Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį ( 6 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda;

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių suėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 5, 6, 7, 8, 9 punktais ir 6 dalimi, paskirtos galutinės 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: registruotis Užimtumo tarnyboje, arba pradėjus dirbti tęsti darbą ar pradėjus mokslą mokytis, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su nukentėjusiuoju A. M.; per 2 mėnesius: atsiprašyti nukentėjusiojo A. M., pradėti dirbti arba mokytis; o per 6 mėnesius: dalyvauti elgesio pataisos programoje;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine bausme 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 5, 6, 7, 8, 9 punktais ir 6 dalimi, paskirtos galutinės 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: registruotis Užimtumo tarnyboje, arba pradėjus dirbti tęsti darbą ar pradėjus mokslą mokytis, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su nukentėjusiuoju A. M.; per 2 mėnesius: atsiprašyti nukentėjusiojo A. M., pradėti dirbti arba mokytis; o per 6 mėnesius: dalyvauti elgesio pataisos programoje;

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

O. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 22 MGL (1100 Eur) dydžio bauda;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 10 parų;

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat uždraudžiant jam visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, teista:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalyje laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams (bausmė atlikta);

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Be to, kaltinamojo E. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai įvertinti kaip neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos be tikslo ją parduoti ar kitaip platinti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes jis neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino. Byloje nėra įrodymų, kad E. K. psichotropinę medžiagą būtų įgijęs, turėdamas tikslą ją platinti. Kaltinamasis E. K. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad amfetaminą įsigijo vartoti sau. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, byloje nustatytas psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekis (0,180 g) neviršija nedidelio (0,2 g) kiekio ribos, todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes E. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Visų pirma, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju V. L. pateiktas kaltinimas neteisėtai įgijus psichotropinę medžiagą tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu šios medžiagos išplatinimo faktu bei pačios kaltinamosios nenuosekliais parodymais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis, tačiau pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką tai prieštarauja BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms.

Bylos nagrinėjimo metu, apklausus kaltinamąją V. L., atlikus byloje esančių įrodymų tyrimą, nepavyko nustatyti esminių minėtos narkotinės medžiagos įsigijimo aplinkybių (t. y. nepavyko nustatyti, nei kokiomis aplinkybėmis, nei kada tiksliai, nei kokiu būdu ar iš ko V. L. įsigijo minėtą psichotropinę medžiagą). Dėl šių priežasčių teismas šalina iš V. L. pateikto kaltinimo BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – psichotropinės medžiagos įgijimą kaip nepagrįstą. Šis faktas nepaneigia V. L. kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes ji realizavo vieną iš BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – neteisėtą psichotropinės medžiagos platinimą ją parduodant. To visiškai pakanka pripažinti V. L. kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Nors kaltinamosios O. T. gynėjas nurodė, kad byloje yra duomenų apie S. T., o ne O. T., be to, pas R. P. nebuvo surasta 50 Eur kupiūra, teismas šiuos argumentus atmeta. Dėl S. T. nurodymo teismas pažymi, kad byloje nėra abejonių, kad O. T. buvo supainiota su kažkuriuo kitu asmeniu, todėl tai vertintina kaip techninė rašymo (apsirikimo) klaida. O tai aplinkybė, kad pas R. P. sulaikymo metu nerasta ir nepaimta 50 Eur kupiūra, kuria buvo atsiskaityta už amfetaminą, taip pat nepaneigia byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visumos. Pastebėtina, kad R. P. amfetaminą O. O. ir O. T. pardavė 2022 m. liepos 14 d. apie 20.10 val., tačiau iškart po pardavimo nebuvo sulaikytas, jo laikino sulaikymo laikas yra 2022 m. liepos 15 d. 1.04 val. Taigi, akivaizdu, kad R. P. turėjo beveik 5 valandas po amfetamino pardavimo išsikeisti ar išleisti turėtus grynuosius pinigus.

Įvertinus byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais nustatytas bei aptartas faktines bylos aplinkybes, kaltinamojo R. P. veiksmai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo teisingai įvertinti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kadangi jis neteisėtai platino psichotropinę medžiagą, o būtent: jis rudai oranžinės spalvos ryšulį su gelsvos spalvos biria medžiaga, kurios sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 1,019 g (9,6 %), 2022 m. liepos 14 d. apie 20.10 val., prie (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 50 Eur atlygį perdavė O. O., šiais savo veiksmais platino psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė 1,019 g.

Teismas, išanalizavęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, šalina iš kaltinimo kai kuriuos kaltinamajam R. P. inkriminuotus objektyviuosius veikos požymius, pastariesiems proceso metu nepasitvirtinus. Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis R. P. taip pat buvo kaltinamas ir tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino.

