Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir jam skirta penkiolika metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2010 m. vasario 11 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 11 d., lygtinio paleidimo terminą atlikus ½ bausmės: 2020-02-11. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. balandžio 30 d. – vienerių metų šešių mėnesių ir dvidešimt šešios dienos laisvės atėmimo (a. b. I d., b. l. 7).

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2020 m. gegužės 6 d. Vilniaus pataisos namuose bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2020 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“ nutarė netaikyti nuteistajam G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Išvadą, jog nuteistasis G. S. nesilaikys įstatymų ir nusikals, Komisija padarė atsižvelgusi į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro 56 balus, ankstesnį teistumą (anksčiau teistas vieną kartą), neigiamas nuostatas į priežiūrą (turi galiojančią nuobaudą) socialinės reabilitacijos programose dalyvauja formaliai, likusi didelė neatliktos bausmės dalis, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju neišsprendė bedarbystės problemos (a. b. I d., b. l. 38-47).

Skunde nurodyta, jog Komisijos nutartis yra nemotyvuota, Komisija nepateikė jokios savo faktų analizės, jokių argumentų, ir sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo niekuo nepagrindė. Komisija neišaiškino kokių kriterijų G. S. neatitinka bei neaišku kokius veiksmus jis turi atlikti, kad atitiktų lygtinio paleidimo kriterijų. G. S. teigimu, pagrindiniai Komisijos argumentai tokie, kad neatlikta nemaža paskirtos bausmės dalis, nepatvirtino bedarbystės problemos sprendimo. Prašo atkreipti dėmėsi, jog pagal OASys nusikalstamo elegio rizika sudaro 56 balai, kurie priklauso vidutiniai grupei, ieškinį neturi, nuolat bendrauja su vaikais bei turi gyvenamąją vietą. Pasak G. S. laisvės atlikimo bausmės metu nevartojo jokių narkotinių medžiagų ar alkoholio, jis nėra socialiai atsiskyręs, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, sugeba adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, prisitaiko prie gyvenimo sąlygų. G. S. taip pat skunde nurodo, kad jam nebuvo taikomas prichiatrinis gydymas, nemėgino žudytis, žalotis. Aiškiai deklaruoja savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla. Bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėtini nusikalstamam elgesiui nebūdinga savitvardos, emocijos kontrolės praradimas, smurtinį ar tai agresyvus elgesys. Taikosi su priežiūros sąlygomis pataisos namuose, jis yra baustas drausminėmis nuobaudomis 2010 metais 2 kartus, 2012 metais 4 kartus, 2013 metais 2 kartus, 2015 metais 1 kartą, šias nuobaudas jis panaikino, šiuo metu G. S. turi vieną galiojančią nuobaudą, kuri jo nuomone nėra piktybinė (nenustatytu laiku žiūrėjo televizorių). Jis yra 4 kartus skatintas už aktyvų dalyvavimą visuomenes veikloje bei už gerą, nepriekaištingą elgesį. Vilniaus pataisos namuose nebuvo jokių konfliktų su nuteistuosius priežiūrinčiais pareigūnais. Kriminalinio ir diskriminacinio elgesio nereiškia ir nepripažįsta. Vilniaus pataisos namuose nuolat dirba, atliekant bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, įgijo avalynės gamintojo specialybę. Bausmės atlikimo metu dalyvavo intervencinėse priemonėse bei psicho-edukacinėse programose, kurių turinys yra orientuotas į psichiką veikiančių vartojimo problemų sprendimą, motyvacijos stiprinimą. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Palaiko socialinius ryšius su savo šeimos nariais, ryšį palaiko skambučių pagalba, susirašinėja laiškais, šeimos nariai lanko G. S. pasimatymo metu. Turi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

- Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisiją savo sprendimą argumentavo tik praeityje buvusiomis ir G. S. neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis;

- Komisija nevertino, neatsižvelgė ir priimtame nutarime nepateikė argumentų, kurių pagrindu buvo atmesti mokslo pagrįstai ir teisėtai laikomi nuteistojo vertinimo kriterijai bei išdėstytos, nuteistąjį gerai charakterizuojančios aplinkybės;

- Komisija pakartotinai vertino Kauno apygardos teismo jau įvertintas aplinkybes nuteistojo atžvilgiu priimant apkaltinamąjį nuosprendį, todėl buvo pažeistas principas ,,leidžiama tai, kas numatyta įstatymo“;

Taip pat pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę asmenims, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiūrį į savo padarytą nusikaltimą bei visuomenei reikšmingas vertybes, savo elgesiu įrodys pasiryžimą sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai ir nekelia jai jokio pavojaus, išeiti į laisvę neatlikus dalies bausmės. Europos Tarybos Ministrų komiteto R. R. (2003)22 numato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir parktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis 18, 19, 20 principais.

