Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. M. ir G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovų G. M., G. V., M. J. ieškinį atsakovei asociacijai Vilniaus medžiotojų draugija dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

5. Dėl prašymo atidėti teismo posėdį. 2020 m. sausio 27 d. apeliacinės instancijos teisme gautas apeliantų atstovo prašymas atidėti teismo posėdį, kadangi įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1574-534/2019, kuris turi prejudicinę galią nagrinėjamoje civilinėje byloje; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi c.b. Nr. e2A-45-755/2020 jis paliktas nepakeistas.

6. Pirmiausiai pažymėtina, kad nurodytas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas priimtas dar iki šioje byloje skundžiamo sprendimo priėmimo ir tame sprendime nustatytos aplinkybės aprašytos skundžiamame sprendime (nors ir pažymint, kad jis nėra įsiteisėjęs), apie galimai prejudicinę galią turėsiantį sprendimą buvo žinoma ir nagrinėjant bylą. Antra, patys apeliantai apeliaciniame skunde kalba apie šį neįsiteisėjusį sprendimą, be kita ko, iš dalies kvestionuodami jo teisėtumą bei nurodydami, kad neva priimant prejudicinę galią turintį sprendimą dar neturėjo finansinių ataskaitų klaidingumo įrodymų. Trečia, nors apeliantai prašyme ir akcentuoja, kad itin reikšminga tai, jog pasibaigus įgaliojimų laikui atsakovės valdyba dirbo neteisėtai (iš esmės nurodoma tik ši reikšminga prejudicinę galią turinti aplinkybė), tačiau ir skundžiame sprendime nurodoma iš esmės tapati aplinkybė. Ketvirta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1574-534/2019 ieškovai (nagrinėjamoje byloje apeliantai) apskritai neskundė, net ir atsižvelgiant į tai, kad dalis reikalavimų (dėl finansinių ataskaitų patvirtinimo) buvo atmesti (apeliacinį skundą pateikė tik Vilniaus medžiotojų draugija), todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantai nesutiko su galimai prejudicinę galią turinčiu sprendimu bei jo motyvais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti prašymo atidėti teismo posėdį. Apie prejudicinę reikšmę turinčio sprendimo įsiteisėjimą teisėjų kolegijai yra žinoma, šiuo sprendimu nustatytos aplinkybės aptartos ir skundžiamame sprendime, o apeliantų ieškinys, be kita ko ,buvo atmestas ir dėl praleisto ieškinio senaties termino (nesant pagrindo jam atnaujinti), ir dėl to, kad dalis pareikštų reikalavimų nesukelia jiems teisinių pasekmių.

7. Dėl naujų įrodymų priėmimo. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė skundžiamo sprendimo kopiją, 2019 m. sausio 4 d. V. Č. elektroninį laišką, A. P. nuotraukas (nurodoma, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos 2019 m. balandžio 18 d. suvažiavime), 2019 m. balandžio 18 d. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos suvažiavimo protokolą, 2018 m. balandžio 25 d. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos suvažiavimo protokolą, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2019 m. gegužės 14 d. raštą Nr. 17P-70-(7.4.8)K. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikiamais dokumentais apeliantai siekia įrodyti, kad nors atsakovės valdybos pirmininkas A. P. nagrinėjant bylą teigė, kad atsakovė nėra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos narė, tačiau faktiškai yra susidariusi kitokia situacija – pagal protokolą ir nuotraukas (pateikiamus naujus įrodymus) A. P. dalyvavo ir balsavo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos suvažiavime atsakovės vardu. Pateiktais dokumentais taip pat siekiama įrodyti, kad atsakovė skolinga Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai, o L. A. nėra atsakovės valdybos narys.

8. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra aplinkybės, ar atsakovė yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos narė, nustatymas, juolab, kad ir paties A. P. išsakyta pozicija pirmosios instancijos teisme neabejotinai galėjo būti laikoma nenuoseklia, kadangi jo nurodytos aplinkybės iš esmės buvo prieštaringos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1574-534/2019 buvo prašoma pripažinti negaliojančiais 2018 m. rugsėjo 12 d. vykusio pakartotinio visuotinio Vilniaus medžiotojų draugijos narių susirinkimo sprendimus dėl Finansinės atskaitomybės už 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. tvirtinimo, o šie reikalavimai buvo atmesti (aptariamo sprendimo teisėtumas tikrintas apeliacine tvarka), todėl taip pat nėra aišku, ką ginčo dalykui reikšmingo patvirtintų A. P. nuotraukos suvažiavime ar 2019 m. sausio 4 d. V. Č. elektroninis laiškas, kuriame nėra nurodomas nei tariamas atsakovės skolos dydis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai, nei pateikiami kokie nors šią skolą patvirtinantys dokumentai. Pažymėtina, kad pats elektroninis laiškas nėra pasirašytas, neaišku, ar jį tikrai surašė nurodytas asmuo, nežinoma šio laiško surašymo data, adresatas, be to, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, šio laiško turinys jau buvo pagarsintas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šį įrodymą atsisakyta priimti, todėl jis be kita ko, negali būti laikomas nauju įrodymu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad šie pateikiami įrodymai neturi sąsajumo su ginčo dalyku, t. y. neįrodo ginčijamų valdybos sprendimų neteisėtumo, šiuos įrodymus atsisakytina priimti. Taip pat nėra pagrindo priimti ir skundžiamo teismo sprendimo kopijos, kadangi sprendimas byloje jau yra.

9. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priimti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2019 m. gegužės 14 d. raštą Nr. 17P-70-(7.4.8)K., kuriame be kita ko, nurodoma, jog Vilniaus medžiotojų draugija raštu patvirtino, kad L. A. buvo atsakovės valdybos narys iki 2011 m. vasario mėnesio, kadangi nurodytas dokumentas gautas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, o jame nurodyta aplinkybė gali būti reikšminga vertinant ginčijamų valdybos sprendimų teisėtumą.

10. Dėl nutarties kreiptis į prokurorą priėmimo. Apeliantai apeliaciniame skunde prašo priimti atskirąją nutartį kreiptis į prokurorą dėl to, kad A. P. pateikė melaginus paaiškinimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl protokolų turinio, taip pat apie tai, kad atsakovė nėra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos narė, kad L. A. buvo atsakovės valdybos narys 2018 m. gegužės mėnesį.

11. CPK 300 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Pirmiausiai pažymėtina, kad pagal CPK 186 straipsnio 6 d. prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą, šalis ir trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą prisiekia padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą.“ Prisiekusi šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą pasirašo priesaikos tekstą, išskyrus atvejus, kai apklausa vyksta naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atstovui gali būti skiriama iki 300,00 Eur bauda, tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį A. P. galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė, ar A. P. padarytos nusikalstamos veikos apeliantai apskritai nenurodė.

12. Antra, nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog atsakovės atstovas prieštaringai ar klaidingai nurodė tam tikras bylos aplinkybes (dėl atsakovės narystės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos veikloje, dėl valdybos sudėties) taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad jis sąmoningai melavo, kadangi iš bylos duomenų taip pat matyti ir tai, jog atsakovės narių skaičius kito, laiku nebuvo organizuojami Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos rinkimai, t. y. iš nustatytų faktinių aplinkybių, teismui pateiktų dokumentų akivaizdu, kad atsakovės valdyba savo pareigas vykdė iš esmės aplaidžiai, todėl klaidingų aplinkybių nurodymas, nurodytų aplinkybių prieštaringumas galėjo būti nulemtas būtent aptartų priežasčių, o ne sąmoningo siekio suklaidinti teismą.

13. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad apeliantus atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, apeliantai bet kuriuo atveju turi visas galimybes kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus ar prokurorą tuo atveju, jeigu mano, kad A. P. veiksmai ar neveikimas reikštų nusikalstamos veikos padarymą, juolab, kad apeliaciniame skunde nurodė, jog jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas), o taip pat atsižvelgiant į tai, kad apeliantai yra susipažinę su atsakovės veikla, ši civilinė byla tarp šalių nėra vienintelė, todėl jiems gali būti žinoma daugiau aplinkybių apie galimai neteisėtą A. P. veikimą ar neveikimą.

14. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo priimti atskirąją nutartį pagal CPK 300 straipsnį.

15. Dėl ginčo esmės. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad 1996 m. lapkričio 15 d. buvo įregistruota Vilniaus medžiotojų draugija (iki 2005 m. balandžio 19 d. pavadinimas buvo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Vilniaus skyrius). Apeliantės įstatai Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti 1996 m. lapkričio 15 d., įstatų pakeitimai įregistruoti 2005 m. balandžio 19 d. VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išrašas su istorija taip pat patvirtina, kad Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos nariai (vienuolika narių) paskirti (išrinkti) į valdybą 2005 m. vasario 5 d., (registruoti nuo 2005 m. balandžio 14 d.), nurodoma A. P. paskyrimo (išrinkimo) pirmininku data 2009 m. spalio 21 d.

16. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1574-534/2019 pagal ieškovų G. M., G. V., M. J. ieškinį atsakovams Vilniaus medžiotojų draugijai, A. P., V. S., E. T. dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, kurioje ieškovai prašė pripažinti negaliojančiais 2018 m. rugsėjo 12 d. vykusio pakartotinio visuotinio Vilniaus medžiotojų draugijos narių susirinkimo sprendimus dėl Finansinės atskaitomybės už 2015 m., 2016 m., 2017 m. tvirtinimo, leidimo rinkimuose į valdybos narius dalyvauti kandidatams A. P., V. S., E. T., valdybos išrinkimo. 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino dalį ieškinio ir panaikino 2018 m. rugsėjo 12 d. pakartotinio Vilniaus medžiotojų draugijos narių suvažiavimo nutarimą leisti A. P., V. S., E. T. kandidatuoti rinkimuose į valdybos narius ir priimto nutarimo dalį dėl A. P., V. S., E. T. išrinkimo Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos nariais (5 darbotvarkės klausimas). Kitą ieškinio dalį atmetė. 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo teisėtumas buvo tikrinamas apeliacine tvarka ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-45-755/2020 nutarta Vilniaus medžiotojų draugijos apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010), kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; kt.). Iš nurodytos kasacinio teismo praktikos darytina išvada, kad aptartoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai turi prejudicinę galią ir šioje byloje, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovai ir atsakovas bylose sutampa, o Vilniaus miesto apylinkės teisme prašyta sujungti tiek šiuo metu nagrinėjamą, tiek ir aptariamą civilinę bylą e2-1574-534/2019 (prašymas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartimi atmestas).

18. Teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais atsakovės valdybos 2018 m. gegužės mėnesio sprendimus dalyje: „5. Valdymo struktūros keitimas ir naujos įstatų redakcijos tvirtinimas“, „6. Valdybos rinkimai pagal naujai suvažiavime patvirtintus įstatus“ teisinių pasekmių nesukelia. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su tuo, jog dienraščio „Lietuvos rytas“ 2018 m. gegužės 24 d. numerio 18 puslapyje nurodyti atsakovės valdybos sprendimai dėl 2018 m. liepos 25 d. atsakovės suvažiavimo bei darbotvarkės yra laikytini informacinio pobūdžio aktais. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbotvarkės paskelbimas teisinių pasekmių apeliantams nesukėlė ir negalėjo sukelti, kadangi teisines pasekmes sukeltų tik atitinkami suvažiavime priimti sprendimai dėl valdymo struktūros, įstatų keitimo, o ši aplinkybė tinkamai nustatyta ir skundžiamame sprendime. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad bylos duomenimis 2018 m. liepos 25 d. Vilniaus medžiotojų draugijos suvažiavimas apskritai neįvyko, todėl darytina išvada, kad ieškinys šioje dalyje atmestas pagrįstai.

