Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Evelinai Talalienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. patikslintą ieškinį atsakovui E. K. dėl santuokos nutraukimo ir visų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „Giraitės vandenys“, antstolė Audronė Adomaitienė, antstolis Marekas Petrovskis, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Byloje nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 23) (b. l. 12).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniuose, 3.35–3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje, 3.109 straipsnyje. CK 3.26 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.28 straipsnis numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nustatyta, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes. Atsakovas byloje nepateikė jokių prieštaravimų dėl ieškovės argumentų.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Nurodė, kad atsakovas 2017 m. pavasarį susirado kitą moterį, su kuria šiai dienai gyvena, paliko šeimą ir iki šiol šeima nesirūpina. Visą santuokinį gyvenimą atsakovas nebuvo ieškovei lojalus, tai yra jis nuolat palikdavo šeimą, tačiau po kurio laiko sugrįždavo, ieškovė jam atleisdavo ir vėl priimdavo. Atsakovas turi problemų su alkoholiu, tokie atsakovo veiksmai suponuodavo konfliktus šeimoje. Atsakovas netinkamai elgėsi šeimoje, buvo nelojalus šeimai, paliko šeimą ir ja nesirūpina. Mano, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad atsakovas išsikraustė iš šeimos namų 2017 m. birželio pabaigoje. Atsakovas parsivedė kitą moterį pas mamą į namus ir nuo vasaros kartu gyvena.

Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu davė parodymus, kad jai yra 23 metai, ji gyvena kartu su mama ieškove. Atsakovą pažįsta nuo 10 metų. Atsakovas niekada jos neišlaikė. Į (duomenys neskelbtini) atsikraustė nuo 10 metų, anksčiau gyveno kartu su močiute. Atsakovas negyvena kartu, turi kitą draugę nuo praeitų metų rudens. Atsakovas uždarbiauja kur papuola, piktnaudžiauja alkoholiu kiekvieną dieną, jis eina per miestelį, pro namus girtas. Prie kitų vaikų išlaikymo nelabai prisideda. Atsakovas nupirko vaikams batus, pinigais prisideda 5 arba 10 Eur per mėnesį visiems trims. Vieną kartą buvo 30 Eur davęs. Atsakovas, gyvendamas su ieškove, visą laiką gėrė. Atsakovas dirbdavo, parnešdavo 10-20 Eur. Šeimą išlaikė viena ieškovė. Atsakovas savo pinigus pragerdavo. Kartais, kai atsakovas grįždavo girtas būdavo pykčiai. Konfliktai kildavo, nes atsakovas būdavo girtas, jis pats juos sukeldavo. Atsakovas gyvena su kita moterimi, nes liudytoja pati juos užtiko gulinčius lovoje. Atsakovas vakar praėjo pro kiemus ir net nepasižiūrėjo į vaikus. Kai atsakovas išsikraustė, jis visai nesirūpina šeima.

Liudytoja D. Z. teismo posėdžio metu davė parodymus, kad (duomenys neskelbtini) gyvena 13 metų. Ieškovė yra kaimynė, gyvena tam pačiam name. Atsakovas yra žmogus pragėręs visą orumą ir žmogiškumą. Jis turi stiprią priklausomybę nuo alkoholio. Atsakovas jau seniai geria. Per 11 metų 6 kartus atsakovą matė blaivų. Ieškovė rūpinasi vaikais, gamina maistą, rūpinasi malkomis, o atsakovas nieko nedaro. Ieškovė nepirko alkoholio atsakovui tiek kiek jis norėjo. Atsakovas paduodavo 10-20 Eur ieškovei, ji eidavo į parduotuvę nupirkti maisto, nes jis atimdavo pinigus. Liudytoja šias aplinkybes žino, nes pasaugodavo vaikus. Atsakovas, kai grįždavo girtas garsiai įjungdavo muziką, rūkydavo, gerdavo tam pačiam kambaryje, kuriame būdavo nepilnamečiai vaikai, smurto nevartodavo. Atsakovas gal vieną kartą vaikus buvo prie Nemuno nusivedęs, daugiau negali pasakyti, kad tėvas užsiimdavo su vaikais. Dabar atsakovas kartu su ieškove negyvena. Atsakovas buvo išėjęs pernai rudenį, kai mirė jo mama. Paskui ieškovė buvo jį priėmus atgal. Atsakovas naują moterį atsivedė į savo vaikų namus. Du kartus ieškovė buvo atleidus atsakovui, jis buvo grįžęs. Atsakovas visus pinigus nori išleisti savo malonumui, o ne rūpintis vaikais. Atsakovo nauja moteris neaugina savo vaikų. Kai atsakovas nežinojo, kad ieškovė ruošia dokumentus skyryboms, jis duodavo vaikams 10-20 Eur, bet paskui visai neduoda. Atsakovas pradėjo koneveikti ieškovę, sakė nieko neduos.

