Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., E. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis 2021 m. gruodžio 29 d. patvarkymu pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui. Nurodo, jog atlikęs skolininko turtinės padėties patikrinimą, nustatė, kad nėra duomenų apie skolininko vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turimas lėšas, skolininkas nedirba. Dėl to surašė 2021 m. gruodžio 7 d. išieškojimo negalimumo aktą. Antstolio nuomone, antstoliui perduotas vykdyti teismo nutarimas išieškoti baudą vykdytinas CPK nustatyta tvarka. CPK normos, tarp jų, ir reglamentuojančios vykdymo procesą, yra prioritetinės, jose neįtvirtinta kituose įstatymuose nustatytų vykdymo procesą reglamentuojančių normų pirmenybė. Jeigu pagal vykdomą dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija. Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstolis išieškojimo negalimumą konstatuoja, surašydamas išieškojimo negalimumo aktą, ir grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui.

3. Suinteresuotas asmuo E. V. atsiliepimo į skundą nepateikė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.2. Nurodo, kad esant įstatymų kolizijai, antstolis privalo vadovautis vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, nes priverstinio vykdymo procese vykdomieji dokumentai vykdomi pagal CPK VI dalyje nustatytas taisykles. CPK normos, tarp jų ir vykdymo procesą reglamentuojančios, yra prioritetinės, jose nenustatyta dėl kitų įstatymų nustatytų vykdymo procesą reglamentuojančių normų pirmenybės. Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir vykdomi civilinio proceso tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Jeigu pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 straipsnio 2 dalis).

8.3. Nurodo, kad antstolio nuomone, apeliantei taikytinos CPK 95 straipsnyje numatytos sankcijos už nesąžiningai reiškiamus, tikėtina, nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, galbūt siekiant daryti poveikį antstoliui bei įrodyti savo menamą viršenybę prieš antstolį, tai yra sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo.

11. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino nuobaudų vykdymo tvarką reglamentuojančias normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, dėl ko nepagrįstai atmetė apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų.

12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis J. P. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0172/11/0006 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 173,77 EUR (600 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko E. V.. Bauda skirta už administracinio teisės pažeidimo, numatyto tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje, 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Antstolis, patikrinęs duomenis apie skolininko turtinę padėtį, nustatė, kad skolininkas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir kito registruotino turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, nedirba ir piniginių lėšų kredito įstaigose neturi, dėl ko 2021 m. gruodžio 7 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-50878, kuriame konstatavo, jog išieškojimas iš skolininko negalimas. Kaip matyti antstolis 2021 m. gruodžio 7 d. buvo priimtu patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-21-172-50880, nurodė, kad vadovaudamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu, antstolis užbaigia vykdomąją bylą Nr. 0172/11/00006 ir vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžina išieškotojai - apeliantei.

13. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atlikdamas vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

14. Byloje iš esmės kilo klausimas dėl taikytinų teisės normų sprendžiant klausimą, kam turi būti grąžinamas vykdomasis dokumentas antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.

15. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji teisminio proceso stadija, kurios metu sprendimas įgyvendinamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). ATPK (kuris galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir CPK nebuvo numatyta galimybė grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus atvejį, kai sutampa išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK 309 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo nurodyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). Tačiau šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši nuostata nereiškia, kad nagrinėjamu atveju vykdomąjį raštą išdavęs ir nutarimą skirti nuobaudą priėmęs Klaipėdos apylinkės teismas turi pareigą kontroliuoti nuobaudos vykdymo procesą.

16. Vykdomieji raštai yra vykdomi pagal vykdymo procesą reglamentuojančias CPK nuostatas. CPK 1 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Todėl nagrinėjamu atveju esant prieštaravimų (kolizijai) tarp iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK ir CPK, teismas turi vadovautis CPK normomis, nes būtent CPK normomis yra įtvirtintos priverstinio vykdymo proceso taisyklės. Tai reiškia, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir šie dokumentai yra vykdomi civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, minėta, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 3 straipsnio 9 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Atsižvelgiant į ginčijamą vykdymo veiksmų atlikimo laiką konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ir šiuo metu galiojančias CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą.

17. Remiantis CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 587 straipsnio 1 dalimi, teismo nutarimai administracinėse (nuo 2017 m. sausio 1 d. – administracinių nusižengimų) bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, ir jų pagrindu išduoti vykdomieji raštai yra vykdomieji dokumentai, kurie vykdomi CPK nustatyta tvarka. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės yra viešosios teisės normomis įtvirtintos taisyklės. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors nagrinėjamu atveju bauda skolininkui paskirta vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK nuostatomis (nutarties 12 punktas), tačiau pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolis pagrįstai ir teisėtai pateikė išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriame nurodė, jog vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai – apeliantei.

18. Pažymėtina, kad analogiškose bylose praktikoje laikomasi tokios pačios pozicijos (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-388-513/2022, 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-389-642/2022, 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1150-459/2021, 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1153-253/2021, 2022 m. kovo 10 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-314-889/2022 ir Nr. 2S-320-513/2022, 2022 m. kovo 24 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-346-524/2022 ir 2S-356-613/2022, 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-375-265/2022). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atmetė apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų.

19. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl baudos skyrimo.

20. Antstolis J. P. pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad antstolio nuomone apeliantei taikytinos CPK 95 straipsnyje numatytos sankcijos už nesąžiningai reiškiamus tikėtina nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų galimai siekiant daryti poveikį antstoliui bei įrodyti savo menamą viršenybę prieš antstolį, tai yra sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

21. CPK 7 straipsnio 2 dalyje dalyvaujantiems byloje asmenims numatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, tai yra civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Taigi CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

22. Pažymėtina, kad konkretus reikalavimas taikyti atsiliepime į atskirąjį skundą konkrečią sankciją nebuvo suformuluotas, o argumentai dėl galimo piktnaudžiavimo proceso yra abstraktūs. Įstatyme yra įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas laikytinas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį, nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo apeliantės veiksmus pripažinti akivaizdžiu piktnaudžiavimu ir taikyti teisinę atsakomybę CPK 95 straipsnio pagrindu, todėl antstolio prašymo dėl baudos skyrimo apeliantei nutaria netenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

23. Antstolis J. P. prašo iš apeliantės priteisti 120 EUR bylinėjimosi metu turėtas advokato teisinių paslaugų išlaidas už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti (t. y. paskirstyti) turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pagal šios teisės normos dispoziciją teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant skirtingam dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumui dėl bylos baigties (ar jų interesų priešingumui) ir tik esant teismo procesiniam sprendimui, priimamam (priimtam) dalyvavusio byloje asmens naudai, ir šiuo remdamasis. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas procesinis (procedūrinis) klausimas – kam antstolis turėjo grąžinti vykdomąjį dokumentą. Akivaizdu, kad tai nėra išieškotojo ir skolininko ar panašaus pobūdžio ginčas, jokio priešingo intereso nagrinėjamu atveju nebuvo, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti antstoliui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl bylos procesinės baigties.

25. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti suinteresuoto asmens antstolio J. P. prašymo skirti baudą apeliantei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.