ir dokumentų priėmimo–perdavimo aktas. Nors teismas gana plačiai pasisakė dėl apskaitos vedimo ir netinkamo vedimo atsakomybės, tačiau apskaitos vedimo niekaip nesusiejo su tuo, kad automobilis nebuvo perduotas nemokumo administratorei. Atsakovas jau daugiau kaip trejus metus nebuvo įmonės vadovu ir neturėjo jokių galimybių nei įforminti automobilio pirkimo ar pardavimo, nei jo perduoti ieškovei (nemokumo administratorei). Priežastinio ryšio teismas šioje byloje ne tik nenustatė, bet net ir nenustatinėjo.
20.2. Vien tai, kad keičiantis vadovams nebuvo pasirašytas turto ir daiktų priėmimo–perdavimo aktas, savaime jokios žalos nepadaro. Apie ginčo automobilį atsakovei L. P. buvo žinoma, vadinasi kaip ir kiti dokumentai – ši informacija ir duomenys ją taip pat pasiekė, tuo tarpu jokios neigiamos pasekmės ar žala dėl atsakovo V. A. veiksmų nekilo. Ji kilo dėl automobilio neperdavimo, tačiau už tai V. A. nėra atsakingas.
20.3. Nagrinėjamu atveju aiškiai galima nustatyti kurio iš atsakovų ir kokie konkretūs veiksmai kokias neigiamas pasekmes sukėlė: V. A. dalyje – apsunkintą daiktų ir dokumentų būseną būtent vadovavimo perdavimo momentu 2018 m. sausio 15 d., tuo tarpu L. P., kad šio automobilio perdavimas nebuvo įformintas, o taip pat, kad jis nebuvo nurašytas jei jis nebuvo išlikęs, pagaliau to, kad jis nebuvo perduotas, jei galėjo būti perduotas. L. P. ir šiame procese nebuvo nuosekli. Pradžioje ji teigė, kad apie ginčo automobilį ji nieko nežinojo, bet vėliau teisingai nustatė ir teismas – pasirodo ji ne tik žinojo, bet ir ėmėsi atitinkamų veiksmų. Taigi L. P. ir V. A. atsakomybė nėra ir negali būti solidari, kadangi jie veikė skirtingu laiku, atliko skirtingus veiksmus, o jokio bendro veikimo nėra ir niekada nebuvo.
20.4. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Savo vadovavimą UAB „Saulėlydžio namai“ atsakovas V. A. baigė 2018 m. sausio 15 d. ir daugiau su šia įmone jokia forma susijęs nebuvo. Įregistravus V. A. pasitraukimą iš įmonės vadovo pareigų, o 2018 m. pridavus finansinės atskaitomybės dokumentus buvo išviešinta ir bet kuris subjektas galėjo reikšti pretenzijas dėl V. A. neteisėtų veiksmų jam būnant vadovu. Ieškinys teismui paduotas tik 2022-10-11, praėjus daugiau nei trejiems metams, todėl taikytinas ieškinio senaties terminas ir vien šiuo pagrindu ieškinys V. A. atžvilgiu turėjo būti atmestas.
Atsiliepimas
21. Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovė UAB „Saulėlydžio namai“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Nemokumas ES“, prašo atsakovų L. P. ir V. A. apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
21.1. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, kurių atsakovai neginčijo ir nepaneigė bei jų pagrindu pagrįstai sprendė, kad atsakovai solidariai turi atlyginti žalą bankrutuojančiai įmonei už įmonėje buvusį, tačiau nemokumo administratorei neperduotą turtą. Pirmosios instancijos teismui nustačius buvusių vadovų civilinės atsakomybės sąlygas ieškinys tenkintas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujo rašytinio įrodymo (ne)priėmimo
23. Apeliantė UAB „Saulėlydžio namai“ su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą: VšĮ „Emprekis“ 2023 m. lapkričio 3 d. išrašą apie transporto priemonės (duomenys neskelbtini) kainą.
24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).
