Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovei D. J. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1)Įpareigoti atsakovę D. J. paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. įpareigoti atsakovę per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo internetinėje svetainėje „Varėnos skelbimai“ paskelbta informacija „M. R. yra apgavikas melagis ir aferistas Mokesčių inspekcija turėtų pasidomėt jo įmone „ neatitinka tikrovės, atsiprašau už tokį M. R. geros dalykinės reputacijos menkinimą.

2)Priteisti iš atsakovės D. J. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentus metines procesines palūkanas už priteistą skolą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas (prašymas bus pateiktas CPK nustatyta tvarka).

I. Dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo, garbės, orumo ir dalykinės reputacijos gynimo

Atsakovė D. J. (toliau – Atsakovė) 2023 m. birželio 30 d. internetinėje svetainėje „Varėnos skelbimai“ patalpino tokio turinio įrašą: „Na sveiki visi Man šis postas garbės nepridės Bet noriu papasakot kad M. R. yra apgavikas melagis ir aferistas Mokesčių inspekcija turėtų pasidomėt jo įmone“.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje reglamentuotas asmens garbės ir orumo gynimas. Taip, pagal šio straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą:

d) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Taip pat Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 48 punkte, 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018 40 punkte išaiškinta, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo, o visuomenės informavimo priemonė perteikė neiškraipytus duomenis paskelbusio asmens citatas, tai asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, turi teisę nepasinaudojęs replikos teise kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai paneigti duomenis ir atlyginti žalą.

2023-06-30 Atsakovė D. J. internetinėje svetainėje Varėnos skelbimai pateikė tokio tūrinio tikrovės neatitinkančią, Ieškovo garbę, orumą bei dalykinę reputaciją menkinančią bei tikrovei neatitinkančią informaciją: „Na sveiki visi Man šis postas garbės nepridės Bet noriu papasakot kad M. R. yra apgavikas melagis ir aferistas Mokesčių inspekcija turėtų pasidomėt jo įmone“ bei tą pačią dieną internetinėje svetainėje Varėnos „pletkai“, naujienos ir skelbimai Atsakovė pateikė tokio tūrinio tikrovės neatitinkančią, Ieškovo garbę, orumą bei dalykinę reputaciją menkinančią bei tikrovei neatitinkančią informaciją: „Laba diena Vakaras Taip pat Norui pasidalinti apie R. giminę Gal kas atsilieps Užpuolė kaip amarai M. ir jo tėvas Ir I. irgi prisdėjo Gal kaimynai turi kokių nusisikumų.“

Ši Atsakovės informacija yra apie Ieškovą - (duomenys neskelbtini) vadybininką (taip pat (duomenys neskelbtini) vadovą) M. R.;

Ši Atsakovės paskleista informacija yra tikrovės neatitinkanti, nes nenurodyta kada , kur ir kaip Ieškovas atliko Atsakovės nurodytus veiksmus (apgavo, melavo ir darė aferas), bei ši informacija nepatvirtinta jokiais įrodymais. Atsakovė niekuo nepagrindė , kad Ieškovas yra apgavikas, melagis ir aferistas.

Kadangi Ieškovo garbę, orumą bei dalykinę reputaciją menkinanti bei tikrovei neatitinkanti informacija buvo paskleista internete, laikytina, kad apie ją sužinojo tretieji asmenys (sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006)).

Pažymėtina, kad ši informacija paskleista labai plačiam asmenų ratui, kadangi Ieškovui pavyko surasti daug komentarų, kurie buvo parašyti po Atsakovės paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos: V. rašė: „Ant tavęs čia biškį užvėmė, tai kas čia jai pasidarė“; T. L. rašė: „Sveikas. Netyčia pakviečiau, turbūt prispaudžiau ... Varėnos pletkų prisiklausęs, kurių viena veikėja prirašė“; E. A. pateikė komentarą: ,,Sveikas, kas čia buvo, praleidau“; R. A. rašė: Sveiki M.. Turiu klausimą. Vakar mačiau skelbimą apie D. J.. Ar tai susiję su jos tėvų sodyba (duomenys neskelbtini)? Gal jau parduoda, nes sodyba taip apleista ir tokia baisi. Kiek kartų ir gražiuoju , ir piktuoju sakyta susitvarkyt, bet net negirdi. Gal jau parduoda? Būtų gerai, nors sutvarkytų nauji šeimininkai. Ji šiaip turi problemų su alkoholiu, tai nieko nuostabaus.“; P. M. rašė: „Prieš peikiant žmogų, reikia pateikti faktus ...“.