19. Bylą nagrinėjęs teismas pakankamai detaliai išanalizavo Vilniaus medžiotojų draugijos įstatus, tinkamai sprendė, kad nagrinėjamu atveju priimant 2016 m. balandžio 28 d. Protokole Nr. 16, 2017 m. balandžio 20 d. Protokole Nr. 18, 2018 m. vasario 6 d. Protokole Nr. 20 Valdybos sprendimus galiojo 2005 m. balandžio 19 d. juridinių asmenų registre įregistruoti atsakovės įstatai. Kaip nurodoma prejudicinę galią turinčioje Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-45-755/2020, dalis atsakovės valdybos narių, nesant teisėto pagrindo (pasibaigus penkerių metų kadencijai ir nesant susirinkimo nutarimo dėl jų paskyrimo sekančiai kadencijai), ėjo valdybos narių pareigas iki 2018 m. rugsėjo 12 d., tuo tarpu skundžiame sprendime, kaip jau minėta, daroma išvada, kad Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos narių įgaliojimai pasibaigė 2015 m. balandžio 14 d. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nekyla abejonių, jog skundžiami valdybos sprendimai priimti de facto veikiant valdybai, pažeidusiai atsakovės įstatų 5.11.2 papunktį (draugijos suvažiavimas renka penkerių metų kadencijai Draugijos valdybos narius ir iškilus būtinybei juos atšaukia), taip pat atsakovės įstatų 7.5 punktą, kuris numato, kad draugijos valdybą sudaro 11 draugijos narių fizinių asmenų, valdybos narius ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės renka suvažiavimas penkeriems metams iš kelių kandidatų bei įstatų 5.1 punktą, kuriame nurodoma, jog eilinis suvažiavimas šaukiamas Draugijos valdybos ar jo įgalioto asmens kas penkeri iki einamųjų metų pabaigos. Bylos duomenys iš tiesų patvirtina, kad atsakovės valdyba nepagrįstai ilgai neorganizavo draugijos suvažiavimo, kuriame būtų renkama nauja valdyba, o prejudicinę galią turinčioje byloje apskritai buvo įrodinėjama, kad nėra duomenų net ir apie valdybos narių išrinkimą antrai kadencijai (su nurodyta pozicija bylą nagrinėję teismai sutiko).

20. Kita vertus, iš bylos duomenų taip pat matyti, kad dauguma asociacijos narių faktiniais veiksmais iš tiesų pripažino net trylika metų de facto veikusios valdybos įgaliojimus, o ir šioje civilinėje byloje ieškinys pirmosios instancijos teismui pateiktas tik 2018 m. liepos 9 d. Nurodyta situacija rodo, kad atsakovės narius itin ilgą laiko tenkino esama padėtis bei vis dar veikiančios valdybos veikla.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantai, ginčydami atsakovės valdybos sprendimus, kuriais patvirtintos veiklos ataskaitos ir kuriose nurodoma, jog 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 1516 narių, 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 1267 nariai, 2017 gruodžio 31 d. buvo 1145 nariai, iš esmės nenurodo, kokios jų teisės nurodomais sprendimais yra pažeidžiamos. Iš teismui pateikto ieškinio spręstina, kad ieškovai siekė įrodyti, jog atsakovės narių skaičius gali lemti balsuojančių narių skaičių (kartu ir kvorumą) asociacijos susirinkime, tuo tarpu jokių kitų pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti šiuos sprendimus nėra pateikta.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad prejudicinę galią turinčioje civilinėje byloje taip pat buvo įrodinėjama, kad niekas rimtai netikrino dalyvių mandatų ir asmenų, kuriems deleguoti susirinkimo dalyviai atstovauja, skaičiaus, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu panaikino 2018 m. rugsėjo 12 d. pakartotinio Vilniaus medžiotojų draugijos narių suvažiavimo nutarimą leisti A. P., V. S., E. T. kandidatuoti rinkimuose į valdybos narius ir priimto nutarimo dalį dėl A. P., V. S., E. T. išrinkimo Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos nariais. Vis dėlto, aptariamo nutarimo panaikinimą lėmė ne netinkamai nurodomas (suskaičiuotas) narių skaičius, o faktinis nurodytų asmenų buvimas valdybos nariais pasibaigus kadencijai ir neorganizuojant kitų rinkimų. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantai apskritai nenurodo pakankamai svarių argumentų, rodančių ženkliai kitokį atsakovės narių skaičių 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 gruodžio 31 d., o aplinkybė, kad, pavyzdžiui, L. A. jau nebuvo atsakovės valdybos narys 2018 m. gegužės mėnesį (atsakovės valdybos narių, dalyvavusių valdybos 2018 m. gegužės 9 d. posėdyje dalyvių registracijos sąraše nurodoma tik šio asmens vardas pavardė, jis nėra pasirašęs) ir dar anksčiau, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovės narių skaičius iš esmės skirtųsi, o šių skundžiamų sprendimų nepanaikinimas lemtų apeliantų teisių pažeidimą.