Kalbant apie teismų precendentų privalomumą (Teismų įstatymo 33 str.), rekia paminėti ir teisę į teisingą teismą, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje, 31 str. 2 d., Teismų įstatymo 5 str. 1 d., taip pat eilėje Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių. Šiame kontekste akcentuotina, kad pagal Teismų įstatymo 23 str. 2 d., 31 str. 2 d., teismų praktikos formavimas yra išimtinai tik Lietuvos Aukščiausiojo ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismų kompetencija. Teismų precendentų (ir teisės aiškinimo taisyklių) kolizija yra neleistina (EŽTT sprendimas byloje Esertas prieš Lietuvą Nr.50208/06), o jei tokia kolizija įvyko - privalo būti taikomas ne tas precendentas, kuris bylą nagrinėjančiam teismui atrodo teisingesnis (privalu atsiriboti nuo bet kokio vertinimų subjektyvumo), o tas precendentas, kuris nuteistam asmeniui yra palankesnis (pagal tesies taikymo analogiją, bendruosius teisės principus, BVK 3 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad Lygtinio paleidimo komisija, spręsdama klausimą dėl G. S. paleidimo lygtinai iš pataiso įstaigos vadovavosi ne BVK 157 str. nuostata, o bausmės tikslais. Kadangi bausmės tikslai yra skirtingi ir apima, tiek nuteistojo pataisymą, tiek nubaudimą, tiek teisingo principo įgyvendinimą ir pan., todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos sprendimą paleisti lygtinai G. S. grindžia ne pataisymo tikslu, o prioritetu laiko nubaudimo tikslą.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Rec (2003) numatyta, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Tokį poveikį turėtų jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (b. l. 1-6).

Vilniaus pataisos namų administracija ir prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Komisijos nutarimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. S. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies pagrindu laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius.

Susipažinus su bylos medžiaga konstatuotina, jog nuteistasis G. S. bausmės atlikimo metu dalyvavo intervencinėse priemonėse bei psycho-edukacinėse programose, kurių turinys yra orientuotas į psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų sprendimą, motyvacijos stiprinimą (a. b. I d., b. l. 38-45), pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos (a. b. I d., b. l. 37), jam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė (a. b. I d., b. l. 27-30) ir lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės - 2020-02-11. Tai sudaro pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. S. klausimą. Tačiau pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu įvertinus šiuo klausimu reikšmingų aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad nuteistojo G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstomas pirmą kartą. 2020-04-21 Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 38-45) nurodyta, kad G. S. praeityje teistas vieną kartą – 1994-04-21 Panevėžio rajono teismo, pagal BK (galiojusį iki 2003-05-01) nuteistas pagal BK 104 str., dėl tyčinio nužudymo, skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 4 mėn. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės, priežiūros sąlygų nepažeidė. Taip pat, praeityje, 1995-12-01 įstatymo ,,Dėl amnestijos” 4 str., neatlikta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3, t.y. 1 m. 6 mėn., bei nustatyta galutinė bausmė – 6 m. 6 mėn. Laisvės atėmimo“.

G. S. 2020-05-08 skunde nurodo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra 56 balai; jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pataisos įstaigoje nuolat dirba; vykdomųjų dokumentų del skolos išieškojimo neturi; G. S. laisvės atlikimo bausmės metu nevartojo jokių narkotinių medžiagų ar alkoholio. Socialinio tyrimo išvados vertinimas atskleidžia nevienareikšmius pokyčius. Viena vertus, G. S. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką sudaro 56 balai, kas priskirtą vidutinei rizikos grupei, tačiau nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir buvo stebimas disciplinuotas ir pagarbus elgesys su priežiūrą vykdančių presonalu, prosocialaus užimtumo įgyvendinimas bausmės atlikimo metu, tačiau asmuo dar stokoja motyvacijos bei iniciatyvų nukreiptų į nusikalstamo elgesio valdymą ir šiuo metu turi galiojančią nuobaudą. Taip pat konstatuotini ir G. S. kriminogeniniai veiksniai kaip statiniai:

- nusikalstamas smurtinis elgesys (2 kartus teistas už sunkius nusikaltimus susijusius su gyvybės atėmimu, sunkinančiomis aplinkybėmis).

- nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas;

- problemų identifikavimo bei problemų sprendimų įgūdžių stoka;

- požiūris bei nuostatos į alkoholio vartojimą;

Taip pat, nusikalstamo elgesio analizė leidžia manyti, jog alkoholio vartojimo įpročiai galėję būti probleminiai, nes G. S. praeityje buvo linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, todėl asmens alkoholio vartojimas turėjo įtakos asmens nusikalstamam elgesiui, taip pat – gali būti aktualus pakartotinio nusikalstamumo rizikai bei jos valdymui ateityje. Apibendrinant asmens elgsenos ypatumus, turimas socialinės kompetencijas, vertybinės nuostatas, pažymetina, kad galima daryti prielaidą, kad nuteistojo impulse reguliavimo įgūdžių stoka, agresyvi elgsena alkoholinio apsvaigimo metu, sietina su nuteistojo prastu savo-veiksmingumu, nepakankama problemų įžvalga, savo elgesio pasekmių įvertinimas buvo vienas svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo įvykdytu nusikaltimu. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į G. S. elgseną atliekant bausmę pataisos namuose, antai 2010-2019 metų laikotarpyje už rėžimo reikalavimų nustatytų elgesio taisyklių pažeidimus buvo baustas 8 kartus, paskutini kartą – 2019-12-19 Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), dėl dienotvarkės pažeidimo (po signalo ,,miegas“ žiūrėjo televizorių), skirta nuobauda – pareikštas papeikimas. Šiuo metu nuteistojo G.S. atžvilgiu galioja 2019-12-19 skirta nuobauda. Nuteistasis G. S. bausmes atlikimo metu už gerą elgesį bei sąžiningą darbą skatintas 4 kartus.