Atsakovės paskleista tikrovės neatitinkanti informacija: „Na sveiki visi Man šis postas garbės nepridės Bet noriu papasakot kad M. R. yra apgavikas melagis ir aferistas Mokesčių inspekcija turėtų pasidomėt jo įmone“ ir „Laba diena Vakaras Taip pat Norui pasidalinti apie R. giminę Gal kas atsilieps Užpuolė kaip amarai M. ir jo tėvas Ir I. irgi prisdėjo Gal kaimynai turi kokių nusisikumų“ pažemino ieškovo garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją ir atitinkamų pasekmių papildomai įrodinėti nereikia:

a) Asmeniui priskiriamos tokios konkrečios savybės kaip šmeižimas ar persekiojimas, kurios baudžiamųjų įstatymų kvalifikuojamos kaip nusikaltimas ir jų yra uždraustos, akivaizdžiai žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006) ,yra akivaizdžiai žeminanti ieškovo garbę ir orumą (dalykinę reputaciją) ir atitinkamų pasekmių papildomai įrodinėti nereikia.

b) Kaip minėta aukščiau, Ieškovas yra (duomenys neskelbtini) vadybininkas, bei (duomenys neskelbtini) vadovas. Ieškovo darbas yra susijęs su betarpišku bendravimu, derybomis, nekilnojamojo turto paieška ir pardavimu. Todėl aukščiau nurodytos tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimas per masines informavimo priemones pažemino Ieškovo, ne tik kaip fizinio asmens, bet ir kaip darbuotojo, garbę, orumą bei dalykinę reputaciją.

Todėl akivaizdu, kad yra visas faktų, kuriems esant Atsakovės atžvilgiu taikytinas CK 2.24 straipsnis, visetas.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, o juos paskleidęs asmuo yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Kai paskleidžiama neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais tokios nuomonės paskleidimas, kai ji reiškiama tokiu būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina, menkina kitą asmenį, ir paskleidžiama tik turint tokį tikslą, gali reikšti ir ją skleidžiančio asmens piktnaudžiavimą teise reikšti nuomonę bei pažeidimą CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurią draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 52 punktas). Teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

Atsakovės paskelbta informacija yra akivaizdžiai neatitinkanti tikrovės, Ieškovo dalykinę reputaciją pažeidžianti, asmens garbę ir orumą žeminanti, už tai Atsakovei CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu taikytina civilinė deliktinė atsakomybė.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Pagal CK 2.24 straipsnį, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kaip minėta aukščiau, dėl neteisėtų Atsakovės veiksmų Ieškovas patyrė išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą, todėl iš atsakovės priteistina 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinė žala, kurios dydis šioje situacijoje yra adekvatus ir proporcingas.

Dėl Atsakovės argumentų, kad neva Ieškovas deklaratyviai teigia, jog Atsakovės teiginiai pakenkė jo (Ieškovo) dalykinę reputaciją, sumažėjo Ieškovo gaunamos pajamos, pasakytina, kad šioje byloje Ieškovas nereikalauja priteisti negautų pajamų, todėl pateikė dalykinius įrodymus, pagrindžiančius Atsakovės teiginiais sukeltas neigiamas pasekmes.

Atsakovės paskleista informacija neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą. Be to, informacija yra paskleista žeminančiomis formuluotėmis, žodžiais, žeminančiame kontekste, todėl pačios savaime yra įžeidžiančios, todėl jų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio net nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į įstatymines nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir tai, kas išdėstyta, paskleistos žinios pripažintinos neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis ieškovo garbę bei orumą (CK 1.138 str.).

Kadangi paskleistos žinios neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą, jos turi būti paneigtos atitinkamai pagal jų paskleidimo būdą (CK 2.24 str. 1 d.)

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė pilnai ir prašė jį tenkinti ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais, bei prašė priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė teigia, jog savo komentarus ji parašiusi dėl to, kad jai neva ieškovas prieš 3 metus pardavė blogos būklės jo giminaičio automobilį. Jeigu būtų ir pardavęs, tai jau būtų pasibaigęs įstatymu nustatytas 2 metų terminas reikšti ieškinį dėl paslėptų automobilio trūkumų, kurių pirkėjui nenurodė pardavėjas. Tačiau ieškovas atsakovei nepardavė jokio automobilio, o atsakovė tokiu nurodymu siekė tyčia be jokio pagrindo pažeminti ieškovo garbę ir orumą.

Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimu nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei kituose tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose įtvirtinta asmens teisė laisvai skleisti informaciją (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą (Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis).