Tokiais savo veiksmai pripažintina, kad sutuoktinis pažeidė savo pareigas – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima. Duomenų, kad dėl santuokos iširimo buvo ir ieškovės kaltės, nėra pateikta. Atsakovas neginčijo savo kaltės dėl santuokos iširimo. Atsakovas nenurodė bei nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės kaltę, tokių duomenų byloje nėra, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovės atlaidumas dėl neištikimybės laikytinas kaip siekiu išsaugoti šeimą.

Nesant priešingų įrodymų bei atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas sprendžia, jog neleistinu elgesiu, nesirūpinimu šeima, nenutraukęs santuokos, sukurdamas kitus šeimos santykius, atsakovas grubiai pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalyje. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Iš byloje esančių duomenų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys vienerius metus negyvena kartu, todėl darytina išvada, jog nėra galimybių santuoką išsaugoti ir terminas susitaikyti nenustatytinas. Esant šioms aplinkybėms, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis, 3.62 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo po santuokos nutraukimo nereikalavo. Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl turto padalinimo

Teismas spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad santuokoje dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto šalys neįgijo (b. l. 26–28). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą 2005 m. sausio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (b. l. 17–18). Šis turtas yra įgytas iki santuokos, todėl nedalintinas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Byloje pateikti duomenys dėl šalių kreditorių (b. l. 24, 115). Ginčo dėl prievolės pobūdžio kreditoriams UAB „Julianus Inkaso“, antstolei Audronei Adomaitienei, UAB „Giraitės vandenys“, antstoliui Marekui Petrovskiui, nėra.

Pažymėtina, kad sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės prašymą, prievolė kreditorei UAB „Julianus Inkaso“ bei vykdymo išlaidos, susidariusios vykdymo procese, pripažintina asmenine ieškovės prievole ir po santuokos nutraukimo paliktina vykdyti asmeniškai ieškovei.

Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad įsiskolinimas UAB „Giraitės vandenys“ susidarė šalims gyvenat santuokoje ir vedant bendrą ūkį už komunalinius mokesčius, todėl pripažintina, kad prievolė UAB „Giraitės vandenys“ bei vykdymo išlaidos, susidariusios vykdymo procese, yra solidari sutuoktinių prievolė.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

Gyvenant santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė trynukai S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kurie santuokos nutraukimo metu yra nepilnamečiai (b. l. 13–15). Ieškovė prašo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas neprieštaravo dėl šio ieškovės reikalavimo, pats reikalavimo auginti vaikus nepareiškė.

Šalių nepilnamečių vaikų faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove (b. l. 16). Ieškovė nurodė, kad nepilnamečiai vaikai yra prisirišę tik prie ieškovės, jie nuo pat atsakovo išsikraustymo gyvena su ieškove, tik ji viena jais rūpinasi ir išlaiko. Nepilnamečių vaikų motina tinkamai augina ir auklėja nepilnamečius vaikus, juos viena išlaiko nuo pat atsakovo išsikraustymo. Ieškovės požiūris į šeimą bei į vaikų auklėjimą yra susiformavęs bei labai atsakingas, ji geba visaverčiai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji aplinka geriausiai vaikų poreikius ir interesus atitinkanti su ieškove.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

Atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų šiam reikalavimui taip pat nereiškė, nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštaraus nepilnamečių interesams (b. l. 82).

Teismas vertina, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jų interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais

Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaikais nėra. Institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, kad užtikrinimas vaikų ir tėvo bendravimo, atitiktų vaikų interesus.

CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaikais, teisė ir pareiga bendrauti su jais ir dalyvauti auklėjime. Vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaikais – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaikais ir auklėti juos.

