- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-18
- Bylos Nr.
- 2S-936-775/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05506-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- G. A., E. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-10858-1107/2021 pagal pareiškėjų E. K. ir G. A. prašymą dėl taikos sutarties, sudarytos ne bylos proceso metu, patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi patvirtino tarp pareiškėjų E. K. ir G. A. 2021 m. vasario 10 d. sudarytą taikos sutartį, kurios 4 punktu šalys susitarė, kad pareiškėja netrukdo šalių nepilnamečio sūnaus A. A. tėvui bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas E. K. 2022 m. vasario 23 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad pareiškėja neleidžia tinkamai vykdyti teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiu vaiku.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjo E. K. prašymą tenkino – išdavė pareiškėjui vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punktą.
4. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi patvirtino tarp pareiškėjų sudarytą 2021 m. vasario 10 d. taikos sutartį. Taikos sutarties 4 punkte šalys susitarė, jog pareiškėja netrukdo šalių nepilnamečio sūnaus tėvui bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime. Teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma, o pareiškėjo teisė turėti vykdomąjį raštą, kad, esant objektyviam poreikiui, būtų galima jį operatyviai pateikti priverstiniam vykdymui, negali būti kvestionuojama. Pareiškėjas nurodė, jog pareiškėja neleidžia tinkamai vykdyti teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiu vaiku ir tokiu būdu pažeidė taikos sutarties sąlygas. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog pareiškėja nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, susijusių su pareiškėjo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka, todėl, siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus bendrauti su tėvu, pareiškėjo prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja G. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį bei neišduoti vykdomojo rašto pareiškėjui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo nutartis yra nemotyvuota ir neišsami. Nėra aišku kokiomis aplinkybėmis, išskyrus pareiškėjo parašytus žodinius argumentus, teismas rėmėsi. Remtis tik žodiniu pareiškėjo kaltinimu ir laikyti, kad tai tiesa, vien todėl, kad taip sako pareiškėjas, iš teismo pusės yra neteisėta. Tokiu būdu teismas formuoja klaidingą praktiką.
1.2. Teismo nutartis yra neobjektyvi, kadangi teismas nevertino pareiškėjo prašymo pagrįstumo. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių jo prašymą pagrindžiančių įrodymų, o teismas nereikalavo iš pareiškėjo juos pateikti.
1.3. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, elgėsi neatidžiai, nerūpestingai ir neatsakingai, kadangi neatsižvelgė į vaiko interesus. Prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nėra grindžiamas jokiomis aplinkybėmis, jokiais dokumentiniais įrodymais. Iš prašymo turinio neįmanoma nustatyti, nei kokiais būdais motina neleidžia tinkamai vykdyti teismo nutarties, nei kaip tai pasireiškia. Nesant nurodytų aplinkybių, kaip konkrečiai pasireiškia netinkamas taikos sutarties vykdymas, negalima spręsti apie motinos veiksmų neteisėtumą. Nėra aišku, ar netinkamas taikos sutarties vykdymas apskritai yra motinos kaltė. Nustatyta nekonkreti bendravimo su vaiku tvarka yra visiškai nepatogi, neteisinga ir netinkanti nei vaiko motinai, nei vaikui. Be to, prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo teismui pateiktas tik 2022 m. vasario 23 d., nors bendravimo tvarka nustatyta 2021 m. balandžio 13 d. Iš prašymo nėra aišku, nuo kada motina neva tai draudžia pareiškėjui vykdyti teismo nutartį. Jei visą laikotarpį vaiko tėvui buvo neva tai sunku bendrauti su vaiku, jis galėjo anksčiau kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau to nedarė, kreipėsi tik tada, kai vaiko motina pasikreipė į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos ir vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo. Šalys taikos sutartimi nesusitarė dėl jokios konkrečios bendravimo tvarkos. Tvarka buvo nustatyta bendra, laisva forma, atsižvelgiant į vaiko interesus. Todėl neaišku, dėl kokios konkrečiai bendravimo tvarkos pareiškėjas negali matytis su vaiku, kaip jis nori tinkamai vykdyti teismo nutartį ir kaip bendrauti su vaiku jam neleidžia vaiko motina.
6. Pareiškėjas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir apeliaciniams skundams, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
9. Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį.
10. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
11. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017, 24 punktas).
12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas).
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų taikos sutartį, kurios 4 punkte numatyta, kad G. A. netrukdo nepilnamečio sūnaus A. A. tėvui E. K. bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime.
14. Pažymėtina, jog minėtu punktu nėra nustatyta jokia konkreti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, šis punktas yra bendro pobūdžio, todėl darytina išvada, kad nėra galimybės šį punktą priverstinai įvykdyti. Tam, kad nustatyti aplinkybes, ar pareiškėja trukdo vaiko ir tėvo bendravimui, visų pirma būtina nustatyti pačią bendravimo tvarką. Kol tokia bendravimo tvarka nenustatyta, nėra galimybės spręsti, kaip pareiškėja trukdo bendravimui ir kokių bendravimo tvarkos reikalavimų nevykdo. Jei tarp šalių kyla ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, šalis, kurios interesai yra pažeidžiami, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo.
15. Kadangi teismo nutarties punktas, dėl kurio buvo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, nenustato konkrečios bendravimo tvarkos, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl tokio punkto vykdymo nebuvo pagrindo išduoti vykdomąjį dokumentą.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nutartį ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai aiškino šalių pateiktos taikos sutarties 4 punkto dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku turinį, neteisingai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir prašymas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo E. K. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.