Teismas vertina G. S. elgesio teigiamus pokyčius, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Išvardintos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Šiuo atveju tuo įsitikinti neleidžia nepakankama G. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose bei nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo (OASys) procedūros metu, teikė reikalingą informaciją vertinimui atlikti, tačiau atsargiai, į pateiktus klausimus atsakydamas labiau lakoniškai ir formaliai, kad leidžia spręsti daugiau apie formalų dalyvavimą šiose socialinės reabilitacijos priemonėse ir jų menką realią naudą. Tokią išvadą sustiprina socialinio tyrimo išvados rengimo metu gauti duomenis, jog G. S. nepakankamai vertiną savo veiksmų pasekmės, turi problemų sprendimų įgūdžių ir jų identifikavimo stoka, jo požiūris bei nuostatos į alkoholio vartojimą (nuteistasis teigė, kad alkoholį vartojo retai ir tik progoms esant), tačiau asmens bylos analizė leidžia manyti, kad G. S. praeityje buvo linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, kad gali būti aktualus pakartotinio nusikalstamumo rizikai bei jos valdymui ateityje. Komisija G. S. ir toliau rekomenduoja dalyvauti elgesio prorgamose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, įsidarbinti, nes darbiniai įgūdžiai galės padėti nuteistajam užsidirbti pragyvenimui bei lengviau jam integruotis į visuomenę. Todėl vien tik nuteistojo skunde akcentuojami jo elgesio ir supratimo teigiami pokyčiai, kurie atsispindi socialinio tyrimo išvadose, nesudaro pagrindo spręsti priešingai. Šiame kontekste atsakant į nuteistojo skundo argumentą pastebėtina, jog Komisijos nutarime vertinta ne tik nuteistojo praeitis (ankstesnis teistumas, alkoholio vartojimo patirtis, buvę draugai ir kt.), bet ir visuma kitų lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių (gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos, elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kt.), įskaitant ir dalyvavimą elgesio pataisos programose bei jų rezultatus, kurie aptarti aukščiau. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-65-574/2019; 1S-31-211/2019; 1S-10-211/2019), todėl Komisija pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo kriminalinę patirtį. Nemažiau svarbu ir tai, kad būdamas pataisos įstaigoje, kur jo elgesys yra kontroliuojamas daug griežčiau nei lygtinio paleidimo atveju, G. S. nesugebėjo paklusti privalomiems bausmės atlikimo režimo reikalavimams (už režimo reikalavimų elgesio taisyklių nesilaikymą nuteistasios buvo baustas 8 kartus, šiuo metu G. S. atžvilgiu galioja 2019-12-19 skirta nuobauda). Nors padaryto pažeidimo pavojingumas išties nėra didelis, tačiau pažymėtina, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos net ir su intensyvia priežiūra, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau šiuo atveju ne tik G. S. elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas itin nepriekaištingu, bet ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrintų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Abejonių galimybe G. S. toliau taisyti neizoliuotu nuo visuomenės taip pat kelia praeityje jam vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir 1995-12-01 įstatymo ,,Dėl amnestijos“ 4 str., nuteistasis nepateisino teismo išreikšto pasitikėjimo. Nors G. S. skunde akcentuoja savo artimųjų interesus, nes nuolat bendrauja su vaikais, tačiau pažymėtina, kad nuteistasis, būdamas sąmoningas, darydamas įstatymo leidėjo uždraustas veikas pats laiku neįvertino jiems galimų kilti neigiamų pasekmių ir tik jis yra atsakingas už tai, kad šiuo metu negali dalyvauti savo artimųjų gyvenime laisvėje. Paminėtina ir tai, kad R. P. skunde minimoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtos rekomendacijos ir nuomonės, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (pvz., Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-934-634/2018; 1S-670-348/2018; 1S-659-634/2018). Pagaliau, kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, be kita ko, kurių pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos nutarime pateikti argumentai, kurie šiuo atveju nesudaro pagrindo taip manyti ir vien tik pavartota kitokia formuluotė, priešingai nei skunde nurodo R. P., nedaro Komisijos nutarimo neteisėtu.

Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Komisijos nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismo vertinimu, stebimi teigiami nuteistojo G. S. elgesio pokyčiai mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankami ir vis dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas mano, kad G. S. dar nėra pasiruošęs išeiti į laisvę, todėl jis negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Visa tai sudaro pagrindą nuteistojo skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo G. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“ atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.