Tarp Ieškovo ir Atsakovės konfliktas kilo dėl to, kad Ieškovas Atsakovei pardavė itin blogos kokybės automobilį, nurodydamas, kad transporto priemonė yra be defektų. Sudarant automobilio pirkimo pardavimo sutartį, sutartyje buvo nurodyta beveik tris kartus mažesnė kaina, nei realiai, grynaisiais buvo sumokėta Ieškovui. Taip pat Atsakovė dėl automobilio remonto patyrė itin dideles išlaidas. Ieškovas apie tai buvo informuotas, tačiau Atsakovei patirtų nuostolių nekompensavo. Atsakovė nebežinodama, kaip apsiginti, internetinėse svetainėse patalpino du komentarus. Taip pat pažymėtina, kad komentarai buvo paskelbti tokioje internetinėje svetainėje, kaip „Varėnos pletkai", kurios vien pavadinimas suponuoja apie galimą svetainėje esantį informacijos turinį. Atsakovė savo nuomonę komentaruose skelbė tik norėdama informuoti visuomenę, apie galimai nesąžiningą asmenį. Šiuos aukščiau išdėstytus argumentus Atsakovė pagrįs, teismui pateikdama rašytinius įrodymus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.24 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kasacinis teismas aiškindamas ir taikydamas CK 2.24 straipsnį yra suformavęs praktiką, jog asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatoma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, nustatant duomenų paskleidimo faktą, pirmiausia privalu nustatyti: 1) kas buvo paskleista: duomenys, faktai ar nuomonė; 2) ar duomenys tikrai buvo paskleisti.

Nagrinėjamu atveju, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamų komentarų kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, neapsiribojama atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju atsižvelgiama į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio atsižvelgiama į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią sprendžiama, ar asmuo teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Vertinant Atsakovės komentaruose paskelbtą informaciją internetinėse svetainėse „Varėnos skelbimai" ir „Varėnos pletkai", juose esančių teiginių konstrukciją ir kontekstą, Atsakovės pavartotus žodžius, jų turinį, akivaizdu, kad Atsakovės teiginiai paremti prielaidomis ir dvejonėmis, suformuluoti netvirtinant, neįrodinėjant. Priešingai, Atsakovė vartoja sąlyginius pasisakymus, su abejonėmis ir dvejonėmis, todėl nėra pagrindo sutikti su Ieškovo argumentais, kad Atsakovė paskleidė Ieškovo asmens garbę ir orumą žeminančią bei dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją ar nuomonę.

Teisminė praktika dėl žinios ir nuomonės suvokimo ir atskyrimo pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas - tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys - fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia - informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė - tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo komentaro kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas arba dar kitokia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-219/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir kt.).

Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime ir triplike nurodytais motyvais bei priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Teismas konstatuo ja:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 21 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje numatyta, jog žmogaus orumą gina įstatymas, draudžiama žeminti žmogaus orumą. Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo įstatymais įtvirtinant informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas būtų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 1995- 04-20, 1996-12-19, 2002-10-23, 2004-01-26 nutarimai). Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais — tautinės, rasinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu bei dezinformacija, reiškia, jog draudimas skleisti minėto turinio informaciją yra absoliutus. Taigi konstitucinė informacijos laisvės samprata neapima konstitucines vertybes iš esmės paneigiančios tariamos laisvės atlikti Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikalstamus veiksmus - skleisti tokias mintis, pažiūras ir t. t., kuriomis yra kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai (Konstitucinio Teismo 2005- 07-08 nutarimas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalimi, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išaiškinimus, teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis - asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos - kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti/informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžianti asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų - norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006, 2006-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006).

Šio nagrinėjamo ginčo sprendimui yra svarbus ir teisinis reguliavimas dėl visuomenės informavimo priemonėse skelbtinos informacijos įvertinimo bei asmens teisės rinkti ir viešai skelbti informaciją , dėl teisės kritikuoti valstybės ar savivaldybės pareigūnus bei viešuosius asmenis. Šių veiksmų reglamentavimas bei sąvokų išaiškinimas yra pateiktas Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatyme(toliau-Įstatymas:

Įstatymo 2 str.( Pagrindinės šio įstatymo sąvokos) žemiau nurodytuose punktuose nurodoma, kad:

33.Nuomonė visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

60.Viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

61.Viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus šio straipsnio 39 dalyje nurodytą informaciją, taip pat informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama.

69. Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys.

Įstatymo 3 straipsnio(Pagrindiniai visuomenės informavimo principai) 4 dalis nurodo, kad: naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises.