23. Sprendžiant dėl reikalavimų pripažinti, kad sprendimas, kuriuo patvirtinta 2016 m. balandžio 28 d. Protokolo Nr. 16 „Aiškinamasis raštas“ nurodytos išlaidos „Automobilio nuoma ir aptarnavimas 9000 Eur“ yra negaliojantis, pripažinti, kad sprendimas, kuriuo patvirtinta 2017 m. balandžio 20 d. Protokolo Nr. 18 „Aiškinamasis raštas 2016“ išlaidos „Automobilio nuoma ir aptarnavimas 5961 Eur“ yra negaliojantis bei pripažinti, kad sprendimas, kuriuo patvirtinta 2018 m. vasario 6 d. Protokolo Nr. 20 „Aiškinamasis raštas“ išlaidos „Šaudyklos renovacija 5324 Eur, Automobilio nuoma ir aptarnavimas 3996 Eur“ yra negaliojantis, teisėjų kolegija pažymi, kad prejudicinę reikšmę turinčioje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu atmetė reikalavimus pripažinti negaliojančiais 2018 m. rugsėjo 12 d. vykusio pakartotinio visuotinio Vilniaus medžiotojų draugijos narių susirinkimo sprendimus dėl Finansinės atskaitomybės už 2015 m., 2016 m., 2017 m. tvirtinimo, o sprendime be kita ko, pažymėjo, kad ieškovai nepateikė įrodymų dėl finansinės atskaitomybės neteisėtumo, kad ataskaita neatitinka norminių aktų ar buvo pažeista balsavimo procedūra, jos turinys neatitinka realybės, balsų skaičius neatitinka realybės, ar iš viso nebuvo svarstomas suvažiavimo darbotvarkės klausimas dėl finansinės ataskaitos tvirtinimo. Tai reiškia, kad minėtą bylą nagrinėję teismai jau analizavo finansinės atskaitomybės dokumentų už 2015 – 2017 metus teisėtumo klausimą, nustatyta, kad šios finansinės atskaitomybės patvirtintos teisėtai, todėl atsakovės valdybos sprendimai, kuriais patvirtinti aptariamų finansinių ataskaitų aiškinamieji raštai, bet kuriuo atveju nepakeis fakto, kad finansinės atskaitomybės jau yra patvirtintos, t. y. taip pat nesukels teisinių pasekmių.

24. Pabrėžtina ir tai, kad bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 10 straipsnio nuostatomis dėl metinio finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos teikimo visuotiniam narių susirinkimui ,taip pat atsakovės įstatytų 5.11.7. papunkčio nuostatomis, numatančiomis, kad draugijos suvažiavimas tvirtina draugijos finansinę atskaitomybę per ataskaitinį laikotarpį, bei sprendė, kad būtent atsakovės narių suvažiavimas, o ne atsakovės valdyba priima sprendimus dėl finansinių ataskaitų tvirtinimo.

25. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje apeliantai bet kuriuo atveju nepateikė pagrįstų rašytinių įrodymų, kurie rodytų šių sprendimų neteisėtumą, savo poziciją grindė iš esmės tik deklaratyviais samprotavimas. Apeliacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėjęs teismas nepriėmė ieškovų pateiktų įrodymų, kad 2017 m., 2016 m., 2015 m. finansinės atskaitomybės turinys neatitinka realybės, taip pat nėra pagrįsti, kadangi apeliantai jokių tai patvirtinančių dokumentų, skaičiavimų ir pan. neteikė, be to, kaip jau minėta, šių finansinių atskaitomybių tvirtinimo klausimo teisėtumas buvo vertinamas prejudicinę galią turinčioje byloje ir sudarė būtent šios bylos nagrinėjimo dalyką. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį šioje dalyje atmetė pagrįstai.

