Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (suinteresuoto asmens) E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. P. ir E. P. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo

8. Atskirajame skunde apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, susijusios su galimybe įvykdyti teismo sprendimo dalį, kurioje išduotas vykdomasis raštas. Kadangi sąlyga yra abstrakti ir jos vykdymas apsunkintas, abejotinas priverstinis tokios vykdymo užtikrinimas.

9. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-26050-1152/2021 nutraukė pareiškėjų E. P. ir R. P. santuoką, taip pat patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punktu šalys susitarė, kad nepilnamečio sūnaus D. P. tėvas R. P. bendrauja su sūnumi D. P. bei dalyvauja jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir motina, su kuria gyvena sūnus. Nepilnametis sūnus turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su tėvu, nesvarbu, kur jis gyvena, o motina, pas kurią gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant. Pareiškėjai susitaria, kad konkreti tėvo bendravimo tvarka su sūnumi nenustatoma, kadangi ginčai dėl tėvo bendravimo su vaiku nekyla.

10. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką nagrinėjamu atveju, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

11. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, 14 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).

13. Apeliantė byloje neneigė, kad nesutiko, jog pareiškėjas bendrautų su jųdviejų nepilnamečiu vaiku, ir nurodė šias priežastis: vaikas nematė pareiškėjo beveik tris metus, tėvo ir vaiko ryšys yra nutrūkęs. Taigi nustatyta, kad teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra tinkamai vykdoma, t. y. vaiko ir tėvo bendravimas nevyksta jokia forma, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs tokį faktą, nevertino, ar apskritai sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktas yra aiškus ir įmanomas įvykdyti priverstinai. Šalys šiame sutarties punkte atkartojo CK 3.170 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytą teisinį reguliavimą, tačiau pačios nurodė, kad jokia konkreti bendravimo tvarka nėra nustatoma, nes tarp šalių nėra ginčo dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos. Esamoje situacijoje akivaizdu, kad ginčas yra kilęs, tačiau pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, nors turėjo tokią pareigą, atsižvelgiant ir į prioritetinius vaiko interesus, kaip šalys supranta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą, ir ar toks nekonkretus susitarimas gali būti įvykdomas, teismas nevertino, ar apskritai šis punktas nustato kažkokią nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, kuri gali būti priverstinai įvykdoma.

14. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-316/2014). Tai reiškia, kad rezoliucinė teismo sprendimo dalis turi būti aiški, nedviprasmiška, suformuluota konkrečiai, kad dalyvaujantiems byloje asmenims nekiltų neaiškumų dėl patenkintų ar atmestų reikalavimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017 23 punktas).

15. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nenustačius konkrečios bendravimo tvarkos, o tik bendro pobūdžio, tokia tvarka negali būti priverstinai vykdoma (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-936-775/2022). Pažymėtina, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl vykdomojo rašto išdavimo nėra ir negali būti sprendžiamas klausimas dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Jei tarp šalių kyla ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, šalis, kurios interesai yra pažeidžiami, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas įtvirtino vykdomojo rašto išdavimo klausimą nagrinėjančio teismo diskreciją nuspręsti, ar klausimo nagrinėjimui tikslinga skirti teismo posėdį žodinio proceso tvarka, ar, esant atitinkamoms sąlygoms, vykdomojo rašto išdavimas galimas ir neskiriant bylos žodinio nagrinėjimo. Visgi teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį išdavimo, procesą turėtų organizuoti atitinkamai atsižvelgdamas į tai, ar nevykdomos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygos yra pakankamai aiškios, kaip jų aiškinimą supranta ginčo šalys ir kt., ir dėl tokio prašymo turi būti priimama motyvuota rašytinė nutartis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo galėjo būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, vis tik tokia pasirinkta prašymo nagrinėjimo forma sutrukdė pirmosios instancijos teismui nustatyti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Susiklosčius tokiai, kaip nagrinėjamoje byloje, faktinei situacijai, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir paskirti žodinį pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, aiškintis šios nutarties 14-15 punktuose nurodytas aplinkybes bei įsitikinti, ar vykdomasis raštas gali apskritai būti išduotas pagal tokį šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymo pagrįstumo klausimą, nesivadovavo CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodytomis taisyklėmis, neatsižvelgė į šį straipsnį aiškinančią teismų praktiką, todėl nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių. Kadangi dėl šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytų argumentų, skundžiamos nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta, nutartis naikintina ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo turėtų įvertinti ir tai, ar šioje byloje nėra reikalingas vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas, jai pateikiant išvadą dėl byloje kilusių klausimų, susijusių su nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.178 straipsnis). Matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nesant duomenų, padarė išvadą, kad tėvo bendravimas sūnumi nekenkia sūnaus interesams, apeliantei nurodant, kad tėvas su vaiku nebendravo beveik tris metus, vaikas tėvo nepažįsta, nes nematė nuo 2 metukų amžiaus, o ryšys tarp jų yra nutrūkęs, neatsižvelgė į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis) ir nesiėmė veiksmų įsitikinti, ar iš tiesų tėvo bendravimas su sūnumi jam nekenktų. Vienas iš pagrįsto įsitikinimo būdų, kaip minėta, šiuo atveju būtų žodinis bylos nagrinėjimas.

19. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93, 94, 96 straipsniai). Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą (nutartį).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.