Visų pirma, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju R. P. pateiktas kaltinimas neteisėtai įgijus psichotropinę medžiagą tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu šios medžiagos platinimo faktu bei paties nenuosekliais kaltinamojo parodymais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis, tačiau pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką tai prieštarauja BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms.

Bylos nagrinėjimo metu, apklausus kaltinamąjį R. P., atlikus byloje esančių įrodymų tyrimą, nepavyko nustatyti esminių minėtos psichotropinės medžiagos įsigijimo aplinkybių (t. y. nepavyko nustatyti, nei kokiomis aplinkybėmis, nei kada tiksliai, nei kokiu būdu ar iš ko R. P. įsigijo minėtą psichotropinę medžiagą). Dėl šių priežasčių teismas šalina iš R. P. pateikto kaltinimo BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį –psichotropinės medžiagos įgijimą kaip nepagrįstą. Šis faktas nepaneigia R. P. kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes jis realizavo vieną iš BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – neteisėtą psichotropinės medžiagos platinimą, ją parduodant. To visiškai pakanka pripažinti R. P. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Be to, kaltinamųjų O. O., O. T. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai įvertinti kaip neteisėtas disponavimas psichotropine medžiaga be tikslo ją parduoti ar kitaip platinti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes ji O. O. ir O. T., neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – amfetaminą. Byloje nėra įrodymų, kad O. O., O. T. psichotropinę medžiagą būtų įgiję, turėdami tikslą ją platinti. Kaltinamasis O. O. viso teisiamajame posėdyje parodė, kad amfetaminą įsigijo vartoti sau. Be to, specialisto išvada nustatyta, kad O. T. vartoja amfetaminą (4 t., b. l. 31), o O. O. pats pripažino amfetamino vartojimo faktą.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, byloje nustatytas psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekis (1,019 g) viršija nedidelio (0,2 g) kiekio ribą, tačiau neviršija didelio kiekio ribos (20 g) todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes O. O. ir O. T. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nesunkus tyčinis nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmių skyrimas, kiti klausimai

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, skirdamas bausmę E. K., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Vertinant E. K. asmenybę atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau 10 kartų teistas, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, daug kartų baustas administracine tvarka, baudų nemoka (4 t., b. l. 90-107), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitus nuosprendžius, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų įskaitą valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad galima teigti, jog nusikalstamos veikos yra kaltinamojo gyvenimo būdas, jo antivisuomeninės nuostatos yra įsišaknijusios. Kaltinamasis E. K., kaip minėta aukščiau, teistas ne kartą, ne kartą jam skirtas terminuotas laisvės atėmimas, tačiau jis iš to išvadų nedaro ir toliau daro nusikalstamas veikas, taigi iš esmės ignoruoja įstatymų reikalavimus ir nesistengia jų laikytis, nededa pastangų laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Įvertinus šių aplinkybių visumą BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią iš numatytų bausmės rūšių, t. y. arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas bausmės rūšies vidurkiui. Pagal nustatytas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrintina bausmių apėmimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme, nes padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims.

Iš bylos duomenų matyti, kad E. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. liepos 11 d. 17.10 val. iki 2022 m. liepos 12 d. 16.03 val. (1 t., b. l. 184, 191). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę. Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina, nes jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitus nuosprendžius.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę R. P., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių tyčinių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo R. P. asmenybę: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, taigi laikytinas neteistu asmeniu, po nusikalstamos veikos padarymo įsidarbino, iš jo žodžių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 58-59), gydosi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 81).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. P. už šios veikos padarymą paskyrus sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nedidelį išplatintos psichotropinės medžiagos kiekį, kaltinamojo asmenybę, bei mano, kad R. P. skirtina bausmė, artima sankcijoje numatytos bausmės minimumui. Papildomai teismas pažymi, jog nenustatė pagrindo skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę, taikant BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, be to, BK 75 straipsnio nuostatos nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. liepos 15 d. 1.04 val. iki 2022 m. liepos 15 d. 18.19 val. (3 t., b. l. 135, 142). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę. R. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamosios V. L. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamosios V. L. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, veika baigta, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, savanaudiškais motyvais. Teismas atsižvelgia ir į nustatytą kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat vertina duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę: V. L. anksčiau teista vieną kartą už neteisėtą disponavimą, susijusį su psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, naują sunkų tyčinį nusikaltimą padarė, būdama teista, padarytos nusikalstamos veikos sunkėja. Be to, kaltinamoji V. L. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo bausta administracine tvarka, niekur oficialiai nedirbo, iš jos žodžių turi (duomenys neskelbtini), įsidarbino po nusikalstamos veikos padarymo, duomenų apie įskaitas/gydymąsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ar Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, tai, kad kaltinamoji V. L. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, būdama anksčiau traukta baudžiamojon atsakomybėn, taigi ankstesnis nuteisimas nepaskatino kaltinamosios pakeisti savo gyvenimo būdo, gydytis priklausomybes ar pan., be to, ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji V. L. stokojo kritiško savo veiksmų vertinimo, lengvabūdiškai vertino psichotropinės medžiagos vartojimo aplinkybes, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant kaltinamajai V. L. vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę. Nustatant jos dydį, atsižvelgiama ir į tai, kad V. L. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kaltę iš esmės pripažino tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, todėl jai skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teismo nuomone būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, yra adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamosios asmenybei, taip pat neprieštarauja teisingumo principui. Teismas nenustatė pagrindų skirti kaltinamajai švelnesnę bausmę, taikant BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atskirai pažymėtina, jog BK 75 straipsnio nuostatos nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad V. L. buvo laikinai sulaikyta nuo 2022 m. liepos 15 d. 1.40 val. iki 2022 m. liepos 15 d. 17.57 val. (2 t., b. l. 51, 61). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę. V. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamojo O. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę O. O., teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Vertinant O. O. asmenybę matyti, kad jis anksčiau neteistas (4 t., b. l. 23), baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 25), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (4 t., b. l. 21-22), duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre nėra.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti O. O. už šios veikos padarymą paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bei mano, kad O. O. skirtina bausmė ženkliai mažesnė už sankcijoje numatytą baudos vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad O. O. finansinė padėtis nėra gera, oficialiai niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, jo teigimu, gauna apie 300 Eur pajamų per mėnesį, nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas.