25. Apeliantė nauju įrodymu siekia pagrįsti, kad ginčo transporto priemonės kaina (vertė) bankroto bylos iškėlimo metu buvo didesnė nei nustatė pirmosios instancijos teismas, įvertinęs jos nusidėvėjimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės prašymo motyvus, apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ne tik teisiniu, bet ir faktiniu jo pagrindu, sprendžia tikslingu prijungti prašomą įrodymą prie bylos. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai turėjo galimybę išdėstyti argumentus dėl apeliantės naujo rašytinio įrodymo, ir nors šia teise nepasinaudojo, tačiau jo turinys negali sukurti netikėtumo kitai šaliai ir bylos nagrinėjimo neužvilkins. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, bei nenustačius, kad apeliantė procesinėmis teisėmis piktnaudžiauja, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės UAB „Saulėlydžio namai“ pateiktą VšĮ „Emprekis“ 2023 m. lapkričio 3 d. išrašą apie transporto priemonės (duomenys neskelbtini) kainą, buvusią 2022 m. balandžio mėn.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
26. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-138-886/2024 UAB „Saulėlydžio namai“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Nemokumas ES“. Šia nutartimi įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai įpareigoti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.
27. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Saulėlydžio namai“ vadovu laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2018 m. sausio 15 d. buvo V. A., o nuo 2018 m. sausio 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo – L. P..
28. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi bendrovė pripažinti likviduojama dėl bankroto.
29. BUAB „Saulėlydžio namai“ nemokumo administratorė nustatė, kad bendrovei nuosavybės teise priklausė transporto priemonė (duomenys neskelbtini), kurios vertė 9 500 Eur. Šios transporto priemonės buvę BUAB „Saulėlydžio namai“ valdymo organų nariai (direktoriai) neišsaugojo bei nemokumo administratorei neperdavė.
30. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs BUAB „Saulėlydžio namai“ patikslintą ieškinį dėl žalos priteisimo iš buvusių bendrovės vadovų L. P. ir V. A. nustatė, kad ginčo transporto priemonė nemokumo administratorei nebuvo perduota, abu buvę vadovai V. A. ir L. P. yra už tai atsakingi, todėl taikė jiems solidarią civilinę atsakomybę. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktą paskaičiavimą dėl ginčo transporto priemonės nuvertėjimo, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sutiko, kad automobilio vertė bankroto bylos iškėlimo metu, tai yra pareigos perduoti automobilį nemokumo administratorei metu, buvo ne 9 500 Eur, o 4 908 Eur, todėl ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų L. P. ir V. A. ieškovei 4 908 Eur žalos atlyginimą.
31. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimai dėl buvusių vadovų civilinės atsakomybės bei jų solidarios pareigos atlyginti žalą (pagal atsakovų apeliacinius skundus) ir nustatyto žalos dydžio (pagal ieškovės apeliacinį skundą), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl vadovo(-ų) civilinės atsakomybės sąlygų
32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.
33. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).
34. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis.
35. Bendrovės vadovas civiline tvarka atsako ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos įtvirtintos CK ir specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą, tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje, bankroto bylos inicijavimą laiku, bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).
36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ginčo automobilį už 9 500 Eur įgijo (nupirko) 2017 m. liepos mėn. iš užsienyje esančio juridinio asmens DAXL, tai yra tuo metu, kai bendrovės direktoriumi buvo atsakovas V. A.. Keičiantis vadovams nebuvo surašytas bendrovės turto ir dokumentų perdavimo–priėmimo aktas, abu buvę bendrovės vadovai V. A. ir L. P. neužtikrino, jog jų vadovavimo bendrovei laikotarpiu būtų tinkamai vedama buhalterinė (finansinė) apskaita, dėl ko nėra galimybės nustatyti kurio iš atsakovų veiksmai/neveikimas buvo vienintelė žalos bendrovei dėl nemokumo administratorei neperduoto (prarasto) automobilio atsiradimo priežastis. Teismas sprendė, jog žala padaryta abiejų atsakovų neteisėtais veiksmais/neveikimu ir žalą priteisė solidariai iš abiejų atsakovų. Apeliantė L. P. neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ginčo transporto priemonės bendrovės nemokumo administratorei neperdavė, tačiau nurodė, jog minėto turto buvęs bendrovės vadovas V. A. nebuvo jai perdavęs. Tuo tarpu apeliantas V. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neturėjo pareigos perduoti transporto priemonės nemokumo administratorei, o šios pareigos neįvykdė po jo iki bankroto bylos iškėlimo buvusi vadovė L. P., todėl jam nepagrįstai taikyta civilinė atsakomybė. Teisėjų kolegija nesutinka su šių apeliantų argumentais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta taikyti abiem atsakovams civilinę atsakomybę, ir visų jų išsamiai nekartoja, pasisakydama tik dėl esminių apeliacinių skundų argumentų.