26. Nepagrįstu taip pat gali būti laikomas ir apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog paaiškėjęs atsakovės melas negali būti tiesinio ir materialinio suinteresuotumo dalyku šioje byloje. Pažymėtina, kad nors faktinių aplinkybių iškraipymas, melavimas ir pan. smerktini moralės požiūriu, tačiau tokie asmens poelgiai (nagrinėjamu apeliantai įrodinėja atsakovės valdybos pirmininko A. P. melavimą) teisines pasekmes sukelia ne visada.

27. Pažymėtina, jog ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą teisėjų kolegija pažymi, kad patys ieškovai (ieškovai sutampa tiek šioje civilinėje byloje, tiek prejudicinę reikšmę turinčioje civilinėje byloje) pasirinko savo teisių gynimo būdą reikšdami du savarankiškus ieškinius, nagrinėjamoje civilinėje byloje suformuluodami atitinkamus ieškinio reikalavimus, kurių patenkinimas jokių teisių ar pareigų jiems nesukurtų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje ieškovai iš tiesų pakankamai abstrakčiai nurodė savo pažeidžiamas teises, ypač akcentuodami asociacijų laisvės ribojimą, tačiau svarių argumentų, kurie patvirtintų atsakovės padarytus pažeidimus, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismas, nei apeliaciniame procese taip ir nenurodė.

28. Dėl ieškinio senaties. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar jis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kt. v. UAB Medicinos bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-532/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. M. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-11/2010, kt.).

29. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad savarankiškas pagrindas atmesti apeliantų reikalavimams pripažinti negaliojančiais atsakovės valdybos sprendimus patvirtinti aiškinamuosius raštus ir veiklos ataskaitas, šioje byloje yra ir praleistas ieškinio senaties terminas bei pagrindo šiam terminui atnaujinti nebuvimas. Pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškinio senaties termino atitinka aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką, sprendimas šioje dalyje pagrįstas ir argumentuotas. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai pažymėjo, kad visi ieškovai yra Vilniaus medžiotojų draugijos nariai, todėl turėjo galimybę sužinoti apie priimtus ginčo sprendimus per protingą terminą 2016 m., 2017 m., 2018 m., tačiau priimtais sprendimais nesidomėjo, nors galėjo tai padaryti, veikė pasyviai. Teisėjų kolegija sutinka ir su skundžiamo sprendimo motyvu, kad metinės ataskaitos yra vieši dokumentai, o byloje nėra duomenų, kad ieškovai būtų domėjęsi šiais dokumentais, prašę atsakovės juos pateikti iki finansinių ataskaitų bei aiškinamųjų raštų įkėlimo į viešą atsakovo tinklalapį bei pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 metų balandžio mėnesį.

30. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog protokolai, kuriuose matyti skundžiami sprendimai, buvo sukurti tik apie 2018 m. balandžio 9 d., byloje nesant jokių objektyvių įrodymų apie tai, laikytini tik deklaratyviais apeliantų samprotavimais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

31. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiame sprendime padarytas apsirikimas senaties taikymą grindžiant ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 str. 4 d., bet daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 4 d. 7 p., nors toks rašymo apsirikimas sprendimo esmės ir nekeičia.

32. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju taip pat yra pagrindas sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, taikymo ir pagrindo jam atnaujinti nebuvimo.

33. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

34. Kartu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir sprendimo motyvais bei vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, įskaitant teisės normas reglamentuojančias ieškinio senatį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Tuo tarpu atsakovė apeliaciniame procese turėjo 800,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, nurodytos išlaidos yra protingos, pagrįstos, todėl priteistinos lygiomis dalimis iš apeliantų atsakovei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliantų G. M. ir G. V. prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo bei dėl atskirosios nutarties priėmimo atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei asociacijai Vilniaus medžiotojų draugija (juridinio asmens kodas 193186991) iš apeliantų G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 800 Eur (aštuonis šimtus eurų), t. y. po 400 Eur (keturis šimtus eurų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.