Nors prokuroras prašė kaltinamajam O. O. skirti arešto bausmę, su tuo nesutiktina. Teismo įsitikinimu, O. O. charakterizuojančių duomenų analizė bei prokuroro pozicija pasisakant dėl bausmės skyrimo kaltinamajam, neleidžia abejoti tuo, jog tiek O. O., tiek jos padaryta nusikalstama veika nėra tokia pavojinga, kokį įspūdį galima susidaryti vien iš atsakomybę už ją numatančios normos sankcijos. Atsižvelgiant į nurodytas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamajam netikslinga skirti inkriminuojamos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytų bausmių, susijusių su laisvės atėmimu. Atvirkščiai, tokios bausmės paskyrimas nagrinėjamoje byloje reikštų nehumaniškos, neteisingos ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą. Tokia bausmė ne tik nepašalintų neteisėto elgesio priežasčių, o galimai atvirkščiai – turėtų išskirtinai neigiamos įtakos kaltinamajam, neigiamai paveiktų jo elgesį, požiūrį į teisę, moralės normas ir tuo grindžiamus visuomeninius santykius. Be to, arešto bausmės skyrimas šiuo atveju nebūtų tikslingas ir logiškas.

Viena vertus, pastebėtina, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl vien tik kaltinamojo interesus atitinkanti bausmė negali būti skiriama. Kita vertus, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Šiuo atveju baudos bausmė, skiriama už baudžiamojo nusižengimo padarymą, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti O. O. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalimis, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo skirtą baudą, teismas vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Ikiteisminio tyrimo metu O. O. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2022 m. liepos 14 d. 20.15 val. iki 2022 m. liepos 15 d. 19.38 val. (2 t., b. l. 119, 127). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę. O. O. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, skirdamas kaltinamajam S. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu psichotropine medžiaga), į kaltinamojo asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 150-151), anksčiau daug kartų teistas, be kita ko, už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (3 t., b. l. 152-161), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (3 t., b. l. 171-175), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, jo atžvilgiu nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Vilniaus regiono apylinkės teisme, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų įskaitą valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad galima teigti, jog nusikalstamos veikos yra kaltinamojo S. S. pragyvenimo šaltinis ir gyvenimo būdas, jo antivisuomeninės nuostatos yra įsišaknijusios. Kaltinamasis S. S., kaip minėta aukščiau, teistas ne kartą, jam praeityje skirtas ir terminuotas laisvės atėmimas, ir areštas, tačiau jis iš to išvadų nedaro ir toliau daro nusikalstamas veikas, taigi iš esmės ignoruoja įstatymų reikalavimus ir nesistengia jų laikytis, nededa pastangų laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Įvertinus šių aplinkybių visumą BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią iš numatytų bausmės rūšių, t. y. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis (past. – bausmės vidurkis yra 5 metai laisvės atėmimo). Pagal nustatytas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Iš bylos duomenų matyti, kad S. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. liepos 11 d. 17.10 val. iki 2022 m. liepos 12 d. 17.07 val. (1 t., b. l. 121, 128). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę. Atsižvelgiant į kitas kaltinamojo S. S. atžvilgiu nagrinėjamas bylas, teismas šiuo nuosprendžius skiriamos bausmės nebendrina su ankstesniais nuosprendžiais, siekiant išvengti dvigubo subendrinimo. Kaltinamajam S. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamosios O. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veiką padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę O. T., teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į tai, kad jos padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika baigta, kaltinamosios asmenybę: anksčiau teista 2 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu nebausta, nedirbanti, (duomenys neskelbtini), registruota Užimtumo tarnyboje, duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre nėra.