37. Byloje nustatyta, kad UAB „Saulėlydžio namai“ vadovu laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2018 m. sausio 15 d. buvo V. A., o nuo 2018 m. sausio 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo – L. P., kuri teismo nutartimi buvo įpareigota perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė L. P. šio teismo įpareigojimo neįvykdė ir ginčo turto (transporto priemonės (duomenys neskelbtini)) nemokumo administratorei neperdavė. Taip pat atsakovė L. P. nemokumo administratorei nepateikė jokių dokumentų, kad šis turtas teisėtai buvo perleistas tretiesiems asmenims ar pan. (pvz. parduotas, nurašytas). Kita vertus, pagal byloje esančius duomenis galima spręsti ir tai, jog ginčo transporto priemonės naujajai vadovei L. P. faktiškai neperdavė prieš tai buvęs bendrovės vadovas, t. y. atsakovas V. A.. To bylos nagrinėjimo iš esmės neginčijo ir pats atsakovas V. A., tai pagrindžia ir byloje nustatytų aplinkybių visetas: trečiojo asmens R. M. paaiškinimai, apie tai, kad UAB „Saulėlydžio namai“ vardu įgyta transporto priemonė tuoj pat po įsigijimo nepasirašant jokių dokumentų buvo perduota jo nuosavybėn; buvusių bendrovės vadovų nurodytos aplinkybės, kad nei vienas iš jų faktiškai nėra matę ginčo transporto priemonės; nustatytos aplinkybės, kad ginčo transporto priemonė niekada nebuvo registruota UAB „Saulėlydžio namai“ vardu bei naudojama jos veikloje, nors visą laiką buvo apskaitoma bendrovės buhalterinėje apskaitoje; atsakovės L. P. 2022 m. balandžio 25 d. kreipimasis į ikiteisminio tyrimo instituciją (po to kai vienas iš kreditorių jau buvo kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo) dėl įmonei priklausančios transporto priemonės dar 2017 m. neteisėto pasisavinimo, kurį įvykdė trečiasis asmuo R. M..
38. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai, tačiau įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės įmonei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir / arba tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016).
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, jog: Pirma, bendrovei vadovaujant V. A. ginčo transporto priemonė faktiškai buvo perleista trečiajam asmeniui R. M., tokio sandorio teisiškai neįforminant ir negavus už jį jokių pinigų (byloje neįrodyta, kad transporto priemonė buvo nupirkta už trečiojo asmens pinigus, t. y., kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris) bei tokių veiksmų nepaskaitant bendrovės finansiniuose dokumentuose. Kita vertus, pažymėtina, kad atsakovo V. A. nurodyti argumentai apie 2017 m. liepos mėn. sudarytą apsimestinį pirkimo–pardavimo sandorį, negali būti pakankamu pagrindu išvengti jam civilinės atsakomybės taikymo, nes pats tokiais veiksmais prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. Antra, bendrovės vadovas V. A., pasibaigiant darbo santykiams su bendrove, neparengė bendrovės turto priėmimo–perdavimo aktų. Trečia, abu atsakovai skirtingais laikotarpiais buvę bendrovės vadovais, visada žinojo ar privalėjo žinoti apie bendrovės turto masę bei jos vardu įgytą transporto priemonę. Ketvirta, į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad apeliantė L. P. tapusi ieškovės vadove, kreipėsi į prieš ją ėjusį bendrovės vadovo pareigas V. A. dėl bendrovės turto (ne)perdavimo pagal priėmimo–perdavimo aktą. Tokios pretenzijos nebuvo teikiamos nei iš karto po to, kai apeliantė buvo paskirta bendrovės vadove, nei iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Penkta, atsakovė L. P. iš buvusio bendrovės vadovo perėmusi bendrovės turtą, tame tarpe ir ginčo transporto priemonę, jį įtraukė į bendrovės finansinius dokumentus kaip vis dar egzistuojantį bendrovės turtą, ir tik vienam iš bendrovės kreditorių pasikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ėmėsi veiksmų (po daugiau kaip ketverių metų kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją) dėl šio turto bei asmens atsakingo už jo pasisavinimą nustatymo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog abu buvę bendrovės vadovai pažeidė rūpestingumo pareigą saugoti įmonės turtą, netinkamai vedė turto apskaitą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai abiem atsakovams taikė civilinę atsakomybę už neišsaugotą bendrovės turtą. Akcentuotina, kad apeliantė L. P. tapusi bendrovės vadove, turėjo itin kruopščiai susipažinti su jos finansine padėtimi, nustatyti jos turimą turtą, ir nustačius, kad buvęs vadovas galbūt netinkamai tvarkė bendrovės apskaitą ar iššvaistė ieškovei priklausiusį turtą, kreiptis į jį ar teismą su atitinkamais reikalavimais. Kadangi byloje nenustatyta, kad atsakovė L. P. buvo rūpestinga, sąžininga ir neatliko ankščiau paminėtų būtinų veiksmų, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad dėl to, jog jai turtas nebuvo perduotas buvusio bendrovės vadovo, ji negali būti atsakinga už turto praradimą ir jo neperdavimą nemokumo administratorei (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
