- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2S-261-642/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- O. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo O. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas O. R. 2019 m. lapkričio 27 d. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Prašo iškelti jam bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad tapo nemokus, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu priteisė skolą buvusiai sutuoktinei kaip kompensaciją už būstą, tuo pačiu metu teko mokėti paskolą už būstą. Abu mokėjimai pareiškėjui tapo nepakeliami, dėl šių įsipareigojimų nevykdymo prasidėjo vykdymo procesas, kuris padėtį dar labiau pablogino. Taip pat teko išlaikymo įsiskolinimas ir jo vykdymas. Visos šios priežastys nulėmė, jog įsidarbinimas pasunkėjo dėl vykdomųjų bylų, dėl kurių po išskaitų nelikdavo pinigų pragyventi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatytas pareiškėjui O. R. 10 dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos terminas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė informacijos, ar jam nebuvo pradėti fizinio asmens bankroto procesai per 10 metų, be to, nutylėjo aplinkybę apie 2015 m. pradėtą bankroto procesą, kuriame 2015 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-62-328/2015 pareiškėjui atsisakyta iškelti bankroto bylą.
4. Teismas pažymėjo, kad su pareiškimu nepateikti banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašai. Pareiškėjas turi pateikti teismui šių sąskaitų išrašus už trejų metų laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. iki šiol.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė informacijos, jog jis nėra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnyje, 208 straipsnyje, 209 straipsnyje, 216 straipsnyje, 222 straipsnyje, 223 straipsnyje, ir nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nenurodė duomenų apie vertybinius popierius, akcijas, o tik apsiribojo nurodymu, jog grynųjų pinigų sumų, viršijančių 1 MMA, pareiškimo pateikimo dieną neturi.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nenurodė informacijos apie savo darbovietes už trejų metų laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. iki šiol.
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nurodo, kad dėl jo yra pradėtos vykdomosios bylos, tačiau konkrečių duomenų apie vykdomąsias bylas nepateikia – nenurodo, kokiose antstolių kontorose yra užvestos vykdomosios bylos jam, vykdomųjų bylų numerių.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė informacijos apie per 3 pastaruosius metus sudarytus sandorius.
Motyvuojamoji dalis
10. Teismas pažymi, jog iš pareiškėjo pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti kreditorių tinkamą informavimą apie ketinimą inicijuoti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą. Nėra pateikta pranešimų kreditorėms UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini). Pateikti pranešimai kitiems kreditoriams yra daugiau nei 2 metų senumo. Taip pat apie ketinimą inicijuoti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą pareiškėjas informavo (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas pareiškime šių kreditorių ir įsiskolinimo dydžių jiems nenurodo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia tokiais motyvais:
11.1. Duomenis apie asmens teistumą galima gauti bylos nagrinėjimo metu. Be to, teismas šioje byloje yra aktyvus, todėl tokio pobūdžio informaciją teismas gali gauti savo informacinėse sistemose.
11.2. Pareiškėjui bankroto procedūros nebuvo pradėtos. Teismo nurodyta, jog nuo byloje Nr. e2FB-62-328/2015 priimtos nutarties nėra praėję 10 metų, tačiau teismas susipainiojo su sąvokomis „atsisakyta iškelti bankroto bylą“ su „nutraukta bankroto byla“. Šiuo atveju byla nebuvo iškelta, todėl negalėjo būti nutraukta.
11.3. Teismas pertekliniu reikalavimu nurodo, jog byloje nepateikti duomenys apie vertybinius popierius ir akcijas, tačiau nenurodo, iš kur tokią informaciją gauti, t. y. kokia institucija teikia tokius duomenis, todėl toks trūkumo nurodymas skundžiamojoje nutartyje yra ne pareiškimo priėmimo klausimas, o bylos nagrinėjimo.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkintinas
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
14. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė terminą pašalinti pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo nustatytus trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų
15. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ nereglamentuotas pareiškimo trūkumų šalinimo institutas, todėl turi būti vadovaujamasi CPK normomis. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjui teismo nustatytu terminu pašalinus ieškinio (pareiškimo) trūkumus, ieškinys (pareiškimas) laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
16. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad aplinkybės dėl pareiškėjo teistumo yra nustatinėjamos bylos nagrinėjimo metu, šią informaciją teismas gali pats gauti ir tai nėra privalomas pareiškimo priedas, be to, pareiškėjui bankroto byla niekada nebuvo iškelta ar nutraukta, o teismo prašoma pateikti informacija apie vertybinius popierius ir akcijas (pažymint, jog teismas nenurodė, kur tokią informaciją gauti) taip pat nėra pareiškimo priėmimo nagrinėjimo klausimas.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas, nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3–4 dalys ir CPK 111 straipsnis). Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas, laikantis, be kita ko, pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis) ir taip yra pasiekiamas antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo proceso etapas.