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų nepilnamečių interesams. Teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, nustatytina, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais be apribojimų, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ginčo nėra, todėl detali bendravimo tvarka nenustatytina, o šalys su vaikais bendraus, auklės ir rūpinsis bendru sutarimu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150,00 Eur kiekvienam kasmėnesinėmis išmokomis mokamomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas turi kilnojamojo turto, yra nuolat pagalbiniu darbininku statybose. Atsakovas turi visas galimybes teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Įvertinus įprastus būtinus nepilnamečių vaikų poreikius, jiems tenkančios išlaidos sudaro apie 300,00 Eur kiekvienam per mėnesį. Nepilnamečių vaikų poreikiai yra detalizuoti nepilnamečių vaikų poreikių lentelėje (b. l. 29). Nepilnamečio vaiko poreikius sudaro: maistas (60 Eur), komunaliniai (30 Eur), rūbai (100 Eur), higienai (50 Eur), įvairioms šventėms (20 Eur), kitos išlaidos (20 Eur). Atsakovas nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovės nurodytų vaikų poreikių dydžio.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė turi butą, kuriame gyvena su nepilnamečiais vaikais, transporto priemonių neturi (b. l. 17–18, 26, 32, 35). Ieškovė 2018 m. vasario 14 d. buvo registruota darbo biržoje (b. l. 19). Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos pajamos yra 535 Eur. Gauna socialinę pašalpą, šiuo metu nedirba (b. l. 36–37). Ieškovė nurodė, kad atsakovas dirba nelegaliai, atsitiktinius darbus, per dieną uždirba 30 Eur. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Nors atsakovas kaip darbuotojas nėra registruotas (b. l. 38), tačiau teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovas savo vardu neturi registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto (b. l. 27, 28, 33, 40). Byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikomus asmenis, atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas (priešingų įrodymų byloje nėra), todėl vertintina, kad jis turi galimybę ir yra pajėgus teikti savo nepilnamečiams vaikams reikiamo dydžio išlaikymą. Atsakovas turi pareigą teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, užtikrinantį vaikų poreikius. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad ieškinyje nurodytas išlaikymas vaikams po 150 Eur atitiktų jų interesus.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra protingi ir atitinkantys vaikų amžių, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje ir nėra nepagrįstai padidintos. Ieškovės nurodyti vaikų poreikiai ir išlaidos yra įprastiniai ir visiškai suprantami – tai poreikiai maistui, aprangai, ugdymui ir kt., t. y. būtinoms reikmėms, kad vaikai visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinami. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos minimalios, todėl jų dydžio pagrįstumo ieškovei nereikia papildomai įrodinėti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovės nurodytos išlaidos skirtinos nepilnamečiams vaikams yra realios ir protingos. Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, nes gyvenant su vaikais iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jų vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei.

Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir yra pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams sūnums, be to, jis ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, ir jam privalu vykdyti tėvo pareigą – teikti išlaikymą savo vaikams. Teismas nurodo, kad negalima vaikų išlaikymo pareigos perkelti tik vaikų motinai. Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina jo gaunamos pajamos arba esama turtinė padėtis, jis turi stengtis susirasti darbą, kad galėtų tinkamai atlikti savo pareigą vaikams. Teismas pabrėžia, kad vaikams turi būti sudarytos materialinės sąlygos, įvertinant tėvų galimybes, ne tik patenkinti minimalius būtinus poreikius, bet ir gauti sveikesnį maistą, kokybiškesnius rūbus, avalynę, kuo daugiau lavinti vaikus, įgyti vaikams reikiamų priemonių ugdymui ir panašiai, kad vaikai užaugtų pilnavertėmis, harmoningomis bei visapusiškomis asmenybėmis.

Įvertinus ieškovės nurodytus vaikų poreikius, taip pat atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), vertintina, kad šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. sausio 31 d.) iki vaikų pilnametystės (CPK 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę (CPK 376 straipsnio 3 dalis, CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Teismas nurodo, kad 2018 m. vasario 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas naikintinos teismo sprendimu, o sumos sumokėtos pagal šią nutartį bus įskaičiuotos vykdymo proceso metu.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovei pagal 2017 m. gruodžio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-5961-23916, buvo teikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba (b. l. 30–31).

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Šiuo sprendimu yra tenkinami visi ieškovės pareikšti patikslinto ieškinio reikalavimai.

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi ieškovės bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti, jos iš atsakovo nėra priteistinos.

Ieškovė, pateikdama ieškinį nesumokėjo žyminio mokesčio, nes yra 100 proc. atleista, todėl patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas 262,00 Eur žyminis mokestis valstybei (100 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusius išvestinius reikalavimus + 162 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 26,35 Eur. Patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, jos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 23), tarp ieškovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. K. palikti pavardę K., atsakovui E. K. – K..

Nustatyti, kad šalims viena iš kitos išlaikymas nepriteistinas.

Nustatyti, kad ieškovei D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka ieškovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe ir yra nedalintinas.

Po santuokos nutraukimo prievoles uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ bei visas su skolos išieškojimu susijusias išlaidas antstolei Audronei Adomaitienei (vykdomosios bylos Nr. 0036/16/01168), pripažinti ieškovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis.

Po santuokos nutraukimo prievoles uždarajai akcinei bendrovei „Giraitės vandenys“ bei visas su skolos išieškojimu susijusias išlaidas antstoliui Marekui Petrovskiui (vykdomosios bylos Nr. 0123/12/01591), pripažinti ieškovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariomis prievolėmis.

Nustatyti nepilnamečių vaikų S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove D. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendraus be apribojimų, juos auklės ir rūpinsis bendru sutarimu su ieškove D. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. sausio 31 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiams vaikams S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną ieškovę D. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 262,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus 00 ct) žyminį mokestį ir 26,35 Eur (dvidešimt šešis eurus 35 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.