Įstatymo 5 straipsnis(Teisė rinkti ir skelbti informaciją)nurodo ,kad :1. kiekvienas asmuo turi teisę:1) rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse; 2) neleisti skelbti savo parengtos informacijos, jeigu jos turinys redakcinio rengimo metu buvo iškreiptas; 3) užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus atvejus;

Įstatymo 9 straipsnis(Teisė viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir pareigūnų veiklą) nurodo, kad: kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką.

Įstatymo 19 straipsnyje apibrėžta neskelbtina informacija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.

Teisminėje praktikoje nurodoma, kad asmens garbė ir orumas, reputacija gali būti pažeisti tiek paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis (žinias), tiek subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), kai jie yra nesąžiningi, neturi objektyvaus faktinio pagrindo. Žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį viešajame gyvenime (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-828/2001).

CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Kadangi įrodyti, kad duomenys neatitinka tikrovės, paprastai būna sunku ar net neįmanoma, tai asmuo, apie kurį duomenys yra paskleisti, negali būti įpareigotas įrodyti jų neatitikties tikrovei, nes tai būtų neproporcingas jo galimybių ginti savo garbę ir orumą ribojimas. Vertinant, ar duomenys žemina asmens garbę ir orumą, reikia vadovautis protingumo kriterijais ir atsižvelgti ne tik į paties ieškovo nuomonę, bet ir į visuomenėje nusistovėjusius garbės ir orumo kriterijus, orientuojantis į protingo žmogaus, skiriančio įžeidimo ir pažeminimo jausmą nuo sveiko humoro, nors ir kandaus, jausmo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Justitia: Vilnius, 2002. P. 68).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2020-07-02 nutartimi civilinėje byloje Nr.e3K-3-218-684/2020 nurodo, kad :

„ 28.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 35 punktas).<..>

31.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą). Tačiau tais atvejais, kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliniame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 30 punktas; kt.). ,

32.Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą).

33.EŽTT praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimą byloje Kwiecien prieš Lenkiją, peticijos Nr. 51744/99). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 39 punktas). <...>

41.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešuoju asmeniu ex officio (pagal pareigą) paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 45 punktas). Nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai, pvz., siekiant informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Todėl kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).<...>

43.Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).“

Nagrinėjant bylą atsakovė neįrodė, jog jos nurodyta žinia būtų buvusi tik jos nuomonė. Atsakovės žinia buvo pateikiama kaip nepramanytas įvykis, dalykas, ją paremiant neva būtinumu Mokesčių inspekcijai atlikti ieškovo įmonės tyrimą, kas nurodo, jog šis atsakovės teiginys buvo pateikiamas kaip tikras ir kad dėl tokios ieškovo neteisėtos veiklos Mokesčių inspekcija net turėtų pradėti tyrimą. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas.

Ieškovė siekdama pagrįsti savo atsikirtimus pateikė 2018-10-27 jos su pardavėju V. S. sudarytą automobilio pirkimo pardavimo sutartį, kur D. J. už 1500 Eur įsigijo iš šio pardavėjo automobilį TOYOTA AVENSIS v.n.(duomenys neskelbtini). Ši sudaryta sutartis yra rašytinis dviejų šalių sudarytas dokumentas, kurio pagrindu atsakovė po to turėjo įregistruoti savo nuosavybės teises į įsigytą automobilį ir ši sutartis kaip rašytinis įrodymas paneigia atsakovės aiškinimą, jog nurodomą automobilį jį įsigijo iš ieškovo.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovas būtų teistas už LR Baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje(Sukčiavimas) numatytų ar kitokių nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso XXVIII skyriuje(Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“), padarymą. Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje duomenis dėl nagrinėtų baudžiamųjų bylų ieškovo atžvilgiu per 2015-2023 metų laikotarpį matosi, kad jokių baudžiamųjų bylų ieškovo atžvilgiu per šį laikotarpį Lietuvos teismuose nebuvo nagrinėjama. Atsakovė taip pat nepateikė ir įrodymų, jog ieškovas būtų buvęs baustas administracine tvarka dėl nusižengimų, susijusių su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais ,ekonomikos ir verslo tvarkos, prekybos, finansų sistemos ir oficialiosios statistikos (LR Administracinių nusižengimų kodekso XIII, XIV ir XV skyriai) nusižengimais. Tai nurodo, kad atsakovė iki šios žinios parašymo neturėjo jokių objektyvių duomenų(teistumo ar administracinių nusižengimų padarymo įrodymų), kurie būtų galėję jai padėti susidaryti nuomonę, jog dėl tokių padarytų nusikaltimų ar administracinių nusižengimų padarymo ieškovas yra prastos reputacijos ir jo vykdomai veiklai būtų būdinga apgaulė, melagystės ar sukčiavimas.