18. Įvertinęs šios bylos proceso veiksmus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iškeldamas civilinę bylą teismas nesprendžia pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo pagrįstumo klausimo, o tik patikrina, ar pateikti įrodymai pagal FABĮ reikalavimus reikalingi pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokių trūkumų, nustatytų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi, nesistengia pašalinti, o pateikdamas atskirąjį skundą nesutinka su keliais iš pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų trūkumų.
19. Apelianto nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai yra formalūs ir pareiškimo priėmimo metu neturėtų būti laikytini trūkumais, atmetami kaip nepagrįsti. Remiantis FABĮ 1 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).
20. FABĮ 4 straipsnio 4 dalis pateikia baigtinį sąrašą priedų, pateikiamų prie pareiškimo iškelti bankroto bylą. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato terminą trūkumams pašalinti. Taigi, gavęs pareiškimą, prie kurio nėra pridėti įrodymai, patvirtinantys FABĮ 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintų reikalavimų laikymąsi, teismas turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti pareiškėjui terminą pateikti įrodymus.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, jog nėra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 207 straipsnyje, 208 straipsnyje, 209 straipsnyje, 216 straipsnyje, 222 straipsnyje, 223 straipsnyje, ir nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytas pareiškimo trūkumas nėra laikomas kaip esminis ir būtinas pateikti priedas pagal FABĮ 4 straipsnį, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, nurodydamas kitus esminius pareiškimo trūkumus, konstatavo ir tai, kad pareiškėjas nepateikė minėtų duomenų, kurie gali būti reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.
23. Dėl pirmosios instancijos teismo nurodyto pareiškimo trūkumo, jog „pareiškėjas turi nurodyti, ar nebuvo pradėti fizinio asmens bankroto procesai per 10 metų“, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte nurodyta, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas, nurodydamas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktą, netiksliai cituoja įstatyme numatytą reikalavimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai laikytina formaliu netikslumu. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nutylėjo aplinkybę, kad jam civilinėje byloje Nr. e2FB-62-328/2015 atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva patikrinus Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad pareiškėjas dėl bankroto bylos iškėlimo jau ne kartą kreipėsi civilinėse bylose: Nr. e2FB-15798-980/2015; Nr. e2FB-3832-676/2016; Nr. e2FB-6594-676/2016; Nr. e2FB-3555-911/2018; Nr. e2FB-10791-904/2019. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas pakartotinai kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, neatleidžia nuo pareigos pateikti FABĮ numatytus įrodymus.
24. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismas „pertekliniu reikalavimu“ nurodo aplinkybę, jog byloje nepateikti duomenys apie vertybinius popierius ir akcijas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto argumentu, pažymėdamas, kad FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte imperatyviai nurodyta, jog prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas ir pateikiamas fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas teismui būtų pateikęs duomenis apie vertybinius popierius, akcijas ir tai laikytina pareiškimo trūkumu pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punktą.
25. Nagrinėjamu atveju, vertindamas byloje pateiktus pareiškėjo duomenis ir skundžiamoje nutartyje nurodytų trūkumų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo pateiktas pareiškimas neatitiko įstatyme nustatytų reikalavimų turinio, nustatyti trūkumai nėra formalūs.
26. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, visi bankrutuojantys asmenys privalo būti aktyvūs, sąžiningai naudotis jiems bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis, nes fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, turi kartu su pareiškimu teikti būtinus ir įstatyme nurodytus pareiškimo priedus, nesant galimybės pateikti priedus, turi nurodyti to priežastis ir, be to, teikti tokį pareiškimą, kad būtų galima kuo objektyviau ir ekonomiškiau išnagrinėti fizinio asmens bankroto bylą, nepažeidžiant kreditorių interesų.
27. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, atmetami kaip nepagrįsti. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui priėmimo klausimas neturi būti sprendžiamas pernelyg formaliai, taip pat neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad pareiškėjui privaloma pateikti įstatyme nurodytą informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
29. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.