40. Apeliantas V. A. taip pat nurodo, kad ieškinys teismui paduotas tik 2022 m. spalio 11 d., t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams nuo to kai buvo bendrovės vadovu (iki 2018 m. sausio 15 d.), todėl taikytinas ieškinio senaties terminas ir vien šiuo pagrindu ieškinys jo atžvilgiu turėjo būti atmestas. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Viena vertus, nenustatyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme būtų prašęs taikyti ieškinio senatį, o apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus yra draudžiama (CPK 312 straipsnis). Kita vertus, pažymėtina, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į bankroto proceso pagrindinį tikslą ir bankroto administratoriaus funkciją ginti kreditorių interesus, kasacinio teismo praktikoje suformuluota nuostata, kad bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužino ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022). Kadangi Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. balandžio 21 d., UAB „Saulėlydžio namai“ iškelta bankroto byla ir nemokumo administratore paskirta MB „Nemokumas ES“, anksčiausiai nuo šios dienos (2022 m. balandžio 21 d.) turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo, todėl laikytina, kad trejų metų ieškinio senaties terminas šiuo atveju nėra praleistas (ieškinys atsakovo V. A. atžvilgiu pareikštas 2023 m. liepos 10 d.).
Dėl žalos dydžio
41. Apeliantė UAB „Saulėlydžio namai“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistu žalos dydžiu. Nesutikimas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės L. P. kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktu paskaičiavimu dėl ginčo transporto priemonės likutinės vertės, kuri paskaičiuota įvertinus transporto priemonės nusidėvėjimą.
42. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 178 straipsnio nuostata, įtvirtinanti šalių įrodinėjimo pareigą, reiškia ne tik reikalavimą teikiančios šalies pareigą pateikti jos reikalavimą patvirtinančius įrodymus, bet ir kitos šalies, nesutinkančios su jai reiškiamu reikalavimu, pareigą pateikti jos atsikirtimus patvirtinančius įrodymus. Šiuo aspektu vien šalies išreikšta abejonė kitos šalies pateikto įrodymo tinkamumu ar patikimumu nėra pakankama – teismui turi būti pateikiami CPK reikalavimus atitinkantys įrodymai, paneigiantys kitos šalies pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016).
43. Nustatydamas iš apeliantų priteistos žalos dydį pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovės pateiktu paskaičiavimu dėl ginčo transporto priemonės likutinės vertės, teigiant, kad nuo transporto priemonės įsigijimo (2017 m. liepos 18 d.) pagal Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio nuostatas iš esmės dėl nusidėvėjimo buvusi transporto priemonės vertė nuo 9 500 Eur sumažėjo iki 4 907,72 Eur.
44. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad byloje reikšminga buvo nustatyti, kokia prarastos transporto priemonės rinkos vertė jo neperdavimo nemokumo administratorei metu (2022 m. balandžio mėn.). Ieškovė 9 500 Eur žalos dydį įrodinėjo tuo, kad būtent už tokią kainą ginčo automobilis buvo įgytas 2017 m. liepos mėn. ir tuo, kad būtent tokia vertė buvo nurodoma bendrovės finansiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pateikė pakankamai jos reikalavimą patvirtinančių įrodymų, tuo tarpu atsakovai, nesutikę su jiems reiškiamu reikalavimu, nepaneigė ieškovės įrodinėtos žalos dydžio.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Pelno mokesčio įstatymo, kuris nustato uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką, 18 straipsnio nuostatomis, todėl netinkamai nustatė, kad transporto priemonės rinkos vertė jo neperdavimo nemokumo administratorei metu buvo ne ieškinyje nurodoma 9 500 Eur, o tik 4 908 Eur. Pažymėtina, kad kartu su apeliantės UAB „Saulėlydžio namai“ apeliaciniu skundu pateiktas VšĮ „Emprekis“ išrašas apie analogiškų transporto priemonių vidutinę rinkos kainą – 9 200 Eur, buvusią 2022 m. balandžio mėn., papildoma pagrindžia šią teisėjų kolegijos išvadą. Atsakovai jokių atsikirtimų į ieškovės apeliacinį skundą ir atsikirtimus patvirtinančius įrodymų dėl žalos dydžio neteikė. Nors atsakovai pirmosios instancijos teisme teigė, kad ginčo transporto priemonė buvo nusidėvėjusi, todėl jos vertė yra mažesnė, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kaip jau buvo minėta, ginčo transporto priemonės perleidimo sandoris įformintas nebuvo, bendrovės finansiniai dokumentai patvirtina, kad šis 9 500 Eur vertės turtas vis dar teisiškai priklauso bendrovei. Faktiškai bendrovė šio turto neturėjo, nes iš karto po įsigijimo buvo perduota trečiajam asmeniui. Šios transporto priemonės Lietuvoje jau nėra (trečiojo asmens R. M. teigimu, automobilis 2022 m. pabaigoje parduotas Ispanijoje), dėl to bylos šalys neturėjo objektyvių galimybių ginčo transporto priemonę apžiūrėti ir nustatyti individualią jos vertę bei nusidėvėjimą/nuvertėjimą. Atsakovai jokių kitų įrodymų apie buvusią ginčo turto vertę į bylą nepateikė.
46. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteistinos žalos dydį nustatė iš esmės remdamasis vien tik atsakovų deklaratyviais teiginiais dėl transporto priemonės nuvertėjimo/nusidėvėjimo bei Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio nuostatomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad ginčo transporto priemonės rinkos vertė mažesnė, nei įrodinėjo ieškovė (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju yra visos būtinos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei solidariai iš apeliantų žalą už neišsaugotą bendrovės turtą. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl priteistinos žalos dydžio ir priėmė nepagrįstą sprendimą priteisti ne 9 500 Eur ieškovės reikalautą žalą, o tik 4 908 Eur, iš esmės tai grindžiant vien tik atsakovų deklaratyviais teiginiais dėl transporto priemonės nuvertėjimo/nusidėvėjimo bei Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio nuostatomis. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimas pakeistinas, priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovų 9 500 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (atsakovės L. P. atžvilgiu – 2022-10-11; atsakovo V. A. atžvilgiu – 2023-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
48. Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
50. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys bei apeliacinis skundas buvo patenkintas visiškai, atitinkamai ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
51. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 015,09 Eur bylinėjimosi išlaidų (910 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 105,09 Eur vertimo į lietuvių kalbą išlaidų) ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 550 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Iš viso ieškovė patyrė 1 565,09 Eur (1 015,09 Eur + 550 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Taigi šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, ieškinį bei apeliacinį skundą tenkinus, priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 782,55 Eur.
52. Kadangi ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, atsakovų apeliaciniai skundai atmesti, todėl jie neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
53. Kadangi ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio paduodant ieškinį, 214 Eur žyminis mokestis, ieškinį patenkinus visiškai, valstybės naudai priteisiamas iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
54. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už tokioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Atsakovai V. A. ir L. P. už apeliacinius skundus sumokėjo po 147 Eur, kurie atsakovams turėtų būti grąžinti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kadangi iš atsakovų valstybei yra priteistinas žyminis mokestis už ieškinį, nuo kurio mokėjimo pagal įstatymą ieškovė yra atleista, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas ir atsakovams grąžina po 40 Eur (147 Eur – 107 Eur) žyminio mokesčio. Atsakovams išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
55. Byloje pirmosios instancijos teismas patyrė 33,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teisme tokių išlaidų patirta 2,29 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, šios išlaidos (iš viso š viso 35,49 Eur) valstybei iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis (CPK 92, 96 straipsniai). Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovų L. P. ir V. A. ieškovei BUAB „Saulėlydžio namai“ 9 500 Eur (devynių tūkstančių penkių šimtų eurų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (atsakovės L. P. atžvilgiu – 2022-10-11; atsakovo V. A. atžvilgiu – 2023-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės L. P. ieškovei BUAB „Saulėlydžio namai“ 782,55 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo V. A. ieškovei BUAB „Saulėlydžio namai“ 782,55 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės L. P. valstybei 17,75 Eur (septyniolikos eurų 75 ct) išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovo V. A. valstybei 17,75 Eur (septyniolikos eurų 75 ct) išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Grąžinti atsakovei L. P. 40 Eur (keturiasdešimties eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2023 m. lapkričio 23 d. Perlas Finance terminale.
Grąžinti atsakovui V. A. 40 Eur (keturiasdešimties eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2023 m. lapkričio 23 d. AB „Swedbank“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.