Ieškovo nurodytos atsakovės paskleistos žinios pripažintinos neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis ieškovo garbę ir orumą. Be to, žinios yra paskleistos žeminančiomis formuluotėmis, žodžiais, žeminančiame kontekste, todėl pačios savaime yra įžeidžiančios, todėl jų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio net nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į įstatymines nuostatas, aukščiau nurodytą LAT praktiką ir tai, kas išdėstyta, paskleistos žinios pripažintinos neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis ieškovo garbę bei orumą (CK 1.138 str. 1 p.).

Kadangi paskleistos žinios neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą, jos turi būti paneigtos atitinkamai pagal jų paskleidimo būdą (CK 2.24 str. 1 d.).Todėl atsakovė įpareigotina per teismo nustatytą 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius bei ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis ieškovo ieškinyje nurodytu būdu, t.y. paskelbiant atsakovės pareiškimą internetinėje svetainėje “Varėnos skelbimai“, kad 2023-06-30 jos paskelbta informacija, jog „M. R. yra apgavikas melagis ir aferistas Mokesčių inspekcija turėtų pasidomėt jo įmone „ neatitinka tikrovės ir atsiprašo už tokį M. R. geros dalykinės reputacijos menkinimą

Dėl sprendimo vykdymo

Dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Dėl tikrovės neatitinkančių ir ieškovo garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimo ieškovas patyrė išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, reputacijos sumažėjimą, patyrė įtampą. Dėl neteisėtų (tikrovės neatitinkančių bei ieškovo garbę ir orumą žeminančių žinių platinimo žeminančia forma), kaltų (kaltė - preziumuojama) atsakovės veiksmų (žinias išplatino būtent atsakovė) ieškovas patyrė ir neturtinę žalą.

Ieškovas pateiktu ieškiniu neturtinę žalą vertino 1000 Eur. Teismas nagrinėdamas ieškinio reikalavimą laiko, kad atsakovės paskleista melaginga žinias lietė ieškovą kaip asmenį vykdantį tiek darbines vadybininko pareigas (duomenys neskelbtini), tiek jo savarankiškai vykdomą (duomenys neskelbtini) veiklą, metant įtarimų šešėlį ant ieškovo ,dėl jo kaip (duomenys neskelbtini) vadybininko ir (duomenys neskelbtini) vadovo patikimumo, sąžiningumo ir padorumo. Todėl teismas laiko, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteistinas pilnai. (CK 2.24 str. 1 d., 6.250 str. 1 d., 2 d., 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 2 dalį teismas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas turi paskirstyti pagal tenkinamų ar atmetamų reikalavimų santykį. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 109 Eur sumokėto žyminio mokesčio dėl ieškinio ir 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina mokėjimo dokumentai.

Ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieškovo atstovas rengė ieškinį, ruošė dubliką į atsakovės atsiliepimą , ieškovą atstovavo teismo posėdyje yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“(2015-03-19 įsakymo Nr.1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių. Todėl jos priteistinos iš atsakovės, nes ieškinys tenkinamas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija 3,00 Eur, todėl valstybei iš atsakovės priteistinos 6,64 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidos) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 ,

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259, 262, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti .

Pripažinti, kad neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo M. R. garbę bei orumą atsakovės 2023-06-30 internetinėje svetainėje „Varėnos skelbimai“ paskleistos toliau nurodytos žinios, kad „ M. R. yra apgavikas melagis ir aferistas Mokesčių inspekcija turėtų pasidomėt jo įmone „

Įpareigoti atsakovę D. J. per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos internetinėje svetainėje “Varėnos naujienos“ paskelbti tokio turinio pareiškimą :

„ D. J. 2023-06-30 internetinėje svetainėje „Varėnos skelbimai“ paskleistos žinios, kad „ M. R. yra apgavikas melagis ir aferistas Mokesčių inspekcija turėtų pasidomėt jo įmone „ , neatitinka tikrovės, atsiprašau už tokį M. R. geros dalykinės reputacijos menkinimą“.

Priteisti ieškovui M. R. a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000(vieną tūkstantį) Eur neturtinės žalos atlyginimo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas: 109 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 609 Eur( šešis šimtus devynis eurus).

Nurodyti, kad atsakovei D. J. gali būti skiriama 10(dešimt) Eur bauda ieškovo naudai už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, jeigu ji per nustatytą 14 dienų terminą neįvykdys teismo sprendimo dėl pareiškimo paskelbimo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės D. J. a.k. (duomenys neskelbtini) 6,64 Eurų bylos procesinių dokumentų įteikimo(pašto) išlaidų( Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.