Įvertinus šias aplinkybes, matyti, kad kaltinamoji O. T. anksčiau buvo teisiama ir nuteista realia laisvės atėmimo bausme, tačiau tai didesnės įtakos jai nepadarė, ji ir toliau daro nusikalstamas veikas, todėl bausmės tikslai bus pasiekti O. T. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus antrą griežčiausią BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nenustatyta O. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat įvertina aplinkybes, apibūdinančias padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir sprendžia, kad O. T. skirtina bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas bausmės rūšies vidurkiui.

Ikiteisminio tyrimo metu O. T. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2022 m. liepos 14 d. 20.15 val. iki 2022 m. liepos 15 d. 18.59 val. (2 t., b. l. 182, 191). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę. O. T. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Dainiaus Kunigėlio 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į sulaikymo metu pas R. P. rastas pinigines lėšas – 70 Eur, šį terminą skaičiuojant iki 2023 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į sulaikymo metu rastas R. P. pinigines lėšas – 70 Eur, 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 1 d., nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti rastomis ir paimtomis pinginėmis lėšomis.

Prokuroras prašo šias lėšas, kaip nusikalstamos veikos rezultatą konfiskuoti. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog tik dalis, o ne visi aukščiau aptarti pinigai yra įgyti iš nusikalstamos veikos. Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti prokuroro prašymo visa apimtimi, todėl konfiskuotina iš R. P. 50 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 6 vokai su tyrimo objektais ir jų pakuotėmis, dėžė, kurioje yra mėlynos spalvos malūnėlis, skirtas malti biriems produktams, mėlynos spalvos lipdukais apklijuota apvali plastikinė dėžutė, rudos spalvos lipnios juostos ritinys, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, vokas, kuriame yra S. S. mobilaus ryšio telefonas „Xiaomi Redmi 6A“ su SIM kortelėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas S. S.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl 565 Eur, 568,33 Eur, 611,67 Eur, 338,33 Eur, 428,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl atitinkamai kaltinamiesiems R. P., O. T., V. L., O. O., S. S. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Kaltinamųjų gynėjų dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu teismo nutartimis, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktais. Teismas nustatė, kad kaltinamųjų turtinė padėtis nėra gera, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų netenkintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam areštą 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme, taikant bausmių apėmimo būdą, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę E. K. – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 48 MGL (2400 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. liepos 11 d. 17.10 val. iki 2022 m. liepos 12 d. 16.03 val. ir bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. liepos 15 d. 1.04 val. iki 2022 m. liepos 15 d. 18.19 val.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

V. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. liepos 15 d. 1.40 val. iki 2022 m. liepos 15 d. 17.57 val.

V. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

O. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti O. O. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. liepos 14 d. 20.15 val. iki 2022 m. liepos 15 d. 19.38 val., ir laikyti jį nubaustu galutine 28 MGL (1400 Eur) dydžio bauda.

Nustatyti 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą.

O. O. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti ir O. O. grąžinti jo asmens dokumentus, laikomus voke prie 4 bylos tomo viršelio.

O. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti O. T. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. liepos 14 d. 20.15 val. iki 2022 m. liepos 15 d. 18.59 val., ir laikyti ją nubausta galutine 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausme.

O. T. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti S. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. liepos 11 d. 17.10 val. iki 2022 m. liepos 12 d. 17.07 val.

S. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir perduoti valstybės nuosavybėn 50 Eur (penkiasdešimties eurų) sumą. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į 70 Eur sumą palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. Likusią pinigų sumą – 20 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. P.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų priteisti iš R. P., O. T., V. L., O. O., S. S. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 6 vokus su tyrimo objektais ir jų pakuotėmis, dėžę, kurioje yra mėlynos spalvos malūnėlis, skirtas malti biriems produktams, mėlynos spalvos lipdukais apklijuota apvali plastikinė dėžutė, rudos spalvos lipnios juostos ritinys, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, voką, kuriame yra S. S. mobilaus ryšio telefonas „Xiaomi Redmi 6A“ su SIM kortelėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti S. S.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 1 (vienerius) metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2. Ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės;

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371, elektroninio pašto adresas info@kaunoti.lt);

4. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, laisvės atėmimo vietų įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.